Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-3773-1064/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01194-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Gedimino Užubalio,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant pareiškėjo R. K. G. atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

viešame nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas R. K. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikos ir Bangladešo liaudies Respublikos 2022 m. kovo 1 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo išnagrinėti pakartotinai.

Pareiškėjo teigimu, jis 2022 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje ir Bangladešo liaudies Respublikai, pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nes ketino įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjas susipažino su Ambasados 2022 m. kovo 1 d. sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą dėl to, kad jis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas yra grindžiamas tik pirmiau nurodyta aplinkybe, tačiau iš jo nėra aišku, kokių konkrečiai duomenų nepakanka, kokie duomenys yra netikslūs, nepatikimi; kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei kokias įrodymais vadovaujantis buvo prieita išvados, kad pareiškėjui neturi būti išduota viza. Pareiškėjo vertinimu, jis pateikė dokumentus, kurie patvirtina jo duomenų teisingumą, kelionės tikslą, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, ar priimtas Sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės dirbti Lietuvoje. Pateiktame pranešime nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų, o Sprendime nepateikti argumentai, kad siekis užkirsti kelią nelegaliai migracijai nebus pasiektas be papildomos pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. vizos neišdavimo.

Pareiškėjo vertinimu, jei ambasadai kilo kokių nors abejonių dėl dokumentų patikimumo arba trūko duomenų pagrindžiančių kelionės tikslą, ambasada galėjo paprašyti patikslinti situaciją ir pateikti daugiau įrodymų, tačiau to nepadarė ir todėl buvo priimtas neišsamus, neobjektyvus ir nemotyvuotas Sprendimas, kuris yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.

Atsakovė nurodė, kad 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjas per VFS centrą Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai pateikė Prašymą išduoti Nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas - darbas; kad kviečiantis asmuo - UAB (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); kad kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas sumokės rėmėjas – priimantis asmuo. Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė pasą, tarpininkavimo raštą išduoti vizą, Leidimą dirbti Lietuvoje, 2021 m. gruodžio 22 d. Darbo sutartį, pareiškėjo kvalifikacinius dokumentus.

Atsakovės teigimu, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą Konsulas nustatė, kad pareiškėjas yra du kartus negavęs vizos dėl nelegalios migracijos grėsmės. Jis 2018 m. buvo priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini), darbą surado per pažįstamus nepaliečius Y. K. S. ir A. S., dirbusius UAB (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju kvietėjai yra informavę, kad jiems pareiškėją rekomendavo tas pats asmuo – A. S., kuris šiuo metu pas juos dirba. Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, 2022 m. vasario 22 d. kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos specialiąsias tarnybas ir buvo gautas VSD raštas, kad A. S. yra galimai susijęs su fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis, kurie padeda trečiųjų šalių piliečiams legalizuotis Lietuvoje, todėl galima „pilkoji migracija“ ir rekomendavo vizos neišduoti.

Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo buvimo Lietuvoje sąlygomis, taip pat įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, iš kurių nustatė, kad pareiškėjas Prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodė, jog jam bus suteikiama gyvenamoji vieta. Kvietėjas UAB (duomenys neskelbtini) Migracijos tarnybai pateiktame 2022 m. sausio 3 d. Tarpininkavimo rašte dėl vizos pareiškėjui gavimo nurodė, kad pareiškėjas bus apgyvendintas adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, pareiškėjas nepateikė Konsului jokių leistinų įrodymų (rezervacijos, nuomos sutarties ar pan.), kad jam nurodytu adresu bus suteikta tinkama gyvenamoji vieta.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas Prašyme nurodė, kad kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas sumokės rėmėjas – priimančioji bendrovė ir pateikė 2021 m. gruodžio 22 d. Darbo sutartį Nr. A14, kuria UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti pareiškėjui Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, tačiau nepagrindė, kad nuo šios dienos iki pirmojo darbo užmokesčio išmokėjimo pareiškėjas turės (gaus) lėšų pragyvenimui.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Konsulas, siekdamas įvertinti pareiškėjo ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos nustatė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių atgalinį bilietą arba užsakymo patvirtinimą; finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje (turimų lėšų judėjimą per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); nekilnojamojo turto nuosavybę; integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje.

Atsakovės teigimu, pareiškėjo pateiktų dokumentų ir gautos informacijos turinys sukėlė Konsului pagrįstas abejones tiek dėl užsieniečio pareiškimų dėl vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų patikimumo, tiek dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų teisingumo, todėl buvo priimtas Sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas)19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes nustatyti faktai leido pagrįstai abejoti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl užsieniečio ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui.

Atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, jog Sprendimas nėra proporcingas, priimtas netinkamai nurodžius ar įvertinus faktines aplinkybes bei netinkamai aiškinant ir taikant teisinį reguliavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad konsulas tinkamai vykdė pareiškėjo Prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūras, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą ir kitą surinktą informaciją, teisingai taikė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Šengeno bei Vizų kodeksų normas.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas su skundu teismui nepateikė jokių papildomų dokumentų, kurie galimai nebuvo įvertinti konsulo, o konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) užsieniečių kaip jiems tinkamai parengti Prašymą išduoti vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus tam, kad konsulas galėtų priimti sprendimą patenkinti užsieniečio Prašymą išduoti jam vizą.

Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo liaudies Respublikai 2022 m. kovo 1 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Ginčijamas Sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2022 m. vasario 21 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą buvo grindžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių jo pareiškimų patikimumo).

Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, jų priedų ir šalių atstovų teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 21 d. kreipėsi į Ambasadą dėl vizos išdavimo, nurodydamas, kad turi leidimą dirbti Lietuvoje; kad priimantis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), kuri apmoka kelionės ir pragyvenimo išlaidas. Kartu pareiškėjas pateikė 2021 m. gruodžio 22d. Darbo sutartį Nr. A14 su (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas priimamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2022 m. sausio 3 d. Tarpininkavimo rašte kvietėju nurodoma UAB (duomenys neskelbtini), numatoma atvykimo data: 2022 m. sausio 27 d., užsieniečio apgyvendinimo Lietuvoje adresas: (duomenys neskelbtini).

Užsieniečių registro vizų modulyje grafoje „Konsultacija“ Migracijos departamento informacijoje be kita ko nurodoma, kad Įmonėje dirba 4 darbuotojai, 3 iš jų užsieniečiai. A. S. įdarbintas nuo 2021 m. kovo 12 d. Valstybės saugumo departamento informacijoje nurodoma, kad: „(duomenys neskelbtini) pilietis A. S. yra galimai susijęs su fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis, kurie padeda trečiųjų šalių piliečiams legalizuotis Lietuvoje. Todėl galima „pilkoji migracija“. Rekomendavo vizos neišduoti.“.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsisakymas išduoti vizą nėra grindžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, argumentai, susiję su nelegalios migracijos grėsme, ir atsikirtimai į juos nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsakovės atstovas, pasisakydamas dėl priimto Sprendimo pagrindo, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu), nurodė, kad šias abejones sukėlė Tarpininkavimo raštas, kuris buvo išduotas anksčiau nei prieš mėnesį iki kreipimosi į Ambasadą dienos, ir kuriame buvo nurodyta numatoma užsieniečio atvykimo data (2022 m. sausio 27 d.) buvo ankstesnė nei kreipimosi į Ambasadą diena 2022 m. vasario 21 d.; dokumentų, pagrindžiančių realią galimybę apsigyventi Tarpininkavimo rašte nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nebuvimas; informacijos apie apgyvendinimo sąlygų tinkamumą nepateikimas ir įrodymų dėl lėšų, reikalingų pareiškėjui pragyventi, nebuvimas, taip pat šeiminius ar kitokius ryšius su kilmės valstybe patvirtinančių įrodymų nebuvimas.

Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, kad nei pareiškime, nei teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas šių aplinkybių neginčijo, tik nurodė, kad pareiškėjas nežinojo, jog tokia papildoma informacija yra reikalinga, o atsakovė neprašė jos pateikti. Atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra pateikęs naują prašymą išduoti vizą ir pridėjęs papildomus dokumentus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų V skirsnį,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga patikrina pateiktus dokumentus ir šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Vadovaujantis šia prašymų nagrinėjimo tvarka, skundžiamo Ambasados Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti vertinamas tik pareiškėjo kartu su prašymu išduoti vizą pateiktų dokumentų kontekste. Todėl pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai, kurie nebuvo pateikti Ambasadai kartu su prašymu išduoti vizą, negali būti vertinami, sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTY2OC03ODkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1668-789/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1668-789/2021">eA-1668-789/2021</a>).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad konsuliniai pareigūnai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrų 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – ir Aprašas) 79 punktu nėra tiesiogiai įpareigoti reikalauti papildomų dokumentų ar kviesti pokalbio asmenį, pageidaujantį gauti vizą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjQwOS01NTIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2409-552/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2409-552/2021">eA-2409-552/2021</a>) ir būtent pareiškėjui tenka pareiga pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc2NC02MjQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2764-624/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2764-624/2021">eA-2764-624/2021</a>).

Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus darytina išvada, kad tai, jog pareiškėjas nežinojo, kad turi pateikti tam tikrus dokumentus ir (arba) tai, kad bylą nagrinėjant teisme jis tuos dokumentus (ar dalį jų) norėjo pateikti, nėra teisiškai reikšminga, nes Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas analizuojamas jo priėmimo metu pateiktų/turėtų dokumentų kontekste.

Pažymėtina ir tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtinto Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis), todėl tai nors, viena vertus, apriboja vizos prašančio asmens galimybes gavus vien standartinės formos atsakymą, sužinoti konkrečius sprendimo neišduoti vizos motyvus, tačiau, kita vertus, neatleidžia Ambasados nuo pareigos pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis. Tokia Ambasados pareiga yra akcentuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A858-619/2014; kt.).

Iš nagrinėjamai situacijai aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, kad Šengeno viza išduodama ar atsisakoma ją išduoti, ji pratęsiama ar atsisakoma ją pratęsti, ji panaikinama ir atšaukiama vadovaujantis Vizų kodekso nuostatomis (Aprašo 9 punktas). Vizų kodekso 14 straipsnyje yra nustatyta, kad prašymą išduoti vienodą vizą pateikiantis asmuo be kita ko pateikia: dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą; dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 32 straipsnyje nurodoma, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų. Aprašo 101 punkte nustatyta, kad Tarpininkavimo raštas turi būti sudarytas ne anksčiau nei prieš 30 dienų iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos ir apimti visą numatomą užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje turint nacionalinę vizą laikotarpį.

Iš byloje esančios informacijos matyti, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvoje sąlygų (buvo nurodytas tik tariamos užsieniečio gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje, tačiau nepateikti jokie įrodymai dėl realios galimybės šiuo adresu esančioje patalpoje gyventi); nebuvo pateikti įrodymai, susiję su užsieniečio turtine padėtimi ir jo sąskaitose turimų lėšų judėjimu ne mažiau kaip paskutinius tris mėnesius; nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog užsienietis turi lėšų, reikalingų pragyvenimui iki bus išmokėta pirmoji su darbo teisiniais santykiais susijusi išmoka. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovas, Tarpininkavimo raštas buvo išduotas likus daugiau nei 30 dienų iki kreipimosi dėl vizos, o jame nurodyta atvykimo data buvo ankstesnė nei kreipimosi dėl vizos data.

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir vertindamas pareiškėjo pateiktos informacijos (ne)išsamumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju galėjo kilti abejonių dėl pareiškėjo numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų ir jo pareiškimų patikimumo, todėl egzistavo tiek faktinis tiek teisinis pagrindas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui. Tai savo ruožtu reiškia, kad skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą, todėl skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. K. G. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita Fomičiova

Rūta Miliuvienė

Gediminas Užubalis