Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-875/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11491-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.9.1; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.14.3.1; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Laisvydo Zederštremo ir Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Sonatai Paplauskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,
nuteistajam M. Č. (nuotoliniu, vaizdo ir garso perdavimo būdu iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini) kolonijos),
jo gynėjui advokatui A. P.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. ir nukentėjusiojo A. N. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1(vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio M. Č. sulaikymo įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dienos.
Patvirtintas kaltinamojo M. Č. ir nukentėjusiojo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 2018-10-19 pasirašytame susitaikymo protokole numatytas susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo šiomis sąlygomis: M. Č. įsipareigoja per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį, šio laikotarpio pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo dienos, sumokėti nukentėjusiajam A. N. 500 (penkių šimtų) eurų turtinės žalos, atsiradusios dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlyginimą, o A. N. nebereiškia daugiau jokių pretenzijų M. Č..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. Č. nuteistas už tai, kad jis 2018-03-11 apie 6.20 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, pribėgęs A. N. iš už nugaros, reikalavo atiduoti alaus butelį, nukentėjusiajam pasipriešinus, t. y. ranka sudavus M. Č. per veidą, M. Č. sudavė vieną kartą kumščiu į kaklą A. N., kuriam nugriuvusiam ant žemės kelis kartus spyrė į veido sritį ir kitas kūno vietas, po to pagrobė A. N. priklausančius daiktus: alaus butelį, be vertės, nuvilktą žalsvos spalvos striukę „Dolce & Gabbana“, kurios vertė 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) eurų, ir striukėje buvusius daiktus: „Swedbank“ AB mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), be vertės, darbo dokumentus su leidimais, be vertės, mobilaus ryšio telefoną „Huawei Y6“ 2017 Gold 16 GB dual Sim, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30,00 (trisdešimt) eurų, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 20,20 (dvidešimt eurų dvidešimt euro centų) eurų, bei buto raktą, be vertės, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, vieną kartą sudavė kumščiu A. N. į veido sritį, išmušdamas viršutinį dantų protezą su trimis dantimis ir nuskeldamas vieną viršutinį dantį kairėje pusėje, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, padarė A. N. kraujosruvas abiejų akių srityse, ko pasekmėje nežymiai sutrikdė A. N. sveikatą bei pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. N. priklausantį turtą, padarydamas iš viso 200,20 (dviejų šimtų eurų dvidešimties euro centų) eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį bei vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pakeičiant ją mažiausio dydžio bausme, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje, jis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Jis pasižadėjo nukentėjusiajam atlyginti padaryta žalą, t. y. sumokėti 500 (penkis šimtus) eurų. 2018-10-19 jie surašė susitaikymo protokolą, kuriuo nukentėjusysis prašė teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo nutraukti. Pirmosios instancijos teismas susitaikymo protokolą prijungė prie bylos ir patvirtino jo ir nukentėjusiojo A. N. 2018-10-19 susitaikymo protokole nurodytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo jis įsipareigojo per 24 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti, nukentėjusiajam 500 (penkis šimtus) eurų. Tačiau apylinkės teismas atmetė nukentėjusiojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neįžvelgė BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kad teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2.3. Atkreipia dėmesį, jog jis nėra teistas Lietuvos Respublikoje, o septynis kartus teistas Jungtinėje Karalystėje. Nuteistasis pažymi, kad nors Jungtinėje Karalystėje jis buvo teistas septynis kartus, tačiau šešis kartus jis ten buvo teisiamas už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnamečiu. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis mano, kad skirdamas bausmę skundžiamu nuosprendžiu teismas neturėjo atsižvelgti į jo nusikalstamas veikas, padarytas užsienio valstybėje, nes jos padarytos jam esant nepilnamečiui, o ir nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta, kai jam sukako 18 metų.
2.4. Apelianto tvirtinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta griežčiausia bausmė, nors BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir kita bausmės rūšis: areštas. Nurodo, kad prokuroras teisiamajame posėdyje prašė apylinkės teismo jam skirti arešto bausmę. Mano, kad apylinkės teismas nepakankamai motyvavo, kodėl skiria sankcijoje numatytą pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, todėl paskirta bausmė turi būti sušvelninta.
2.5. Tvirtina, kad po to, kai buvo deportuotas iš Didžiosios Britanijos, susitiko su draugais, kurių seniai nebuvo matęs, keletą kartų pavartojo alkoholinius gėrimus, o išgėręs nebekontroliavo savo veiksmų ir įvykdė nusikaltimus, dėl ko savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino ir labai nuoširdžiai gailėjosi. Nurodo, kad paskyręs pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę – teismas atėmė jam galimybę dirbti. Negalėdamas dirbti, pasak nuteistojo, jis negalės ne tik „išgyventi“, bet ir negalės atlyginti nukentėjusiajam bei kitiems nukentėjusiesiems pagal kitus teismų nuosprendžius padarytos žalos. Be to, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis niekur nebegalės išėjęs iš kalėjimo įsidarbinti, nes (duomenys neskelbtini) nėra daug įmonių, o darbo vietų skaičius įmonėse yra ribotas. Pažymi, kad nori kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat nori su drauge sukurti šeimą ir toliau gyventi dorai ir sąžiningai.
2.6. Apelianto nuomone, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe galėjo būti pripažinta tai, jog jis padėjo išaiškinti nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes jis nurodė, kaip nusikalto.
2.7. Taip pat nurodo, kad jam reikia gydytis, nes silpsta jo regėjimas, jis buvo siunčiamas tirtis, tačiau to negalėjo padaryti, nes jam buvo taikomos kardomosios priemonės, o jei atlikinės laisvės atėmimo bausmę, tai gydytis ir vėliau negalės.
2.8. Nuteistasis mano, kad jo atžvilgiu buvo galima taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, o teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, kodėl tam nėra pagrindo, neatitinka nei įstatymo reikalavimų, nei susiklosčiusios teisminės praktikos. Apeliantas pasižada, daugiau įstatymų nepažeidinėti, tvirtina, kad jam pakako laiko, praleisto suėmime, dabar jo judėjimo laisvė taip pat yra apribota. Pažymi, kad jis iš esmės pakeitė savo gyvenimą, nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB,,(duomenys neskelbtini)“ ir nori toliau dirbti, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nori dorai gyventi, sukurti šeimą, nevartoti alkoholinių gėrimų.
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. N. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės teismo rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį, M. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, arba pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį, nuteistajam paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir atidėti bausmės vykdymą.
3.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, nuteistasis M. Č. jo atsiprašė, jis jam atleido ir jie susitaikė. Nuteistasis jam pažadėjo atlyginti 500 eurų žalą. Jie surašė susitaikymo protokolą, kuriame jis prašė, kad M. Č. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jam būtų nutraukta. Tai nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Prokuroras prašė jam paskirti tik arešto bausmę. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. Č. tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę, pažeidė jo, kaip nukentėjusiojo, esminį interesą, t. y. kuo greičiau gauti žalos atlyginimą. Kol jis atlikinės laisvės atėmimo bausmę, jis neturės pajamų ir negalės jam ir kitiems nukentėjusiesiems kitose bylose atlyginti žalos. Nuteistasis turi darbą, dirba, charakterizuojamas gerai, nori sukurti šeimą, po to, kai buvo paleistas iš suėmimo, jis jokių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) nepadarė, todėl, nukentėjusiojo manymu, yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindu.
4. Atsiliepimų į nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus byloje nebuvo gauta.
5. Teismo posėdyje nuteistasis M. Č. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo M. Č. ir nukentėjusiojo A. N. apeliaciniai skundai atmestini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nuteistąjį M. Č. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniais skundais nuteistasis M. Č. ir nukentėjusysis A. N. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, prašo vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pakeičiant ją mažiausio dydžio bausme, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteistojo M. Č. apeliacinio skundo
7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018)
9. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, teismas, skirdamas M. Č. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. Č. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Jis Lietuvoje yra neteistas (veikos padarymo metu), teistas 8 kartus Jungtinėje Karalystėje (1 t., b. l. 89-99). Pažymėtina, jog BK 97 straipsnis numato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. M. Č. nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku–operatoriumi (1 t., b. l. 101; 2 t., b. l. 55), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 4, 30), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 100), 2018 m. spalio 19 d. nuteistojo ir nukentėjusiojo sudarytame susitaikymo protokole (2 t., b. l. 5), nustatyta, kad M. Č. dar kartą pripažįsta savo kaltę, patvirtina, kad įsipareigoją per susitaikymo protokole nustatytą datą (24 mėn.) atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą 500 (penkis šimtus) eurų, o nukentėjusysis A. N. patvirtina susitaikęs su M. Č., susitarę dėl žalos atlyginimo ir kad pretenzijų neturi. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad M. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pažymėtina, kad teismas, konstatuodamas šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis M. Č. duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Iš nuteistojo parodymų konstatuotina, kad jis pripažino faktines aplinkybes, kitos jo nurodytos įvykio aplinkybės taip pat atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konstatuotina, kad nuteistasis M. Č. esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes pripažino, jis buvo nuoširdus aiškindamas įvykio aplinkybes, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad M. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakanka, kad būtų pripažinta bet kuri nurodyta straipsnyje aplinkybė, t. y. kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, todėl papildomai nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis pats padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, šiuo atveju, nėra papildomai nustatinėjama ir neįtakoja (papildomai nešvelnina) jam paskirtos bausmės dydžio.
12. Priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Taip pat, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, t. y. bausmės, susijusios tik su laisvės atėmimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. Č. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu Lietuvoje nebuvo teistas, tačiau net 8 kartus yra teistas Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad M. Č. atžvilgiu yra priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie buvo apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Nuteistojo apeliaciniai skundai buvo atmesti. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kitais dviem apkaltinamaisiais nuosprendžiais, buvo padarytos 2018 m. vasario 16 ir 2018 m. kovo 5 d., t. y. mėnesio bėgyje. Apkaltinamieji nuosprendžiai yra įsiteisėję. Padaręs vieną nusikalstamą veiką jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias M. Č. antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Įvertinus M. Č. asmenybę, netikslinga būtų jam skirti areštą (nebus pasiekti bausmės tikslai, 8 kartus teistas Jungtinėje Karalystėje). Pažymėtina, kad pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistajam yra paskirta mažesnė nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė (vidurkis 3 (trys) metai 1 (vienas) mėnesis 15 (penkiolika) dienų). Taigi, šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Be to, M. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, tokią bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo. Įvertinus jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra švelninama.
14. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-740/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-740/2006">2K-740/2006</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-424/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-424/2007">2K-424/2007</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ5LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-449/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-449/2007">2K-449/2007</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123/2008">2K-123/2008</a>, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-650/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-650/2012">2K-650/2012</a> ir kitos) Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Tačiau bet kokiu atveju teismas tokią galimybę apsvarstyti turėtų.
15. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad M. Č. būtų pats savanoriškai atvykęs į teisėsaugos instituciją ir pranešęs apie savo nusikalstamą veiką bei atlyginęs nors dalį padarytos žalos nukentėjusiajam, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo M. Č., vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena M. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių bent vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų kitų aplinkybių egzistavimą. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos, todėl M. Č. atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.
16. Pagrindo švelninti M. Č. paskirtą bausmę nesudaro ir jo nurodytos aplinkybės, kad jis negalėdamas dirbti, negalės ne tik „išgyventi“, bet ir negalės atlyginti nukentėjusiajam bei kitiems nukentėjusiesiems pagal kitus teismų nuosprendžius padarytos žalos. Be to, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis niekur nebegalės išėjęs iš kalėjimo įsidarbinti, nes (duomenys neskelbtini) nėra daug įmonių, o darbo vietų skaičius įmonėse yra ribotas. Nori kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat nori su drauge sukurti šeimą ir toliau gyventi dorai ir sąžiningai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis M. Č. argumentai, kad praradęs laisvę jis praras ir socialinius ryšius, galimybę gyventi dorai ir atlyginti žalą, šiuo atveju, nėra lemiantys parenkant nuteistajam bausmę ir jos rūšį.
17. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnį).
18. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>)
19. Skundžiamu nuosprendžiu M. Č. nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, jam paskirta galutinė, sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams, todėl yra BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. M. Č. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra Lietuvoje buvo neteistas, teistas 8 kartus Jungtinėje Karalystėje, jo atžvilgiu, šiuo metu yra įsiteisėję du apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią ir kitas nusikalstamas veikas jis padarė mėnesio laikotarpyje. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, tai rodo, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo M. Č. elgesiui švelnesnės bausmės nedaro. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Be to, noras sukurti šeimą, dorai ir sąžiningai gyventi, atlyginti kitiems nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, dirbti nuo nusikalstamų veikų nesustabdė, nors neabejotinai buvo žinoma, kokios gresia pasekmės. Visa tai rodo, kad jis padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.
Dėl nukentėjusiojo A. N. apeliacinio skundo
20. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šios straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.
21. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, M. Č. ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. Č. nuoširdus gailėjimasis pasireiškė tuo, kad jis nukentėjusiojo A. N. teisiamajame posėdyje atsiprašė, su juo susitaikė ir savanoriškai pasirašydamas susitaikymo protokolą, įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti turtinę žalą. Be to, jis kritiškai vertino savo elgesį, davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Tai patvirtina 2018 m. spalio 19 d. susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 5), kuriame M. Č. dar kartą pripažįsta savo kaltę, patvirtina, kad įsipareigoją per susitaikymo protokole nustatytą datą (24 mėn.) atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą 500 Eur (penkis šimtus eurų), o nukentėjusysis A. N. patvirtina susitaikęs su M. Č., susitarę dėl žalos atlyginimo ir kad pretenzijų neturi.
22. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. M. Č. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 89-90), teistas Jungtinėje Karalystėje 8 kartus už: Valstybės pareigūno įžeidimą arba pasipriešinimą jam, vagystę po neteisėto pateikimo į privačią valdą (4 nusikalstamos veikos), vagystę, tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą, nesunkų kūno sužalojimą (2 nusikalstamos veikos), prekybą vogtomis prekėmis (3 nusikalstamos veikos), vairavimą neblaiviam arba pasvaigus nuo narkotinių medžiagų, vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą ir įsigijimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui (2 nusikalstamos veikos) (1 t., b. l. 90-99), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku–operatoriumi (1 t., b. l. 101; 2 t., b. l. 55), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 4, 30), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 100). Sprendžiant klausimą, ar yra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga, labai svarbus ir kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad M. Č. atžvilgiu yra priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie buvo apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Apeliaciniai skundai buvo atmesti. Nusikalstamos veikos padarytos 2018 m. vasario 16 ir 2018 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną M. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Č. turi susiformavusią neigiamą vertybių orientacija, kuri gali jį ateityje paskatinti daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl nesant BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, negalima nuteistojo M. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis.
23. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl bausmės sušvelninimo ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam M. Č. jau buvo išnagrinėti nuteistojo M. Č. apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas papildomai dėl šių argumentų nepasisako.
24. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nuteistajam M. Č. paskirta bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir atitinka padarytos veikos pavojingumą bei jo asmenybę, atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pagrindų nebuvo nustatyta, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo M. Č. ir nukentėjusiojo A. N. apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjai Nerijus Masiulis
Boleslovas Kalainis
Laisvydas Zederštremas
