Civilinė byla Nr. e2A-62-357/2019
Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00755-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.3; 3.2.6.6.1; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NU T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos priteisimo.
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 750 Eur negrąžinto kredito, 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 748,59 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-07-21 tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo internetiniu būdu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria pradinis kreditorius suteikė atsakovui 750 Eur kreditą 4 mėnesių terminui, atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti, mokėti numatyto dydžio palūkanas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovei negrąžino 750 Eur kredito, nesumokėjo 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos, susidarė 748,59 Eur mokėjimo palūkanų, už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos. 2017-06-29 pradinis kreditorius UAB „4finance“ paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. R. 750 Eur negrąžinto kredito, 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 138,38 Eur palūkanų, viso 1 031,44 Eur, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovei UAB „Legal Balance“.
4. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog sutartis būtų nutraukta neteisėtai, yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius, t. y. sumokėti 750 Eur negrąžinto kredito, 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos. Sutarties pagrindu pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu perleido ieškovei, todėl atsakovas nuostolius turi atlyginti ieškovei (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.101 – 6.102 straipsniai, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
5. Dėl reikalavimo priteisti palūkanas nurodė, kad teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovė prašo priteisti ne sutartyje nustatytą 158,30 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 98,73 proc. metinę palūkanų normą už 369 dienų laikotarpį, viso paskaičiuotą 748,59 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą.
6. Teismas laikė, kad už 369 dienų laikotarpį paskaičiuota palūkanų suma yra neprotingai didelė. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį, kuris yra po kredito sutarties nutraukimo dienos, laikė, kad palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į netesybų funkciją, kas sudaro pagrindą kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas sumažino aptartas palūkanas. Nurodė, kad atsižvelgiant į galiojančio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, kurios numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), bei į protingumo, sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, netesybų dydį mažino iki 138,38 Eur (0,05 proc. nuo 750 Eur sumos už 369 dienų laikotarpį).
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui iš atsakovo 748,59 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo, taikant 98,73 proc. metinę palūkanų normą; pakeisti Telšių apylinkės teismo akmenės rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo 37 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantui iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Teismas tinkamai neidentifikavo apelianto prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties, apeliantas pažymi, jog neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantas ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo sumą. Tačiau teismas savo iniciatyva prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė. CK įtvirtinta, kad skolininkas mokėjimo (pelno) palūkanas moka paskolos (CK 6.872 straipsnis), banko indėlio (CK 6.896 straipsnis), banko sąskaitos (CK 6.920 straipsnis) ir kitose sutartyse.
7.2. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką. Teismas tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos. Atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantui grąžinti suteiktą 750 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 158,30 proc., per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 158,30 proc.
7.3. Sutarties sudarymo metu galiojusio VKĮ 2 str. 2 d. buvo nurodoma, jog bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Apeliantas, teikdamas ieškinį manė, jog nutraukus sutartį, nėra tikslinga skaičiuoti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios išreikštos bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kai VKĮ aiškiai nurodoma, jog palūkanos sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 158,30 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įvirtintą 98,73 proc. metinę palūkanų normą.
7.4. Po sutarties nutraukimo mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiavosi toliau, nei sutartis, nei CK, nei VKĮ nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi, pagal bendrą taisyklę laikoma, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. 2015 m. gegužės 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzUtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-275-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-275-248/2015">3K-3-275-248/2015</a>, pažymėjo, kad palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų paskirties. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta CK 6.872 str. 2 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-509/2010">3K-3-509/2010</a>). Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti
7.5. Šiuo metu galiojančios redakcijos VKĮ 11 str. 2 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Tiek dabartinės redakcijos VKĮ 21 str. 1 d., tiek sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 str. 1 d. yra nurodyti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mažinimo kriterijai. VKĮ 21 str. 1 d. nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Šiuo atveju nebuvo pagrindo mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kadangi sutartis su atsakovu buvo sudaryta laikantis visų Lietuvos Respublikos įstatymo reikalavimų.
7.6. Teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas privalėjo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pasirašydamas sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Teismas neatsižvelgė į tai, kad vartojimo kreditus teikia bankai ir privatūs juridiniai asmenys, kurie neturi banko statuso. Privatūs juridiniai asmenys, neturintys banko statuso, skolina nuosavą ir investuotojų kapitalą bei savo apyvartines lėšas ir tai lemia kur kas didesnės skolinimo rizikos egzistavimą. Nebankinių vartojimo kredito davėjų palūkanos visada buvo ir bus didesnės, kadangi jie veikia didesne rizika ir negali konkuruoti su bankais.
7.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog ne tik vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti kredito gavėjo mokumą, bet ir pačiam kredito gavėjui pripažįstama pareiga skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015), skolinimosi rizikos neįvertinimą turėjo įrodinėti atsakovas. Teismas neįvertino egzistuojančios Lietuvos Respublikos teismų praktikos, kurioje didesni mokėjimo palūkanų dydžiai buvo pripažinti atitinkančiais VKĮ 21 str. 1 d. reikalavimus.
7.8. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į tai, kad apeliantas ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 369 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015-07-21 sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 (tris) metus. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą. Teismas prašomas priteisti palūkanas kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas taip paneigdamas apelianto ieškinyje išdėstytus argumentus, sutarties sąlygas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, jų funkcijų bei netesybų ir palūkanų santykio. Teismas nesivadovavo nuostata, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio (priešieškinio) forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme neginčijo sutarties sąlygų, teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius ir mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
7.9. Teismas, mažindamas nurodytų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai rėmėsi VKĮ 11 str. 8 d. ir apelianto prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prilygino netesyboms. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6,59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas sutartį kredito gavėjas susipažino ir elektroninių ryšių priemonėmis patvirtino, kad su ja sutinka. Tokia aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės ir prieštaraujančios sąžiningumo ir protingumo principams. Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams, todėl yra pats atsakingas už didelę mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą.
7.10. Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl faktinių aplinkybių
9. Byloje nustatyta, kad 2015-07-21 tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo E. R. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9758141001, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė 750 Eur kreditą 4 mėnesių terminui su 98,73 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma – 158,30 proc.). Atsakovas įsipareigojo vartojimo kreditą grąžinti, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, laikydamasi nustatyto kredito grąžinimo grafiko iki 2016-01-21. Atsakovas įsipareigojo per 4 mėnesių terminą grąžinti pradiniam kreditoriui 750 Eur dydžio kreditą ir sumokėti 143,06 Eur dydžio kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, kredito gražinimo data – 2016-01-21. Pradinis kreditorius įsipareigojimus įvykdė, visą kredito sumą pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas sutarties sąlygų nesilaikė ir suteikto vartojimo kredito bei bendros vartojimo kredito kainos iki sutartyje nustatyto termino negrąžino. Ieškovė 2015-12-13 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį.
10. Atsakovo skola pradiniam kreditoriui sudarė – 750 Eur negrąžinto kredito ir 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 2017-06-29 tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir UAB „Legal Balance“ buvo pasirašyta paskolų portfelio pardavimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius ieškovei perleido reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs ieškovei aukščiau nurodytą įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 str.).
Dėl įrodymų vertinimo
11. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzctMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277-313/2016">3K-3-277-313/2016</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl palūkanų dydžio
12. Ieškovė palūkanas paskaičiavo nuo sutarties nutraukimo 2015-12-13 už 369 dienų laikotarpį ir priskaičiavo mokėti 748,59 Eur sumą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2011">3K-3-105/2011</a>). Ieškovės reikalavimas teisme kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTE5Mi0yMzIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1192-232/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1192-232/2013">2A-1192-232/2013</a>).
14. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo 748,59 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, nurodydamas, kad šios palūkanos atlieka mokėjimo funkciją. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo motyvas, jog ieškovės parašoma priteisti palūkanų suma, paskaičiuota po kredito grąžinimo pabaigos laikytina palūkanomis, atliekančiomis kompensacinę funkciją, laikytinas nepagrįstu ir prieštaraujančiu egzistuojančiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismas, mažindamas nurodytų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. ir apelianto prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prilygino netesyboms.
15. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria sumažintos iš atsakovo priteistinos palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek dabartinė, tiek sutarties sudarymo metu galiojusi VKĮ redakcija atskirai reglamentavo mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų taikymą. Pelno palūkanoms skirtas VKĮ 21 straipsnis, o netesyboms ir kompensuojamąją funkciją atliekančioms palūkanoms VKĮ 11 str. 8 d. Galiojančio VKĮ 21 str. 2 d numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKĮ 21 str. 2 d. (suvestinė redakcija 2015-01-01 - 2016-01-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.
17. Šiuo metu galiojančios redakcijos VKĮ 11 str. 2 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKĮ 11 str. 8 d. (Suvestinė redakcija 2015-01-01 - 2016-01-31) buvo nurodoma, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
18. Tiek dabartinės redakcijos VKĮ 21 str. 1 d., tiek Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 str. 1 d. yra nurodyti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mažinimo kriterijai. VKĮ 21 str. 1 d. nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, turi atsižvelgti į VKĮ 21 str. 1 d. nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).
19. CK 6.870 straipsnis reglamentuoja, kad paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-509/2010">3K-3-509/2010</a>). CK 6.881 str. 1 d. reglamentuojama, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2014">3K-3-272/2014</a>; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-357/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-357/2007">3K-3-357/2007</a>). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (Vartojimo kredito įstatyme).
20. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, Lietuvos Respublikos teismai yra išaiškinę mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, jų skaičiavimo tvarką ir trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzUtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-275-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-275-248/2015">3K-3-275-248/2015</a>; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEyNy0yMjcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-127-227/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-127-227/2016">e2A-127-227/2016</a>; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIzMTctMjYwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-2317-260/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-2317-260/2017">e2A-2317-260/2017</a>; ir t.t.).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas cituoja aktualią šios bylos ginčo išsprendimui teismų praktiką, tačiau atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo ne kartą pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODMtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-183-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-183-248/2015">3K-3-183-248/2015</a>). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQ2LTQ2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-546-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-546-469/2016">e3K-3-546-469/2016</a>, 24 punktas). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime byloje Nr. 26/07 yra pabrėžęs, kad atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis. Bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
22. Apeliantas nurodo, kad teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apelianto prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės), kurios gali būti mokamos kaip mokestis (atlyginimas) už pinigų skolinimą (mokėjimo arba pelno palūkanos), arba palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-357/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-357/2007">3K-3-357/2007</a>).
24. Mokėjimo (pelno) palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma. Mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-357/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-357/2007">3K-3-357/2007</a>; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-342/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-342/2007">3K-3-342/2007</a>).
25. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo prašomas priteisti sumas. Apeliantas neprašė priteisti nuostolius ar netesybas, neprašė priteisti ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki Sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo sumą. Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad skolininkas mokėjimo (pelno) palūkanas moka paskolos (CK 6.872 straipsnis), banko indėlio (CK 6.896 straipsnis), banko sąskaitos (CK 6.920 straipsnis) ir kitose sutartyse nurodyta tvarka.
26. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia tuo, kad kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Palūkanų institutą nuo netesybų skiria tai, kad netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos, kreditorius, siekiantis gauti pelną už pinigų perleidimą naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigą mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, nes netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką. Teismas nepagrįstai nurodė, jog visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos.
27. Byloje nustatyta, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantui grąžinti suteiktą 750,00 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 158,30 proc., per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį, bet ir Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 158,30 proc. Sutarties sudarymo metu galiojusio VKĮ 2 str. 2 d. buvo nurodoma, jog Bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
28. Sutiktina su apelianto argumentu, kad atsižvelgdamas į tai, jog sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 158,30 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įvirtintą 98,73 proc. metinę palūkanų normą. Atsakovui tinkamai ir laiku sutarties nevykdant, ji buvo nutraukta, skola apeliantui 750 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos, paskaičiuota už 3 (tris) mėnesius pagal sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtiną kredito grąžinimo grafiką iki sutarties nutraukimo dienos. Po sutarties nutraukimo mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo skaičiuojamos toliau, nei sutartis, nei CK, nei VKĮ nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi, pagal bendrą taisyklę laikoma, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
29. Pripažintina, kad mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimui kredito grąžinimo termino pabaigos momentas įtakos neturi, kadangi skolininkas ir toliau po kredito grąžinimo termino pabaigos naudojasi kreditoriaus paskolinta suma. Kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas skolininkas privalo mokėti vien už termino įvykdyti prievolę praleidimą, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi paskolinta pinigų suma. Sutiktina su apelianto argumentu, kad priešingas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo termino aiškinimas prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes naudojimasis paskolintais pinigais nesibaigia nutraukus vartojimo kredito sutartį.
30. Atsakovas, pasirašydamas sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Pripažintina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 369 (tris šimtus šešiasdešimt devynias) kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015-07-21 sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei tris metus.
31. Sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. punktas ir Sutarties specialiųjų sąlygų dalis „Pastaba“). Kitaip tariant, bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą. Teismas nepagrįstai prašomas priteisti palūkanas kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą kompensuojamųjų palūkanų mažinimo tvarką. Apžvalgoje nurodoma, jog šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas. Taigi, palūkanos, sutarties nutraukimo atveju, turi būti mokamos nuo negrąžintos paskolos dalies iki visiško kredito grąžinimo. Teismas netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik kreditorei grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, bet ir įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Bendrą vartojimo kredito kainą. Kaip ir minėta, palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų atliekamos funkcijos, mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
32. Atsižvelgiant į nurodytas Vartojimo kredito sutarties nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės prašomos priteisti palūkanos taikant 98,73 proc. metinę palūkanų normą neviršija kredito sumos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnis). Todėl iš atsakovo priteistina 750 Eur negrąžintas vartojimo kreditas, 143,06 Eur bendra vartojimo kredito kaina, paskaičiuotos 748,59 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos po sutarties nutraukimo).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Nutartyje išdėstytais argumentais apeliacinis skundas tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo iš atsakovės, keistina priteisiant iš atsakovo mokėjimo 748,59 palūkanas ieškovei.
Bylinėjimosi išlaidos
34. Keičiant skundžiamą sprendimo už akių dalį, ieškovės pirmosios instancijos teisme priteistos Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 37 Eur. Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 15 Eur žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ (į. k. 302528679) iš atsakovo E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur negrąžintą kreditą, 143,06 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 748,59 Eur mokėjimo palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37 Eur (trisdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo E. R. ieškovei UAB „Legal Balance“ 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Bartašienė
