Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-15-316/2019
Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00164-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 16.9.8;
(S)
21.11.10; 21.11.11
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, kurio transporto priemonė yra konfiskuota, – G. A. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimo, kuriuo Ž. N. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 1 200 Eur bauda su transporto priemonės „A“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Teismas,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. Skundžiamu nutarimu Ž. N. nubaustas už tai, kad 2018 m. lapkričio 10 d., apie 1.10 val., Joniškio r. sav., kelio Joniškis–Žagarė–N. Akmenė 9 km, vairavo automobilį „A“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,45 +/-1,7 proc. promilės girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu asmens, kurio transporto priemonė yra konfiskuota, – G. A. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti G. A. priklausančią transporto priemonę „A“, valstybiniai.Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios transporto priemonės nekonfiskuoti.
2.1. Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 10 d. G. A. rašytinis paaiškinimas nėra lemiamas ir pakankamas, vertinant, ar yra sąlygos konfiskuoti transporto priemonę, atkreipia dėmesį į tai, jog G. A., teikdamas rašytinius paaiškinimus policijai, buvo neblaivus, todėl tokių įrodymų negalima laikyti neginčijamais ir tinkamais.
2.2. Pažymi, kad G. A. matė Ž. N. geriantį alų, tačiau šis jam neatrodė neblaivus (ANK 424 straipsnio prasme), o tai reiškia, kad nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, jog G. A. suvokė, privalėjo ar galėjo žinoti, kad Ž. N. girtumas viršija leistiną 0,4 promilių ribą ir su jam priklausančia transporto priemone bus padarytas administracinis nusižengimas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nuoseklius teismo posėdžio metu duotus Ž. N. ir G. A. parodymus, kur G. A. teigė, kad Ž. N. atėmė iš jo transporto priemonės raktelius ir pats sėdo už vairo, be jo sutikimo, bei G. A. nebuvo žinoma, jog Ž. N. neturi teisės vairuoti. Taip pat mano, jog vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė buvo administracinio nužengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas ją konfiskuoti.
2.3. Skunde nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, jog kitiems asmenims priklausantis turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2-AT-62-696/2015, 2AT-21-746/2015 ir kt).
2.4. Mano, jog nepagrįsta ir neproporcinga konfiskuoti G. A. priklausančią transporto priemonę už kito asmens padarytą administracinį nusižengimą, kuris iš esmės nesukėlė jokios materialios ar nematerialios žalos tretiesiems asmenims, o aplinkybė, jog yra konfiskuotas G. A. priklausantis automobilis, neturi jokios įtakos siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslą – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.
2.5. Pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
2.6. Prašo atkreipti dėmesį į reikšmingas ginčo sprendimo aplinkybes, susijusias su transporto priemonės verte, jos įsigijimo aplinkybėmis ir į G. A. turtinę padėtį (prie skundo pridėti dokumentai). Atkreipia dėmesį į pažeidėjui skirtos baudos dydžio ir konfiskuotos kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės vertės santykį, dėl kurio kyla pagrįstų abejonių dėl poveikio priemonės proporcingumo ir adekvatumo. Pažymi, kad nepanaikinus skundžiamo nutarimo dalies, kuria konfiskuotas G. A. priklausantis automobilis, daug griežčiau būtų nubaustas ne pažeidėjas, o G. A..
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius prašo asmens, kurio transporto priemonė yra konfiskuota – G. A. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad asmuo, kurio transporto priemonė yra konfiskuota, – G. A. ir jo atstovė advokatė J. G. ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „A“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama pagal apeliacinį skundą.
5. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.
6. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „A“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, priemonė. Tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė ir (ar) įrankis. Minėtas automobilis yra ne pažeidėjo Ž. N., o G. A. nuosavybė (b. l. 40–41).
7. Minėta, kad, remiantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, turtas, nuosavybės teise nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismo vertinimu, ši sąlyga byloje įrodyta.
8. Bylos medžiaga nustatyta, kad G. A. kartu su Ž. N. vartojo alkoholinius gėrimus, po to G. A., būdamas neblaivus, pats sėdo už savo automobilio vairo, norėdamas vairuoti, o Ž. N. atėmus iš jo automobilio raktelius ir sėdus vairuoti automobilį, žinodamas, kad Ž. N. yra neblaivus, būdamas transporto priemonės savininku, leido Ž. N. vairuoti jam priklausantį automobilį. Ž. N. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailėjosi (b. l. 3). Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuoseklius teismo posėdžio metu duotus Ž. N. ir G. A. parodymus, kad G. A. teikdamas rašytinius paaiškinimus policijai buvo neblaivus, todėl tokių įrodymų negalima laikyti neginčijamais ir tinkamais, atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. A., būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą, teismo posėdžio metu parodė, kad Ž. N. išgėrė butelį alaus, kad jis pats norėjo automobiliu važiuoti į namus, bet Ž. N. jam neleido to padaryti ir atėmė automobilio raktelius, padėjo įsėsti į automobilį ir jį vežė, o jis tam neprieštaravo (b. l. 23). Pažymėtina, kad G. A. pripažįsta, jog savo transporto priemonę perdavė vairuoti Ž. N., važiavo viename automobilyje kartu su juo, pripažįsta, jog abu vartojo alkoholį, todėl G. A., kaip būdamas atsakingas savo turto savininkas, turėjo įsitikinti, kad asmuo, kuriam perduodama vairuoti transporto priemonė, turi teisę šią transporto priemonę vairuoti bei nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina ir tai, kad G. A. būdamas neblaivus, kai nustatytas net 2.04 promilių girtumas, pats ketino sėsti už savo automobilio vairo, norėdamas vairuoti (b. l. 4–5), o tai parodo jo neatsakingą požiūrį į transporto priemonių vairavimą, įstatymų laikymąsi. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog G. A., perduodamas savo automobilį vairuoti Ž. N., suvokė, kad šį automobilį vairuos neblaivus asmuo, t. y. turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
9. Teismas pažymi, kad pažeidimo padarymo įrankio ir (ar) priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga nuobauda esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, įskaitant ir nagrinėjamą nusižengimą. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kartu pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad šiuo atveju yra nubaudžiamas ne pažeidėjas, o G. A., pažymėtina, kad tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau, nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kadangi automobilis prarastas dėl neteisėtų Ž. N. veiksmų, automobilio savininkas G. A. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, reikalaudamas iš kalto asmens atlyginti padarytą žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „A“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios G. A. konfiskavimas, nelaikytina neproporcinga.
10. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skyrė administracinę poveikio priemonę – transporto priemonės „A“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir asmens, kurio transporto priemonė yra konfiskuota, – G. A. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės skundo netenkinti.
Ši nutar
Teisėjas Boleslovas Kalainis
