Civilinė byla Nr. e2-116-418/2025
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00765-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.;
(S)
3.1.7.6.; 3.2.6.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 7 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,
sekretoriaujant Vaidai Šukienei,
dalyvaujant ieškovei D. T. ir atsakovui N. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui N. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė D. T. (toliau – ieškovė) kreipėsi teismą su ieškiniu atsakovui N. T. (toliau – atsakovas), prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei ikisantuokinę pavardę U., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nurodo, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys kurį laiką gyveno normalų santuokinį gyvenimą, vėliau pradėjo nesutapti charakteriai, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas, prasidėjo nesutarimai, barniai, tarpusavio santykiai atšalo, tapo svetimi. Santuoka neteko prasmės ir praktiškai iširo, jos atkurti nebeįmanoma. Kartu jau negyvena daugiau nei vienerius metus, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Abi šalys neįdėjo pakankamai pastangų, kad būtų išsaugota šeima, todėl šioje santuokos nutraukimo civilinėje byloje laikytina, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo.
Dėl išlaikymo priteisimo bei išlaikymo dydžio nustatymo šalių nepilnamečiam vaikui nurodo, kad šalys santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė.
Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo nurodo, kad šalys neįsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįsigijo, taip pat neįgijo jokio kilnojamojo turto, kuris nutraukiant santuoką tarp šalių turėtų būti padalintas.
Dėl šalių kreditorinių įsipareigojimų nurodo, kad ieškovė kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi, taip pat nėra asmeninių skolų. Dėl atsakovo galimų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims ieškovė duomenų neturi.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo nutraukus santuoką nurodo, kad atsakovo išlaikymas ieškovei asmeniškai nereikalingas, todėl jokių reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo ieškovei iš atsakovo nereiškiama.
Dėl šalių pavardės po santuokos nutraukimo ieškovė prašo po santuokos nutraukimo grąžinti jai ikisantuokinę pavardę U..
Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo ieškinį, prašė jį tenkinti.
Atsakovas N. T. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, nepripažįsta, kad santuoka iširo ir dėl jo kaltės – ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes. Nurodo, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė dėl pablogėjusios savo motinos sveikatos vis dažniau būna pas motiną, slaugo ją, dėl to būna rečiau namuose, bet tai negalima įvardinti kaip šalių nesutarimą.
Teismo posėdyje atsakovas palaikė savo atsiliepimą, nurodė, kad jis nenori skirtis.
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi. Šalys santuokoje neįsigijo jokio nekilnojamojo turto. Ieškovė nurodo, kad santuokoje neįgijo ir jokio kilnojamo turto, atsakovas tam neprieštarauja, kas rodo, kad ši aplinkybė yra pripažįstama.
Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2013">3K-3-398/2013</a>.
Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-24/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-24/2010">3K-3-24/2010</a>; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2013">3K-3-160/2013</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>).
Ieškovė nurodė aplinkybes dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, kad šalys kartu negyvena daugiau nei vienerius metus, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nes pradėjo nesutapti šalių charakteriai, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas, prasidėjo nesutarimai, barniai, tarpusavio santykiai atšalo, abu tapo svetimi, dėl ko santuoka neteko prasmės ir praktiškai iširo, jos atkurti nebeįmanoma.
Pažymėtina, kad atsakovas šių aplinkybių teisme neneigė, neteikė jokių įrodymų, paneigiančių šias ieškovės nurodomas aplinkybes, todėl laikytina, kad jas pripažįsta. Tokiu būdu net ieškovei ir nepateikus jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, laikytina, kad jos yra įrodytos.
Ta atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis nenori skirtis su ieškove, neįrodo, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės - vien tai, kad ieškovė inicijavo skyrybų procesą, atsakovas nesutiko vykdyti privalomą mediaciją, 2024-09-12 šalims nustačius šešių mėnesių terminą susitaikyti, šalys nesusitaikė, rodo, kad abiejų šalių santykiai yra pašliję ir nei viena iš šalių nededa pastangų susitaikyti.
Tokiu būdu darytina išvada, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas.
Pažymėtina, kad nors atsakovas ir ginčija aplinkybę, kad santuoką iširo ir dėl jo kaltės, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, atsakovo nurodomas aplinkybės kad šalys praktiškai kartu negyvena, nes ieškovė slaugo savo motiną ir dažnai būna pas šią, šalių kaltumui įrodyti neturi jokios reikšmės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė Ur., o atsakovui – jo pavardė T.. Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024-02-21sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-01413 ieškovei nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo (ginčo teisena), parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Tokiu būdu iš atsakovo valstybės naudai priteistina 114,00 Eur žyminis mokestis ir 42,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Santuoką tarp ieškovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) tarp nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Nutraukus santuoką ieškovei ieškovės D. T. palikti ikisantuokinę pavardę – U., atsakovui N. T. palikti jo pavardę – T..
Priteisti iš atsakovo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 114,00 Eur žyminį mokestį ir 42,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, mokant žyminį mokestį - įmokos kodas 5660, mokant procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - įmokos kodas 5662.
Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Leonora Jakubauskienė
