Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-432/2012

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01831-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 52.3; 52.5; 69 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės LTC ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalių ginčas kilo dėl rangovo atliktų sutartyje nenumatytų darbų apmokėjimo iš sutartyje numatyto užsakovo rezervo.

Ieškovas buvo pripažintas atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skelbto supaprastinto atviro konkurso gyvenamojo namo Kaune, Gričiupio g. 11, butų rekonstrukcijos darbų viešojo pirkimo laimėtoju. Pagal atsakovo viešojo pirkimo dokumentų sąlygas sutarties kainą sudarė butų rekonstrukcijos darbų kaina ir užsakovo rezervas – 10 proc. nuo jos. Ieškovas pateikė pasiūlymą atlikti butų rekonstrukcijos darbus už bendrą 712 561,99 Lt kaina, kurią sudaro 647 783,63 Lt butų rekonstrukcijos darbų kaina ir 64 778,36 Lt užsakovo rezervas. 2008 m. lapkričio 20 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį.

2009 m. vasario 4 d. rangovas pateikė užsakovui prašymą panaudoti rezervą, kuriame nurodė, kad, atliekant rekonstrukcijos darbus, kilo būtinybė atlikti papildomus, konkursinėje medžiagoje nenumatytus darbus, kurių reikia, kad būtų galima tinkamai pabaigti rekonstrukcijos darbus, nenukentėtų darbų kokybė bei būtų patogiau eksploatuoti patalpas; prie prašymo pridėjo lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad panaudojant užsakovo rezervą reikia atlikti šiuos papildomus darbus: grindų šilumos ir garso izoliavimą vienu mineralinės arba stiklo vatos plokščių sluoksniu; išlieti 20 mm storio cementinę dangą, atliekant darbus siurbliu; išlyginti grindų pagrindą; išvalyti ūkines šiukšles iš patalpų ir jas išvežti; bendra papildomų darbų vertė – 64 764,05 Lt.

2009 m. kovo 13 d. užsakovas gavo dar vieną rangovo prašymą dėl rezervo panaudojimo, tačiau detalizuojant papildomus darbus jau nurodomi kiti: kanalizacijos prietaisų, vamzdynų, elektros instaliacijos ir jos prietaisų, medinių spintelių demontavimo, vidinių kampų armavimo, lubų tinko remonto, kanalizacijos stovų aptaisymo gipso kartono plokštėmis, statybinio laužo išvežimo darbai ir mokesčiai, kurių bendra vertė 64 777,19 Lt; šioje sąmatoje pateiktus rangovo įkainius 2009 m. kovo 30 d. patikrino užsakovo atstovas.

2009 m. balandžio 17 d. Darbų pakeitimo akte Nr. 4 komisija, susidedanti iš užsakovo, rangovo ir projektuotojo atstovų, nusprendė, kad konkursinėje medžiagoje nebuvo numatyti kai kurie darbai: kanalizacijos prietaisų, vamzdynų, elektros instaliacijos ir jos prietaisų, medinių spintelių demontavimo, vidinių kampų armavimo, lubų tinko remonto, kanalizacijos stovų aptaisymo gipso kartono plokštėmis, statybinio laužo išvežimo darbai, kurie nėra įvertinti sutarties sąmatose, todėl pavedė rangovui sudaryti sąmatą šiems darbams atlikti; nurodė, kad papildomiems darbams finansuoti rangovas galės panaudoti užsakovo rezervą tik užsakovui leidus.

2009 m. rugsėjo 25 d. šalys pasirašė objekto perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad visi rangos sutartyje numatyti darbai yra visiškai atlikti.

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė LTC nurodė, kad pagal sutartį atliko darbų už 712 515,06 Lt; tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas visiškai neatsiskaitė, todėl prašė priteisti iš jo 64 772,23 Lt, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad šalių statybos rangos sutarties turinio aiškinimas reikšmingas dviem aspektais: sutarties kainos ir darbų apimties; šių sąlygų turinio aiškinimui reikšmingos sutarties sudarymo aplinkybės – ieškovas tapo atsakovo paskelbto viešojo pirkimo laimėtoju. Teismas nustatė, kad kartu su pasiūlymu ieškovas pateikė suvestinį statybos darbų kainos skaičiavimą ir darbų atlikimo sąmatas, kuriose konkrečiai nurodė, kokios darbų apimtys įeina į rekonstrukcijos darbų kainą (647 783,63 Lt); užsakovo rezervo panaudojimo sąlygos ir tvarka nei pasiūlyme, nei prie jo pateiktuose dokumentuose, nei šalių sudarytoje rangos sutartyje nustatytos nebuvo; pasiūlymo 4 punkte ieškovas įsipareigojo laikytis pasiūlyme pateiktų ir pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų. Įvertinęs ant Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus administracijos direktoriui adresuoto 2009 m. gegužės 21 d. rašto „Dėl užsakovo rezervo panaudojimo“ esančią 2009 m. birželio 5 d. rezoliuciją „Išvardinti punktai neįtikina, kad reikalingas užsakovo rezervas“, teismas sprendė, kad užsakovas, įvertinęs prie rašto pateiktus 2009 m. kovo 4 d. rangovo prašymą panaudoti rezervą, lokalinę sąmatą ir 2009 m. balandžio 17 d. darbų pakeitimo aktą Nr. 4, nedavė leidimo papildomiems darbams panaudoti užsakovo rezervą. Išanalizavęs ieškovo konkursinio pasiūlymo sąlygą dėl statybos rangos sutarties kainos, statybos rangos sutartį, ieškovo veiksmus po sutarties sudarymo, kai jis keletą kartų kreipėsi į atsakovą prašydamas duoti leidimą panaudoti užsakovo rezervą, užsakovo atsisakymą duoti leidimą rezervo panaudojimui, teismas sprendė, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečios 647 783,63 Lt rekonstrukcijos darbų kainos, į kurią įėjo lokalinėse sąmatose nurodyti darbai, o kitą sutartyje numatytą bendros kainos dalį – užsakovo rezervą – šalys sutarė panaudoti tik atsiradus būtiniems papildomiems darbams ir atsakovui sutikus jį panaudoti; kitų su užsakovo rezervo panaudojimu susijusių klausimų (pranešimo apie papildomus darbus, jų atlikimo tvarkos, sąlygų ir pan.) šalys iki sutarties sudarymo, rangos sutartyje ar po jos sudarymo konkrečiai neaptarė, todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju šalys nesusitarė dėl visų klausimų, susijusių su papildomų darbų atlikimu, todėl taikomos dispozityviosios CK nuostatos dėl statybos rangos sutarties papildomų darbų atlikimo. Nustatęs, kad atsakovas nedavė sutikimo panaudoti užsakovo rezervą papildomiems darbams apmokėti, teismas sprendė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti už šiuos darbus. (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, 6.684 straipsnio 4, 5 dalis). Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentais, kad, atsakovui pasirašius atliktų darbų priėmimo aktą, jam atsirado pareiga apmokėti už visus atliktus, t. y. ir papildomus darbus. Teismas nurodė, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo užsakovas prisiima pareigą sumokėti už papildomus darbus, jeigu tokie buvo atlikti nepasiekus šalių susitarimo dėl jų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 11 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą ir priėmė naują – ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 29 521,24 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalys, vykdydamos jų sudarytą statybos rangos sutartį, bendradarbiavo ir sprendė klausimus dėl darbų, kurie nebuvo numatyti sutartyje (sąmatoje), atlikimo ir apmokėjimo, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nedavė leidimo papildomus darbus apmokėti iš užsakovo rezervo. Iš atsakovo atstovės paaiškinimų ir ieškovo veiksmų vykdant sutartį kolegija nustatė, kad rezervas buvo numatytas sutartyje nenumatytiems būtiniems darbams apmokėti, ieškovui tai buvo aišku. Kolegija konstatavo, kad atsakovui, kaip perkančiajai organizacijai, iš ieškovo pateikto pasiūlymo (rekonstrukcijos darbų sąmatos) buvo žinoma, kokius konkrečius darbus ieškovas atliks už pasiūlytą 647 783,63 Lt rekonstrukcijos darbų kainą; į sąmatą nebuvo įtraukti demontavimo darbai ir tai lėmė mažesnę kainą. Kolegijos vertinimu, atsakovui, kaip užsakovui, užsakančiam tam tikrą darbo rezultatą, šiuo atveju – rekonstruoti senus butus, buvo žinoma ir suprantama, kad atliekant senų butų rekonstrukciją (keičiant santechnikos įrangą, kanalizacijos vamzdžius, elektros įrengimus ir pan.) būtina demontuoti seną įrangą; matydamas, kad tokio pobūdžio darbų, kurie yra būtini atliekant senų butų rekonstrukciją, ieškovas nenumatė ir į kainą neįskaitė, pripažindamas jį kaip pasiūliusį mažiausią kainą viešųjų pirkimų laimėtoju, atsakovas prisiėmė pareigą būtinus nenumatytus statybos rangos sutartyje darbus apmokėti iš rezervo, nes šis, kaip sudėtinė statybos rangos sutarties kainos dalis, tam ir buvo skirtas. Remdamasi atsakovo atstovo paaiškinimais, kad rengiant techninį projektą projektuotojai dalį darbų praleido, todėl nepateko į viešojo pirkimo dokumentuose numatytus atlikti darbus, kolegija sprendė, jog dėl atsakovo kaltės viešojo pirkimo dokumentuose buvo nenumatyti kai kurie būtini darbai, dėl to ieškovo pasiūlyme nebuvo numatyti darbai, už kuriuos jis prašo apmokėti iš rezervo. Pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas faktiškai darbų atliko mažiau, nei už prašomą priteisti 64 772,23 Lt sumą, tačiau už kokią – nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad darbų atlikta mažiau, nei fiksuota darbų atlikimo akte. Pažymėjusi, kad pagal STR 1.05.06.210,,Statinio projektavimas“ 6 priedą skaičiuojant statybos kainą, į kainą, kaip tiesioginės išlaidos, yra įskaičiuojamos statybvietės išlaidos, prie kurių priskiriamas šiukšlių bei statybinio laužo išvežimas, ir iš ieškovo atliktų darbų aktų nustačiusi, jog ieškovas į darbų kainą kaip tiesiogines išlaidas įskaičiavo ir statybvietės išlaidas, kurias atsakovas apmokėjo, kolegija atmetė ieškovo prašymą antrą kartą jas (35 250,99 Lt) apmokėti.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo atliktus darbus, neįskaičiuotus į rekonstrukcijos darbų kainą, vertino kaip papildomus darbus, didinančius statybos rangos sutarties kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, už darbus, kurie dėl atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, kaltės nebuvo numatyti viešojo pirkimo dokumentuose, apibūdinančiuose pirkimo objektą, tačiau tuos darbus buvo būtina atlikti, atsakovas ieškovui turi apmokėti iš rezervo, kaip sudėtinės statybos rangos sutarties kainos dalies (CK 6.653 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl materialiosios teisės (CK, Viešųjų pirkimų įstatymo) normų, reglamentuojančių rangos sutarties šalių pareigas, normų pažeidimo. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius ginčo statybos rangos sutartį sudarė viešojo konkurso tvarka. CK 6.706 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad, jeigu rangos sutartis buvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nustatomas pagal paskelbtas konkurso sąlygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimėjusio konkursą, pasiūlymus. Tokioms rangos sutartims CK taikomos normos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita (CK 6.382 straipsnis). Toks specialusis įstatymas ginčo atveju yra Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Šalių statybos rangos sutartyje buvo įtvirtinti VPĮ reikalavimai, t. y. sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad sutarties kaina yra fiksuota ir nustatyta visiems pagal sutartį numatytiems darbams, o 23 punkte – kad sutarties vykdymo laikotarpiu sutarties sąlygos negali būti keičiamos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažeidė VPĮ 18, 56 straipsnius ir nurodytas sutarties nuostatas, spręsdamas ginčą tik pagal bendrąsias CK normas ir nesivadovaudamas VPĮ nuostatomis, priėmė neteisingą, nepagrįstą ir prieštaraujantį VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje bei CK 6.382 straipsnyje nustatytoms materialiosios teisės normoms sprendimą. Pažeisdamas imperatyviąsias VPĮ 18 straipsnio nuostatas, nesant šio įstatymo nustatyta tvarka susitarimo ar sutikimo, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatorius privalėtų mokėti didesnę sumą, nei numatyta sutarties 2.1 punkte, už savavališkai atliktus darbus. Pagal VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punktą kilus būtinybei kasatorius papildomiems darbams atlikti privalėjo vykdyti papildomų darbų viešojo pirkimo procedūras bei sudaryti sutartį dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau, įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus dėl papildomų darbų būtinumo, leidimo papildomiems darbams panaudoti užsakovo rezervą nedavė, dėl to nebuvo organizuotas papildomų darbų pirkimas ir sudarytas rašytinis sandoris, todėl kasatorius neturėjo teisinio pagrindo iš užsakovo rezervo apmokėti ieškovo nurodytos sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias šalių galimybę keisti rangos sutarties kainą, yra nurodęs, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Stankovskienės individuali įmonė v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-505/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju galimas tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose.

2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnis), materialiosios teisės normų, reglamentuojančių imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančių sandorių sudarymo padarinius, pažeidimo. Šalys nepasirašė jokio susitarimo dėl rangovo teisės naudoti užsakovo rezervą, nustatant darbų apimtis, terminus ir jų apmokėjimo sumas. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas savo konstatuotoms aplinkybėms išvadas. Ieškovas papildomus statybos darbus atliko savavališkai, savo rizika ir prarado teisę reikalauti už juos atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos (2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Ž. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-256/2008; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S.–M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2007; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Saulėtekis“ v. AB „Šiaulėnų gyvulininkystės kompleksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-198/2006), kurioje ne kartą buvo išaiškinta, jog iš pažeidimo teisė kilti negali (ex injuria jus non oritur). Atsižvelgiant į šalių valios išraišką sudarant sutartį bei papildomus susitarimus, ieškovo atlikti papildomi darbai apeliacinės instancijos teismo privalėjo būti pripažinti atliktais nesant vienos iš sandorio šalių valios, todėl paties rizika. Apeliacinės instancijos teismas pirmenybę suteikė darbų atlikimo faktui, nevertindamas ginčo sutarties sąlygų bei pažeisdamas imperatyviąsias teisės aktų nuostatas. Tokia teismo išvada prieštarauja bendrosioms sutarčių galiojimo nuostatoms, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), sutarčių aiškinimo taisyklėms (CK 6.193 straipsnis) bei rangos teisinius santykius reglamentuojančioms imperatyviosioms teisės normoms. Apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo bylai reikšmingų aplinkybių, kodėl ieškovas atliko papildomus rekonstrukcijos darbus negavęs užsakovo rašytinio sutikimo ir ar tikrai kilo neišvengiama būtinybė juos atlikti. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, todėl šalys privalėjo laikytis sutarties sąlygų, dėl kurių pačios susitarė. Kasatorius paskelbė konkursą, siekdamas susitarti dėl ne tik dėl jam priimtinos, bet ir dėl konkrečios bei galutinės butų rekonstrukcijos kainos. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-543/2006 pateikto išaiškinimo ir pažeidė CK 6.685 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta, kad papildomi, sutartyje nenurodyti, darbai gali būti atlikti tik atitinkamai pakeitus sutarties dokumentus (sutartį), nuostatas, įtvirtinančias sutarties kainą. Esant konkrečiai nustatytiems sutarties objektui ir dalykui, yra teisiškai nereikšminga, ar sutarties priede – lokalinėje sąmatoje – buvo detalizuoti atskiri rekonstrukcijos darbai, nurodytos darbų apimtys ar ne, nes, kasatoriaus manymu, butų rekonstravimo darbams buvo priskiriami ir tie darbai bei veiksmai, kurie, nors ir nebuvo tiesiogiai numatyti sutarties dokumentuose, tačiau buvo būtini vykdant sutartį bei siekiant aptarto rezultato, ir rangovas juos privalėjo atlikti. Teisiškai reikšminga turėtų būti tik tai, ar buvo užsakovo užduotis dėl statinio rekonstrukcijos, ar ši užduotis buvo žinoma rangovui, ar rangovui buvo žinomi normatyviniai statybos dokumentai, pagal kuriuos turėjo būti atliekami statinio rekonstrukcijos darbai (CK 6.681, 6.684 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo elgesį vykdant sutartį, neatsižvelgė į sutarties 1 punkte esantį ieškovo patvirtinimą, kad jis buvo susipažinęs su statybos objektu, aplinkybėmis ir sąlygomis, kurioms esant bus atliekami butų rekonstravimo darbai, su projektine dokumentacija ir neturėjo pretenzijų dėl galimybės atlikti darbus sutartyje ir jos dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, o tik padarė neteisingą išvadą, kad, ieškovui atlikus papildomus darbus, kurie nebuvo konkrečiai išvardyti sutarties priede, tai buvo pakankamas pagrindas pripažinti juos apmokėtinais iš užsakovo rezervo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.162 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad dėl kasatoriaus kaltės viešojo pirkimo dokumentuose buvo nenumatyti kai kurie būtini darbai, nes pats ieškovas, būdamas statybų srities profesionalas, turėjo žinoti ir suprasti, kad atliekant senų butų rekonstrukciją būtina demontuoti seną įrangą, tačiau į prie pasiūlymo pridedamą sąmatą nebuvo įtraukti tokie darbai. Nors VPĮ 27 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė prašyti paaiškinti pirkimo dokumentus, tačiau tokia teise ieškovas nepasinaudojo, todėl laikytina, kad savo rizika prisiėmė tokių papildomų darbų atlikimą, savo pateiktu pasiūlymu akceptuodamas perkančiosios organizacijos ofertą.

3. Dėl CK 6.653 straipsnio 4 dalies netinkamo taikymo ir CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalių, 6.685 straipsnio nepagrįsto netaikymo. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, negavęs kasatoriaus sutikimo, savo rizika vykdė papildomus darbus. Pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį ir 6.684 straipsnio 4, 5 dalis rangovui nesuteikta teisės vykdyti papildomus statybos rangos darbus ir reikalauti apmokėti jų vertę, jeigu dėl to nėra rangos sutarties šalių pasiekto susitarimo, kuriuo būtų pakeisti sutarties dokumentai, arba teismo sprendimo dėl atitinkamo sutarties sąlygų pakeitimo pagal dėl to pareikštą rangovo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius nebuvo užsakęs papildomų darbų, nedavė sutikimo panaudoti užsakovo rezervą jiems apmokėti, šalys dėl jų nebuvo pakeitusios sutarties dokumentų, nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į teismą dėl rangos sutarties sąlygų pakeitimo ar nuginčijimo CK 6.240 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais, todėl darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė CK 6.653 straipsnio 4 dalį ir nepagrįstai netaikė CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalių.

4. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos jų taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi vien ieškovo raštais bei 2009 m. balandžio 17 d. komisijos aktu, tačiau nevertino šių raštų turinio, visuose jų buvo nurodyti skirtingi būtini atlikti papildomi darbai, komisija nurodė, kad papildomų darbų finansavimui rangovas galės panaudoti užsakovo rezervą tik užsakovui leidus, t. y. nė iš vieno šių dokumentų nėra galimybės padaryti vienareikšmės išvados, jog šalys susitarė dėl būtinybės atlikti papildomus darbus, jų apimties ir kainos. Teismas nevertino kasatoriaus 2009 m. gegužės 21 d. rašto, patvirtinančio, kad užsakovas nedavė leidimo papildomiems darbams panaudoti užsakovo rezervą. Byloje nebuvo pateikta daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo nurodyti papildomi darbai apmokėtini iš užsakovo rezervo, todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad papildomi darbai atlikti pagrįstai ir už juos privalo būti atlyginta, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas uždaroji akcinė bendrovė LTC prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl materialiosios teisės (CK, Viešųjų pirkinių įstatymo) normų, reglamentuojančių rangos sutarties šalių pareigas, pažeidimo. VPĮ 18 straipsnio 3 dalis būtų pažeista tik tuo atveju, jei būtų keičiama tiekėjo konkursui pateikta bendra pasiūlymo kaina bei pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis VPĮ 18 straipsnio nuostatomis, o kasatorius privalėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus apmokėti už visus atliktus rekonstrukcijos darbus, kurių kaina neviršija pasiūlyme bei sutartyje nurodytos konkrečios, t. y. 712 561,99 Lt kainos. Kasatorius skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios savo ratio decidendi nesutampa, nes jose buvo keičiama bendra sutarties kaina, o nagrinėjamos bylos atveju sutarties kaina net nebuvo keičiama, ir papildomos išlaidos, t. y. faktinės atliktų darbų išlaidos, neviršijo bendros sutarties kainos, todėl nėra pagrindo teismui jomis vadovautis. Nors kasatorius remiasi VPĮ 56 straipsnio pažeidimais, tačiau ši teisės norma reglamentuoja viešojo pirkimo procedūras, susijusias su neskelbiamomis derybomis, kurios nagrinėjamos bylos atveju nebuvo ir neturėjo būti vykdomos, taigi ši norma ir tariamas jos pažeidimas yra nesusiję su ginčo dalyku.

2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnis), materialiosios teisės normų, reglamentuojančių imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančių sandorių sudarymo padarinius, pažeidimo. Kasatorius, pažeisdamas CK 6.193 straipsnį, neteisingai aiškina sutarties II skyriaus nuostatas dėl sutarties kainos, nepagrįstai akcentuoja pasiūlymo kainos dedamąsias dalis ir nepaiso bendros sutarties kainos, tai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems kertiniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nustatant viešojo pirkimo konkurso laimėtoją, ieškovo pasiūlymas buvo pripažintas laimėtoju nurodant bendrą 712 561,99 Lt sutarties kainą, bet ne 647 783,63 Lt. Priešingu atveju, t. y. esant pasiūlyme nurodytoms dviem kainoms, ieškovo pasiūlymas dar vykstant pirkimo procedūroms būtų buvęs atmestas kaip neatitinkantis VPĮ 28 straipsnio 9 dalies reikalavimų (draudimas teikti alternatyvius pasiūlymus). Ieškovas nepažeidė ir negalėjo pažeisti sutarties 3 punkto, nes užsakovo rezervas buvo bendros sutarties kainos sudėtinė dalis, kuri galėjo būti naudojama nenumatytoms pagal sutartį išlaidoms. Nesant teisės pažeidimo kasatorius neturi teisės remtis skunde nurodomomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, netaikytinas principas ex injuria jus non oritur. Kadangi konkurse laimėtojas buvo nustatytas pagal mažiausios kainos kriterijų, tai ieškovui nelogiška būtų teikti pasiūlymą, nurodant didesnę kainą ir taip prisiimti riziką, jog kitų subjektų pasiūlymai gali būti ekonomiškai naudingesni, tačiau sutartį vykdyti už mažesnę, nei pasiūlyme nurodyta, kainą. Šalių sudaryta sutartis rengta bei pasiūlyta sudaryti ieškovui pagal perkančiosios organizacijos sąlygas, todėl, remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

3. Dėl netinkamo CK 6.653 straipsnio 4 dalies taikymo ir nepagrįsto CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalių, 6.685 straipsnio netaikymo. Byloje nustatyta, kad ieškovas įvykdė CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą pranešti užsakovui apie būtinus atlikti papildomus darbus. Kasatoriui patikrinus lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti būtini atlikti papildomi darbai ir konstatavus jų būtinumą, o vėliau ir patikrinus atliktų darbų kokybę bei pasirašius galutiniame atliktų darbų akte, kasatorius savo veiksmais akceptavo (CK 6.173 straipsnis) ieškovo pasiūlymą dėl papildomų darbų, o ieškovas turėjo teisę panaudoti užsakovo rezervą, kaip buvo nustatyta ieškovo pasiūlyme bei šalių pasirašytoje sutartyje bei jos prieduose. Dėl to atmestini kasatoriaus argumentai dėl netinkamo CK 6.653 straipsnio 4 dalies taikymo. Kasatoriaus nurodytame šio straipsnio punkte kalbama apie atvejus, kai yra poreikis keisti sutarties kainą, tačiau šiuo atveju sutarties kainos didinti nebuvo poreikio, o ieškovas, maksimaliai vykdydamas bendradarbiavimo pareigą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pranešė kasatoriui apie būtinybę atlikti papildomus nenumatytus darbus. Nors kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalių bei 6.685 straipsnio, tačiau šioms normoms taikyti nebuvo teisinio pagrindo – viena būtinųjų CK 6.684 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų yra ta, kad dėl normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytų darbų būtina padidinti sutarties kainą. Be to, užsakovo rezervas sudarė tik 10 procentų statybos darbų kainos, tad jei būtų vertinta, kad statybos darbų kaina padidėjo, tai ji neviršijo 15 procentų, todėl ieškovas neturėjo pagrindo vadovautis CK 6.685 straipsnio 2 dalimi ir kreiptis į kasatorių dėl sutarties kainos perskaičiavimo. Kasatoriaus nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ir šios bylos ratio decidendi nesutampa.

4. Dėl proceso teisės normų vertinant įrodymus pažeidimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos jų taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo kasatorius, pagrįstai rėmėsi ne tik ieškovo raštais, bet ir 2009 m. balandžio 17 d. komisijos aktu, kuriuose konstatuota, kad yra atsiradę papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti ir kurie konkurso medžiagoje nebuvo numatyti. Tai, kad tokie darbai buvo būtini atlikti, įrodo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2009 m. gegužės 21 d. raštas, kuriame pati skyriaus vedėja nurodo ir patvirtina papildomų remonto darbų atlikimo būtinumą. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad parašas, palyginus su kitais byloje esančiais V. G. pasirašytais dokumentais, nepatvirtina ir neįrodo, kad rezoliucijoje yra pasirašęs būtent jis, be to, rezoliucija priimta pavienio asmens ir neįforminta jokiu sprendimu, o formuluotė „neįtikina“ nepaneigia būtinumo atlikti papildomus darbus bei rezervo panaudojimo. Pažymėtina, kad techninį projektą rengė ne ieškovas, o tretieji asmenys, todėl dėl netinkamai parengtų pirkimo dokumentų neigiamų padarinių atsiradimo rizika tenka perkančiajai organizacijai, t. y. kasatoriui, ir ji negali būti perkelta ieškovui. 2009 m. rugsėjo 25 d. pasirašytame perdavimo–priėmimo akte kasatorius nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų apimčių ar jų kainų, tai patvirtina, kad šalių rangos sutartyje nustatyta fiksuota 712 561,99 Lt kaina, įskaitant rezervą, kuris, remiantis sutarties ir jos priedų nuostatomis, galėjo būti naudojamas nenumatytoms išlaidoms dengti, nagrinėjamos bylos atveju – nenumatytiems papildomiems darbams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visetą, toks įrodymų viseto vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. kovo 4 d. prašymu kreipėsi į kasatorių ir nurodė, jog reikia atlikti papildomus darbus, be kita ko, įstatyti paprastas spynas į duris, padarant lizdus. Nors kasatorius tvirtina, kad jis nedavė leidimo panaudoti užsakovo rezervą papildomiems darbams atlikti, o ieškovas šiuos darbus atliko savo rizika, tačiau iš 2009 m. rugpjūčio 25 d. ir 2009 m. rugsėjo 1 d. apžiūros aktų matyti, jog kasatorius priėmė ir papildomus darbus, juos patikrino, nurodydamas, kad „ne visose duryse sudėtos spynos ir rankenos“ de facto pripažino ieškovo teisę ne tik atlikti papildomus darbus, bet ir panaudoti užsakovo rezervą. Iš statybos rangos sutarties pobūdžio ir paskirties akivaizdu, kad ji yra atlygintinė, tai reiškia, jog užsakovas turi sumokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (CK 6.160 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.653 straipsnio 2 dalis). Priešingas situacijos vertinimas, kai kasatorius pripažįsta, kad būtina atlikti papildomus darbus ir rangovas juos atlieka bei kasatorius juos priima, tačiau nepripažįsta ieškovo teisės į apmokėjimą už šiuos darbus (rezervo panaudojimą), nors sutarties prieduose buvo nustatyta rezervo panaudojimo galimybė iš anksto nenumatytoms išlaidoms, iš esmės prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad rezervas buvo panaudotas pagal paskirtį, nes iš kasatoriaus pozicijos darytina išvada, jog ginčo dėl to, kad buvo būtinybė atlikti nenumatytus darbus, nebuvo. Sutartyje nėra rezervo panaudojimo sąlygų ar tvarkos, todėl turėjo būti atsiskaitoma remiantis sutarties 13 punktu – už atliktus darbus, neviršijant sutarties 2 punkte nurodytos bendros sutarties kainos. Iš kasacinio skundo argumentų neaišku, dėl kokių priežasčių ir kokiems tikslams iš viso buvo numatytas rezervas, kokia jo paskirtis ir kokiomis sąlygomis bei tvarka ieškovas galėjo juo pasinaudoti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl rangovo atliktų sutartyje nenumatytų darbų apmokėjimo iš sutartyje numatyto užsakovo rezervo sąlygų

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje nustatyta 712 561,99 Lt kaina, kurią sudaro 647 783,63 Lt ieškovo pasiūlyme konkrečiai išvardytų rekonstrukcijos darbų kaina ir 64 778,36 Lt užsakovo rezervas, kurio panaudojimo sąlygos sutartyje neaptartos. Kilus ginčui dėl šalis siejusių susitarimų turinio, pažymėtina, kad susitarimo buvimo ar nebuvimo, konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja. Aiškindami šalių statybos rangos sutartį, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad užsakovo rezervą šalys sutarė panaudoti sutartyje nenumatytiems būtiniems papildomiems darbams. Kasaciniame skunde tokia užsakovo rezervo panaudojimo paskirtis nekvestionuojama, tačiau teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles – kasatoriaus manymu, butų rekonstravimo darbams buvo priskiriami ir tie darbai bei veiksmai, kurie, nors ir nebuvo tiesiogiai numatyti sutarties dokumentuose, tačiau buvo būtini vykdant sutartį bei siekiant aptarto rezultato, ir rangovas juos privalėjo atlikti; be to, konstatavęs kasatoriaus pareigą sumokėti už ieškovo atliktus sutartyje nenumatytus darbus vien tuo pagrindu, kad viešojo pirkimo dokumentuose dėl kasatoriaus kaltės šie darbai nebuvo numatyti, ir neatsižvelgęs į tai, jog kasatorius neišreiškė savo valios dėl šių darbų atlikimo, netinkamai aiškino ir taikė papildomus statybos rangos darbus reglamentuojančias CK ir papildomų darbų pirkimą reglamentuojančias VPĮ normas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nesant šalių susitarimo dėl užsakovo rezervo panaudojimo tvarkos, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą, o jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 straipsnio 5, 6 dalys). Be to, sudarant ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, jos šalis – perkančiąją organizaciją ir tiekėją – saisto ne tik jų sudarytos sutarties nuostatos, bet riboja imperatyviosios specialiojo įstatymo, VPĮ, normos, dėl kurių netaikymo negalima susitarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-320/2011).

Papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tiek specialiosiose ­­statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose.

CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB,,Vakarų laivų gamykla“ v.,,Fonnship AS“, bylos Nr. 3K-3-281/2009, nurodė, kad šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. Nurodytoje nutartyje pažymėta, kad reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus. Toks teisės aiškinimas išplaukia iš visų CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl teisinių padarinių, kylančių užsakovui atsisakius didinti kainą, vertinimo.

CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį rangovas, neįvykdęs nurodytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalis rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti už papildomai atliktus darbus, jeigu rangovas dėl jų atlikimo užsakovą įspėjo ir gavo sutikimą didinti konkrečią darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ ieškinį atsakovui UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009).

Be to, šalių santykiams taikytino VPĮ normose taip pat nustatyta papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka. Perkančioji organizacija gali pasirinkti papildomus darbus įsigyti vienu iš kelių įstatymo leistinų būdų: vykdyti įprastines viešojo pirkimo procedūras (pvz., supaprastintą atvirą konkursą) arba pasinaudoti įstatyme nustatyta išimtimi ir šiuos darbus pirkti iš konkretaus tiekėjo, nepaisant aplinkybės, kad ir kiti tiekėjai yra pajėgūs tinkamai juos įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-320/2011). Kadangi šalių teisiniai santykiai susiklostė supaprastinto atviro konkurso pagrindu, patenka į supaprastintų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, tai jiems taikomas ne kasatoriaus nurodytas VPĮ 56 straipsnis, bet 86 straipsnio 11 dalis, kurios 1 punkte nustatyta, kad neskelbiamų supaprastintų derybų būdu gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 15 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors šalių statybos rangos sutartyje sutarta dėl 64 778,36 Lt užsakovo rezervo, skirto papildomiems darbams apmokėti, tačiau perkančioji organizacija tokius darbus įsigyti privalėjo laikydamasi nurodytų VPĮ nuostatų, pagal kurias papildomiems atlygintiniems darbams įsigyti reikia vykdyti viešojo pirkimo procedūras, net jei jų (papildomų darbų) atlikimo prielaidos nustatytos viešojo pirkimo sutartyje (žr. pirmiau nurodytą nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina (nagrinėjamu atveju – panaudoti užsakovo rezervą) tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, kad atlikti darbai yra papildomi (sutartyje nenumatyti ar į kainos apskaičiavimus neįtraukti ir negalėję būti protingai numatyti), tačiau būtini sutarčiai įvykdyti (statiniui pastatyti, rekonstruoti ir pan.), be to, suderinta šalių valia dėl tokių darbų kainos. Šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį), ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius nedavė sutikimo panaudoti užsakovo rezervą ieškovo nurodytiems papildomiems darbams apmokėti. Kasatoriaus sutikimo (ne)buvimas yra fakto klausimas, iš naujo nepersvarstytinas kasacine tvarka (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, ši faktinė aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nesuteikęs teisinės reikšmės kasatoriaus sutikimo panaudoti užsakovo rezervą ieškovo nurodytiems papildomiems darbams apmokėti nebuvimo faktui ir nusprendęs tenkinti ieškovo reikalavimus, remdamasis tuo, kad jo prašomi apmokėti darbai buvo būtini, tačiau dėl kasatoriaus kaltės nebuvo numatyti viešojo pirkimo dokumentuose, apibūdinančiuose pirkimo objektą, netinkamai taikė papildomus rangos darbus (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) ir papildomų darbų viešąjį pirkimą reglamentuojančias teisės normas (VPĮ 86 straipsnio 11 dalis).

Remdamasi pirmiau aptartais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, nesant suderintos šalių valios dėl ieškovo reikalaujamų apmokėti darbų atlikimo ir apmokėjimo, ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti už šiuos darbus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nors atsakovo kasacinis skundas tenkinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti, tačiau ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos. Be to, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už tokiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, tai kasatoriui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 886 Lt (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą.

Grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijai (kodas 188764867) 886 (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2012 m. balandžio 6 d. banke Swedbank AB.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Egidijus Baranauskas

Janina Stripeikienė