Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo bei termino atnaujinimo palikimo perėjimo valstybei liudijimui ginčyti

Civilinė byla Nr. e2-907-922/2025

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01197-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.9.2; 2.6.10.2.4.1; 2.5.3;2.5.5.; 2.5.9.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, tretiesiems asmenims – A. J., O. S., nedalyvaujant atsakovo VĮ Turto banko atstovui, trečiajam asmeniui – notarui Raimundui Miknevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankui ir tretiesiems asmenims notarui Raimundui Miknevičiui, A. J., O. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo bei termino atnaujinimo palikimo perėjimo valstybei liudijimui ginčyti.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti 1) juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; 2) panaikinti VĮ Turto banko pareiškimą notarui ir Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Mikevičiaus išduotą (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini), bendras plotas 56.97 kv. m., registro byla (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, bendras plotas 0.7660 ha, reg. byla Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, kurio bendras plotas 2.6700 ha, reg. byla (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažįstant jį negaliojančiu nuo sudarymo momento; 3) atnaujinti terminą perėjimo valstybės liudijimui ginčyti.

Nurodoma, kad ieškovė R. J. visą laiką nuo pat gimimo gyveno jos šeimai, tėvams Z. J., gim. (duomenys neskelbtini) (mir. (duomenys neskelbtini)) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (mir. (duomenys neskelbtini)) iki mirties gyvenusiems santuokoje priklausančioje sodyboje. Santuokoje tėvai susilaukė trijų vaikų: brolio, A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir sesers O. S. (buvusi J.), gim. (duomenys neskelbtini). Po tėvo Z. J. mirties (duomenys neskelbtini) nežinodama teisinių reikalavimų dėl palikimo priėmimo, motina A. J. į notarų biurą nesikreipė. Tačiau visą tėvui, Z. J. priklausantį turtą priėmė faktiniais savo veiksmais, likusį turtą naudojo ir valdė kaip nuosavą turtą. Ji ir toliau iki mirties gyveno jai ir jos mirusiam sutuoktiniui priklausančioje sodyboje, mokėjo mokesčius bei rinkliavas, rūpinosi aplinka, dirbo žemę, draudė pastatus ir mokėjo draudimo įmokas už tai. Dėl jos paveldėjimo teisės buvo teikti duomenys ir notarų biurui. (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. J. dėl jai priklausiusio palikimo priėmimo kreipėsi ir pareiškėja, jos dukra R. J., jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) Liudijimas, kurio Notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. J. turto paveldėjimo įpėdinė yra dukra R. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėja ir toliau gyvena tėvams priklausančiame name, rūpinasi visa sodyba. Mokėjo visus mokesčius: žemės, elektros energijos tiekimo, už atliekų tvarkymą, savo vardu draudė turtą, su ja buvo sudaromos visos sutartys ir skaičiuojami mokėjimai. Tėvų namuose su pareiškėja kartu gyvena ir iki vaikai, dabar yra registruojamas pareiškėjos sūnus K. J., brolis A. J. ir sesuo O. S.. Po motinos mirties kreipusis 2015-03-02 pareiškimu į notarų biurą dėl jos turto paveldėjimo daugiau į notarą pareiškėja nesikreipė. Tik 2023 m. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinai priklausiusį turtą. Tokiu būdu galvojo, kad po tėvų mirties dėl jų turto paveldėjimo jau buvo sutvarkyti visi formalumai. Kad tėvo vardu įregistruotas turtas buvo perleistas valstybei faktiškai sužinojo, tik gavusi 2021-11-29 VĮ turto banko raštą dėl patalpą atlaisvinimo. Iš esmės tik gavę 2021-11-29 raštą dėl turto atlaisvinimo sužinojo, kad tėvams priklausęs turtas kažkokiu tai būdu buvo perduotas valstybei. Kaip dabar yra žinoma (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 5.62 str. pagrindu, tėvo Z. J. vardu įregistruotas turtas buvo perduotas valstybei. Nors turtas pagal VĮ Registrų centro duomenis ir buvo registruotas tik tėvo vardu, tačiau faktiškai ūkio būdu gyvenamąjį namą (sodybą), es. (duomenys neskelbtini) tėvai po karo statėsi ir atkūrinėjo abu. Tėvai abu dirbo kolūkyje, tame name gyveno, jį remontavo ir tvarkėsi. Šis turtas jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Abu įrašyti seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip namo savininkai.

Dėl tėvo vardu registruoto turto paveldėjimo bei perdavimo valstybei notariniai veiksmai buvo pradėti dar 2017 metais. VĮ Turto bankas į notarą dėl tėvo Z. J. vardu esančio turto paveldėjimo kreipėsi dar 2017-10-19, teikė prašymą atsižvelgiant į Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių/rodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuostatomis, dėl turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei, taip pat CK 5.62 straipsnio nuostatomis. Pažymėjo, kad rėmėsi Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pateikta 1998-2002 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) įrašo kopija, patvirtinančia, kad gyvenamasis namas priklausė Z. J.. Tačiau iš namų ūkio knygos kopijos aiškiai matyti, kad gyvenamasis namas įrašytas abiejų tėvų vardu. Kyla pagristų abejonių dėl tokio atsakovo veikimo, nesiaiškinant ar turtas galėjo būti paveldėtas faktiniu valdymu, visų turto įpėdinių ir paveldėjimo eilės, pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisių, nenurodant jokios konkrečios teisės akto nuostatos kuria vadovaujantis prašoma išduoti paveldėjimo liudijimą. Motina A. J. yra teisėta tėvo Z. J. įpėdinė pagal įstatymą, o R. J. yra teisėta įpėdinė po motinos A. J. mirties, t. y., pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, nes Varėnos l-asis notarų biuras yra išdavęs liudijimą dėl paveldėjimo fakto po motinos mirties bei paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad motina A. J. faktiškai paveldėjo po tėvo mirties likusį turtą. Tai reiškia, kad ginčija atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsakovas negalėjo pavelėti pareiškėjos tėvo turto, esant kitiems įstatyminiams įpėdiniams. Varėnos rajono I- ojo notarų biuro notaro R. M. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) į pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), ir žemes sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas kaip pažeidžiantis imperatyvias įstatymo nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju turtas negalėjo pereiti valstybei, nes turtą po savo sutuoktinio mirties perėmė A. J., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Taigi paveldėjimo teisė, A. J. paveldėjus palikėjo turtą, negalėjo pereiti valstybei, ir nagrinėjamu atveju valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduoti ginčijami palikimo perėjimo valstybei liudijimai, nesusiklostė. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Atsižvelgiant į CPK 78 str. ir CK 5.8 str. nuostatas, būtent vienerių metų terminą paveldėjimo teisės ginčijimo nuo sužinojimo pažymima, kad į teismą po 2022 metų ieškovė nesikreipė tik dėl sunkios materialinės padėties ir sveikatos būklės, jai neturinti ir patikimų žinių apie turto paveldėjimą. Ji ilgą laiką nedirbo, visiškai neturėjo lėšų nei advokatui samdyti, nei išreikalauti dokumentų iš atsakovo, teisinių žinių tokiems veiksmams atlikti neturi. Jos sveikatos būklė taip pat buvo prasta, ilgą laiką sirgo, gydėsi. Nurodytos jos priežastys laikytinos svarbiomis, jei būtų reiškiamas reikalavimas ir atnaujinamas terminas palikimo perėjimo valstybei liudijimo ginčijimui.

Teismo posėdyje ieškovė bei jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė argumentus ir motyvus, išdėstytus ieškinyje.

Atsakovas VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant bei atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo.

Atsiliepime nurodoma, jog 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Valstybinė mokesčių inspekcija informavo atsakovą apie skolininko Z. J. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių, taigi, bešeimininkį turtą. VĮ Turto bankas gautos informacijos pagrindu kreipėsi į notarų biurą ir notaras (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėtas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. Prieš kreipdamasis į notaro biurą atsakovas išsiuntė ieškovei 2018-01-16 pranešimą. Ieškovė teigia neva šio pranešimo negavusi, tačiau atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pagal analogiją taikytina CPK 123 straipsnyje įtvirtinta norma. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie kitą gyvenamosios ar deklaruotos vietos adresą negu nurodytas byloje - (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo siųsti ir palikti pranešimai apie valstybės vardu pradėtas palikimo priėmimo procedūras laikytini įteiktais tinkamai. Dėl bylinėjimosi išlaidų - byloje VĮ Turto bankas dalyvauja kaip atsakovas ir reiškiamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atsakovas a priori pasisako dėl šio reikalavimo nepagrįstumo. Paveldėjimo teisinių santykių bylose, VĮ Turto banko kaip valstybės institucijos atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų siejama su neteisėtais veiksmais - teismui pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba nustatomas valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo principas (kriterijus) taikytinas tas pats – atliko ar ne VĮ Turto bankas veiksmus (neveikimas), kuriais buvo pažeistos ieškovo teisės. VĮ Turto bankas byloje dalyvauja byloje imperatyvių teisės aktų pagrindu kaip bešeimininkio turto paveldėtojas ir neatliko jokių kaltų veiksmų dėl kurių byla buvo inicijuota, todėl prašoma bylinėjimosi išlaidų atsakovui nepriteisti.

Teismo posėdžio metu tretieji asmenys A. J. ir O. S. palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, jog po tėvų mirties, jų sodyboje jie kartu su ieškove gyvena iki šiol. Po tėvo mirties tiek jie (brolis, seserys), tiek motina ir toliau liko gyventi tėvų namuose. Prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškovės atstovės išsakytus argumentus ir motyvus.

Trečiasis asmuo notaras R. Miknevičius ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateiktu atsiliepimu prašė pašalinti iš bylos į ją trečiuoju asmeniu įtrauktą Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarą Raimundą Miknevičių; nagrinėti civilinę bylą ir priimti joje sprendimą teismo nuožiūra, trečiajam asmeniui nedalyvaujant bei priteisti trečiojo asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Atsiliepime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į Varėnos rajono 1-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po motinos A. J. mirties. Iš ieškovės buvo priimtas pareiškimas dėl palikimo priėmimo, pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas liudijimas apie pareiškimo priėmimą. Priėmimo notaro biure metu notaras Raimundas Miknevičius įpėdinei paaiškino, kad su išduotu liudijimu ji turinti kreiptis į atitinkamas institucijas ir gauti duomenis apie palikėjos turėtą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Vizito metu interesantei R. J. buvo paaiškinta, kad po atitinkamų dokumentų pristatymo jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į po palikėjos mirties likusį turtą. To paties vizito metu ieškovė domėjosi ir palikimo, kuris liko po jos (duomenys neskelbtini) m. mirusio tėvo Z. J. priėmimu. Interesantei notaras R.Miknevičius paaiškino, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl dėl palikimo priėmimo po Z. J. mirties 1998 m. įpėdiniai turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto- palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldėtą turtą valdyti- nustatymo. Tačiau, turimais duomenimis, ieškovė ar kiti įpėdiniai į teismą nesikreipė, o į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po A. J. mirties ieškovė kreipėsi tik 2023 metais, kai įsiteisėjo 2023-04-13 Alytaus apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e-2-2727-445/2023, įpareigojęs R. J. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užbaigti paveldėjimo procedūrą pagal Varėnos rajono 1-ajame notaro biure pradėtą paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paveldėtojai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl A. J. priklausiusio turto priėmimo. 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankas kreipėsi į 3 Varėnos r. 1-ąjį notaro biurą ir notaras Raimundas Miknevičius (duomenys neskelbtini) pagrįstai bei teisėtai atsakovui išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į Z. J. turėtą turtą. Šiuo metu turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog Z. J. ir A. J. susituokė (duomenys neskelbtini), o gyvenamasis namas baigtas statyti, skirtingų šaltinių duomenimis, 1951 arba 1955 metais, t. y., gyvenamasis namas buvo įgytas dar iki santuokos sudarymo, todėl traktuotinas kaip asmeninė Z. J. nuosavybė. Iš pateikto ieškinio akivaizdu, jog apie Z. J. palikimo perėjimą valstybei ieškovei tapo žinoma ne vėliau kaip 2021 m. pabaigoje gavus pranešimą dėl patalpų atlaisvinimo. Atsakovo VĮ „Turto Bankas“ teigimu, pranešimas apie ketinimus valstybės vardu priimti palikimą po Z. J. mirties ieškovei buvo išsiųstas dar 2018 m. sausio 16 d. Tačiau į teismą ieškovė kreipėsi tik 2024 m. pabaigoje, t. y., trečiojo asmens požiūriu, ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Kadangi sprendimas šioje byloje neturės įtakos Varėnos rajono 1-ajo notaro biurui notaro teisėms arba pareigoms, todėl jis yra šalintinas iš bylos.

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas.

Pažymėtina, jog paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą - tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y., visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2013">3K-3-91/2013</a>). Pastebėtina, jog valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju pagal (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono 1- ojo notarų biuro notaro R. M. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), mirusio Z. J. turtą paveldėjo valstybė.

Ieškovė pateiktame ieškinyje prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovės motina A. J. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio Z. J. mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės tėvai mirė būdami santuokoje; ieškovės tėvas Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), motina A. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusiems priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Santuokoje mirusieji Z. J. ir A. J. susilaukė trijų vaikų: A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. S. (buvusi J.), gim. (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio Z. J. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo A. J. į notarų biurą nesikreipė. Pagal VĮ Registrų centro duomenis likęs turtas buvo registruotas Z. J. vardu, t. y., sodyba (gyvenamasis namas), esanti (duomenys neskelbtini) Z. J. ir A. J. įrašyti seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip sodybos (namo) savininkai.

A. J. esant mirusiojo Z. J. sutuoktinei, o mirusiųjų vaikams nepriimant palikimo – A. J. laikoma vieninteliu įstatyminiu įpėdiniu paveldinčiu visą Z. J. turtą. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 177 str. 2 d.; 178 str.). Ieškovė nurodė, kad jos motina A. J. (kaip ir visi jos vaikai, nagrinėjamu atveju ieškovė ir tretieji asmenys) po sutuoktinio Z. J. mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai turtą valdyti (CPK 186 str. 1 d.), juo naudotis, liko gyventi tame pačiame name, dirbo žemę, rūpinosi aplinka ir pan., tačiau per 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė, o dabar kitokia tvarka nėra galimybės gauti dokumentų, patvirtinančių jog ji priėmė mirusio sutuoktinio palikimą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. A. J. yra mirusi, o prieš mirtį per 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, todėl akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, ieškovė negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog jos motina priėmė sutuoktinio (tėvo) palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir juo rūpintis kaip savu.

Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti ieškovei teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. J. dėl jai priklausiusio palikimo priėmimo kreipėsi ieškovė (dukra) R. J., jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) Liudijimas, kurio Notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. J. turto paveldėjimo įpėdinė yra dukra R. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Po motinos A. J. mirties ieškovė ir toliau liko gyventi tėvams priklausančiame name, rūpinasi visa sodyba. Mokėjo visus mokesčius: žemės, elektros energijos tiekimo, už atliekų tvarkymą, savo vardu draudė turtą, su ja buvo sudaromos visos sutartys ir skaičiuojami mokėjimai. Tėvų namuose su ieškove kartu gyvena ir kiti vaikai- A. J. ir O. S.. Ieškovė po motinos A. J. mirties kreipėsi 2015-03-02 su pareiškimu į notarų biurą dėl jos turto paveldėjimo, tik 2023 m. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinai priklausiusį turtą. Iš 2017-09-07 rašto matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija informavo VĮ Turto banką apie skolininko Z. J. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių turtą. VĮ Turto bankas gautos informacijos pagrindu kreipėsi į notarų biurą ir notaras (duomenys neskelbtini)išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėtas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. Kad tėvo Z. J. vardu įregistruotas turtas buvo perleistas valstybei ieškovė sužinojo tik gavusi 2021-11-29 VĮ turto banko raštą dėl patalpą atlaisvinimo.

Kaip nurodė ieškovė, mirus tėvui, motina rūpinosi sodyba, toliau liko joje gyventi, dirbo žemę, mokėjo mokesčius bei rinkliavas. Gyvenamąjį namą tvarkė, prižiūrėjo pagal galimybes, t. y., priėmė palikimą faktiniais savo veiksmais. Visą turtą valdė kaip savo, tvarkėsi kaip savininkė, priimdama sprendimus kaip su jais tvarkytis. Tokiu būdu iš surinktų įrodymų visumos galima padaryti išvadą, kad A. J. nuo sutuoktinio Z. J. mirties (duomenys neskelbtini) momento liko gyventi gyvenamajame name ir gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Iš surinktų įrodymų byloje galima konstatuoti, kad po Z. J. mirties jo sutuoktinė A. J. toliau liko gyventi sodyboje ir naudojosi visu likusiu jo turtu kaip savo, t. y., ji per įstatymu nustatytą 3 mėn. terminą faktiniais veiksmais priėmė palikimą ir jį pradėjo valdyti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Z. J. palikimą, apart jo sutuoktinės, vėliau jų vaikų, būtų pradėjęs valdyti koks nors kitas tolesnės eilės įstatyminis įpėdinis ar kitas asmuo pagal testamentą.

Šiuo atveju yra aktualus ir klausimas dėl ginčo turto perėjimo valstybės nuosavybėn pagrįstumo ir teisėtumo. Turto perėmimas valstybės nuosavybėn buvo atliktas notarui išdavus (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą. CK 5.2 str. 3 d. nurodo, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. CK 5.62 str. (Palikimo perėjimas valstybei) 1 dalis nurodo, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Iš notaro išduoto Liudijimo negalima nustatyti kokiu CK 5.62 str. 1 d. numatytu pagrindu palikimas perėjo valstybei. Bet iš ieškovės nurodomos pozicijos galima laikyti, kad tuo pagrindu, jog nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2017-09-07 raštu Valstybinė mokesčių inspekcija informavo atsakovą VĮ Turto banką apie skolininko Z. J. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių. VĮ Turto bankas gautos informacijos pagrindu kreipėsi į notarų biurą ir notaras 2019-06-27 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti, kad turto, kaip bešeimininkio turto, perdavimas buvo vykdomas 2004-05-26 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto <...> perdavimo taisyklių patvirtinimo“ pagrindu. Jeigu buvo laikoma, kad likęs turtas yra bešeimininkis, tai šiuo atveju turėjo būti taikomas CPK 534 -537 str. normos dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, kur turtas (gyvenamasis namas) bešeimininkiu turėjo būti pripažintas tik teismo sprendimu ir į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukiamai suinteresuoti asmenys.

Visos šios aplinkybės ir aukščiau aptarti įrodymai nurodo, kad byloje yra įrodyta, jog A. J. būdama mirusiojo Z. J. sutuoktinė, po jo mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėdama palikimą faktiškai valdyti, nes ir toliau liko gyventi sodyboje (gyvenamajame name) bei perėmė viso kito joje buvusio turto valdymą.

Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2008">3K-3-210/2008</a>; 2011-12-27 nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-547/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-547/2011">3K-3-547/2011</a>; Vilniaus apygardos teismo 2018-01-17 sprendimas byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjM4Ny02NTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2387-656/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2387-656/2019">e2-2387-656/2019</a>).

Vadovaujantis nurodyta teismų praktika nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A. J. sutuoktinio Z. J. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi tiek prieš jo mirtį, tiek po to nurodytame name ilgą laiką gyveno, gyveno iki savo mirties. Be to, Z. J. ir A. J. įrašyti seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip sodybos (namo) savininkai. Aplinkybė, kad Z. J. buvo VMI skolininkas, nagrinėjamu atveju nėra viską lemianti, kadangi mirusioji buvo jo sutuoktinė. Todėl nustatytinas ieškovės ieškiniu prašomas juridinę reikšmę turintis faktas dėl paveldėjimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad nors ir buvo praleistas terminas, bet buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašo atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo valstybei procedūros pradėtos dar 2017 metais. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nebuvo aiškintasi, ar miręs Z. J. įpėdinių (pirmos, antros ar tolimesnių eilių) ir ar šie įpėdiniai nėra priėmę palikimo faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą. Kartu nebuvo pateikta įrodymų, jog notaras būtų siuntęs pranešimą dėl galimo palikimo perėjimo valstybei. Kartu matyti, kad po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovas (jo teigimu) 2018-01-16 išsiuntė informacinį raštą dėl turto paveldėjimo, kuris nurodo imtis veiksmų dėl Z. J. turto paveldėjimo, tačiau, kaip nurodo ieškovė, šio rašto ji nėra gavusi ir su juo nesusipažinusi. Taigi, šiuo atveju nėra aišku, kodėl atsakovas iki kreipdamasis pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nepatikrino situacijos vietoje bei neišsiaiškino realios turto teisinės situacijos, t. y., ar turtas iš tikrųjų yra bešeimininkis ir jame niekas negyvena, ar jame kažkas gyvena, kokiu pagrindu gyvena ir ar yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti ir ar nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti, kadangi Z. J. esant skolininkui faktas savaime nenurodo, kad turtas buvo bešeimininkis. Šių veiksmų neatlikimas suponavo situaciją, kad mirusiojo sutuoktinė, o vėliau ir jų vaikai (ieškovė ir byloje suinteresuoti asmenys) buvo atlikę veiksmus dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėdami valdyti palikimą, bet nebuvo kreipęsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi įstatymai nenumato terminų, kada asmuo priėmęs palikimą faktiniu valdymu turėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teisminė praktika rodo, kad dėl tokio fakto nustatymo kartais kreipiamasis ir po 30 ar daugiau metų.

Iš bylai pateiktų duomenų matyti, kad turtas iš viso negalėjo būti traktuojamos kaip bešeimininkis turtas, nes Z. J. miręs (duomenys neskelbtini), vėliau A. J. mirė (duomenys neskelbtini), kada CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas valstybei arba savivaldybėms tik teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijų pareiškimą, o pareiškimas paduodamas ne anksčiau kaip suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenumatyta kitaip. Turtas, šiuo atveju gyvenamasis namas, į sąrašą kaip galimas bešeimininkis turtas galėjo būti įtrauktas tik praėjus 3 mėn. terminui palikimui paveldėti ir po to praėjus vienerių metų terminui galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl turto perdavimo valstybei ir tai galėjo būti padaryta ne anksčiau kaip po 15 mėn. po ieškovės tėvų mirties. Šiuo atveju nuosavybės teisė valstybei buvo patvirtina nepraėjus šiam terminui. Be to, ieškovė po motinos A. J. mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi dėl jos palikimo dalies, t. y., kreipėsi į notarų biurą ir (duomenys neskelbtini) jai buvo išduotas liudijimas, kad A. J. turto paveldėjimo įpėdinė yra dukra R. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė įrodymų, jog mirusiųjų turtas iš viso būtų buvęs įtrauktas į apskaitą kaip bešeimininkis turtas ir būtų atliktos Vyriausybės nutarimu numatytos procedūros dėl informavimo viešojoje erdvėje apie jo įtraukimą į apskaitą kaip bešeimininkio turto.

Ieškovė nurodė, kad ji neturėjo pajamų, turėjo sveikatos problemų, todėl negalėjo savalaikiai kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo. Tai duoda pagrindą manyti, kad ieškinio senaties terminą ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išdėstytų byloje aplinkybių visumą, daroma išvada, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju jau pripažinta, kad mirusioji savo sutuoktinio palikimą priėmė pradėjusi jį valdyti ir tokiu būdu buvo tapusi įpėdine, todėl valstybė Z. J. palikimo paveldėti negalėjo.

Nagrinėjamu atveju teisinių veiksmų nustatyti palikimo priėmimo juridiniam faktui imtasi vėliau, nei valstybės įgaliota institucija ėmėsi veiksmų priimti palikimą valstybės vardu, dėl ko buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Todėl nustačius juridinį faktą, kad A. J. priėmė palikimą po savo sutuoktinio Z. J. mirties iš karto, yra pagrindas (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą panaikinti.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti visas turėtas jos bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų priteisti ji neprašo, šio reikalavimo nepalaikė, nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Trečiasis asmuo notaras R. Miknevičius atsiliepimu prašė priteisti trečiojo asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateiktų duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos.

2025-01-29 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y., 1) padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo atsakovui VĮ „Turto bankas“, įmonės kodas 112021042, apribojama disponavimo teisė (apribojama teisė perleisti nuosavybę, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti) į pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2) uždrausti atsakovui VĮ „Turto bankas“, įmonės kodas 112021042, atlikti veiksmus – organizuoti, skelbti ir vykdyti pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), aukcioną. VĮ „Turto bankas“, įmonės kodas 112021042, paliekama teisė valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą. Turto saugotoju paskirti VĮ „Turto bankas“, įmonės kodas 112021042.

Šios 2025-01-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus panaikintinos.

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties per trijų mėnesių terminą, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu.

Atnaujinti ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą ginčyti palikimo valstybei perėjimo liudijimą ir pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M., notarinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), į pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini), bendras plotas 56.97 kv. m., registro byla (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, bendras plotas 0.7660 ha, reg. byla Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, kurio bendras plotas 2.6700 ha, reg. byla (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažįstant jį negaliojančiu nuo sudarymo momento.

2025-01-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimui įsiteisėjus sprendimo kopijas išsiųsti Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė