Dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo

Civilinė byla Nr. 2A-67-440/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00603-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.18.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros, bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-835/2018 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. B. patikslintu ieškiniu pareiškė prašymą priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 3416,05 Eur turtinę žalą, 30000,00 Eur neturtinę žalą, įpareigoti atsakovus per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atsiprašyti ieškovo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje informuojant apie tai ieškovą, panaikinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, valdomame Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, duomenis apie ieškovo teistumą pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovui baudžiamojoje byloje buvo pareikštas kaltinimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus – padarymo. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. priėmė nuosprendį, kuriuo ieškovas buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažino ieškovą kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos 2014 m. liepos 28 d. išteisinamąjį nuosprendį.

3. Turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą lėmė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo procesiniai veiksmai. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesupažindino ieškovo ir nepateikė jam pasirašyti eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras į baudžiamosios bylos medžiagą nepateikė esminio rašytinio įrodymo – eismo įvykio vietos fotonuotraukų, kuriose policijos pareigūnai užfiksavo ieškovo vairuoto automobilio ratų stabdymo žymes, taip pat protokole pažymėta, jog nėra padangų, stabdymo pėdsakų. Kai paaiškėjo, jog nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras į bylą nepateikė su eismo įvykio metu užfiksuotomis jo automobilio ratų stabdymo žymėmis, neturėjo kitos išeities kaip pats rinkti įrodymus. Tik pačiam ieškovui pateikus teismui prašymą dėl fotonuotraukų išreikalavimo, jo iniciatyva į bylą buvo pateikti įrodymai, kuriuos turėjo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nes jie po eismo įvykio nufotografavo automobilio ratų pėdsakus. Prokuroras neištaisė šio grubaus pažeidimo, nepridėjo minėtų dokumentų prie bylos. Dėl šių ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų prokuroras ekspertui V. V. ekspertizei atlikti pateikė ne visus su eismo įvykiu susijusius duomenis be to ekspertų pateiktos nuotraukos buvo blogos kokybės, nespalvotos iš kurių nebuvo galima adekvačiai vertinti visų eismo įvykio aplinkybių. Prokuroras nepagrįstai palaikė kaltinimą, inicijavo apeliacinį procesą remdamasis prielaidomis, iš esmės vadovaudamasis tik dviejų prieštaringų ekspertų išvadų duomenimis.

4. Kauno apygardos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės taikymo klaidas, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą baudžiamajame procese reglamentuojančias teisės normas dėl ko jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas. Teismas atmetė ieškovo ir L. B., V. B. parodymus kaip neobjektyvius būtent dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo (pareigūnams jų savalaikiai neapklausus), savo išvadas grindė neįvertinęs įrodymų visumos, remdamasis tik specialistų V. V. ir M. M. išvadų atskirais punktais, nepaisant jų prieštaringumo, neištyrė D. V. veiksmų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) prasme susidariusioje eismo situacijoje ir jų įtakos priežastiniam ryšiui, dėl ko neteisėtai nustatė priežastinį ryšį tarp ieškovo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių bei nepagrįstai pripažino, kad ieškovo padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, ieškovo kaltę grindė prielaidomis, byloje nesant įrodymų, kad padariniai kilo dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo. Minėtą aplinkybę įrodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo procesinių veiksmų ieškovas patyrė 3416,05 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, pažeminimą, įžeidimus, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Nors panaikintas apkaltinamasis nuosprendis, jo asmens duomenų istorijoje atsispindi teistumas, jis dėl viešo atsiprašymo D. V. atžvilgiu patyrė pažeminimą, dėl ilgai trukusio baudžiamojo proceso pablogėjo gyvenimo kokybė, per visą paskirtos bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams ir šešiems mėnesiams – vykdymo atidėjimo laikotarpį (dvejus metus) buvo įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, todėl patyrė itin didelius nepatogumus.

5. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai apie prokuroro neteisėtus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, tai, kad prokuroras nesant teisinio pagrindo, vadovaujantis vien prielaidomis, pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 28 d. išteisinamojo nuosprendžio panaikinimo, kadangi nei viename iš trijų instancijų teismų procesiniame dokumente nėra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys ar, kad nebuvo atlikti kokie nors veiksmai, nulėmę proceso baigtį. Priešingai, iš teismų priimtų nuosprendžių matyti, jog ieškovo kaltės buvimo ar nebuvimo klausimas buvo sprendžiamas išimtinai įrodymų vertinimo aspektu. Vien tai, kad visi teismai skirtingai vertino įrodymus, negali būti pagrindas pripažinti visus su baudžiamuoju procesu susijusius veiksmus neteisėtais. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas nesudaro pagrindo preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėti. Valstybė privalo taikyti atitinkamas baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemones asmeniui, kuris yra įtariamas padaręs nusikaltimą, jai atsakomybė kyla tik esant visoms trims privalomoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalos faktui, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovas neįrodė, kad žala atsirado dėl neteisėtų prokuroro veiksmų. Kaltinamasis aktas atitiko visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimus kaltinamojo akto turiniui, jame buvo nurodytas įtariamasis, nusikalstamos veikos aprašymas, kiti duomenys, teismas gavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu nenustatė kliūčių nagrinėti bylą teisme.

6. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nei Lazdijų rajono apylinkės teismas, nei Kauno apygardos teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nuosprendžiuose nekonstatavo jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nenurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, įskaitant įvykio vietos apžiūros protokolą bei jo priedus, būtų buvę surinkti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus ar iš esmės netinkamai užfiksuoti. Vadovaujantis teismų praktika, ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. 2012 m. birželio 16 d. atlikus įvykusio eismo įvykio vietos apžiūrą buvo surašytas protokolas, prie jo pridėta eismo įvykio schema ir įvykio vietoje padarytos nuotraukos. Pagrindiniu protokolo priedu yra ne įvykio vietoje darytos nuotraukos, o eismo įvykio schema, kadangi būtent joje atsispindi transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, mechanizmas ir kitos reikšmingos įvykio detalės. Tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą protokolas kartu su jo priedais turėjo duomenų šaltinio – dokumento, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, statusą. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog atliekant eismo įvykio vietos apžiūrą buvo pažeistos Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673. Nėra teisės akto, tiesiogiai reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus atliekant eismo įvykio vietos apžiūrą, fotografuojant, filmuojant ir kitais būdais fiksuojant įvykio detales. Ieškovo prašymas prijungti liudytojo darytas nuotraukas prie bylos medžiagos atitiko jo, kaip kaltinamojo, teisę. Eismo įvykio vietos apžiūra buvo atlikta tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, nepažeidžiant juose nustatytų pagrindų, tvarkos bei sąlygų, o vien tai, kad pildant protokolą buvo suklysta dėl automobilio stabdymo žymių ir filmuotos medžiagos buvimo/nebuvimo, neįrodo neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, dėl kurių ieškovui būtų kilusi žala, nes tai buvo tik žmogiška pareigūnų klaida.

7. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas baudžiamajame procese buvo išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti pareigūnų veiksmai, kurie sąlygojo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. Tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis išvadomis, kurios buvo klaidingos, nes teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimus bei pernelyg sureikšmino specialistų išvadas, nesudaro pagrindo pripažinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovas visiškai nepagrįstai nurodė, kad Kauno apygardos teismas padarė akivaizdžias, šiurkščias klaidas. Vien tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apeliacinis teismas padarė priešingą išvadą, esant įrodymams, jog ieškovas galėjo padaryti veiką dėl kurios jam buvo pareikšti kaltinimai, nelaikytinas neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalies prasme. Svarbu tai, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai. Pareigūnai buvo surinkę pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo galima spręsti, kad ieškovas padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, todėl procesinės išlaidos, kurias ieškovas patyrė dėl teisėtai ir pagrįstai vykdomo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme, negali būti priteistos iš atsakovės. Nors ieškovas nurodė, kad dėl baudžiamojo proceso patyrė nepatogumų, tačiau šis procesas turėjo būti pradėtas, nes pareigūnai turėjo nustatyti visas galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Be to ieškovo reikalavimas susijęs su specialisto išvados parengimu nėra susijęs priežastiniu ryšiu su galimais atsakovo neteisėtais veiksmais. Dėl nuosprendžio vykdymo metu ieškovo patirtų 591,40 Eur išmokėtų išlaidų D. V., nurodė, kad panaikinus nuosprendį jos turi būti gražinamos, iš esmės nurodė, kad tiek prašomos priteisti turtinės, tiek neturtinės išlaidos yra nepagrįstos. Dėl apribojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos nepatogumai galėtų atsirasti jei ieškovas norėtų išvykti ir jam neleistų to padaryti, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jis norėjo išvykti iš gyvenamosios ir kreipėsi dėl to į prokurorą ar teismą, todėl ieškovo teiginiai nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 3416,05 Eur turtinę žalą ieškovui E. B.. Priteisė solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 30000,00 Eur neturtinę žalą ieškovui E. B.. Įpareigojo atsakovus Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atsiprašyti ieškovo E. B. per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje informuojant apie tai ieškovą E. B.. Priteisė iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos po 233,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. B.. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusikaltimo – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus – padarymo. 2012 m. birželio 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad 2012 m. birželio 16 d. apie 7.40 val. kelio Gervėnų k., Seirijų sen., Lazdijų r. teritorijoje, kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 23-jame kilometre automobilis (duomenys neskelbtini) (vairuojamas ieškovo) susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) (vairuojamu D. V.. Pirmosios instancijos teisme priimtas išteisinamasis nuosprendis, nustačius, kad, be kita ko, V. V. specialisto išvadą surašė vien tik iš tyrėjo pateiktų duomenų, tarp kurių nebuvo nei atspausdintų spalvotų eismo įvykio vietos nuotraukų, nei jų skaitmeninių egzempliorių, kuriose matėsi ieškovo automobilio stabdymo pėdsakai, kas įtakojo priešingos išvados, negu kitų ekspertų, kuriems buvo pateikta didesnės apimties bylos medžiaga, priėmimą, prokuroras kaltinimą ieškovui grindė ignoruodamas jo ir nukentėjusiųjų parodymus, nebandant jų nei paneigti, nei patvirtinti, kaltinamasis aktas buvo pagrįstas vien eksperto V. V. išvada. Prokuroras privalėjo vertinti ne tik objektyvius bylos duomenis, kuriais nesiremia ekspertai, bet ir subjektyvius duomenis – visų proceso dalyvių parodymus. Teismas sprendė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, kaltinamasis aktas pagrįstas prielaidomis. Tai reiškia, kad ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą, veiksmų neteisėtumas netinkamai atlikus ikiteisminį tyrimą pagrįstas procesiniu dokumentu – Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, kuriuo E. B. išteisintas. Nurodytos aplinkybės, jas vertinant BPK 1 straipsnio 1 dalies normos, numatančios, kad baudžiamojo proceso paskirtis ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, bei prokuroro pareigos imtis visų įmanomų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis) aspektu, suponuoja išvadą, kad prokuroras nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek nurodomomis aplinkybėmis buvo būtina, todėl padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

10. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kurias visų pirma lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, t. y. tai, kad savo išvadas dėl ieškovo kaltumo grindė neįvertinęs įrodymų visumos, iš esmės remdamasis tik specialistų V. V. ir M. M. išvadų atskirais punktais, o priežastinio ryšio aspektu apskritai nevertino nustatytos aplinkybės, kad D. V. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip sudarė kliūtį. Teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismo veiksmai, neištyrus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų buvo pagrindas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu ir palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovų atstovų nurodytos aplinkybės, jog tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek prokuroro procesiniai dokumentai parengti laikantis BPK reikalavimų, nepaneigia to, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas neišsamiai, nesistengiant nustatyti bei pateikti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių ir įrodymų. Lazdijų rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad prokuroras turėjo vertinti ieškovo išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą priežastį, o ne grįsti kaltinimą vien tik pačiu išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą faktu, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas – jog apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai arba kurios paremtos tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis. Tai, jog 2012 m. birželio 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vietoje jokių automobilio padangų, stabdymo pėdsakų nepastebėta, kai tuo tarpu ieškovo vairuoto automobilio stabdymo žymės akivaizdžiai matėsi, tai, kad apžiūros metu buvo ne tik fotografuota, bet ir filmuota, nors prie protokolo priedų nebuvo pridėta jokia filmuota medžiaga, rodo ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumą. Šią aplinkybę teismas vertino kaip netinkamą pareigūnų veikimą, turėjusi reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

11. Konstatavo, kad pareigūnai detaliai neišsiaiškino ieškovui pareikštuose įtarimuose inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, o prokuroras, neišnaudojęs visų galimybių ikiteisminį tyrimą organizuoti taip, kad būtų surinkti ir ištirti reikšmingi duomenys ir nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas ieškovui priėmė išteisinamąjį nuosprendį, ir nepakankamai išsamiai įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurių aiškiai nepakako kaltinimui padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsti, visumos, pareiškė ieškovui nepagrįstus kaltinimus ir perdavė bylą teismui, tuo padarydamas ieškovui žalą. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimas turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes baudžiamasis persekiojimas dėl prokuroro rūpestingumo pareigos pažeidimo, nesurinkus pakankamai duomenų, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, perėjo į teisminę bylos nagrinėjimo stadiją.

12. Teismas nurodė, kad vertinant Kauno apygardos teismo veiksmus, faktas yra tai, kad išteisinamasis nuosprendis apeliacine tvarka buvo panaikintas, o kasacine tvarka paliktas galioti, konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas ieškovo baudžiamosios atsakomybės klausimą padarė klaidingas išvadas, kurias visų pirma lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai įvertino įrodymų visumą ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija, ir rėmimasis vien tik jų išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, tai nagrinėjamoje byloje ir įvyko apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje vienareikšmiškai konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kurias lėmė BPK normų pažeidimas, vadovavimasis prielaidomis. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nustatytas įrodymų vertinimo, nuosprendžio motyvavimo ir išvadų darymo taisykles, kas paveikė teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą (BPK 301 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalis). Taigi Kauno apygardos teismo veiksmų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėtumas pagrįstas procesiniu dokumentu – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi. Teismas padarė išvadą, kad aiškus teismo pareigos tirti ir vertinti įrodymus ir jais pagrįsti teismo išvadas pažeidimas vertintinas kaip neteisėtas teismo veiksmas, sąlygojęs neteisėtą apkaltinamojo nuosprendžio ieškovo atžvilgiu priėmimą, dėl kurio valstybei atsiranda pareiga atsakyti. Kauno apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, nespręsdamas klausimo dėl ieškovo išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą priežasties, veikė neapdairiai, padarė klaidą, turėjusią esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kas yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

13. Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas įvertinęs bylos duomenis padarė išvadą, kad visos ieškovo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su neteisėtais veiksmais, nes patirtos nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, nagrinėjant baudžiamąją bylą. Todėl yra pagrindas iš atsakovų solidariai priteisti ieškovo naudai 3416,05 Eur turtinę žalą.

14. Dėl neturtinės žalos teismas pažymėjo, kad neteisėti atsakovų veiksmai, susiję su neturtinių vertybių pažeidimu, lėmė ieškovo reputacijos pablogėjimą, jis nuolat turėjo aiškintis ir tokiu būdu vis iš naujo išgyventi dėl jo atžvilgiu vykstančio baudžiamojo proceso. Ne vienerius metus vykęs baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo plačiai išviešintas per spaudą bei televiziją (t. 3, b. l. 14, prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/law/byla-kokios-lietuvoje-dar-nebuvo-teisesauga-nusikalteli-paverte-auka-o-tikraja-auka-nusikalteliu.d?id=74991822). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į atsakovų elgesį po kasacinės instancijos nutarties priėmimo, į tai, kad pasekmės ieškovo reputacijos, bendravimo galimybių ir dvasinės skriaudos atžvilgiu neištaisytinos, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo šioje situacijoje principais, sprendė, kad ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 30000,00 Eur neturtinė žala.

15. Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas dėl atsiprašymo tenkintinas ir atsakovai įpareigotini per dvi savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atsiprašyti ieškovo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje informuojant apie tai ieškovą.

16. Teismas nurodė, kad įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, duomenų teikėjus, jų teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymą, jo reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtinti įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. Registre kaupiami duomenys ne tik apie apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, bausmės paskyrimą, bet ir jų panaikinimą, registro duomenys teikiami tik tiems duomenų gavėjams, kurie turi įstatymų nustatytą teisę juos gauti. Įvertinus tai, kad teisėtai kaupiami ir saugomi duomenys negali būti panaikinti tik todėl, kad asmuo nenori, jog jie ten būtų, šio ieškovo reikalavimo netenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo, dalį, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant tiek civilinio proceso taisykles, tiek ir materialiąsias teisės normas. Teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, padarė prieštaringas išvadas - tokias, kurios ne tik prieštarauja šioje byloje surinktų įrodymų visetui bet ir neatitinka suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose.

17.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, kaltinamasis aktas pagrįstas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu šios Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. išteisinamajame nuosprendyje konstatuotos aplinkybės pagrindė ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ir prokuroro veiksmų neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes laikė prejudiciniais faktais, įrodančiais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Tačiau baudžiamojoje byloje nė viename teismo priimtame procesiniame dokumente nėra nurodyta jokių BPK normų, kurias būtų pažeidę ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ar prokuroras savo veiksmais. Tiek baudžiamojoje byloje, iškeltoje ieškovo atžvilgiu, tiek ir šioje civilinėje byloje jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo savavališkumo ar piktnaudžiavimo teise požymių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į teismų praktiką, išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, negali turėti prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Šios aplinkybės buvo konstatuotos taikant baudžiamojo proceso, o ne civilinio proceso įrodinėjimo specifiką bei civilinio proceso įstatymų reikalavimus, t.y. konstatuotos ne dėl valdžios institucijų veiksmų sprendžiant jų civilinės atsakomybės taikymo klausimą.

17.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodęs dėl 2012 m. birželio 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, dėl prie protokolo nepridėtų priedų, filmuotos medžiagos, šiuos ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmus įvardijo neteisėtu veikimu, turėjusiu reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, konstatavo, kad pareigūnai detaliai neišsiaiškino ieškovui pareikštuose įtarimuose inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių. Tačiau šių veiksmų įvardijimas neteisėtais yra labiau formalus, kadangi konkrečios BPK normos, kurias jie būtų pažeidę, nenurodomos. Įvykio vietos apžiūros atlikimo pagrindus ir eigą reglamentuoja BPK 207 straipsnis. Šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl apžiūros surašomas protokolas, kuriame smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, o apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. 2012 m. birželio 16 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolas atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus. Vien tik formalus padangų stabdymo žymių neįvardijimas (rašymo apsirikimo klaida) protokole jas faktiškai fiksuojant tiek schemoje, tiek ir nuotraukose, objektyviai negalėjo pažeisti ieškovo teisių baudžiamajame procese. Taip pat vertintina ir pirmosios instancijos teismui įvardinta formali rašymo apsirikimo klaida nurodant eismo įvykio vietoje atliktus veiksmus (filmavimą, kurio nebuvo).

17.4. Ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai, t. y. esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą, ir iš esmės vykdytas teisėtai, t. y. baudžiamojo proceso metu sprendimai buvo priimami ir veiksmai atliekami teisės aktų nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje, be to, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai. Visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus iš esmės vertina teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, pripažinti asmenį kaltu ar jį išteisinti.

17.5. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą apibūdino pačia bendriausia prasme, pakankamai nemotyvuodamas, kaip nurodomą žalą ieškovo teisėms galėjo padaryti ir padarė sprendime nurodytų ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų bendrosios atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimas. Teismas išsamiai neaptarė aplinkybių, kurios sąlygojo būtent tokio neturtinės žalos dydžio priteisimą.

18. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba sumažinti turtinės ir neturtinės žalos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai. Pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę nagrinėjamuoju atveju būtų nustačius, kad žala atsirado dėl kelių atsakovų neteisėtų veiksmų. Teisingumo ministerija yra asignavimų valdytoja, atlyginant žalą, kuri atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) bei vykdo teismo sprendimus, jeigu tokia žala yra priteista (Lietuvos Respublikos Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktas (toliau -Įstatymas)). Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai ir nepagrįstai nurodė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės žalą. Tokio pobūdžio bylose atsakovas yra tik vienas - Lietuvos valstybė, o byloje dalyvaujančios institucijos yra vieno atsakovo atstovai. Žala priteisiama tik iš atsakovo, o ne iš atsakovo atstovų. Toks sprendimas aiškiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatoms, Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktams.

18.2. Tai, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. spalio 6 d. nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis išvadomis, kurios buvo klaidingos, nes teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus (įrodymų vertinimas) bei pernelyg sureikšmino specialistų išvadas, nesudaro pagrindo pripažinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Kauno apygardos teismas veikė neapdairiai, todėl padarė klaidą, kuri yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6. 272 straipsnio 1 dalį. Vien tai, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas padarė priešingą išvadą, esant įrodymams, jog ieškovė galėjo padaryti veiką, dėl kurios jai buvo pareikšti kaltinimai, nelaikytina neteisėtais teismo veiksmais CK 272 straipsnio 1 dalies prasme.

18.3. Teismas nesprendė dėl praktikoje suformuotų esminių kriterijų, kurie gali turėti įtakos sprendžiant dėl priteisiamos žalos ir jos dydžio. Iš faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių buvo galima manyti, kad egzistavo objektyvus pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai ieškovo padarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys kartu su baudžiamąja byla buvo perduoti teismui, pagrįstai manant, kad ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai ir kaltinimas. Ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui esant tiek faktiniams, tiek teisiniams pagrindams bei laikantis baudžiamojo proceso įstatymo numatytų reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareigūnai, prokurorai ar teisėjas nepažeidė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

18.4. Teismas neteisingai nusprendė atlyginti ieškovui turtinę žalą, kurią jis patyrė ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, nes tarp jų nėra priežastinio ryšio, t. y. išlaidos nebuvo sąlygotos ikiteisminio tyrimo pareigūnų arba teismo neteisėtais veiksmais. Teismas privalėjo vertinti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas atskirai, atsižvelgdamas į tai, kurie neteisėti pareigūnų veiksmai (neveikimas) sąlygojo žalos atsiradimą ieškovui.

18.5. Klaidingos teismo išvados, kad ieškovui turi būti atlyginta 591, 40 Eur suma, kurią jis sumokėjo vykdydamas išduotą vykdomąją raštą Nr. 1-5-780, nes minėtas vykdomasis dokumentas yra panaikintas, o lėšos turėjo būti grąžintos ieškovui iš asmens, kuris šias lėšas nepagrįstai gavo, nes išnyko teisinis išieškojimo pagrindas. Tačiau priteisus ieškovui 591, 40 Eur sumą, kuri jam turi būti grąžinta, atsiranda galimybė gauti 591, 40 Eur sumą dar sykį.

18.6. Mano, kad ieškovo gynėjui baudžiamajame procese sumokėta 2537,72 Eur suma, atsižvelgiant į visas proceso stadijas, neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04­-02 įsakymu Nr. 1R-85 (iki 2015-03-19 galiojusi redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Ir nors šios rekomendacijos yra skirtos civilinio proceso byloms, tačiau nelaikytina, kad advokato darbo apmokėjimas už dalyvavimą teismo posėdžiuose civilinėse ir baudžiamosiose bylose yra iš esmės skirtingas.

18.7. Iš teismo sprendimo matyti, kad 30000 Eur žala buvo priteista, nes ieškovas buvo nuteistas, baudžiamasis procesas buvo viešai paviešintas per spaudą ir televiziją, atsirado neigiamos pasekmės reputacijai, o bendravimo galimybės ir dvasinės skriaudos neištaisytos. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas neįvertino esminius neturtinės žalos kriterijus ir neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismo motyvai, kurių pagrindu ieškovui buvo priteista 30000 Eur neturtinės žalos, susideda iš vieno sakinio. Tokia abstrakčiu ir itin lakonišku argumentu paremta teismo išvada neatitinka civilinio proceso normų reikalavimų. Be to, nėra jokių duomenų (medicininių dokumentų ar pan.) apie pablogėjusią ieškovo fizinę ar psichinę būklę.

18.8. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė, kad informaciją apie ieškovą buvo paskleista atsakovo arba jo atstovų, tačiau nusprendė įpareigoti atsiprašyti ieškovo per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje informuojant apie tai ieškovą. Teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis įpareigoja atsiprašyti ieškovo, gal teismas savo sprendime turėjo omenyje, kad atsakovas privalo paneigti paskleistus duomenis apie ieškovą ir jo nuteisimą. Tačiau byloje nebuvo jokių įrodymų, kad atsakovas ar jo atstovai būtų paskleidę informaciją apie ieškovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jo nuteisimą. Be to iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku kas turi atsiprašyti.

19. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo, dalį, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas neteisingai padarė išvadą, jog ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą, veiksmų neteisėtumas netinkamai atlikus ikiteisminį tyrimą pagrįstas procesiniu dokumentu - Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, kuriuo E. B. išteisintas. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta visose trijose teismų instancijose, tačiau nors teismų sprendimai savo esme skyrėsi, bet nė vieno teismo procesiniame dokumente nėra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys ar, kad nebuvo atlikti kokie nors veiksmai nulėmę proceso baigtį. Atvirkščiai, iš teismų priimtų sprendimų matyti, jog kaltės buvimo ar nebuvimo klausimas buvo sprendžiamas išimtinai įrodymų vertinimo aspektu.

19.2. Tik teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą, t.y. tik teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtą medžiagą, gali konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad ją padarė konkretus asmuo. Pagrįstą įtarimą, pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Pažymi, jog jau pirmojo teismo posėdžio metu E. B. prašė teismo prijungti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skaitmenines įvykio vietos nuotraukas, kuriose matosi (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo žymės ir prokuroras šiam prašymui neprieštaravo, kadangi tai tik papildė tas pačias įvykio vietos apžiūros protokolu bei jo priedais nustatytas aplinkybes. Visi kiti duomenys ir įrodymai buvo pateikti kartu su ikiteisminio tyrimo byla, todėl teismai turėjo visus duomenis bei faktines aplinkybes, jog galėtų netrukdomai įvertinti ir konstatuoti, kad buvo (ar nebuvo) padaryta nusikalstama veika ir kad ją padarė (ar ne) konkretus asmuo. Todėl mano, jog nėra pagrindo vertinti, kad prokuroras, teikdamas baudžiamąją bylą teismui, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.

19.3. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai įvertino įrodymų visumą ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2018 m. kovo 26 d. sprendimu konstatavo, jog Kauno apygardos teismo veiksmų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėtumas pagrįstas procesiniu dokumentu - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi. Nesutinka su teismo argumentais ir mano, kad teismas skundžiamame sprendime padarė neteisingas išvadas. Nors kasacinis teismas ir nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu, bet nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Todėl kasacinės instancijos išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos apkaltinamąjį nuosprendį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga.

19.4. Baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras buvo surinkę pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo galima spęsti, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką ir kad yra visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymiai. Todėl procesinės išlaidas, kurias ieškovas patyrė dėl teisėtai ir pagrįstai vykdomo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme, negali jam būti priteistos iš atsakovo. Kadangi teismas nepagrįstai konstatavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei apeliacinės instancijos teismo neteisėtus veiksmus, turtinės žalos atlyginimo pareiga valstybei nekyla, nesant būtinosios žalos atlyginimo atsiradimo sąlygos - pareigūnų neteisėtų veiksmų.

19.5. Nors teismas ir nurodė, kad ieškovas dėl pradėto baudžiamojo proceso turėjo nepatogumų, tačiau šis procesas turėjo būti pradėtas, nes pareigūnai turėjo nustatyti visas galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek apskritai neturtinės žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį, todėl teismas nepagrįstai ieškinį patenkino šioje dalyje. Sprendime apsiribojama tik lakoniškais, bendro pobūdžio neigiamais išgyvenimais (pvz. reputacijos pablogėjimas, neigiami išgyvenimai ir pan.), kas nelaikytina tinkamais ir pakankamais įrodymais pagal suformuotą teismų praktiką. Nors ieškinys apskritai turėjo būti atmestas, teismas, nuspręsdamas, jog priteistina visa ieškovo prašoma neturtinė žala 30000 Eur, neanalizavo ir neargumentavo kodėl būtent tokio dydžio suma yra priteistina. Ieškovas buvo prašęs priteisti 3000 Eur, patikslinęs ieškinio reikalavimą dėl 30000 Eur nurodė tuos pačius argumentus kurie buvo išdėstyti pirminiame procesiniame dokumente.

19.6. Teismas įpareigojo atsakovus per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiprašyti ieškovo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje informuojant apie tai ieškovą. Šios sprendimo dalies teismas apskritai neargumentavo, todėl nėra suprantama, kokiais teisiniais kriterijais teismas tenkino ieškovo ieškinį šioje dalyje.

6. Apeliaciniu skundu atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo, dalį, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas žalą kildina iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, o ne Policijos departamento pareigūnų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo įvertinti šią aplinkybę, kadangi būtent ši aplinkybė sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, kad yra pagrindas pakeisti netinkamą atsakovės valstybės atstovą Policijos departamentą tinkamu atstovu, o Policijos departamentą pašalintini iš atsakovės valstybės atstovų sąrašo. Todėl prašo pakeisti netinkamą atsakovės valstybės atstovą tinkamu valstybės atstovu Alytaus apskrities policijos komisariatu, o Policijos departamentą pašalinti iš proceso. Be to pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas ir žalą, nepagrįstai nusprendė ją priteisti solidariai iš atsakovo valstybės atstovų, nes žala turi būti išieškoma iš atsakovo, o ne iš valstybei atstovaujančių subjektų.

20.2. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagoje esančių teismo procesinių sprendimų, priimtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turinio matyti, kad egzistavo objektyvus pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovui.

20.3. Skundžiamame sprendime teismas, konstatuodamas aplaidžius ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus surašant įvykio vietos apžiūros protokolą, visiškai neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės, kad kiti duomenys (nuotraukos, įvykio vietos apžiūros protokolo priedas -eismo įvykio vietos schema) patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros protokolo 18 punkte buvo padaryta klaida, kuri pašalinta atliekant įrodymų vertinimą, ir kuri niekaip negalėjo apriboti ieškovo teisių baudžiamojo proceso metu. Pažymi, kad įvykio vietos apžiūros protokolo 18 punkte pareigūnas pažymėjo, kad stabdymo pėdsakų nėra, nors protokolo priede (eismo įvykio vietos schemoje) pats nupaišė stabdymo liniją (galinis kairysis ratas).

20.4. Skundžiamame sprendime teismas padarė bylos medžiagoje esančioms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad policijos pareigūnai neprijungė prie bylos medžiagos automobilio stabdymo žymes patvirtinančių fotonuotraukų, kadangi iš 2012-06-16 įvykio vietos apžiūros protokolo priedo „Fotolentelė“ matyti, kad fotonuotraukos buvo prijungtos prie medžiagos.

7. Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sutinka su apeliacinių skundų argumentais, laiko juos pagrįstais.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, laiko juos pagrįstais. Mano, kad dėl skunduose nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

9. Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, sutinka su apeliacinių skundų argumentais, laiko juos pagrįstais, todėl plačiau nepasisako.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. B. prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Nesutinka su atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniu skundu nors dalyje sutinka, kad šioje byloje atsakovas yra Lietuvos valstybė, kiti atsakovai yra asmenys, taip pat atstovaujantys Lietuvos valstybę. Pasirinkti šalis civiliniame procese yra ieškovo teisė, tačiau teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, motyvuotu šalies prašymu gali pakeisti pradinį atsakovą tinkamu. Ieškovas ieškinį pareiškė trims atsakovams, kurie atsiliepdami į ieškinį, nepateikė prašymo juos pakeisti ar pašalinti iš bylos nagrinėjimo, pripažindami esantys tinkamais atsakovais. Ieškovas įrodė, kad už žalą dėl atsakovų nerūpestingumo ir šiurkščių klaidų turi atsakyti Lietuvos valstybė, kurią atstovauja ne tik Teisingumo ministerija, bet taip pat ir kitos institucijos. Teismas pagrįstai nukreipė žalos atlyginimą į visus atsakovus, nustatydamas jiems solidarią pareigą atlyginti valstybės padarytą ieškovui žalą. Valstybės ir kitų asmenų neteisėtais veiksmais padaryta žala gali būti atlyginta dalinės ar solidariosios atsakomybės tvarka. Teismas nustatė visas sąlygas taikyti civilinę atsakomybę valstybę atstovaujančioms institucijoms. Bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnis), nes iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo.

24.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas veikė neapdairiai, todėl padarė klaidą, kuri yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Valstybė turi pareigą užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl teismo nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kauno apygardos teismas padarė itin šiurkščias klaidas, lėmusias žalos ieškovui atsiradimą, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tuo padarė BPK pažeidimus. Minėtą aplinkybę patvirtina akivaizdus įrodymas - Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis, kuria buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendis. Kauno apygardos teismas nepašalino prieštaravimų tarp specialistų išvadų, nesulygino jų su kitais įrodymais, ignoravo faktines aplinkybes ir visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė svarbų byloje įrodymą - 2013-03-21 specialisto V. M. išvadą. Toks teismo elgesys, kai nukentėjusysis tampa nuteistuoju vertintinas kaip prieštaraujantis įstatymams, o CK 1.5 straipsnio prasme - gerai moralei, teisingumui ir protingumui.

24.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui esant tiek faktiniams, tiek teisiniams pagrindams bei laikantis baudžiamojo proceso įstatymo numatytų reikalavimų. Atsakovės teiginius paneigia 2014 m. liepos 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriame išsamiai yra pasisakyta, kad sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą svarbu buvo nustatyti ne tik automobilių susidūrimo vietą, ties kuo apsiribojo Kauno apygardos teismas, bet ir tai, dėl kokios priežasties ieškovas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nes nuo to priklauso tokio manevro vertinimas Kelių eismo taisyklių laikymosi prasme. Ieškovas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neprofesionaliai, šališkai, atmestinai, dėl ko jam teko pačiam rinkti įrodymus, nors tai padaryti privalėjo asmenys, kuriems tokia pareiga yra deleguota įstatymais.

24.4. Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė ieškovui turtinę žalą pagal ją patvirtinančius dokumentus. Žala ieškovui atsirado išimtinai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir neteisėto neveikimo (priežastinis ryšys), patirtos išlaidos susijusios su nagrinėta baudžiamąja byla, dėl ko teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje tenkino. Atsakovė, naudodamasi įstatymo jai suteikta teise, turi teisę identifikuoti konkrečius žalą padariusius pareigūnus ir regreso tvarka prisiteisti iš jų ieškovui priteistos žalos atlyginimą. 591,40 Eur antstolis išieškojo iš ieškovo, vykdydamas Kauno apygardos teismo neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Antstolis atsisakė išieškotas pinigines lėšas ieškovui grąžinti, nes nėra atsakingas už neteisėtą Kauno apygardos teismo nuosprendį, kurį įvykdė. Atsakomybę už nuostolius, patirtus dėl neteisėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio vykdymą, turi prisiimti atsakovai, dėl kurių kaltės toks nuosprendis buvo priimtas.

24.5. Apeliantė nesutikdama su prašomu priteisti dydžiu privalėjo neapsiriboti deklaratyviu teiginiu, o išsamia apskaičiuoti ieškovo atstovo (advokato) teiktos teisinės pagalbos laiką, teiktus procesinius dokumentus, bylos sudėtingumą ir įvertinti jų neatitikimą pinigine išraiška. Kadangi įrodymų apeliantė nepateikė, laikytina, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka protingumo kriterijų ir yra pagrįstos.

24.6. Nesutikdama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, apeliantė nesiremia civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis ieškovas pagrindė neturtinės žalos dydį, o remiasi teismų praktika tokiose bylose. Ieškovas įrodė, o teismasvertino, kad dėl neteisėto, nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo jis patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, pablogėjo jo reputacija, savivertė, buvo prarastas geras vardas visuomenėje, sumažėjo bendravimo galimybių, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir dėl savo šeimos: autoįvykyje žuvusios močiutės, taip pat motinos, sutuoktinės, dviejų nepilnamečių vaikų padėties tuo metu, kai vyko baudžiamasis persekiojimas ir teisminiai procesai. Šios aplinkybės tęsėsi pakankamai ilgai. Teismo priteista 30000 Eur suma už prarastus netekimus negali būti laikoma per didele ar neatitinkančia CK 1.5 straipsnio nuostatų.

24.7. Teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo atsakovus atsiprašyti ieškovo per spaudą yra logiška ir teisinga, atitinkanti CK 6.251 straipsnio (visiško nuostolių atlyginimo principą); CK 1.4 straipsnio (papročius); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Jei apeliantei teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl įpareigojimo atsiprašyti ieškovą jai yra neaiški. Apeliantė turi teisę naudodamasi CPK 278 straipsniu prašyti teismą išaiškinti jai neaiškias teismo sprendimo dalis.

24.8. Dėl apeliantės atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros apeliacinio skundo nurodė, kad prokuratūra privalo užtikrinti teisėtumą ir padėti teismui įvykdyti teisingumą (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Prokuroras ikiteisminį tyrimą vykdė vienpusiškai ir aplaidžiai, neatskleidė nusikalstamos veikos, nenustatė įvykio aplinkybių ir asmens, padariusio nusikaltimą, įtarimą pareiškė nukentėjusiajam nuo autoįvykio. Prokuroras pažeidė BPK 1 straipsnį, nustatantį, kad niekas nekaltas negali būti nuteistas. Prokuroras ne tik kad nesurinko reikiamų įrodymų, tačiau nesant jų ir neatskleidus nusikalstamos veikos mechanizmo nepagrįstai palaikė kaltinimą ieškovo atžvilgiu, kuris privalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju. Lazdijų rajono apylinkės teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu ir pasisakius dėl faktinių aplinkybių bei įrodymu viseto, nepagrįstai pateikė apeliacinį skundą, klaidindamas apeliacinės instancijos teismą. Prokuroras nekontroliavo aplaidžiai dirbusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie klastojo dokumentus, o būtent 2012m. birželio 6d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, kurio 18 punkte buvo pažymėta „stabdymo pėdsakų nėra“, kai tokie pėdsakai buvo, taip pat nurodyta, kad apžiūros metu buvo filmuota, kai filmavimo medžiaga nebuvo pateikta. Lazdijų rajono apylinkės teismas išteisinamuoju nuosprendžiu, kuris yra prima face įrodymas šioje byloje, konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, o kaltinamasis aktas paremtas prielaidomis. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, prokuroras nebuvo atidus ir rūpestingas, jis padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

24.9. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6d. nutartyje nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis išvadomis, kurios buvo klaidingos, nesudaro pagrindo pripažinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovas įrodė visas sąlygas deliktinei atsakomybei kilti : teismo ir prokuroro bei tyrėjo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėto nuosprendžio ir žalos atsiradimo bei jos dydžio. Kauno apygardos teismas vadovavosi tais pačiais įrodymais, kaip ir Lazdijų rajono apylinkės ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tačiau priėmė kardinaliai priešingą ieškovo teises ir laisves pažeidžiantį teismo nuosprendį. Kauno apygardos nuosprendžiu ieškovo teisė į teisingą teismą buvo pažeista dėl Kauno apygardos teismo teisėjų kaltės.

24.10.Priteistas neturtinės žalos dydis yra teisingas, pagrįstas įrodymais, atitinkantis CK 1.5 straipsnio nuostatas. Pastebi, kad ieškovas iki šiol yra įrašytas į nuteistų asmenų registrą, kas taipogi sukelia jam neigiamus išgyvenimus, dėl ko neturtinė žala didėja. Įvertinus išskirtines šios bylos aplinkybes ir ieškovo patirtus išgyvenimus akivaizdu, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra protingas ir teisingas.

24.11.Nesutinka su atsakovu, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia visišką ieškovo reabilitavimą, dėl ko nėra pagrindo pateikti atsiprašymą. Visų pirma, ieškinio reikalavimus suformulavo ieškovas, o ne teismas. Teismo pareiga buvo juos patenkinti arba atmesti. Antra, teismas pagrįstai sprendė, kad toks ieškovo reikalavimas yra teisėtas, suprantamas ir pagrįstas. Trečia, atsakovas, atstovaudamas valstybę ir būdamas moralus, privalėjo suprasti kokio dydžio žala ieškovui buvo padaryta dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo ir pateikti atsiprašymą net ir nesant teismo įpareigojimo.

24.12.Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo nurodė, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas prašymo pakeisti jį kitu atstovu, o būtent Alytaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, nereiškė. Manydamas, kad yra netinkamas atstovas, atsakovas privalėjo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir reikšti savalaikius prašymus, siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo. Viso ilgo proceso metu nei iš Policijos departamento, nei iš Alytaus apskrities policijos komisariato tokių prašymų nebuvo gauta, dėl ko šioje proceso stadijoje toks prašymas negali būti tenkinamas.

24.13.Ieškovas nekvestionuoja ir nepasisako dėl pradėto ikiteisminio tyrimo teisėtumo, akivaizdu, kad nusikalstama veika buvo padaryta ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Ieškovas nesutinka, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą įtariamuoju pagal surinktus bylos įrodymus buvo pasirinktas ne D. V., o ieškovas.

24.14. Dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas iš dalies tenkinęs ieškovo ieškinį, nesivadovavo tik vienu įrodymu - Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014m. liepos 28 d. išteisinamuoju nuosprendžiu, o vadovavosi įrodymų visetu. Sprendimas yra pagrįstas tiek rašytiniais įrodymais, pateiktais byloje, tiek ieškovo ir liudytojų L. B. ir V. B., betarpiškai mačiusių eismo įvykį, paaiškinimais. Lazdijų rajono apylinkės teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, o Policijos komisariatui nesurinkus papildomų duomenų, įrodančių nuosprendžio nepagrįstumą, nebuvo pagrindo prokurorui teikti apeliacinį skundą ir jame dėstyti tiesos kriterijaus ir įrodymų neatitinkančias aplinkybes, klaidinti apeliacinės instancijos teismą. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas yra oficialus dokumentas, sukeliantis pasekmes. Tuo atveju, jei, kaip vertina atsakovas, jame buvo padarytos rašymo apsirikimo klaidos, jos turėjo būti ištaisytos ir aptartos tame pačiame dokumente. Iki šios dienos eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su neteisingais arba suklastotais duomenimis egzistuoja, jis nėra nei ištaisytas, nei patikslintas, todėl atsakovas be pagrindo vertina dokumento turinio neatitikimą faktinėms aplinkybėms rašymo apsirikimo klaidomis. Įvykio vietos apžiūros protokolas akivaizdžiai įrodo pareigūnų, atlikusių tyrimą, aplaidumą arba sąmoningą įrodymų slėpimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini.

11. Nagrinėjamu atveju priėmus išteisinamąjį nuosprendį kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir apeliacinės instancijos teismo neteisėtų veiksmų.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Iš esmės ieškovas nurodė, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesupažindino ieškovo ir nepateikė jam pasirašyti eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras į baudžiamosios bylos medžiagą nepateikė esminio rašytinio įrodymo – eismo įvykio vietos fotonuotraukų, kuriose policijos pareigūnai užfiksavo ieškovo vairuoto automobilio ratų stabdymo žymes. Dėl šių ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų prokuroras ekspertui V. V. ekspertizei atlikti pateikė ne visus su eismo įvykiu susijusius duomenis. Tik pačiam ieškovui pateikus teismui prašymą dėl fotonuotraukų išreikalavimo, jos buvo prijungtos prie baudžiamosios bylos medžiagos. Ieškovo vertinimu ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neprofesionaliai, neobjektyviai, šališkai, atmestinai, dėl ko jam teko pačiam rinkti įrodymus, nors tai padaryti privalėjo asmenys, kuriems tokia pareiga yra deleguota įstatymais. Ieškovo vertinimu iš esmės prokuroras netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą.

15. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais ir tenkino ieškinio reikalavimus iš esmės visa apimtimi, išskyrus ieškovo prašymą panaikinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, valdomame Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, duomenis apie ieškovo teistumą pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį.

16. Apeliantė, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybinių institucijų apeliaciniais skundais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Nurodo, kad be kitų argumentų teismas neteisingai padarė išvadą, jog ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą, veiksmų neteisėtumas netinkamai atlikus ikiteisminį tyrimą pagrįstas procesiniu dokumentu - Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, kuriuo E. B. išteisintas. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad Kauno apygardos teismo veiksmų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėtumas pagrįstas procesiniu dokumentu - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi.

17. Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl eismo įvykio 2012 m. birželio 16 d. apie 7.40 val. kelio Gervėnų k., Seirijų sen., Lazdijų r. teritorijoje, kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 23-jame kilometre, kurio metu automobilis (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. B. išvažiavo į priepriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. V. (Baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01LTc4MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-5-780/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-5-780/2014">1-5-780/2014</a> m. t.1., b.l. 3). Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu įvykio vieta apžiūrėta 2012 m. birželio 16 d. (Baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01LTc4MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-5-780/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-5-780/2014">1-5-780/2014</a> m. t.1., b.l. 7-13). Byloje pavesta atlikti eismo įvykio tyrimą ir 2012m. lapkričio 6d. gauta Lietuvos teismo ekspertizės išvada, kurioje iš esmės nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. B. veiksmai dėl išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą ir joje susidūrimo su priešpriešiais judėjusiu automobiliu (duomenys neskelbtini) techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. (Baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01LTc4MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-5-780/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-5-780/2014">1-5-780/2014</a> m. t.1., b.l. 91-96). E. B. 2012m. liepos 26 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Įtariamuoju apklaustas dalyvaujant advokatui kaltės nepripažino. 2013 m. sausio 10 d. apklaustas įtariamuoju dalyvaujant advokatui, kaltės nepripažino, nurodė, kad parodymus duos teisme bylos nagrinėjimo metu (Baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01LTc4MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-5-780/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-5-780/2014">1-5-780/2014</a> m. t.1., b.l. 36-41, 43-44). 2013 m. sausio 10 d. prašymu E. B. leista susipažinti su byla ir daryti kopijas. Susipažįstant su baudžiamąja byla E. B. atsisakė gynėjo, 2013 m. sausio 23 d. nurodė, kad su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino, prašymus dėl ikiteisminio tyrimo tęsimo pateiks teisme. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, kaltinamasis aktas įteiktas 2013 m. vasario 1 d. Kardomoji priemonė nepaskirta. (Baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01LTc4MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-5-780/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-5-780/2014">1-5-780/2014</a> m. t.1., b.l. 57-75).

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01LTc4MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-5-780/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-5-780/2014">1-5-780/2014</a> išteisino E. B. kaip nepadariusį veikos, turinčios BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (Baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01LTc4MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-5-780/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-5-780/2014">1-5-780/2014</a> m. t.3,b.l. 191-206, civilinė byla t. 1, b. l. 14-29).

19. Ieškovo vertinimu prokuroro neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad prokuroras nepagrįstai palaikė kaltinimą teismuose, inicijavo apeliacinį procesą dėl išteisinamojo nuosprendžio panaikinimo nesant patikimų įrodymų ir pagrįstų motyvų, be teisėto pagrindo, remdamasis vien prielaidomis.

20. Apeliaciniais skundais Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras bei nukentėjęs D. V. kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. išteisinamojo nuosprendžio panaikinimo. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-810-594-2014 pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas – E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, nuteistas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo asmeniškai atsiprašyti D. V., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL, tai yra 2600,00 Lt (atitinkanti 753,00 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat, iš E. B. priteistos 8000,00 Lt (atitinka 2316,96 Eur) išlaidos D. V. advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 30-47). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMyLTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-332-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-332-693/2015">2K-332-693/2015</a> panaikino apeliacinės instancijos nuosprendį dėl E. B. nuteisimo ir paliko galioti pirmosios instancijos nuosprendį dėl E. B. išteisinimo (t. 1, b. l. 48-51).

21. Bylos duomenimis Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-418/2017 D. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos. Uždrausta naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones 3 metams. Priteista iš D. V. nukentėjusiųjų E. B., L. B. naudai po 3000 Eur, V. B. naudai 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmesti. Priteista E. B. 960 Eur atstovavimo išlaidų. 2017 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo D. V. ir nukentėjusiojo E. B. apeliaciniai skundai atmesti (2, b. l. 94-123).

Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų

22. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja ir specialus 2002 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad teisė į žalos atlyginimą asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2010">3K-3-219/2010</a>). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

23. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

24. Pažymėtina, kad pavyzdžiui dėl suėmimo Kasacinis teismas vertindamas pagrįsto įtarimo kaip būtinosios sulaikymo ir suėmimo teisėtumo sąlygos buvimą, yra pasisakęs, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014, EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje T. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T. K. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Bei tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiamas jo sulaikymas ar suėmimas, dėl kaltinančių įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (T. T. prieš Turkiją, § 61; T. K. prieš Bulgariją, § 79).(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODctOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487-915/2015">3K-3-487-915/2015</a>).

25. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pavyzdžiui remiantis EŽTT praktika net asmens laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (įskaitant a punktą, kuriame nurodytas laisvės atėmimo atvejis, kai asmuo teisėtai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprendį) iš principo laikomas teisėtu, jeigu vykdomas pagal kompetentingo teismo sprendimą, o vėlesnė išvada, kad teismas padarė nacionalinės teisės klaidų priimdamas šį sprendimą, nebūtinai retrospektyviai turi neigiamos įtakos atitinkamo laisvės atėmimo laikotarpio teisėtumui. Dėl to Teismas nuosekliai atsisako tenkinti pareiškimus asmenų, kurie buvo nuteisti už nusikalstamas veikas ir skundžiasi dėl situacijos, kai apeliacinės instancijos teismas vėliau pripažino, kad sprendimas dėl jų nuteisimo ar bausmės buvo grindžiamas fakto ar teisės klaidomis (2002 m. gegužės 30 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Tačiau tuo atveju, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo trūkumai yra šiurkštūs ir akivaizdūs, aiškiai neatitinka esminių pagal Konvenciją suteikiamų procesinių garantijų, toks sprendimas gali būti pripažįstamas neatitinkančiu bendrosios apsaugos nuo savivalės tikslo, įtvirtinto Konvencijos 5 straipsnyje, taigi šios nuostatos pažeidimas gali būti konstatuojamas (2013 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Yefimenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 152/04, § 101-111; 2002 m. kovo 21 d. sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 47679/99).

Dėl ikiteisminio tyrimo proceso pradėjimo, ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų teisėtumo

26. Konkrečiu atveju ieškovas neteigia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas jo atžvilgiu nepagrįstai. Pažymėtina, kad pagal BPK 166 straipsnio 1 d. ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Konkrečiu atveju įvertinus bylos duomenis, civilinės teisės prasme pripažintina, kad pareigūnų veiksmuose nenustatyta buvus neteisėtus veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti įvertinta ir tai, ar asmuo pasinaudojo galimybe baudžiamojo proceso tvarka skųsti procesinius dokumentus, kuriais skirtos kardomosios ar kitos procesinės prievartos priemonės, t. y. ar jis išnaudojo visas gynybos priemones. Tuo atveju, jei šių priemonių taikymo teisėtumas baudžiamojoje byloje buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo padaryti dėl šios aplinkybės atitinkamas teisines išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2010">3K-3-219/2010</a>). Bylos duomenimis ieškovui kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

27. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo duomenis (šios nutarties 29 punktas), ieškovas neteikė prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą, neprašė nutraukti ikiteisminio tyrimo. Byloje duomenų nėra, kad būtų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro netinkamus veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, reiškęs nušalinimus ir kita.

28. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nurodė, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendime dėl 2012 m. birželio 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, dėl prie protokolo nepridėtų priedų, filmuotos medžiagos, šiuos ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmus įvardijo neteisėtu veikimu, turėjusiu reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nepagrįstai konstatavo, kad pareigūnai detaliai neišsiaiškino ieškovui pareikštuose įtarimuose inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių. Apelianto vertinimu šių veiksmų įvardijimas neteisėtais yra labiau formalus, kadangi konkrečios BPK normos, kurias jie būtų pažeidę, teismas nenurodė. BPK 207 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl apžiūros surašomas protokolas, kuriame smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, o apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Apelianto vertinimu 2012 m. birželio 16 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolas atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus. Vien tik formalus padangų stabdymo žymių neįvardijimas protokole jas faktiškai fiksuojant tiek schemoje, tiek ir nuotraukose, vertintinas kaip rašymo apsirikimo klaida, objektyviai negalėjo pažeisti ieškovo teisių baudžiamajame procese. Taip pat formalia rašymo apsirikimo klaida vertintina ir nurodymas eismo įvykio vietoje atliktus veiksmus filmavimą, kurio nebuvo.

29. Apeliaciniu skundu Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taip pat nurodė, kad teismas visiškai neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės, kad kiti duomenys (nuotraukos, įvykio vietos apžiūros protokolo priedas -eismo įvykio vietos schema) patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros protokolo 18 punkte buvo padaryta klaida, kuri pašalinta atliekant įrodymų vertinimą, ir kuri niekaip negalėjo apriboti ieškovo teisių baudžiamojo proceso metu. Pažymi, kad įvykio vietos apžiūros protokolo 18 punkte pareigūnas pažymėjo, kad stabdymo pėdsakų nėra, nors protokolo priede (eismo įvykio vietos schemoje) pats nupaišė stabdymo liniją (galinis kairysis ratas). Teismas nepagrįstai nurodė, kad policijos pareigūnai neprijungė prie bylos medžiagos automobilio stabdymo žymes patvirtinančių fotonuotraukų, nes iš 2012m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedo „Fotolentelė“ matyti, kad fotonuotraukos buvo prijungtos prie medžiagos.

30. Iš baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01LTc4MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-5-780/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-5-780/2014">1-5-780/2014</a> ir į civilinę bylą pateiktų dokumentų matyti, kad 2013 m. vasario 1 d. perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, 2013 m. vasario 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teisimajame posėdyje 2013 m. kovo 20 d. 9 val. 30 min., kuris E. B. atstovo advokato prašymu dėl jo negalėjimo dalyvauti posėdyje atidėtas 2013m. balandžio 9 d. 9 val. 30 min. Minėtame teismo posėdyje E. B. pateikė prašymą pridėti prie bylos Specialisto išvadą MV 3013-14 dėl 2012m. birželio 16 d. eismo įvykio, atliktą laikotarpyje 2013m. vasario 20d. -2013m. kovo 21 d. Prašymą iškviesti ekspertą pateikusį išvadą į teismo posėdį, išreikalauti Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacinio vadovavimo skyriaus specialisto darytas nuotraukas 2012 m. birželio 16d. įvykio vietoje iš karto po įvykio, kurios buvo panaudotos Specialisto išvadoje MV 3013-14, iškviesti apklausti liudytoju specialistą dariusį nuotraukas ir kita. Byloje 2013 m. balandžio 16 d. iš Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos buvo gauta CD-R diskas su 4 skaitmeninėmis nuotraukomis (Baudžiamoji byla t.2., b.l. 101-185, t.3., b.l. 2,3). Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra pateiktos dvi specialisto išvados, kuriose pateiktos skirtingos išvados,siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą ir atsakyti į kitus klausimus paskyrė eismo įvykio ekspertizę pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriui, kuri atlikta 2014 m. vasario 4d. (t.3. b.l. 42,43, 85-93). Bylos duomenimis E. B. 2013 m. balandžio 16 d. posėdyje pasinaudojo teise duoti parodymus ištyrus visus įrodymus. 2014 m. kovo 27 d. posėdžio metu E. B. sutikęs duoti parodymus, be kitų paaiškinimų nurodė, kad jau pirmos apklausos metu pasakė, kad turi nuotraukas, kurios gal padėtų tyrimui nes yra stabdymo žymės. Tyrėjas nurodė, kad jo nuotraukų nereikės. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo bandoma išaiškinti, kad nieko neįrodys ir pan. E. B. nurodė, kad yra įvykio vietos apžiūros plane nesutapimai, tarp plano ir apžiūros protokolo, kadangi ten ištikrųjų nurodyta, kad padangų pėdsakų nėra, stabdymo žymių nėra. Plane tos žymės yra. (Baudžiamoji byla t.3., protokolo 20, 22 lapai). Teismas nutarė apklausti posėdyje policijos pareigūnus. R. K., S. K. paaiškino dėl eismo įvykio įforminimo, apžiūros protokolo surašymo, priedo prie įvykio protokolo, schemos sudarymo ir kitų aplinkybių (Baudžiamoji byla t.1.,b.l. 7-18), liudytojas S. K. nurodė, kad protokole 17,18 punktuose nurodė, jog nėra stabdymo pėdsako, nes tas žymes laikė slydimo žymėmis ir pan. (Baudžiamoji byla t.3., 2014 m. birželio 3 d. teismo posėdžio protokolo 2-4).

31. E. B. atsiliepime į skundus nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neprofesionaliai, šališkai, atmestinai, dėl ko jam teko pačiam rinkti įrodymus, nors tai padaryti privalėjo asmenys, kuriems tokia pareiga yra deleguota įstatymais. Ieškovo vertinimu prokuroras ikiteisminį tyrimą vykdė vienpusiškai ir aplaidžiai, neatskleidė nusikalstamos veikos, nenustatė įvykio aplinkybių ir asmens, padariusio nusikaltimą, įtarimą pareiškė nukentėjusiajam nuo autoįvykio. Prokuroras nekontroliavo aplaidžiai dirbusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie klastojo dokumentus, o būtent 2012m. birželio 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, kurio 18 punkte buvo pažymėta „stabdymo pėdsakų nėra“, kai tokie pėdsakai buvo, taip pat nurodyta, kad apžiūros metu buvo filmuota, kai filmavimo medžiaga nebuvo pateikta. Ieškovas taip pat nurodė, kad jei pasak apelianto, tyrėjai kompetentingai atliko savo veiksmus, buvo akivaizdu, kad įtarimai turėjo būti pareikšti ne ieškovui, kuris yra nukentėjusysis, o D. V.. Aplaidžius pareigūnų veiksmus Alytaus apylinkės teismas, iš dalies patenkinęs ieškovo ieškinį, įžvelgė nuo pat pradžios, t.y. nuo tada, kai buvo renkami įrodymai nusikaltimo vietoje. Lazdijų rajono apylinkės teismui pateiktos kokybiškos fotografijos buvo darytos ne pareigūnų, atlikusių įvykio vietos apžiūrą, o gaisrininkų. Ir tik paties ieškovo pastangomis fotografijos buvo pateiktos į bylą, kurios medžiaga leido ekspertui pateikti išvadą apie nusikaltimo mechanizmą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad įvykio vieta buvo tinkamai nufotografuota, nufilmuota ir paimti pėdsakai, leidžiantys atskleisti padarytą nusikaltimą, todėl pareigūnai darbą atliko aplaidžiai, nekompetentingai. Pareigūnų prijungtos fotonuotraukos buvo nekokybiškos, iš jų nebuvo galima spręsti apie įvykio mechanizmą. Be to ieškovo vertinimu jei, kaip vertina atsakovas, protokole buvo padarytos rašymo apsirikimo klaidos, jos turėjo būti ištaisytos ir aptartos tame pačiame dokumente. Iki šios dienos eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su neteisingais arba suklastotais duomenimis egzistuoja, jis nėra nei ištaisytas, nei patikslintas, todėl atsakovas be pagrindo vertina dokumento turinio neatitikimą faktinėms aplinkybėms rašymo apsirikimo klaidomis.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai nepagrįsti, o atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus teismui nėra pagrindo nesutikti su apeliacinių skundų argumentais. Įvertinus tai, kad baudžiamojoje byloje buvo apklausti pareigūnai ir buvo aiškintasi dėl eismo įvykio įforminimo aplinkybių, baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl įvykio vietos apžiūros protokolo 18 punkte nurodytų duomenų, pagrįstai gali būti vertinama, kaip klaida, netikslumas, kuri pašalinta atliekant įrodymų vertinimą, ir kuri neapribojo ieškovo teisių baudžiamojo proceso metu, nes nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai sąmoningai, siekdami nuslėpti ar neatskleisti faktinių aplinkybių neteisingai įformino pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, įvykio vietos apžiūrą bei schemą. Taip pat pažymėtina, kad nors ir nurodyta, kad filmuojama, o nustatyta, kad faktiškai nebuvo filmuota, nesudaro pagrindo spręsti apie pareigūnų aplaidumą arba sąmoningą įrodymų slėpimą, kaip teigia ieškovas atsiliepime į apeliacinius skundus. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai neprijungė prie bylos medžiagos fotonuotraukų iš 2012m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros. Bylos duomenimis į bylą ieškovo iniciatyva buvo teikiamos Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų darytos nuotraukos. Nors iš baudžiamosios bylos minėto teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad E. B. nurodė, kad jau pirmos apklausos metu norėjo perduoti nuotraukas, kuriose yra stabdymo žymės, tačiau iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad minėtos nuotraukos buvo teikiamos ir buvo atsisakyta jas priimti. Priešingai (šios nutarties 31 punktas) ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nereiškė prašymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, prašymą pridėti nuotraukas, kurios buvo darytos eismo įvykio dieną, ir kurios jau buvo teiktos specialistui dėl išvados prie bylos, prašymą pridėti jas prie bylos pareiškė teismui tik 2013 m. balandžio 9 d. (šios nutarties 46 punktas).

33. Pažymėtina, kad BPK 44 straipsnyje numatytos pagrindinės nuostatos dėl asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu. Teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam buvo išaiškintos jo teisės. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo interesus atstovavo advokatas. Kaip nustatyta, baudžiamosios bylos duomenimis paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ieškovas susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, papildymų, prašymų neteikė. Taigi ieškovas manydamas, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas, ar atliktas neišsamiai nesinaudojo jam suteiktomis teisėmis.

34. Pirmosios instancijos teismas be kitų argumentų konstatavo, kad pareigūnai detaliai neišsiaiškino ieškovui pareikštuose įtarimuose inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, o prokuroras, neišnaudojęs visų galimybių ikiteisminį tyrimą organizuoti taip, kad būtų surinkti ir ištirti reikšmingi duomenys ir nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas ieškovui priėmė išteisinamąjį nuosprendį, ir nepakankamai išsamiai įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurių aiškiai nepakako kaltinimui padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsti, visumos, pareiškė ieškovui nepagrįstus kaltinimus ir perdavė bylą teismui, tuo padarydamas ieškovui žalą. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimas teismo vertinimu turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes baudžiamasis persekiojimas dėl prokuroro rūpestingumo pareigos pažeidimo, nesurinkus pakankamai duomenų, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, perėjo į teisminę bylos nagrinėjimo stadiją. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės dėl įvykio vietos apžiūros netikslumų negali būti vertinamos kaip savaime suprantama žmogiška pareigūnų klaida, nepadariusi įtakos ieškovo teisių pažeidimams baudžiamajame procese. Ši aplinkybė vertintina kaip netinkamas pareigūnų veikimas, turėjęs reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismo vertinimu ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą, veiksmų neteisėtumas netinkamai atlikus ikiteisminį tyrimą pagrįstas procesiniu dokumentu – Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, kuriuo E. B. išteisintas.

35. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenis, į tai, kas išdėstyta nesutinka su ieškovo argumentais, pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai. Visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus iš esmės vertina teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, pripažinti asmenį kaltu ar jį išteisinti. Kaip nustatyta ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esamus duomenis byloje spręstina, kad prokurorui buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikaltimą, t.y. nebuvo duomenų, kurie akivaizdžiai leistų padaryti neabejotinas išvadas, kad dėl eismo įvykio galimai kaltas kitas asmuo. Pažymėtina, kad neteisėti pareigūnų veiksmai galėtų būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), akivaizdžiai pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis), nesąžiningi ir neteisėti veiksmai, kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenumatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Lazdijų rajono apylinkės teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pažymėjo, kad ekspertai savo tyrimams turėjo nevienodos apimties medžiagas ir skirtingai traktavo pagrindinį pėdsaką –automobilio (duomenys neskelbtini) stabdymo žymę. Ekspertas V. V. specialisto išvadą surašė vien tik iš tyrėjo pateiktų duomenų, tarp kurių nebuvo nei atspausdintų spalvotų eismo įvykio vietos nuotraukų, nei jų skaitmeninių egzempliorių, kuriose matėsi ieškovo automobilio stabdymo pėdsakai, kas įtakojo priešingos išvados, negu kitų ekspertų, kuriems buvo pateikta didesnės apimties bylos medžiaga, priėmimą. Pažymėtina, kad specialisto išvados yra tik tikėtinos ir vertintinos kartu su visuma kitų įrodymų. Kaip minėta minimas skaitmenines, geresnės kokybės nuotraukos buvo pateiktos tik teisminio nagrinėjimo metu ieškovo iniciatyva, nors apeliacinio teismo vertinimu galėjo būti pateiktos ir ikiteisminio tyrimo metu dar iki specialisto išvados surašymo, nes kaip nustatyta jos buvo padarytos kitų asmenų eismo įvykio dieną ir apie jas ieškovui buvo žinoma. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad byloje buvo reikalingos specialios žinios ir buvo atlikti dar du tyrimai bei gautos išvados, be to nebuvo remtasi vien rašytiniais įrodymais, kaip minėta buvo apklausti pareigūnai įforminę pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

36. Iš esmės nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti neteisėtai, iš esmės tyrimas vykdytas teisėtai, nes nėra nustatyta esminių pažeidimų ir kita, t. y. baudžiamojo proceso metu sprendimai buvo priimami ir veiksmai atliekami teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODctOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487-915/2015">3K-3-487-915/2015</a>). Be to, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).Visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus iš esmės vertina teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, pripažinti asmenį kaltu ar jį išteisinti. Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pažymėjo, kad visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti vertintinos kaltinamojo naudai. Kad įvertinus visus bylos įrodymus, visas abejones, kurių negalima pašalinti dėl objektyvių pėdsakų trūkumų, ir visas nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad jog E. B. veiksmai prieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, todėl negalima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Taigi apeliacinio teismo vertinimu negalima sutikti, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas išteisinamuoju nuosprendžiu konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, kaltinamasis aktas paremtas prielaidomis, kad prokuroras nebuvo atidus ir rūpestingas, jis padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Įvertinus visumą įrodymų nėra pagrindo padaryti šioms išvadoms.

37. Be kita ko ieškovo vertinimu prokuroras ne tik kad nesurinko reikiamų įrodymų, tačiau nesant jų ir neatskleidus nusikalstamos veikos mechanizmo nepagrįstai palaikė kaltinimą ieškovo atžvilgiu, kuris privalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju. Lazdijų rajono apylinkės teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu ir pasisakius dėl faktinių aplinkybių bei įrodymu viseto, prokuroras nepagrįstai pateikė apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje klaidindamas apeliacinės instancijos teismą. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad apeliacinio skundo pateikimas, pasinaudojimas teise į apeliaciją konkrečiu atveju nesuteikia pagrindo spręsti apie veiksmų neteisėtumą. Be to apeliacinį skundą pateikė ir D. V.. Iš esmės sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad tiek baudžiamojoje byloje, iškeltoje ieškovo atžvilgiu, tiek ir šioje civilinėje byloje jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo savavališkumo ar piktnaudžiavimo teise požymių nebuvo nustatyta. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01LTc4MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-5-780/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-5-780/2014">1-5-780/2014</a> išteisinęs E. B. kaip nepadariusį veikos, turinčios BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymių nenurodė ikiteisminio tyrimo tyrėjų, prokuroro neteisėtų veiksmų.

Dėl apeliacinės instancijos teismo veiksmų

38. Pirmosios instancijos teismas vertindamas apeliacinės instancijos teismo veiksmų teisėtumą dėl priimto apkaltinamojo nuosprendžio iš esmės vadovavosi ta aplinkybe, kad Kasacinis teismas panaikino apeliacinio teismo nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas akcentavo tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kurias visų pirma lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, t. y. tai, kad savo išvadas dėl ieškovo kaltumo grindė neįvertinęs įrodymų visumos, iš esmės remdamasis tik specialistų V. V. ir M. M. išvadų atskirais punktais, o priežastinio ryšio aspektu apskritai nevertino nustatytos aplinkybės, kad D. V. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip sudarė kliūtį. Teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismo veiksmai, neištyrus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų buvo pagrindas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu. Teismo vertinimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje vienareikšmiškai konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kurias lėmė BPK normų pažeidimas, vadovavimasis prielaidomis. Todėl sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nustatytas įrodymų vertinimo, nuosprendžio motyvavimo ir išvadų darymo taisykles, kas paveikė teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą (BPK 301 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalis). Iš esmės teismas padarė išvadas dėl apeliacinės instancijos teismo veiksmų neteisėtumo atsižvelgęs į Kasacinio teismo priimtą nutartį palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį.

39. Kaip minėta Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vien aplinkybė, kad buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad su bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo argumentus yra pagrindo spręsti, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas procesinių veiksmų neteisėtumą tiesiogiai siejo su išteisinamojo nuosprendžio faktu. Tačiau su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti nes siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes pats išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo išvadas, Kasacinio teismo priimtoje nutartyje padarytas išvadas, apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismo nuosprendyje išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinių skundų argumentus, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus konkrečiu atveju sprendžia, kad įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertindamas įrodymus padarė kitokias išvadas, ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį savaime pats faktas nereiškia apeliacinės instancijos teismo veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, kad teismo priimtų sprendimų teisėtumas tikrinamas instancine tvarka. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos netinkamo įrodymų vertinimo iš esmės nenurodė apeliacinės instancijos teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant bylą nors akcentavo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą dėl įrodymų vertinimo. Iš teismų priimtų sprendimų matyti, jog ieškovo kaltės buvimo ar nebuvimo klausimas buvo sprendžiamas išimtinai įrodymų vertinimo aspektu. Todėl iš esmės atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, teismo padarytos išvados dėl apeliacinės instancijos teismo veiksmų neteisėtumo nepagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

40. Konkrečiu atveju ieškovas nors ir nurodė, kad atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio motyvus pagal turimus duomenis buvo galimybė įvertinti jo veiksmus jau ikiteisminio tyrimo metu, apeliacinio teismo vertinimu jo teiginiai niekuo nepagrįsti. Ieškovo argumentai abstraktūs, nors jis ir nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų neteisėtumą, tačiau iš esmės savo teiginius kas jau paminėta, grindė pirmosios instancijos bei kasacinės instancijos baudžiamojoje byloje priimtais sprendimais dėl ieškovo išteisinimo. Konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų ikiteisminio tyrimo metu jau buvo akivaizdu, kad nėra pagrindo įtarti ieškovą padarius galimai neteisėtą nusikalstamą veiką ir bylos su kaltinamuoju aktu perduoti teismui, nes įtarimo, kaltinimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai. Įvertinus konkrečias baudžiamojoje byloje faktines eismo įvykio aplinkybes, baudžiamosios bylos duomenis, bylos sudėtingumą įrodymų vertinimo prasme, visumą nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, jog išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų neteisėtais. Nors kasacinis teismas ir nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu, bet nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Todėl kasacinės instancijos išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos apkaltinamąjį nuosprendį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinių skundų argumentais. Teismas netinkamai įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, aiškindamas baudžiamojo proceso eigą, teismų priimtus procesinius sprendimus padarė netinkamas, prieštaringas bei nepagrįstas išvadas dėl apeliacinės instancijos teismo veiksmų neteisėtumo.

41. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Kauno apygardos teismo veiksmų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėtumas pagrįstas procesiniu dokumentu – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliacinės instancijos aiškus teismo pareigos tirti ir vertinti įrodymus ir jais pagrįsti teismo išvadas pažeidimas vertintinas kaip neteisėtas teismo veiksmas, sąlygojęs neteisėtą apkaltinamojo nuosprendžio ieškovo atžvilgiu priėmimą, dėl kurio valstybei atsiranda pareiga atsakyti, nepagrįsta. Nėra teisinio pagrindo sutikti su išvadomis, kad Kauno apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, nespręsdamas klausimo dėl ieškovo išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą priežasties, veikė neapdairiai, padarė klaidą, turėjusią esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kas yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos priteisimo

42. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovas žalos atlyginimą iš esmės grindžia jo atžvilgiu priimtu išteisinamojo nuosprendžio faktu, nurodydamas bei pateikdamas duomenis apie patirtas išlaidas bei nurodydamas aplinkybes dėl neturtinės žalos priteisimo. Civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7- 381/2003, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-183/2006).

43. Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2008 m. liepos 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008, 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODctOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487-915/2015">3K-3-487-915/2015</a>). Be to teismas įrodymus vertina tikėtinumo principu ir tai, kad teismai skirtingai vertino įrodymus, atsižvelgiant į tai, kas jau buvo išdėstyta anksčiau, nesudaro pagrindo spręsti esant pagrindui į žalos atlyginimą.

44. Be to sutiktina su apeliantų argumentais, kad pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę nagrinėjamu atveju galėtų būti tik nustačius, kad žala atsirado dėl kelių atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai ir nepagrįstai nurodė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės žalą. Tokio pobūdžio bylose atsakovas yra tik vienas - Lietuvos valstybė, o byloje dalyvaujančios institucijos yra vieno atsakovo atstovai. Žala priteisiama tik iš atsakovo, o ne iš atsakovo atstovų. Toks sprendimas prieštarauja CK 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatoms, Lietuvos Respublikos Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktams. Be to sprendžiant dėl žalos atlyginimo atsižvelgiama į konkrečius veiksmus sąlygojusius galimą žalos atsiradimą ieškovui. Be to nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovui turi būti atlyginta 591,40 Eur suma, kurią jis sumokėjo vykdydamas išduotą vykdomąją raštą Nr. 1-5-780, nes minėtas vykdomasis dokumentas yra panaikintas, lėšos turėtų būti grąžintos ieškovui iš asmens, kuris šias lėšas nepagrįstai gavo, nes išnyko teisinis išieškojimo pagrindas.

45. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad visos ieškovo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su neteisėtais veiksmais, nes patirtos nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, nagrinėjant baudžiamąją bylą. Todėl yra pagrindas iš atsakovų solidariai priteisti ieškovo naudai 3416,05 Eur turtinę žalą. Pažymėtina, kad dėl ieškovo prašymo jam atlyginti patirtas bylinėjimosi, t. y. teisinio atstovavimo, išlaidas baudžiamajame procese, šios išlaidos galėtų būti atlygintos tuo atveju, jei būtų nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai ir priežastinis ryšys, lėmęs tokių išlaidų atsiradimą. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad ieškovas buvo išteisintas baudžiamojoje byloje, nesudaro pagrindo spręsti, kad valstybė turi atlyginti jo patirtas teisinio atstovavimo išlaidas, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, nenustatyti jokie kiti baudžiamojo proceso pažeidimai, pareigūnų neteisėti veiksmai. Kaip nurodyta pirmiau, nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo, teismo neteisėtus veiksmus, kurie buvo pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, tik tokiu atveju atitinkamai galėtų būti atlyginamos būtent dėl šių veiksmų, o ne viso baudžiamojo proceso metu ieškovo patirtos teisinio atstovavimo išlaidos.

46. Dėl neturtinės žalos teismas pažymėjo, kad neteisėti atsakovų veiksmai, susiję su neturtinių vertybių pažeidimu, lėmė ieškovo reputacijos pablogėjimą, jis nuolat turėjo aiškintis ir tokiu būdu vis iš naujo išgyventi dėl jo atžvilgiu vykstančio baudžiamojo proceso. Teismas įvertinęs ieškovo argumentus sprendė, kad ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 30000,00 Eur neturtinė žala. Nors ieškinys dėl nurodytų aplinkybių atmestinas, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, jog priteistina visa ieškovo prašoma neturtinė žala 30000 Eur, neanalizavo ir neargumentavo kodėl būtent tokio dydžio suma yra priteistina. Tačiau dėl šių aplinkybių nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo, teismo neteisėtų veiksmų, iš ko ieškovas kildina ieškinio reikalavimus nėra tikslinga plačiau pasisakyti.

47. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo prašymas dėl atsiprašymo tenkintinas ir atsakovai įpareigotini per dvi savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atsiprašyti ieškovo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje informuojant apie tai ieškovą. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad teismas nenustatė, kad informacija apie ieškovą buvo paskleista atsakovo arba jo atstovų, Byloje nenustatyta jokių įrodymų, kad atsakovas ar jo atstovai būtų paskleidę informaciją apie ieškovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jo nuteisimą. Be to, kaip pagrįstai nurodoma teismas nenurodė, kas konkrečiai turi atsiprašyti.

48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes nenustatyta, kad įtarimas, kaltinimas buvo pareikšti akivaiždžiai neteisėtai ir nepagrįstai, nesant pagrindo išvadoms, kad prokuroras nepagrįstai bylą su kaltinamuoju aktu perdavė teismui, vėliau pateikus papildomus įrodymus, juos ištyrus ir įvertinus ieškovas nors ir buvo išteisintas, bet įvertinus tai, kad jokie neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo, teismo veiksmai nenustatyti daroma išvada, kad žalai priteisti iš valstybės nėra teisinio pagrindo. Ieškovo išteisinimo faktas bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro teismo bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo. Ieškovo argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo remiantis jo atžvilgiu priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų.

49. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų nes iš esmės pritariant atsakovės, atstovaujamos institucijų apeliacinių skundų argumentams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo argumentai dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos bei įpareigojimo atsiprašyti reikalavimų pagrįstumo nebeturi teisinės reikšmės. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad aplinkybė, kad buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris, peržiūrėjus jį instancine tvarka paliktas nepakeistas, visų pirma reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bei tai, kad toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos esmę, yra pagrindo spręsti, kad kasaciniam teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ieškovas yra visiškai reabilituotas baudžiamojo proceso prasme.

Dėl bylos procesinės baigties.

50. Įvertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, padarė nepagrįstas išvadas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo, ko pasėkoje teismas nepagrįstai tenkino ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atsiprašyti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos institucijų priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas ir nustatytas įpareigojimas atsiprašyti bei priteistos advokato teisinių pagalbos išlaidos naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinio reikalavimai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinys atmestinas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neatlygintinos. Valstybės institucijos nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52. Kaip minėta šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus apeliacinius skundus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybės institucijoms nepateikus apeliacinės instancijos teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, jos neatlygintinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-835/2018 dalį ir ieškovo E. B. ieškinio reikalavimus dėl 3416,05 Eur turtinės žalos, 30000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo, įpareigojimo atsakovus Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atsiprašyti ieškovo E. B. per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje informuojant apie tai ieškovą E. B. bei bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti E. B. prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja

Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

Vilija Valantienė