Civilinė byla Nr. e2S-585-425/2023
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00793-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.5; 3.5.14
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „APS grupė“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-5826-913/2023, kuria UAB,,Juris LT“ išduotas vykdomasis raštas pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. eL2-5826-913/2022, skolininkė UAB,,APS grupė“ dėl nevykdomos taikos sutarties, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės 4 3802,00 Eur skolą, 40,00 Eur ikiteisminių išieškojimo išlaidų, 508,82 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 223,00 Eur žyminio mokesčio.
2. 2022 m. rugsėjo 19 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus tvarka dėl nurodytų reikalavimų priėmė teismo įsakymą ir išsiuntė įsakymą bei kitus dokumentus skolininkei, su nurodymu įvykdyti teismo įsakymą arba pareikšti prieštaravimus.
3. 2022 m. spalio 14 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose buvo gauta šalių sudaryta taikos sutartis ir prašymas ją patvirtinti. 2022 m. spalio 18 d. teismo nutartimi teismo įsakymas panaikintas, taikos sutartis buvo patvirtinta, o civilinė byla Nr. eL2-5826-913/2022 nutraukta.
4. 2022 m. lapkričio 4 d. kreditorė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, skolininkei nevykdant taikos sutarties sąlygų.
5. 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi kreditorės prašymas nebuvo patenkintas, nes skolininkė pateikė įrodymus, jog vykdo prisiimtus įsipareigojimus ir atlieka mokėjimus.
6. 2023 m. vasario 23 d. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs kreditorės UAB „Juris LT“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties, šią nutartį paliko nepakeistą.
7. 2023 m. kovo 1 d. teisme gautas kreditorės prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nes skolininkė UAB „APS grupė“ nevykdo taikos sutarties.
8. 2023 m. kovo 16 d. nutartimi kreditorės prašymas buvo patenkintas iš dalies, kreditorei UAB,,Juris LT“ išduotas vykdomasis raštas raštą pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. eL2-5826-913/2022 dėl nevykdomos taikos sutarties, nepadengtai skolos sumai – 18 111,91 Eur bei taikos sutarties 6 punkte nurodytoms 8 procentų metinėms palūkanoms, nuo nesumokėtos sumos (18 111,91 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną.
9. 2023 m. birželio 13 d. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs kreditorės UAB „Juris LT“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutarties, nutartį panaikino ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo.
10. 2023 m. liepos 19 d. nutartimi teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi nusprendė kreditorės UAB „Juris LT“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-5826-913/2022 pagal kreditorės UAB „Juris LT“ pareiškimą skolininkei UAB „APS grupė“ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, bei įpareigojo abi proceso šalis – kreditorę ir skolininkę – pateikti į bylą visus dokumentus (tame tarpe ir sąskaitų išrašus), susijusius su atliktais/gautais mokėjimais, vykdant šalių pasirašytą taikos sutartį.
11. Į žodinį teismo posėdį šalių atstovai, kuriems apie posėdį pranešta tinkamai, neatvyko. Kreditorė UAB „Juris LT“ pateikė rašytinius paaiškinimus bei prašė teismo išduoti kreditoriui UAB „Juris LT“ vykdomąjį raštą visai nesumokėtai skolos sumai, taip pat prašė skirti skolininkei UAB „APS grupė“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Skolininkė UAB „APS grupė“ taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus bei prašė bylą nagrinėti skolininkei nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi UAB „Juris LT“ nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal patvirtintą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl nevykdomos taikos sutarties dalies, t. y. 34 084,62 Eur bei 8 proc. metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkė UAB „APS grupė“ taikos sutarties sąlygų nesilaikė ta apimtimi, kad nevykdė mokėjimų pagal šalių suderintą atsiskaitymo grafiką, iš viso kreditorei yra atlikusi tris mokėjimus bendrai 10 321,95 Eur sumai. Pagal šalių pasirašytą taikos sutartį paskutinis skolininkės mokėjimas turėjo būti atliktas 2022-12-16, todėl spręstina, kad terminą atsiskaityti su kreditore skolininkė yra pradelsusi, todėl kreditorė turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą likusiai nesumokėtai skolos sumai, t. y. 34 084,62 Eur sumai ir taikos sutarties 6 punkte nurodytoms 8 procentų metinėms palūkanoms, nuo nesumokėtos sumos (34 084,62 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną.
14. Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad skolininkė tyčia nesąžiningai būtų veikusi bylos procese, nėra. Kreditorės nurodytos aplinkybės apie skolininkės veiksmus (sąmoningai klaidina teismą teikdama akivaizdžiai neteisėtus ir klaidinančius įrodymus), nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad skolininkė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio normos prasme, nes skolininkė realizavo proceso įstatymo suteiktas teises teikti į bylą dokumentus, o jų vertinimas yra fakto klausimas. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo buvo pripažintas nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Skolininkė UAB „APS grupė“ pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15.1. Nurodo, kad teismas kreipė per didelį dėmesį į taikos sutarties sąlygas, tačiau neatsižvelgė į įrodymų visumą. Šiuo atveju teismas neįsigilino į aplinkybę, kad nesavalaikis taikos sutarties vykdymas buvo lemtas to, jog apeliantės klientas, iš kurio buvo perimta skola, laikotarpiu nuo 2022-11-18 iki 2023-08-08 nevykdė atliktų darbų defektų garantinio šalinimo darbų. Duomenys apie tai buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas į tai neatsižvelgė.
15.2. Taigi, nagrinėdamas šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios įrodymų visumos analizės, todėl netinkamai išsprendė įrodymų pakankamumo klausimą ir netinkamai taikė įrodymų vertinimo procesines taisykles. Dėl išdėstyto teismas priėmė neteisėtą nutartį.
16. Atsiliepimu kreditorė UAB „Juris LT“ su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir skirti skolininkei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos pervedant kreditorei.
16.1. Nurodo, kad skolininkės atskirasis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
16.2. Kartu nurodoma, jog skolininkė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes sąmoningai klaidina teismą teikdama akivaizdžiai neteisėtus ir klaidinančius įrodymus, kuriais piktybiškai siekia išvengti atsiskaitymo su kreditore. Remiantis CPK 95 straipsniu yra pagrindas skirti skolininkei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę tokios baudos pervedant kreditorei UAB „Juris LT“.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju tokių pagrindų nenustatyta, teismas taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditorės prašymas išduoti vykdomąjį raštą tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
19. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ne tik šią civilinę bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, tačiau ir detaliai aptarė kiekvieną teisingo sprendimo priėmimui reikšmingą įrodymą.
20. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino, jog 2023 m. rugpjūčio 9 d. kreditorė iš skolininkės yra gavusi šiuos mokėjimus: 2022-10-21 – 4 440,65 Eur, 2022-11-11 – 4 440,65 Eur ir 2023-08-09 – 1 440,65 Eur, iš viso 10 321,95 Eur. Kiti mokėjimai, kuriuos teismui teikė skolininkė UAB „APS grupė“, nebuvo skirti šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygoms vykdyti, nes skolininkės pateiktų mokėjimų paskirtyse nurodyti kiti, nei kreditorė, subjektai, be to, skolininkė nesiėmė jokių priemonių, kad pašalintų abejones dėl mokėjimų, nors teismas buvo įpareigojęs abi šalis pateikti į bylą visus dokumentus (tame tarpe ir sąskaitų išrašus), susijusius su atliktais/gautais mokėjimais, vykdant šalių pasirašytą taikos sutartį.
21. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skolininkės pateikti įrodymai nepaneigia kreditorės nurodomų aplinkybių bei neleidžia vertinti, kad skolininkė yra atlikusi mokėjimų daugiau, nei už 10 321,95 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo plačiau jų nagrinėti ar dėl jų pasisakyti, kadangi teismas šiuos duomenis išnagrinėjo bei aptarė itin išsamiai. Be to, atskiruoju skundu šios aplinkybės bei jų pagrindu padarytos išvados nėra ginčijami.
22. Atskirajame skunde nurodomas esminis nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentas yra tas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė bei nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, kad apeliantės skolininkė nevykdo savo įsipareigojimų, dėl ko apeliantė neturi pareigos vykdyti savo įsipareigojimų kreditorei.
23. Nagrinėdamas pirmiau aptartus apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).
24. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą bei šalių nurodomas aplinkybes, rengė žodinį bylos nagrinėjimą bei aiškinosi kiekvieno iš byloje esančių mokėjimų detales ir tikrumą. Skolininkė į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo išreiškusi norą dalyvauti nuotoliniu būdu. Taigi skolininkė turėjo galimybę tiek pateikti, jos vertinimu, reikšmingus įrodymus, tiek juos paaiškinti, tačiau jokių papildomų duomenų, kurių teismas nebūtų išnagrinėjęs bei ištyręs bei kurie būtų reikšmingi taikos sutarties vykdymo sąlygoms, nepateikė ir nenurodė.
26. Taigi šiuo atveju, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį skolininkė buvo įsipareigojusi bendrą 44 406,57 Eur skolos sumą sumokėti atitinkamai iki 2022-10-14, 2022-10-21, 2022-10-28, 2022-11-04, 2022-11-11, 2022-11-18, 2022-11-25, 2022-12-02, 2022-12-09, 2022-12-16; taip pat buvo įsipareigojusi mokėti 8 procentus metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga ir tai, kad šalys taip pat susitarė, jog skolininkui nesilaikant šios sutarties 5 ir 6 punktuose nurodytos mokėjimo tvarkos ir sąlygų pareiškėjas turi teisę CPK 646 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai skolininko nesumokėtai skolos ir/ar palūkanų sumai.
28. Jokių papildomų sąlygų dėl taikos sutarties vykdymo aplinkybių, sąlygų keitimo ar kitokio susitarimo nevykdymo priežasčių, šalys nenumatė ir neįtvirtino. Taigi, byloje esant surinktiems įrodymams dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo tik 10 321,95 Eur apimtimi, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, neturėjo jokio teisinio bei faktinio pagrindo savo iniciatyva aiškinti taikos sutarties nevykdymo priežastis ar pripažinti, jog taikos sutarties sąlygų nevykdymo aplinkybės, susijusios su skolininkės nurodomų prievolių jai nevykdymu, yra reikšmingos ir svarbios sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Pastebėtina, jog net ir atskirajame skunde skolininkė neginčija taikos sutarties nevykdymo fakto, taip pat nenurodo jokių konkrečių duomenų apie tai, jog buvo kreipusis į kreditorę dėl taikos sutartyje nustatytų sąlygų keitimo ar kokių nors konkrečių papildomų sąlygų dėl sutarties vykdymo aplinkybių nustatymo.
29. Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog egzistuoja visos sąlygos vykdomojo rašto išdavimui.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
31. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kartu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo skirti baudą skolininkei CPK 95 straipsnio pagrindu. Nors nagrinėjamu atveju skolininkė padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodyti argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo nėra pagrįsti, tačiau vien teisės į apeliaciją įgyvendinimas savaime negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju kreditorės nurodomos aplinkybės, jog skolininkė sąmoningai klaidina teismą, nepaneigia jos teisės į apeliaciją bei negali būti priežastimi tokią procesinę teisę riboti ar taikyti atitinkamą sankciją dėl to, jog asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją. Šiuo atveju atskirojo skundo argumentų pagrįstumo įvertinimas yra atliekamas civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl vien tai, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįstai, neleidžia taikyti CPK 95 straipsnio nuostatų ir skirti skolininkei baudą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas
