R. A. pagal BK 24 str. 5 d., 226 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-168-594/2023

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00510-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.7; 1.2.14.7.2.1; 1.2.19.2.2.2; 1.2.19.2.2.3;

1.2.29.1.1; 2.1.7.1; 2.1.7.4.5; 2.2.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,

nuteistiesiems R. A. R., V. B., P. K., G. R., J. G.,

išteisintajam R. S. (2023 m. rugsėjo 28 d. posėdyje),

gynėjams advokatams Sauliui Juzukoniui, Laurynui Pakštaičiui, Andriui Baranskiui, Arvydui Pociui, Dovilei Murauskienei, Sigitui Židoniui,

nuteisto juridinio asmens politinės partijos,,Tvarka ir teisingumas“ gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui,

nuteisto juridinio asmens politinės partijos,,Tvarka ir teisingumas“ atstovui A. P.,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. R., nuteistojo V. B., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Rolando Stankevičiaus, nuteisto juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo A. P. ir gynėjo advokato Juozo Gaudučio, nuteistojo P. K., nuteistojo J. G. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės ir nuteistojo G. R. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu:

R. A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (už kyšio priėmimą iš P. K. ir G. R.) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,2 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigota sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. A. R. išteisintas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš R. S.) ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinis asmuo – politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ – nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (dėl kyšio priėmimo iš P. K. ir G. R.) 2000 MGL (75 320 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį 2000 MGL (75 320 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 2000 MGL (75 320 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė 3000 MGL (112 980 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, kartu su bausme juridiniam asmeniui partijai „Tvarka ir teisingumas“ paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 279 156,04 Eur turto konfiskavimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo – politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ – išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš R. S.) ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. K. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 1000 MGL dydžio (37 660 Eur) bauda; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 550 MGL dydžio (20 713 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigota sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. R. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 800 MGL dydžio (30 128 Eur) bauda; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 550 MGL dydžio (20 713 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigota sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 550 MGL dydžio (20 713 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigota sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 550 MGL dydžio (20 713 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigota sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. išteisintas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio davimo politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ per R. A. R.) ir pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio davimo politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ per A. J.) kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pakeista Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis, kuria:

P. K. ir G. R. pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, nustatytas BK 226 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), ir nurodyta, kad jie pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, nurodytas BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija).

Juridiniam asmeniui politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių pašalinta perteklinė nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį, kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis, kuria P. K., G. R., V. B. ir J. G. pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo jie pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeista Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis dėl P. K., G. R., V. B. ir J. G. paskirtų bausmių bendrinimo ir:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, P. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigota sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, G. R. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigota sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigota sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, J. G. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigota sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kita Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Rolando Stankevičiaus, nuteistojo R. A. R. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. A. R. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), o juridinis asmuo politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš P. K. ir G. R.) pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad politinė partija „Tvarka ir teisingumas“, veikdama per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį R. A. R., ir R. A. R., veikdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai, pasinaudodamas savo visuomenine – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su nenustatytais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) darbuotojais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai – VRM ir jos valstybės tarnautojams, tiesiogiai ir netiesiogiai pats pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, už tai pažadėjęs paveikti valstybės instituciją – Vidaus reikalų ministeriją, jos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus:

1.1. Politinė partija „Tvarka ir teisingumas“, veikdama per savo atstovą – R. A. R., ir R. A. R., veikdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai, eidamas vadovaujamas pareigas viešajame juridiniame asmenyje, siekdamas neteisėto politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ finansavimo, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, 2013 m., tiksliau nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, pažadėjo ir susitarė su P. K. ir per šį – su G. R. priimti iš pastarųjų kyšį, už tai pažadėjęs paveikti VRM ir jos valstybės tarnautojus, kad jie Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM ir VĮ „Infostruktūra“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose P. K. ir G. R. priimtų naudingus sprendimus, pašalintų kliūtis, trukdančias atlikti viešuosius pirkimus, ir taip P. K. atstovaujamai įmonei padėtų laimėti Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos techninio aptarnavimo paslaugų pirkimą, o G. R. atstovaujamoms įmonėms padėtų laimėti Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimą ir Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos projektavimo ir diegimo paslaugų pirkimą.

1.2. Tęsdami savo veiksmus, politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ per R. A. R., o R. A. R. – veikdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai, už poveikį valstybės institucijai ir jos valstybės tarnautojams priėmė iš G. R. per UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir VšĮ „Pradas Media“ UAB „Pradas R“ apmokėtas 54 450 Lt (15 769,81 Eur) vertės viešinimo paslaugas ir iš P. K. per UAB „NT Service“ ir VšĮ „Pradas Media“ UAB „Pradas R“ apmokėtas 256 520 Lt (74 293,33 Eur) vertės viešinimo paslaugas kaip kyšį šiomis aplinkybėmis:

1.2.1. G. R. sprendimu iš UAB „Nacionalinis švietimo centras“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutartį Nr. STPT-2 tarp UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir VšĮ „Pradas Media“ pervedus J. G. į jo vadovaujamų įmonių – VšĮ „Pradas Media“, o iš jos (2013 m. liepos 15 d. – 24 200 Lt (7008,80 Eur)) – ir į UAB „Pradas R“ sąskaitas 2013 m. liepos 5 d. 24 200 Lt (7008,80 Eur) ir 2013 m. liepos 29 d. – 30 250 Lt (8761,01 Eur), iš viso 54 450 Lt (15 769,81 Eur), tai yra užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei „Nacionalinis švietimo centras“ pagal sutartį suteiktą reklamą, ir J. G. nurodymu pagal susitarimą su R. A. R. iš UAB „Pradas R“ sąskaitos apmokėjus politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas, R. A. R. partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais iš G. R. gavo ir tokiu būdu priėmė 54 450 Lt (15 769,81 Eur) vertės partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas.

1.2.2. P. K. nurodymu iš UAB „NT Service“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 15 d. reklamos sutartį Nr. 2013/07/15 tarp UAB „NT Service“ ir VšĮ „Pradas Media“ pervedus J. G. į jo vadovaujamų įmonių – VšĮ „Pradas Media“, o iš jos (2013 m. liepos 9 d. – 54 000 Lt (15 639,48 Eur)) – ir į UAB „Pradas R“ sąskaitas 2013 m. liepos 4 d. 54 450 Lt (15 769,81 Eur), tai yra užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei „NT Service“ pagal sutartį suteiktą reklamą, ir J. G. nurodymu pagal susitarimą su R. A. R. iš UAB „Pradas R“ sąskaitos apmokėjus partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas, R. A. R. partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais iš P. K. gavo ir tokiu būdu priėmė 54 450 Lt (15 769,81 Eur) vertės partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas.

1.2.3. P. K. nurodymu iš UAB „NT Service“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį Nr. 2013/10/07 tarp UAB „NT Service“ ir UAB „Pradas R“ pervedus J. G. į jo vadovaujamą įmonę – UAB „Pradas R“ sąskaitą 2013 m. spalio 11 d. 60 000 Lt (17 377,20 Eur), 2013 m. lapkričio 8 d. – 30 750 Lt (8905,82 Eur), 2013 m. lapkričio 25 d. – 111 320 Lt (32 240,50 Eur), iš viso 256 520 Lt (74 293,33 Eur), tai yra užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei „NT Service“ pagal sutartį suteiktą reklamą, ir J. G. nurodymu pagal susitarimą su R. A. R. iš UAB „Pradas R“ sąskaitos apmokėjus partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas, R. A. R. partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais iš P. K. gavo ir tokiu būdu priėmė 256 520 Lt (74 293,33 Eur) vertės partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas.

1.3. Taip juridinis asmuo – politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ per R. A. R., o R. A. R. veikdamas partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai, nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. iš P. K. ir G. R. politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priėmė iš viso 310 970 Lt (90 063,14 Eur) vertės kyšį.

2. P. K. ir G. R. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, siekdami, kad R. A. R., pasinaudodamas savo visuomenine – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su nenustatytais VRM darbuotojais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai – VRM ir jos valstybės tarnautojams, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, P. K. tiesiogiai pats, o G. R. netiesiogiai, per P. K., pažadėjo ir susitarė su R. A. R. trečiajam asmeniui – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai – duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir, taip susitarę su R. A. R., netiesiogiai trečiajam asmeniui – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais – per tarpininką davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį:

2.1. P. K. ir G. R., veikdami bendrininkų grupe ir siekdami, kad R. A. R., pasinaudodamas savo visuomenine – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su nenustatytais VRM darbuotojais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai – VRM ir jos valstybės tarnautojams, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – paveiktų VRM ir jos valstybės tarnautojus, kad jie Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM ir VĮ „Infostruktūra“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose P. K. ir G. R. priimtų naudingus sprendimus, pašalintų kliūtis, trukdančias atlikti viešuosius pirkimus, ir taip P. K. atstovaujamai įmonei padėtų laimėti Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos techninio aptarnavimo paslaugų pirkimą, o G. R. atstovaujamoms įmonėms padėtų laimėti Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimą ir Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos projektavimo ir diegimo paslaugų pirkimą, 2013 metais, tiksliau nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, tiesiogiai P. K., o per pastarąjį ir G. R. pažadėjo ir susitarė su R. A. R. trečiajam asmeniui – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai – duoti kyšį.

2.2. Tęsdami savo veiksmus, P. K. ir G. R., veikdami bendrininkų grupe, už poveikį valstybės institucijai ir jos valstybės tarnautojams politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais davė iš G. R. per UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir VšĮ „Pradas Media“ UAB „Pradas R“ apmokėtas 54 450 Lt (15 769,81 Eur) vertės viešinimo paslaugas ir iš P. K. per UAB „NT Service“ ir VšĮ „Pradas Media“ UAB „Pradas R“ apmokėtas 256 520 Lt (74 293,33 Eur) vertės viešinimo paslaugas kaip kyšį šiomis aplinkybėmis:

2.2.1. G. R. sprendimu iš UAB „Nacionalinis švietimo centras“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutartį Nr. STPT-2 tarp UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir VšĮ „Pradas Media“ pervedus J. G. į jo vadovaujamų įmonių – VšĮ „Pradas Media“, o iš jos (2013 m. liepos 15 d. – 24 200 Lt (7008,80 Eur)) – ir į UAB „Pradas R“ sąskaitas 2013 m. liepos 5 d. 24 200 Lt (7008,80 Eur) ir 2013 m. liepos 29 d. – 30 250 Lt (8761,01 Eur), iš viso 54 450 Lt (15 769,81 Eur), tai yra užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei „Nacionalinis švietimo centras“ pagal sutartį suteiktą reklamą, ir J. G. nurodymu pagal susitarimą su R. A. R. iš UAB „Pradas R“ sąskaitos apmokėjus politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas, R. A. R. politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais iš G. R. gavo ir tokiu būdu priėmė 54 450 Lt (15 769,81 Eur) vertės politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas.

2.2.2. P. K. nurodymu iš UAB „NT Service“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 15 d. reklamos sutartį Nr. 2013/07/15 tarp UAB „NT Service“ ir VšĮ „Pradas Media“ pervedus J. G. į jo vadovaujamų įmonių – VšĮ „Pradas Media“, o iš jos (2013 m. liepos 9 d. – 54 000 Lt (15 639,48 Eur)) – ir į UAB „Pradas R“ sąskaitas 2013 m. liepos 4 d. – 54 450 Lt (15 769,81 Eur), tai yra užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei „NT Service“ pagal sutartį suteiktą reklamą, ir J. G. nurodymu pagal susitarimą su R. A. R. iš UAB „Pradas R“ sąskaitos apmokėjus politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas, R. A. R. politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais iš P. K. gavo ir tokiu būdu priėmė 54 450 Lt (15 769,81 Eur) vertės politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas.

2.2.3. P. K. nurodymu iš UAB „NT Service“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį Nr. 2013/10/07 tarp UAB „NT Service“ ir UAB „Pradas R“ pervedus J. G. į jo vadovaujamą įmonę – UAB „Pradas R“ sąskaitą 2013 m. spalio 11 d. 60 000 Lt (17 377,20 Eur), 2013 m. lapkričio 8 d. – 30 750 Lt (8905,82 Eur), 2013 m. lapkričio 25 d. – 111 320 Lt (32 240,50 Eur), iš viso 256 520 Lt (74 293,33 Eur), tai yra užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei „NT Service“ pagal sutartį suteiktą reklamą, ir J. G. nurodymu pagal susitarimą su R. A. R. iš UAB „Pradas R“ sąskaitos apmokėjus politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas, R. A. R. politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais iš P. K. gavo ir tokiu būdu priėmė 256 520 Lt (74 293,33 Eur) vertės politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas.

2.3. Tokiu būdu

3. R. A. R. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, V. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad politinė partija „Tvarka ir teisingumas“, veikdama per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį R. A. R., ir R. A. R., veikdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai, siekdamas neteisėto politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ finansavimo, sukurstė V. B. pervesti lėšas į J. G. vadovaujamos UAB „Pradas R“ sąskaitą, turint tikslą apmokėti politinei partijai suteiktas viešinimo paslaugas, panaudojant žinomai netikrus dokumentus, ir taip, padedant J. G., iššvaistyti V. B. žinioje buvusį didelės vertės UAB „Nekilnojamojo turto gama“ svetimą turtą, o V. B., sukurstytas R. A. R., o per jį ir juridinio asmens – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“, iššvaistė jo žinioje buvusį, jam svetimą, didelės vertės UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turtą:

3.1. Politinė partija „Tvarka ir teisingumas“, veikdama per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį R. A. R., ir R. A. R., veikdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai, siekdamas neteisėto politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ finansavimo, 2014 metais, tiksliau nenustatytu laiku ir būdu, sukurstė V. B., kuris nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 11 d. ėjo UAB „Nekilnojamojo turto gama“ direktoriaus pareigas ir einamų pareigų pagrindu turėjo teisę valdyti jo žinioje esantį UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turtą – lėšas bei šiuo turtu disponuoti, pervesti lėšas į J. G. vadovaujamos UAB „Pradas R“ sąskaitą, turint tikslą apmokėti partijai suteiktas viešinimo paslaugas.

3.2. V. B., R. A. R. sukurstytas, veikdamas kartu su UAB „Pradas R“, 2013–2014 metais direktoriaus pareigas ėjusiu J. G., žinodamas, kad J. G. vadovaujama UAB „Pradas R“ 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutarties Nr. 2014/01/30 tarp UAB „Pradas R“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“ pagrindu nesuteiks 484 000 Lt (140 176,08 Eur) vertės paslaugų, t. y. reklamos paslaugų darbų, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą tokios sumos UAB „Nekilnojamojo turto gama“ priklausančių lėšų panaudojimą, veikdamas per nusikalstamų ketinimų nesuvokiančius UAB „Nekilnojamojo turto gama“ direktoriaus pavaduotoją V. Z. ir direktoriaus pavaduotoją finansams R. V., 2014 m. vasario 3 d. – 2014 m. balandžio 4 d. laikotarpiu nurodė nusikalstamų ketinimų nesuvokiančiai UAB „Nekilnojamojo turto gama“ vyr. finansininkei Ž. B. įtraukti į UAB „Nekilnojamojo turto gama“ buhalterinę apskaitą iš UAB „Pradas R“ gautas, jam žinomai suklastotas UAB „Pradas R“ išankstinio mokėjimo sąskaitas PRAD 2013-017 (2014 m. vasario 3 d.) ir PRAD 2013/2017 (2014 m. kovo 4 d.) bei PVM sąskaitą faktūrą, serija PRA, Nr. 0128 (2014 m. balandžio 4 d.), kuriose nusikalstamų ketinimų nesuvokianti UAB „Pradas R“ vyr. finansininkė D. P. J. G. pavedimu įrašė žinomai netikrus duomenis, kad UAB „Pradas R“ pardavė, o UAB „Nekilnojamojo turto gama“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 484 000 Lt (140 176,08 Eur), bei pagal jas išmokėti pinigus. Ž. B., vykdydama šį nurodymą, nežinodama, kad jai pateiktos UAB „Pradas R“ išankstinio mokėjimo sąskaitos yra suklastotos, kaip atsiskaitymą už pateiktas UAB „Pradas R“ atliktas paslaugas iš UAB „Nekilnojamojo turto gama“ banko sąskaitų, esančios AB DnB banke ir esančios AB „Swedbank“ banke, į UAB „Pradas R“ sąskaitą, esančią AB DNB banke, pervedė 484 000 Lt (140 176,08 Eur).

3.3. Taip V. B., sukurstytas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingojo sekretoriaus R. A. R., veikusio politinės partijos naudai, pervesdamas lėšas į J. G. vadovaujamos UAB „Pradas R“ sąskaitą, turint tikslą apmokėti partijai suteiktas viešinimo paslaugas, bei, padedant J. G., pasinaudodamas žinomai netikromis UAB „Pradas R“ sąskaitomis faktūromis, melagingai pagrindė tariamai teisėtą UAB „Nekilnojamojo turto gama“ priklausančio turto – lėšų panaudojimą ir iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „Nekilnojamojo turto gama“ didelės, iš viso 484 000 Lt (140 176,08 Eur), vertės turtą.

4. P. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, turėdamas sumanymą per R. A. R. duoti politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, apmokant UAB „NT Service“ pinigais partijai teikiamas viešinimo paslaugas, panaudojo žinomai netikrus dokumentus ir, padedant J. G., iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „NT Service“ turtą:

4.1. P. K., 2013–2014 metais eidamas UAB „NT Service“ prezidento pareigas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti jo žinioje esantį UAB „NT Service“ turtą – lėšas – ir šiuo turtu disponuoti, veikdamas kartu su VšĮ „Pradas Media“ ir UAB „Pradas R“ 2013–2014 metais direktoriaus pareigas ėjusiu J. G., žinodamas, kad J. G. vadovaujamos įmonės – VšĮ „Pradas Media“ 2013 m. liepos 5 d. reklamos sutarties tarp VšĮ „Pradas Media“ ir UAB „NT Service“, 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutarties Nr. 2013/10/07 tarp UAB „Pradas R“ ir UAB „NT Service“ pagrindu nesuteiks 365 420 Lt (105 832,95 Eur) vertės paslaugų, t. y. reklamos paslaugų darbų, turėdamas sumanymą duoti politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „NT Service“ priklausančių lėšų panaudojimą, 2013 m. liepos 4 d. – 2014 m. liepos 21 d. laikotarpiu iš J. G. gavo: žinomai suklastotą VšĮ „Pradas Media“ išankstinio mokėjimo sąskaitą, serija Nr. PRA-005, kurioje nusikalstamų ketinimų nesuvokianti VšĮ „Pradas Media“ vyr. finansininkė D. P. J. G. pavedimu įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad VšĮ „Pradas Media“ pardavė, o UAB „NT Service“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 54 450 Lt (15 769,81 Eur), ir žinomai suklastotas UAB „Pradas R“ išankstinio mokėjimo sąskaitas, serija PRAD 2013/011 ir serija PRAD 2013/015, bei žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą, serija PRA, Nr. 0141, kuriose nusikalstamų ketinimų nesuvokianti UAB „Pradas R“ vyr. finansininkė D. P. J. G. pavedimu įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „Pradas R“ pardavė, o UAB „NT Service“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 310 970 Lt (90 063,14 Eur), po to P. K., perdavęs šiuos žinomai netikrus dokumentus – suklastotas išankstinio mokėjimo sąskaitas ir PVM sąskaitą faktūrą nusikalstamų ketinimų nesuvokiančiai UAB „NT Service“ vyr. finansininkei L. K., nurodė jas įtraukti į UAB „NT Service“ buhalterinę apskaitą bei pagal jas išmokėti pinigus VšĮ „Pradas Media“ ir UAB „Pradas R“. L. K., vykdydama P. K. nurodymą, nežinodama, kad jai pateiktos UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ išankstinio mokėjimo sąskaitos ir PVM sąskaita faktūra yra suklastotos, kaip atsiskaitymą už UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ suteiktas paslaugas iš UAB „NT Service“ banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, į VšĮ „Pradas Media“ sąskaitą, esančią AB SEB banke, pervedė 54 450 Lt (15 769,81 Eur) ir iš UAB „NT Service“ banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, į UAB „Pradas R“ sąskaitą, esančią „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, ir sąskaitą, esančią AB DNB banke, pervedė 310 970 Lt (90 063,14 Eur). Taip P. K., padedant J. G., pasinaudodamas žinomai netikromis – pateiktomis UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ išankstinio mokėjimo sąskaitomis faktūromis ir PVM sąskaita faktūra, jomis melagingai pagrįsdamas tariamai teisėtą UAB „NT Service“ priklausančio turto – lėšų panaudojimą, nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2014 m. liepos 21 d. neteisėtai, už realiai negautas paslaugas iš UAB „NT Service“ pervedęs J. G. vadovaujamoms UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „NT Service“ didelės vertės turtą – 365 420 Lt (105 832,95 Eur).

5. G. R. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, turėdamas sumanymą per R. A. R. duoti politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, apmokant UAB „Nacionalinis švietimo centras“ pinigais partijai teikiamas viešinimo paslaugas, būdamas faktinis UAB „Nacionalinis švietimo centras“ direktorius, veikdamas per nusikalstamų ketinimų nesuvokiančius UAB „Nacionalinis švietimo centras“ formalų direktorių M. P. ir vyr. finansininkes J. S. ir O. K., panaudojo žinomai netikrus dokumentus ir, padedant J. G., iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „Nacionalinis švietimo centras“ turtą:

5.1. G. R., 2013–2014 metais būdamas UAB „Nacionalinis švietimo centras“ akcininkų įgaliotas atstovas ir faktinis bendrovės vadovas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę per UAB „Nacionalinis švietimo centras“ formalų direktorių M. P. valdyti UAB „Nacionalinis švietimo centras“ turtą – lėšas – ir šiomis lėšomis disponuoti, veikdamas kartu su VšĮ „Pradas Media“ 2013–2014 metais direktoriaus pareigas ėjusiu J. G., žinodamas, kad J. G. vadovaujama įmonė VšĮ „Pradas Media“ 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutarties Nr. STPT-2 ir 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutarties Nr. PR-NŠC05.27 tarp VšĮ „Pradas Media“ ir UAB „Nacionalinis švietimo centras“ pagrindu nesuteiks 114 450 Lt (33 147,01 Eur) vertės paslaugų, t. y. reklamos paslaugų darbų, turėdamas sumanymą duoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „Nacionalinis švietimo centras“ priklausančių lėšų panaudojimą, 2013 m. liepos 4 d. – 2014 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpiu iš J. G. gavo žinomai suklastotas VšĮ „Pradas Media“ išankstinio mokėjimo sąskaitą, serija Nr. PRA-006, PVM sąskaitą faktūrą, serija MED, Nr. 022, ir PVM sąskaitą faktūrą, serija MED, Nr. 056, kuriose nusikalstamų ketinimų nesuvokianti VšĮ „Pradas Media“ vyr. finansininkė D. P. J. G. pavedimu įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad VšĮ „Pradas Media“ pardavė, o UAB „Nacionalinis švietimo centras“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 114 450 Lt (33 147,01 Eur), po to G. R., veikdamas per nusikalstamų ketinimų nesuvokiantį UAB „Nacionalinis švietimo centras“ direktorių M. P., perdavė šiuos žinomai netikrus dokumentus – suklastotas išankstinio mokėjimo sąskaitą ir PVM sąskaitas faktūras nusikalstamų ketinimų nesuvokiančioms UAB „Nacionalinis švietimo centras“ vyr. finansininkėms J. S. ir O. K., joms nurodė šias sąskaitas įtraukti į UAB „Nacionalinis švietimo centras“ buhalterinę apskaitą bei išmokėti pinigus VšĮ „Pradas Media“. J. S. ir O. K. per UAB „Nacionalinis švietimo centras“ formalų direktorių M. P., vykdydamos G. R. nurodymą, nežinodamos, kad joms pateiktos VšĮ „Pradas Media“ išankstinio mokėjimo sąskaita ir PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, kaip atsiskaitymą už VšĮ „Pradas Media“ suteiktas paslaugas iš UAB „Nacionalinis švietimo centras“ banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke, į VšĮ „Pradas Media“ sąskaitą, esančią AB SEB banke, pervedė 114 450 Lt (33 147,01 Eur). Taip G. R., padedant J. G., pasinaudodamas žinomai netikromis VšĮ „Pradas Media“ išankstinio mokėjimo sąskaitomis faktūromis ir PVM sąskaita faktūra, melagingai pagrindė tariamai teisėtą UAB „Nacionalinis švietimo centras“ priklausančio turto – lėšų panaudojimą ir nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. neteisėtai, už realiai negautas paslaugas iš UAB „Nacionalinis švietimo centras“ pervedęs J. G. vadovaujamai VšĮ „Pradas Media“, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „Nacionalinis švietimo centras“ didelės vertės turtą – 114 450 Lt (33 147,01 Eur).

6. J. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, žinodamas apie P. K., G. R. ir V. B. sumanymą politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais pervesti lėšas į jo vadovaujamų bendrovių UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ sąskaitas, turint tikslą apmokėti politinei partijai suteiktas viešinimo paslaugas, panaudojo žinomai netikrus dokumentus ir padėjo iššvaistyti P. K. žinioje buvusį didelės vertės jam svetimą UAB „NT Service“ turtą, G. R. žinioje buvusį didelės vertės jam svetimą UAB „Nacionalinis švietimo centras“ turtą ir V. B. žinioje buvusį didelės vertės jam svetimą UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turtą:

6.1. J. G., 2013–2014 metais eidamas VšĮ „Pradas Media“ ir UAB „Pradas R“ direktoriaus pareigas, kartu su P. K., 2013–2014 metais ėjusiu UAB „NT Service“ prezidento pareigas, turėjusiu teisę valdyti jo žinioje esantį UAB „NT Service“ turtą – lėšas – ir šiuo turtu disponuoti, žinodamas, kad jo vadovaujamos įmonės – VšĮ „Pradas Media“ 2013 m. liepos 5 d. reklamos sutarties tarp VšĮ „Pradas Media“ ir UAB „NT Service“ bei UAB „Pradas R“ 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutarties Nr. 2013/10/07 tarp UAB „Pradas R“ ir UAB „NT Service“ pagrindu nesuteiks 365 420 Lt (105 832,95 Eur) vertės paslaugų, t. y. reklamos paslaugų darbų, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „NT Service“ priklausančių lėšų panaudojimą, 2013 m. liepos 4 d. – 20140 m. liepos 21 d. laikotarpiu UAB „NT Service“ perdavė: jam žinomai suklastotą VšĮ „Pradas Media“ išankstinio mokėjimo sąskaitą, serija Nr. PRA-005, kurioje nusikalstamų ketinimų nesuvokianti VšĮ „Pradas Media“ vyr. finansininkė D. P. jo pavedimu įrašė žinomai netikrus duomenis, kad VšĮ „Pradas Media“ pardavė, o UAB „NT Service“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 54 450 Lt (15 769,81 Eur), jam žinomai suklastotas UAB „Pradas R“ išankstinio mokėjimo sąskaitas, serija PRAD 2013/011 ir serija PRAD 2013/015, bei žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą, serija PRA, Nr. 0141, kuriose nusikalstamų ketinimų nesuvokianti UAB „Pradas R“ vyr. finansininkė D. P. jo pavedimu įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „Pradas R“ pardavė, o UAB „NT Service“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 310 970 Lt (90 063,14 Eur), po to P. K. šiuos žinomai netikrus dokumentus – suklastotas išankstinio mokėjimo sąskaitas ir PVM sąskaitą faktūrą nusikalstamų ketinimų nesuvokiančiai UAB „NT Service“ vyr. finansininkei L. K. nurodė įtraukti į UAB „NT Service“ buhalterinę apskaitą ir pagal jas išmokėti pinigus VšĮ „Pradas Media“ ir UAB „Pradas R“. L. K., vykdydama P. K. nurodymą, nežinodama, kad jai pateiktos UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ išankstinio mokėjimo sąskaitos ir PVM sąskaita faktūra yra suklastotos, kaip atsiskaitymą už pateiktas UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ atliktas paslaugas iš UAB „NT Service“ banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, į VšĮ „Pradas Media“ sąskaitą, esančią AB SEB banke, pervedė 54 450 Lt (15 769,81 Eur) ir iš UAB „NT Service“ banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, į UAB „Pradas R“ sąskaitą, esančią banko „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, ir sąskaitą, esančią AB DNB banke, pervedė 310 970 Lt (90 063,14 Eur).

6.2. J. G., veikdamas kartu su UAB „Nacionalinis švietimo centras“ akcininkų įgaliotu atstovu ir faktiniu bendrovės vadovu G. R., 2013–2014 metais turėjusiu teisę valdyti per UAB „Nacionalinis švietimo centras“ formalų direktorių M. P. UAB „Nacionalinis švietimo centras“ turtą – lėšas – ir šiomis lėšomis disponuoti, žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė VšĮ „Pradas Media“ 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutarties Nr. STPT-2 ir 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutarties Nr. PR-NŠC05.27 tarp VšĮ „Pradas Media“ ir UAB „Nacionalinis švietimo centras“ pagrindu nesuteiks 114 450 Lt (33 147,01 Eur) vertės paslaugų, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „Nacionalinis švietimo centras“ priklausančių lėšų panaudojimą, 2013 m. liepos 4 d. – 2014 m. liepos 21 d. laikotarpiu perdavė UAB „Nacionalinis švietimo centras“ žinomai suklastotas: VšĮ „Pradas Media“ išankstinio mokėjimo sąskaitą, serija Nr. PRA-006, PVM sąskaitą faktūrą, serija MED, Nr. 022, ir PVM sąskaitą faktūrą, serija MED, Nr. 056, kuriose nusikalstamų ketinimų nesuvokianti VšĮ „Pradas Media“ vyr. finansininkė D. P. jo pavedimu įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad VšĮ „Pradas Media“ pardavė, o UAB „Nacionalinis švietimo centras“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 114 450 Lt (33 147,01 Eur), po to G. R., veikdamas per nusikalstamų ketinimų nesuvokiantį UAB „Nacionalinis švietimo centras“ direktorių M. P., perdavė šiuos žinomai netikrus dokumentus – suklastotas išankstinio mokėjimo sąskaitą ir PVM sąskaitas faktūras nusikalstamų ketinimų nesuvokiančioms UAB „Nacionalinis švietimo centras“ vyr. finansininkėms J. S. ir O. K. bei nurodė įtraukti jas į UAB „Nacionalinis švietimo centras“ buhalterinę apskaitą ir išmokėti pinigus VšĮ „Pradas Media“. J. S. ir O. K. per UAB „Nacionalinis švietimo centras“ formalų direktorių M. P., vykdydamos G. R. nurodymą, nežinodamos, kad joms pateiktos VšĮ „Pradas Media“ išankstinio mokėjimo sąskaita ir PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, kaip atsiskaitymą už pateiktas VšĮ „Pradas Media“ atliktas paslaugas iš UAB „Nacionalinis švietimo centras“ banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke, į VšĮ „Pradas Media“ sąskaitą, esančią AB SEB banke, pervedė 114 450 Lt (33 147,01 Eur).

6.3. J. G., veikdamas kartu su V. B., nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 11 d. ėjusiu UAB „Nekilnojamojo turto gama“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „Pradas R“ 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutarties Nr. 2014/01/30 tarp UAB „Pradas R“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“ pagrindu nesuteiks 484 000 Lt (140 176,08 Eur) vertės reklamos paslaugų darbų, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „Nekilnojamojo turto gama“ priklausančių lėšų panaudojimą, 2014 m. vasario 3 d. – 2014 m. balandžio 4 d. laikotarpiu UAB „Nekilnojamojo turto gama“ perdavė jam žinomai suklastotas UAB „Pradas R“ išankstinio mokėjimo sąskaitas PRAD 2013-017 (2014 m. vasario 3 d.) ir PRAD 2013/2017 (2014 m. kovo 4 d.) bei PVM sąskaitą faktūrą, serija PRA, Nr. 0128 (2014 m. balandžio 4 d.), kuriose nusikalstamų ketinimų nesuvokianti UAB „Pradas R“ vyr. finansininkė D. P. jo pavedimu įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „Pradas R“ pardavė, o UAB „Nekilnojamojo turto gama“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 484 000 Lt (140 176,08 Eur), po to V. B., veikdamas per nusikalstamų ketinimų nesuvokiančius UAB „Nekilnojamojo turto gama“ direktoriaus pavaduotoją V. Z. ir direktoriaus pavaduotoją finansams R. V., perdavė šiuos žinomai netikrus dokumentus – suklastotas išankstinio mokėjimo sąskaitas nusikalstamų ketinimų nesuvokiančiai UAB „Nekilnojamojo turto gama“ vyr. finansininkei Ž. B., nurodė jas įtraukti į UAB „Nekilnojamojo turto gama“ buhalterinę apskaitą bei išmokėti pinigus UAB „Pradas R“. Ž. B., vykdydama nurodymą, nežinodama, kad jai pateiktos UAB „Pradas R“ išankstinio mokėjimo sąskaitos yra suklastotos, kaip atsiskaitymą už pateiktas UAB „Pradas R“ atliktas paslaugas iš UAB „Nekilnojamojo turto gama“ banko sąskaitų, esančių AB DnB banke ir AB „Swedbank“ banke, į UAB „Pradas R“ sąskaitą, esančią AB DnB banke, pervedė 484 000 Lt (140 176,08 Eur).

6.4. Tokiu būdu J. G. padėjo, pasinaudojant žinomai netikromis UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ išankstinio mokėjimo sąskaitomis faktūromis ir PVM sąskaitomis faktūromis, melagingai pagrįsti tariamai teisėtą lėšų panaudojimą, iššvaistyti didelės vertės turtą: P. K. žinioje buvusį UAB „NT Service“ turtą – 365 420 Lt (105 832,95 Eur), G. R. žinioje buvusį UAB „Nacionalinis švietimo centras“ turtą – 114 450 Lt (33 147,01 Eur) ir V. B. žinioje buvusį UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turtą – 484 000 Lt (140 176,08 Eur), viso padėjo iššvaistyti 963 870 Lt (279 156,04 Eur) vertės svetimą turtą.

7. R. A. R. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), juridinis asmuo – politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) išteisinti dėl kaltinimo tuo, kad R. A. R., veikdamas partijos naudai ir interesais, o politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ veikdama per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį R. A. R., kuris, pasinaudodamas savo visuomenine – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patarėju, partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu E. R. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministru, partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu A. P., kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms – VRM ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir jų valstybės tarnautojams, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais tiesiogiai pats R. S. pažadėjo, susitarė priimti ir iš R. S. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame viešinama politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę, už tai pažadėjęs paveikti valstybės institucijas – VRM ir Aplinkos ministeriją, jų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. kad R. A. R., veikdamas juridinio asmens partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais, bei juridinis asmuo – politinė partija „Tvarka ir teisingumas“, veikdama per savo atstovą – R. A. R., kuris, siekdamas neteisėto politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ finansavimo, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, 2013 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 2 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir 2013 m. rugsėjo 5 d. nuo 9 val. 28 min. iki 9 val. 50 min. vykusio pokalbio metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje, esančioje Vilniuje, Gedimino pr. 10, R. A. R. darbo vietoje pažadėjo ir susitarė su R. S. priimti iš jo 147 000 Lt (42 574,14 Eur) vertės kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame bus viešinama politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ ir jos lyderiai, už tai pažadėjęs paveikti VRM ir Aplinkos ministeriją ir jų valstybės tarnautojus, kad jie R. S. pateiktų VRM planuojamų viešųjų pirkimų viešųjų ryšių srityje techninių specifikacijų (pirkimų užduočių) projektus, parengtų už R. S. įmones visą medžiagą, reikalingą dalyvauti konkursuose, pakeistų viešųjų pirkimų užduočių sąlygas ir sumažintų dienraščiuose leidžiamas maksimalias paslaugų apimtis (centimetrais), informuotų R. S., ar pagal pirkimų užduotis paslaugos gali būti teikiamos per televiziją, ir tokiu būdu sudarytų privilegijas ir išskirtines sąlygas bei padėtų laimėti R. S. nurodytoms įmonėms – UAB „Antikos stilius“ ir UAB „Videometra“ VRM organizuojamus du viešuosius pirkimus, tai yra Vidaus reikalų ministerijos administruojamos Europos Sąjungos 2007–2013 m. struktūrinės paramos priemonių viešinimo paslaugų pirkimą (pirkimo Nr. 141075) ir Išorės sienų fondo 2011 m. ir 2012 m. metinių programų įgyvendinimo eigos ir rezultatų viešinimo paslaugų pirkimą (pirkimo Nr. 144140) bei Aplinkos ministerijos organizuojamą viešąjį Televizijos laidų aplinkosauginių aktualijų – atliekų tvarkymo, temomis parengimo ir transliavimo nacionaliniame kanale pirkimą (pirkimo Nr. 140191). Tęsdamas savo veiksmus, R. S. pagal susitarimą su R. A. R. Kauno sporto halėje, esančioje Kaune, Perkūno al. 5, 2013 m. spalio 4 d. suorganizavus ir televizijoje TV3 tiesiogiai parodžius renginį, R. A. R. 2013 m. spalio 4 d. partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais gavo ir tokiu būdu iš R. S. priėmė 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) vertės paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame buvo viešinama politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

8. R. S. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad jis, siekdamas, kad R. A. R., pasinaudodamas savo visuomenine – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patarėju, partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu E. R. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministru, partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu A. P., kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms – VRM ir Aplinkos ministerijai ir jų valstybės tarnautojams, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai pats pažadėjo ir susitarė su R. A. R. trečiajam asmeniui – partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais – duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame viešinama politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę, ir pats susitaręs su R. A. R. netiesiogiai trečiajam asmeniui – partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais – davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, t. y. R. S., siekdamas, kad R. A. R., pasinaudodamas savo visuomenine – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patarėju, partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu E. R. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministru, partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu A. P., kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms – VRM ir Aplinkos ministerijai ir jų valstybės tarnautojams, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam pateiktų VRM planuojamų viešųjų pirkimų viešųjų ryšių srityje techninių specifikacijų (pirkimų užduočių) projektus, parengtų už R. S. atstovaujamas įmones visą medžiagą, reikalingą dalyvauti konkursuose, pakeistų viešųjų pirkimų užduočių sąlygas ir sumažintų dienraščiuose leidžiamas maksimalias paslaugų apimtis (centimetrais), informuotų R. S., ar pagal pirkimų užduotis paslaugos gali būti teikiamos per televiziją, ir taip sudarytų privilegijas ir išskirtines sąlygas bei padėtų laimėti R. S. nurodytoms įmonėms – UAB „Antikos stilius“ ir UAB „Videometra“ VRM organizuojamus du viešuosius pirkimus, tai yra Vidaus reikalų ministerijos administruojamos Europos Sąjungos 2007–2013 m. struktūrinės paramos priemonių viešinimo paslaugų pirkimą (pirkimo Nr. 141075) ir Išorės sienų fondo 2011 m. ir 2012 m. metinių programų įgyvendinimo eigos ir rezultatų viešinimo paslaugų pirkimą (pirkimo Nr. 144140) bei Aplinkos ministerijos organizuojamą viešąjį Televizijos laidų aplinkosauginių aktualijų – atliekų tvarkymo, temomis parengimo ir transliavimo nacionaliniame kanale pirkimą (pirkimo Nr. 140191), 2013 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 2 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir 2013 m. rugsėjo 5 d. nuo 9 val. 28 min. iki 9 val. 50 min. vykusio pokalbio metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje, esančioje Vilniuje, Gedimino pr. 10, R. A. R. darbo vietoje, pažadėjo ir susitarė su R. A. R. trečiajam asmeniui – partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais – duoti 147 000 Lt (42 574,14 Eur) vertės kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame bus viešinama politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ ir jos lyderiai. Tęsdamas savo veiksmus, pagal susitarimą su R. A. R. Kauno sporto halėje, esančioje Kaune, Perkūno al. 5, 2013 m. spalio 4 d. suorganizavus ir televizijoje TV3 tiesiogiai parodžius renginį, R. S. 2013 m. spalio 4 d. partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais davė, o R. A. R. iš R. S. priėmė 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) vertės paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame buvo viešinama politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

9. Be to, R. S. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad jis, siekdamas, kad A. J. (kuriam ikiteisminis tyrimas 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu jam mirus), pasinaudodamas savo visuomenine – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viceministro padėtimi ir įgaliojimais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai – VRM ministerijai ir jos valstybės tarnautojams, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, netiesiogiai per R. A. R. ir tiesiogiai pats pažadėjo ir susitarė su A. J. trečiajam asmeniui – partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais – duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame viešinama politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę, ir susitaręs netiesiogiai trečiajam asmeniui – partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais – davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, t. y. R. S., siekdamas, kad A. J., pasinaudodamas savo visuomenine – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viceministro padėtimi ir įgaliojimais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai – Vidaus reikalų ministerijai ir jos valstybės tarnautojams, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, priderintų viešojo pirkimo užduoties sąlygas, kad jį laimėtų UAB „Videometra“ ir tokiu būdu sudarytų privilegijas ir išskirtines sąlygas bei padėtų laimėti R. S. nurodytai įmonei UAB „Videometra“ VRM organizuojamą viešąjį pirkimą, tai yra Renginių organizavimo paslaugų pirkimą (pirkimo Nr. 143997), 2013 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 5 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir 2013 m. spalio 2 d. nuo 16 val. 6 min. iki 16 val. 9 min. vykusio pokalbio metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje, esančioje Vilniuje, Gedimino pr. 10, R. A. R. darbo vietoje, netiesiogiai per R. A. R. ir tiesiogiai pats pažadėjo ir susitarė su A. J. trečiajam asmeniui – partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais – duoti 147 000 Lt (42 574,14 Eur) vertės kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame bus viešinama politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ ir jos lyderiai. Tęsdamas savo veiksmus, R. S. pagal netiesioginį per R. A. R. susitarimą su A. J. Kauno sporto halėje, esančioje Kaune, Perkūno al. 5, 2013 m. spalio 4 d. suorganizavus ir televizijoje TV3 tiesiogiai parodžius renginį, R. S. 2013 m. spalio 4 d. partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais davė, o A. J. iš R. S. priėmė 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) vertės paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame buvo viešinama politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

10. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria P. K. ir G. R. buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), ir nurodė, kad jie pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija). Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog G. R. ir P. K. nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 226 straipsnio 3 dalį su nuoroda į 2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2011 m. liepos 5 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jokių motyvų (nei pateikiant motyvus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nei pateikiant bausmių skyrimo motyvus), susijusių su aptariamo straipsnio pakeitimais bei švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymu, nebuvo pateikta, tačiau, nepaisydamas to, teismas rezoliucinėje dalyje, pripažindamas G. R., P. K. kaltais pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), paskyrė bausmes – baudas, kurios nebuvo nustatytos veikos padarymo metu galiojusioje aptariamo straipsnio redakcijoje, t. y. pagrįstai taikė šiuo metu galiojančią BK 226 straipsnio 3 dalies redakciją. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad švelnesnė specialiosios dalies baudžiamojo įstatymo redakcija nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui buvo taikoma visiškai, t. y. tiek kvalifikuojant nusikalstamą veiką, nustatant nusikalstamos veikos požymius, tiek ir paskiriant bausmę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad G. R., P. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusią BK 226 straipsnio 3 dalies redakciją, ir kaip pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimą iš nuosprendžio pašalino nuorodą į BK 226 straipsnio 3 dalies 2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakciją, nurodydama, kad nuteistųjų neteisėti veiksmai kvalifikuoti pagal paminėto straipsnio 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakciją.

11. Taip pat apeliacinės instancijos teismas juridiniam asmeniui politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių pašalino perteklinę nuorodą į BK 24 straipsnio 5 dalį, kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK184 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas politinę partiją pagrįstai pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį yra perteklinė. Byloje yra nustatyti R. A. R., kaip fizinio asmens, specifiniai požymiai, esantys viena iš privalomų juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygų. Taip pat nustatyta kita būtina sąlyga – R. A. R. veikimas politinės partijos vardu ir tai, kad veikos buvo padarytos šio juridinio asmens naudai bei interesais. Taigi šioje byloje yra visos BK 20 straipsnyje nurodytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tačiau įvertinant, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, juridiniam asmeniui bendrininkavimo institutas nėra taikomas (BK 24 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas P. K., G. R., V. B. ir J. G. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas minėto nusikaltimo būtinojo požymio – padarinių – nuteistųjų veikose buvimą, apsiribojo tik specialisto išvadoje Nr. 5-1/44 pateiktomis išvadomis, kad dėl tyrimo metu nustatytų UAB „Nacionalinis švietimo centras“, UAB „NT Service“, UAB „Nekilnojamojo turto gama“, UAB „Pradas R“, VšĮ „Pradas Media“ buhalterinės apskaitos pažeidimų, susijusių su buhalterinių dokumentų, kuriuose užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukimu į apskaitą, tirtu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti šių įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nagrinėjamu atveju BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų pasekmių nekilo. Pasekmių nebuvimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad buvo tiksliai nustatytos tariamųjų sandorių pinigų sumos ir jų mokėtojai bei gavėjai, atskirose įmonėse į buhalterinę apskaitą įtrauktų fiktyvių sąskaitų skaičius nebuvo didelis, kaltinimuose inkriminuoti tik su šių sąskaitų įtraukimu į įmonių buhalterinę apskaitą susiję buhalterinės apskaitos pažeidimai. Išteisinęs P. K., G. R., V. B. ir J. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl minėtiems asmenims paskirtų bausmių už likusias nusikalstamas veikas bendrinimo: vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, paskirtų galutinių subendrintų bausmių vykdymą atidėjo.

III. Kasacinių skundų argumentai

13. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras R. Stankevičius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria kriminalinės žvalgybos informacija nepripažinta įrodymais, R. A. R. išteisintas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš R. S.), juridinis asmuo – politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ – išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš R. S.), R. S. išteisintas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio davimo politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ per R. A. R.), R. S. išteisintas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio davimo politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ per A. J.), R. S. priteistas išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

13.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nepagrįstai įrodymais nepripažino BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkančios kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri gauta kontroliuojant ir fiksuojant asmenų telefoninius pokalbius, asmenų pokalbius R. A. R. darbo vietoje ir restoranuose. Be to, teismo išvados dėl R. A. R. kaltės dėl kyšio priėmimo iš R. S., dėl juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ kaltės dėl kyšio priėmimo iš R. S. ir dėl R. S. kaltės dėl kyšio davimo politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ per R. A. R. bei kyšio davimo politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ per A. J. buvo padarytos neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų, t. y. kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri buvo gauta kontroliuojant ir fiksuojant asmenų telefoninius pokalbius, asmenų pokalbius R. A. R. darbo vietoje, restoranuose. Šis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas lėmė, kad dėl šios dalies buvo priimtas neteisingas nuosprendis.

13.2. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, neteisingai nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis nebuvo leista darbo vietoje įrengti ir naudoti garso įrašymo įrangos, taip pat nebuvo leista atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo, kontroliuoti asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma.

13.3. Iš Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d., 2013 m. rugpjūčio 9 d., 2013 m. rugsėjo 17 d., 2013 m. lapkričio 11 d., 2014 m. vasario 11 d. nutarčių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo matyti, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 10, 11 ir 15 straipsniais, be kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų, nutartyse nurodytam laikotarpiui sankcionavo, o vėlesnėmis nutartimis pratęsė techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka prieš R. A. R., R. S. ir kitus asmenis. Iš aptariamų teismo nutarčių matyti, kad Šiaulių apygardos teismas, sankcionuodamas nutartyse nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, vadovavosi KŽĮ. Iš KŽĮ 2 straipsnio 20 dalies matyti, kad sąvoka „techninių priemonių panaudojimas“ reiškia techninių priemonių įrengimą, panaudojimą, taip pat kitus su tuo susijusius teisėtus veiksmus. Iš KŽĮ 2 straipsnio 22 dalies matyti, kad sąvoka „techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka“ reiškia motyvuota teismo nutartimi sankcionuotą techninių priemonių naudojimą kriminalinėje žvalgyboje kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Iš to išplaukia, kad teismas, sankcionuodamas techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka prieš R. A. R., E. R., R. S. ir kitus asmenis, leido atlikti visus KŽĮ 2 straipsnio 20 ir 22 dalyse išvardytus kriminalinės žvalgybos veiksmus be jokių išimčių, taip pat ir kontroliuoti bei fiksuoti R. A. R., E. R., R. S., kitų nutartyse nurodytų asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2022) taip pat yra išaiškinta, kad techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sąvoka yra atskleista KŽĮ 2 straipsnio 22 punkte ir ši sąvoka apima asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų fiksavimą.

13.4. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kriminalinės žvalgybos informaciją, nenurodė, kad buvo pažeistos kokios nors KŽĮ nuostatos. Iš byloje esančių kriminalinės žvalgybos subjektų prašymų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, prokurorų teikimų ir teismų nutarčių matyti, kad, sankcionuojant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kitus kriminalinės žvalgybos veiksmus, KŽĮ nuostatos ar reikalavimai nebuvo pažeisti. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatos.

13.5. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai savo sprendimą nepripažinti dalies kriminalinės žvalgybos informacijos motyvavo tuo, kad, pagal teismų praktiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017, 2K-180-976/2017), nutartyse dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodytas sankcionuojamų kriminalinės žvalgybos veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, ir netoleruotina, kai teismas nutarties rezoliucinėje dalyje tik perrašo prokuroro teikimo rezoliucinę dalį ir atitinkamą KŽĮ straipsnį, nenurodydamas, kokie konkretūs veiksmai, priemonės ir kokia apimtimi gali būti vykdomi prieš asmenį; leidimas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi. Šie teismo argumentai negali būti pagrindas nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos duomenų nepripažinti įrodymu, nes, sankcionuojant aptariamus kriminalinės žvalgybos veiksmus, minėtos teismų praktikos dar nebuvo. Aptariamų Šiaulių apygardos teismo nutarčių rezoliucinėje dalyje yra pakankamai tiksliai, vartojant KŽĮ apibrėžtas sąvokas, nurodytas sankcionuojamų kriminalinės žvalgybos veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Juolab kad, pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-976/2020, 2K-208-1073/2021), net nevisiškai tiksli teismo nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinė dalis ir joje nustatyti trūkumai nelaikytini esminiais pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamųjų teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

13.6. Taip pat nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo teiginiais (37.24 punktas), kad „teismo nutartyje nenurodant, kokios konkrečios priemonės ir veiksmai, kokioje vietoje bus taikomi konkrečiam asmeniui, o jas taikant veiksmus vykdančių pareigūnų nuožiūra, yra grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės, nes tokiu būdu akivaizdžiai yra kontroliuojama visas asmens privatus ir viešas gyvenimas“. Teismas, sankcionuodamas kriminalinės žvalgybos veiksmus, leido slapta patekti tik, pavyzdžiui, į R. A. R. darbo vietą ir pagalbines patalpas. Iš to išplaukia, kad techninės priemonės specialia tvarka prieš R. A. R. galėjo būti ir faktiškai buvo naudojamos tik jo darbo vietoje, partijos būstinėje ir viešose vietose, restorane. Niekaip kitaip kriminalinės žvalgybos subjektai teismo sankcijos neinterpretavo ir sankcijos ribų neperžengė, todėl tokia R. A. R. kontrolė nelaikytina nei viso privataus ir viešo gyvenimo kontrole, nei šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu, nes techninės priemonės specialia tvarka prieš R. A. R. buvo naudojamos tik teismo sankcijoje nurodytose vietose, kur ir buvo daromi tiriami R. A. R. veiksmai ir vyko tiriami pokalbiai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kriminalinės žvalgybos informacija buvo patikrinta kitais BPK nurodytais procesiniais veiksmais, t. y. E. R., V. Ž. parodymais, kita bylos medžiaga, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nepripažinti įrodymais visos kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktos informacijos.

13.7. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BPK 106 straipsnio 3 dalį, nes priteisė išteisintajam R. S. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros iki 2022 m. gegužės 1 d., t. y. iki BPK 106 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo, patirtų proceso išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme išteisintasis R. S. ir jo gynėjas paprašė iš valstybės išteisintajam priteisti proceso išlaidų atlyginimą, iš viso 13 815 Eur už R. S. suteiktas teisines paslaugas (iš jų 4215 Eur dydžio išlaidos, patirtos už išteisintojo gynybą ikiteisminio tyrimo metu, ir 7100 Eur išlaidos, patirtos už išteisintojo gynybą pirmosios instancijos teisme), ir teismui pateikė patirtas proceso išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas 2021 m. kovo 10 d., kai baudžiamojo proceso įstatyme nebuvo nustatyta išteisintam asmeniui atlyginti advokato paslaugoms patirtas proceso išlaidas (naujos redakcijos BPK 106 straipsnio 3 dalis, nustačiusi tokių išlaidų atlyginimą, įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Be to, aptariamų proceso išlaidų atlyginimas gali būti priteistas ne iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros.

14. Nuteistasis R. A. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis jis yra nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio paėmimo iš P. K. ir G. R.), 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

14.1. Teismai jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nes neįrodytas būtinasis minėto nusikaltimo sudėties požymis – „pažadas paveikti“. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis buvo pažadėjęs P. K. ir G. R. paveikti VRM valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Taigi, nenustačius pažado paveikti, prekybos poveikiu nusikaltimo sudėtis negali būti inkriminuota. Neįrodyta, kad kasatorius kišosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai, ar darė kokį nors poveikį VRM valstybės tarnautojams. Nors nuosprendyje konstatuota, kad jis domėjosi VRM vykdomais viešaisiais pirkimais, tačiau jis pagal savo einamas pareigas partijoje neturėjo pareigos, motyvo ar intereso šiais pirkimais domėtis. Byloje nenustatyta, kad jis darė įtaką viešųjų pirkimų eigai, tačiau, nepaisydami to, teismai konstatavo, kad P. K. ir G. R. būtent per kasatorių sprendė visas su viešaisiais pirkimais, vykusiais VRM ir jai pavaldžiose įstaigose, susijusias problemas, darė įtaką atitinkamose įstaigose priimamiems sprendimams. Tokios teismų išvados nemotyvuotos, nes nenurodyta, kokias P. K. ir G. R. kilusias problemas jis padėjo spręsti, kokiems VRM pareigūnams ir jų priimtiems sprendimams dėl nuosprendžiuose nurodytų viešųjų pirkimų jis padarė įtaką.

14.2. Kasatorius ginčija nuteisimą pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį argumentuodamas tuo, kad nenustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė kurstymas padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (nuosprendyje nenurodyti konkretūs veiksmai, kuriais jis palenkė V. B. pervesti lėšas į J. G. vadovaujamos UAB „Pradas R“ sąskaitą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) ir kurstytojas suvokia, kokią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) padaryti kursto kitą asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Vien tai, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014). Todėl vien tai, kad V. B. atlikti veiksmai (pinigų pervedimas į UAB „Pradas R“ sąskaitą) buvo naudingi partijai „Tvarka ir teisingumas“, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad kasatorius veikė kaip kurstytojas.

14.3. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo patikrinti bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

14.4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyta veikos, už kurią kasatorius nuteistas, padarymo vieta, laikas ir būdas. Šis pažeidimas suvaržė kasatoriaus teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, bei pasirengti gynybai.

15. Nuteistasis V. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:

15.1. Kvalifikuodami V. B. veiką pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Iš nuosprendžių turinio matyti, kad kasatoriaus veika yra susijusi su kyšio davimu politinės partijos naudai, tačiau teismai, užuot veiką kvalifikavę kaip korupcinę ar su neteisėtu politinių partijų finansavimu susijusią nusikalstamą veiką pagal specialias Baudžiamojo kodekso normas, ją kvalifikavo kaip nusikaltimą nuosavybei ir turtinėms teisėms – bendrovės turto iššvaistymą. Ydingą baudžiamųjų įstatymų taikymą parodo veikos kvalifikavimo dviprasmiškumas, kai R. A. R. veiksmai įgyjant lėšų partijai vienu atveju vertinami kaip prekyba poveikiu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, o kitais atvejais – kaip kurstymas iššvaistyti turtą pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Dviprasmiškas bylos aplinkybių vertinimas atsispindi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuose, kai partijos naudai pervestos lėšos vienais atvejais tiesiogiai įvardijamos kaip kyšis, o likusi nesumokėta partijos viešinimo paslaugų dalis nurodoma kaip „apmokama iš kyšių gautomis lėšomis“ (115 punktas). Taigi kaltinime pašalinta tai, kas neparanku, ir palikta tai, kas paranku kaltinimui pagrįsti, nors tai neteisėta, neatitinka baudžiamosios teisenos principų, įtvirtintų BK 1, 2 straipsniuose, BPK 1 straipsnio 1 dalyje. Be to, bylą nagrinėję teismai veiką kvalifikavo kaip iššvaistymą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nors kasatoriaus veika neatitinka iššvaistymo nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal teismų praktiką, iššvaistymas padaromas tada, kai kaltininkas neteisėtai perleidžia jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ir dėl to turtinės žalos patiria šio turto savininkas ar teisėtas valdytojas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-230-222/2015, 2K-7-234-942/2015, 2K-7-648/2019, 2K-7-56-511/2020). Byloje, remiantis direktoriaus R. A. ir vienintelio UAB „Nekilnojamojo turto gama“ akcininko UAB „Natila“ direktoriaus R. R. raštu, nustatyta, kad bendrovės niekam pretenzijų dėl reklamos sutarties sudarymo neturi. Dėl to darytina išvada, kad UAB „Nekilnojamojo turto gama“ dėl V. B. veikos žalos ar turtinių nuostolių nepatyrė. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad UAB „Nekilnojamojo turto gama“ patyrė turtinės žalos, nes sumažėjo jos turto abstrakti piniginė vertė, o tai, kad bendrovių direktoriai nereiškė pretenzijų, nereiškia, kad bendrovėms nebuvo padaryta turtinės žalos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pateikta įrodinėjimo logika yra abejotina, nes ja vadovaujantis galima būtų pradėti daugybę ikiteisminių tyrimų, kuriuose būtų vertinami ne realūs, o abstraktūs, galimi padariniai, pavyzdžiui, nepavykę ar mažiau sėkmingi verslo projektai, nesėkmingos paskolos ir pan. Nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad V. B. veikė piktavališkai, sudarė su įmonės interesais akivaizdžiai nesutampantį, pelningai veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį. Pažymėtina, kad byloje nenustatytas joks V. B. kaip vadovo piktavališkas veikimas, sumanymai ar motyvai, kuriais būtų siekiama trukdyti bendrovių pelningai veiklai. Priešingai, bendrovės veikla vadovaujant V. B. buvo pelninga. Pažymėtina, kad veika nebuvo pažeista jokia įstatymo saugoma vertybė, o veika pagal savo turinį neatitinka aprašytos baudžiamajame įstatyme, nes sąskaitų priėmimas ir apmokėjimas savaime nėra nusikalstami ir nesukelia su veika priežastiniu ryšiu susijusių padarinių; taip pat nebuvo ir tyčios iššvaistyti turtą.

15.2. Kvalifikuodami V. B. veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes byloje nenustatyta jo tyčia panaudoti žinomai suklastotus dokumentus. Išvadą dėl veikimo tyčia teismai padarė vadovaudamiesi bylos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pažymėtina, kad dokumentų išvaizda ir turinys nesuteikė jokio pagrindo manyti, kad dokumentai yra suklastoti. Be to, jokie kiti bylos duomenys nerodo, kad kasatorius tiesiogiai ar per jam pavaldžius darbuotojus tarėsi su J. G. ar šio vadovautos įmonės darbuotojais suklastoti dokumentus ir juos panaudoti. Pažymėtina ir tai, kad net tuo atveju, jei dokumentuose būtų užfiksuotas apsimestinis sandoris, tai nesuteikia pagrindo veiką kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes pagal teismų praktiką baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala ar kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-19-942/2017, 2K-7-648/2019).

15.3. Pripažindami V. B. bendrininku, veikusiu kartu su R. A. R. bei J. G., teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatyti BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyti bendrininkavimo požymiai, ypač V. B. susitarimas ir tyčia veikti bendrai su R. A. R. ir J. G. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų teismų išvadas, jog V. B. veikė sukurstytas R. A. R. bei padedamas J. G. Didelė dalis kriminalinės žvalgybos būdais ir priemonėmis gautų bylos duomenų nerodo jokių V. B. ar su juo susijusių asmenų bendrininkavimo ryšių, t. y. bendravimo su R. A. R., J. G., susitikimų, pokalbių ir pan. Jokie vieši bylos duomenys taip pat nerodo, kad V. B. turėjo ryšių su R. A. R. ir J. G. Iš kaltinimo turinio išplaukia, kad V. B. buvo pripažintas bendrininku dėl to, jog R. A. R. rekomendavo V. B. R. S. kaip asmenį, užsiimantį viešinimo veikla, o V. B., kaip bendrovės vadovas, davė atsakingų asmenų kontaktus. Taigi ryšys, pagal kaltinimo logiką, tarp bendrininkų turėjo būti palaikomas per R. S., tačiau pirmosios instancijos teismas R. S. išteisino. Dėl to jokio bendrininkų ryšio tarp V. B. ir R. A. R., J. G. neliko. Apeliacinės instancijos teismo išvada apie tai, kad V. B. žinojo, kodėl partijos interesais reikia sudaryti sutartį su J. G., vertintina tik kaip prielaida. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl, išteisinus R. S., turėjo būti išteisintas ir V. B. Bylą nagrinėję teismai prielaidą, kad V. B. buvo žinoma, kodėl R. A. R. nurodė asmenį, su kuriuo reikia sudaryti reklamos paslaugų sutartį, grindė aplinkybėmis, kad V. B. kontroliavo su UAB „Pradas R“ sudarytos sutarties vykdymą, bendravo su akcininkais, panaudodamas klastą ir spaudimą dėl šios sutarties pasirašymo, bei, būdamas verslininkas, suvokė tokios sutarties neatitiktį verslo logikai. Pažymėtina, kad jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina to fakto, jog V. B. kontroliavo reklamos sutarties vykdymą, o UAB „Nekilnojamojo turto gama“ akcininkai paneigė, kad pritarimą sudaryti reklamos sutartį davė dėl klastos ar spaudimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas aplinkybę, jog R. S., turėjęs atlikti tarpininko vaidmenį tarp R. A. R. ir V. B., buvo išteisintas, nuosprendyje deklaratyviai tvirtina, kad R. A. R. sukurstė V. B. iššvaistyti jo vadovautos bendrovės turtą. Dėl to nuosprendyje pripažinta kurstymo nesant bendrininkavimo galimybė. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad J. G., žinodamas apie P. K., G. R. ir V. B. sumanymą politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais pervesti lėšas į jo vadovaujamas UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ sąskaitas, kad būtų sumokėta už politinei partijai suteiktas viešinimo paslaugas, panaudojo suklastotus dokumentus ir padėjo iššvaistyti P. K. žinioje buvusį UAB „NT Service“ turtą, G. R. žinioje buvusį UAB „Nacionalinis švietimo centras“ turtą ir V. B. žinioje buvusį UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turtą. Iš tokių nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad iššvaistytas skirtingų bendrovių turtas, tai padarė skirtingi asmenys, tačiau visa tai teismo buvo įvertinta kaip bendra nusikalstama veika, taip išplečiant asmenų suvokimo apie bylos aplinkybes ribas, pažeidžiant BK ir teismų praktikos nuostatas dėl bendrininkavimo požymių. Kasatorius pažymi, kad kurstymas yra konkretus ir realus aktyvus veiksmas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-531/2013, 2K-28-489/2019, 2K-127-689/2020). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad R. A. R. nenustatytu laiku ir nenustatytu būdu nurodė V. B. R. S. ir sukurstė šį iššvaistyti jo vadovautos bendrovės turtą. Pirmiau nurodyti teismų nustatyti R. A. R. veiksmai neatitinka teismų praktikos keliamų konkretumo ir realumo reikalavimų, todėl teismų išvada dėl R. A. R. bendrininkavimo su V. B. vertintina tik kaip prielaida. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. kaip nors derino savo veiksmus su J. G., todėl teismų išvada dėl J. G. bendrininkavimo su V. B. nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl V. B. ir J. G. baudžiamosios atsakomybės, ignoravo aplinkybę, kad nėra jokių tiesioginių jų bendrininkavimo įrodymų. Dėl to toks įrodinėjimas nėra tinkamas. Kasatorius pažymi, kad teismų išvados dėl jo ir J. G. bendrininkavimo yra prieštaringos, nes vienose nuosprendžių vietose jie apibūdinami kaip bendravykdžiai, o kitose – kaip vykdytojas ir padėjėjas.

15.4. Kvalifikuodami V. B. veiką pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, konstatavę veikimą bendrai su kitais asmenimis, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl reklamos sutarties sudarymo sprendė akcininkų susirinkimas ir šiai sutarčiai pritarė visi akcininkai, todėl akcininkų pozicija, ar reikėjo sudaryti reklamos sutartį, nėra nereikšminga, kaip vertino teismas. Pažymėtina, kad akcininkai yra bendrovės turtinių teisių turėtojai, todėl, jei nėra pažeista akcininkų nuosavybės teisė, turtinės teisės, nėra pažeista ir įstatymo saugoma vertybė. Svarbu ir tai, kad didelės ir pelningos bendrovės veikloje nuolat sudaromi sandoriai, kurių kaina, pelningumas, naudingumas ir reikalingumas yra nevienodi, todėl bendrovės valdymo organai, priimdami sprendimus dėl sandorių, veikia griežtai pagal įstatus, o akcininkų susirinkimas reklamos sutarčiai pritarė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismo pateiktas vertinimas, jog V. B. žinojo, kad dėl reklamos sutarties sudarymo bus prarastas didelės vertės bendrovės turtas, yra prielaida, grindžiama teismo samprotavimais, o ne realiais faktais (t. y. tuo, kad kritęs pelningumas, atleidžiami darbuotojai, pablogėjusi padėtis rinkoje ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad kasatorius pats buvo UAB „Nekilnojamojo turto gama“ akcininkas, todėl bet koks nenaudingas sandoris bendrovei atsilieptų ir jo interesams, o tai visiškai paneigia jo tyčią iššvaistyti bendrovės turtą. Kasatoriaus teigimu, jo tyčią padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai paneigia visuma deramai neįvertintų bylos aplinkybių. Bylą nagrinėję teismai neanalizavo „Vilniaus verslo uosto“ pardavimo aplinkybių konteksto, neigė bet kokią sandorių naudą. Visų kasatorių teisinančių aplinkybių, kaip susirašinėjimo, susitikimų, interesų derinimo nebuvimo, teismai nevertino kaip paneigiančių kasatoriaus kaltumą, o abejotinus faktus vertino jam nepalankia linkme. Dėl to teismai abejones aiškino ne kaltinamojo naudai. Siekiant tinkamai išspręsti kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės klausimą, buvo būtina nustatyti veikos padarymo tikslą, kadangi baudžiamoji teisė turi būti taikoma atsakingai, kaip paskutinė priemonė.

15.5. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme, buvo pažeista V. B. teisė į sąžiningą baudžiamąjį procesą. Ikiteisminį tyrimą atlikusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) ir prokuroras suformavo baudžiamojo persekiojimo mechanizmą, pagrįstą nelogiška ir neteisėta veiksmų grandine. Dalis tariamai bendrai veikusių asmenų nuteista, o vienas asmuo (R. S.), kuris tiesiogiai dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, išteisintas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai V. B. kaltę grindė specialisto išvada Nr. 5-1/44, nes specialistas peržengė savo kompetencijos ribas. Pažymėtina, kad nėra skirtumo, kas, kam ir kokiomis lėšomis sumokėjo už reklamą, nes po to, kai lėšos pateko į sąskaitą, jų panaudojimui nėra jokių apribojimų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas pagrįstas prielaidomis, o abejonės aiškinamos ne kaltinamojo naudai. Tai prieštarauja tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barberà, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją ir kt.; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-619/2012 ir kt.).

15.6. Surašydamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, nes teiginių dėl veikos ir kilusios žalos tinkamai nepagrindė. Kiekvienas verslo subjektas renkasi jam finansiškai palankiausius verslo ir ekonominius sprendimus, kiek jie nėra uždrausti įstatymais. Nuosprendžiu byloje negalima paneigti to, kad reklama yra visada reikšminga ir efektyvi. Ji buvo reikalinga tol, kol verslas buvo parduotas. Dėl to teismo motyvai apie reklamos neefektyvumą, apsimestinumą, tikslinės auditorijos nebuvimą ir pan. yra ne teisinės kompetencijos išvados, jos prieštarauja teismo vaidmeniui baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismo argumentų neteisingumą dėl lėšų, sumokėtų pagal reklamos sutartis, parodo J. N. nurodytos aplinkybės, kad V. B. sutarė galutinę objekto kainą – 61 600 000 Eur, derybų metu minėjo, kad pastato užimtumas padidėjęs vienu procentu, kad įmonė veikia gerai, kad įmonės sąskaitoje yra 5 000 000 Lt (1 448 100,09 Eur).

16. Nuteisto juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas A. P. ir juridinio asmens gynėjas advokatas J. Gaudutis kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ nutraukti. Kasatoriai nurodo:

16.1. Darydami išvadą dėl politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ baudžiamosios atsakomybės pagrindo, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ veikė per atstovą R. A. R. kaip kurstytoja, todėl jos veiką kvalifikavo pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad, pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkai gali būti tik fiziniai asmenys, todėl juridinių asmenų atsakomybė už kurstymą padaryti nusikaltimą nėra įtvirtinta įstatyme ir tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas pašalino politinės partijos veikos kvalifikavimą pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir kvalifikavo jos veiką pagal BK 20 straipsnį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ negalėjo iššvaistyti kito juridinio asmens UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turto, todėl ji negalėjo būti pripažinta šio nusikaltimo vykdytoja ir padaryti veikos, kvalifikuotinos pagal BK 20 straipsnį ir 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Svarbu ir tai, kad R. A. R. veika, dėl kurios baudžiamojon atsakomybėn patraukta politinė partija, kvalifikuota kaip kurstytojo, o apeliacinės instancijos teismo pateiktas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ veikos kvalifikavimas kaip vykdytojos yra skirtingas nei kvalifikavimas R. A. R. veikos, dėl kurios politinė partija patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Dėl to apeliacinės instancijos teismo pateiktas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ veikos kvalifikavimas prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė, t. y. juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Dėl to politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ yra patraukta baudžiamojon atsakomybėn nenustačius jos atsakomybės objektyvaus teisinio pagrindo. Byloje nenustatytas ir subjektyvus politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kaltė. Nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, ji nėra tapati ir fizinio asmens kaltė negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui ar preziumuojama. Pagal teismų praktiką, juridinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tada, kai juridinio asmens savininkas (partija) žino, skatina arba sudaro sąlygas fiziniam asmeniui daryti neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju turi būti nustatyta, kad politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ suvokė ir toleravo R. A. R. veiksmus. Vien nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesams, nenustačius juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika, nesuteikia pagrindo traukti baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad, atsižvelgiant į partijos strategiją, vidaus procedūras, R. A. R. elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas bei politinei partijai nežinomas. Politinė partija kaip juridinis asmuo gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, jei juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas asmuo dėl BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros ar kontrolės padarė nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai. Deja, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstama veika padaryta dėl nepakankamos R. A. R. priežiūros ar kontrolės. Pagal politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ įstatų 1 dalies 1.1 punktą, partija yra Lietuvos Respublikos politinė partija, teigiant laisvos ir liberalios demokratinės visuomenės idėjas. Įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad nariai yra fiziniai asmenys. Politinę partiją „Tvarka ir teisingumas“ sudarė tūkstančiai narių visoje Lietuvoje. Partijos sąvoka yra platesnė negu jos valdymo organai ar atskiras atsakingas asmuo.

16.2. Pritaikydami politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ banko sąskaitoje esančioms lėšoms BK 72 straipsnio 2 dalį ir jas konfiskuodami, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 10 dalį, valstybės biudžeto asignavimų sąskaitai negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad valstybės lėšos negali būti naudojamos trečiųjų asmenų padarytai žalai atlyginti. Pirmiau nurodytos Politinių partijų įstatymo normos užtikrina valstybės lėšų apsaugą ir valstybės politinių pagrindų stabilumą bei finansinių įsipareigojimų įvykdymą. Dėl to, konfiskavus politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklausančias valstybės lėšas, buvo nukrypta nuo Politinių partijų įstatymo normų.

16.3. Įvertindami kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų teisėtumą, bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 4 dalies, 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto, KŽĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pagal KŽĮ 8 straipsnį, pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą sudaro tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ar kitą KŽĮ 8 straipsnyje nurodytą nusikaltimą, t. y. esant faktiniam pagrindui. Pažymėtina, kad išgalvota, paremta prielaidomis informacija nesudaro pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliktas esant prielaidos pobūdžio informacijai, kad R. A. R., E. R. daro korupcines nusikalstamas veikas. Tokios informacijos šaltinis byloje liko nenustatytas ir nebuvo teismo patikrintas BPK nustatyta tvarka. Dėl to kriminalinės žvalgybos tyrimas atliktas pažeidžiant KŽĮ nustatytus reikalavimus ir jo metu surinkti duomenys pripažintini gautais neteisėtai. Šie kriminalinės žvalgybos būdu neteisėtai gauti duomenys, vadovaujantis BPK 166 straipsnio tvarka, buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. A. R. veiksmų. Dėl to šių duomenų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei sukelti teisinių padarinių, t. y. visi jo metu gauti duomenys taip pat vertintini kaip gauti neteisėtai. Dėl šios priežasties skundžiami nuosprendžiai naikintini, o baudžiamoji byla nutrauktina.

16.4. Įvertindami byloje surinktus įrodymus ir surašydami nuosprendžius, bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 331 straipsnį, nes neatkreipė dėmesio į svarbią bylos aplinkybę. Iš politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ gautų ir neapmokėtų viešinimo paslaugų kainos bei kaltinime nurodytos bendrovių reklamos agentūroms pervestos pinigų sumos palyginimo matyti, kad bendrovės pervedė reklamos agentūroms didesnę pinigų sumą, nei partija buvo skolinga už viešinimo paslaugas. Iš to darytina išvada, kad įmonės pirko reklamos paslaugas ne politinei partijai, o savo poreikiams. Svarbu, kad nė vienas iš bendrovių direktorių nepatvirtino, jog pirko viešinimo paslaugas partijai. Pirmiau nurodyta aplinkybė yra reikšminga veikos kvalifikavimui, nes kyšio dalykas buvo reklamos agentūrų suteiktos paslaugos ir nuosprendžiuose turėjo būti išskirta, kuri bendrovių reklamos agentūroms pervestų pinigų dalis buvo priskirta kyšiui, o kuri pinigų dalis vertintina kaip iššvaistytas svetimas turtas. Deja, tai nebuvo padaryta. Be to, nuosprendžiais nebuvo įrodytas susitarimas priimti kyšį, o apsiribota tokio pobūdžio prielaida. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuosprendžiuose nenurodė įrodymų ir motyvų, pagrindžiančių išvadas, kad R. A. R. kurstė V. B. iššvaistyti UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turtą, suklastoti dokumentus, todėl, surašydami nuosprendžius, teismai juos pagrindė prielaidomis, taip pažeisdami BPK 305 straipsnio 2 dalį.

16.5. Nagrinėdamas bylą pagal partijos gynėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, todėl nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Paduotame apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, tačiau nuosprendyje liko neatskleistas: R. A. R. susitarimas su verslininkais daryti nusikalstamas veikas, susitarimas su reklamos agentūros direktoriumi ir verslininkais, kad pervestais pinigais bus apmokėtos partijos skolos agentūroms, neaiški susitarimo priimti kyšius sudarymo vieta, taip pat laikas ir kitos aplinkybės. Byloje nėra jokio patvirtinimo, kad R. A. R. pažinojo ką nors iš viešųjų pirkimų komisijos narių. Visi šie duomenys yra reikšmingi ir turėjo būti aptarti priimtame nuosprendyje. Deja, tai nebuvo padaryta.

17. Nuteistasis P. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

17.1. Pritaikydami P. K. veikai BK 226 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Iš kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio palyginimo matyti, kad kasatorius nuosprendžiu buvo nuteistas už veiką, dėl kurios jam net nebuvo pareikštas kaltinimas, t. y. už tai, kad jis kartu su G. R. davė kyšį per R. A. R. politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“, kad būtų pasirašyta Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimo sutartis su pripažintu šio viešojo pirkimo laimėtoju. Be to, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes P. K. veika neatitinka BK 226 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal teismų praktiką, taikant BK 226 straipsnio 6 dalį, turi būti nustatytas poveikis, kurio siekiama davus kyšį, taip pat turi būti nustatytas suprantamas ir aiškus pažadas kyšio davėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016). Byloje priimtuose nuosprendžiuose liko neatsakyta, ko siekė kasatorius, mokėdamas iš savo įmonės lėšų didelę dalį kyšio (256 520 Lt iš 310 970 Lt) už tai, kad būtų pasirašyta sutartis su viešojo pirkimo konkursą laimėjusia UAB „Asseco Lietuva“, kasatoriaus veikos motyvas ir tikslas byloje nebuvo įrodinėjami ir liko nenustatyti. Nors veikos motyvas ir tikslas nėra BK 226 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jie svarbūs sprendžiant apie asmens kaltę, kadangi tyčinė veika turi būti motyvuota. Kasatorius pažymi, kad nuosprendžiu pakeitus kaltinimą skiriasi iššvaistyta jo vadovautos įmonės UAB „NT Service“ pinigų suma ir kaip kyšis per R. A. R. duota pinigų suma (kyšis yra mažesnis nei iššvaistyta pinigų suma). Dėl to nuosprendžio išvados apie bylos aplinkybes yra nenuoseklios. Šį nenuoseklumą teismas kompensavo padarydamas išvadą, kad visos J. G. sumokėtos pinigų sumos (iššvaistytos įmonių lėšos) buvo sumokėtas dėl R. A. R. įtakos partijos naudai, t. y. jomis faktiškai buvo apmokėtos partijos viešinimo paslaugos. Pažymėtina, kad tokia teismo išvada yra nemotyvuota, nes jokia R. A. R. įtaka P. K. ar G. R. siekiant, kad būtų sumokėta už politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas, nebuvo įrodinėjama. Priešingai, byloje buvo įrodinėjama, kad mokėjimai UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ buvo reklamos sutartimis užmaskuotas kyšio davimas politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“. Kasatorius pažymi, kad, pagal kaltinimo logiką, visi J. G. perversti pinigai turėjo būti vertinami kaip kyšis, nes teisme visos keturios kasatoriaus veikos kvalifikuotos kaip idealioji sutaptis. Byloje priimtu nuosprendžiu nustačius, kad ne visos iššvaistytos įmonės lėšos vertintinos kaip kyšis, atitinkamai nuosprendyje turėjo būti sumažinta iššvaistytų įmonės lėšų suma, bet tai nebuvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime nurodyta netiesioginio kyšio už Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimo sutarties sudarymą perdavimo per VšĮ „Pradas Media“ ir UAB „Pradas R“ schema yra praktiškai neįgyvendinama, nes už suteiktas viešinimo paslaugas pagal sąskaitas turėjo atsiskaityti politinė partija „Tvarka ir teisingumas“, o ši buvo skolinga UAB „Pradas R“ didesnę pinigų sumą, nei visų bendrovių kartu UAB „Pradas R“ sumokėtos pinigų sumos, taigi net po pinigų sumokėjimo politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ liktų skolinga. Aplinkybė, kad politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ visiškai neatsiskaitė pagal sutartis su UAB „Pradas R“, nereiškia, kad už ją sumokėjo kiti asmenys, o yra tik padarinys to, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo partijai buvo nutrauktos valstybės dotacijos. Dėl to darytina išvada, kad kasatoriaus veika neatitinka BK 226 straipsnio 3 dalies, 184 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies nusikalstamų veikų sudėčių požymių. Pripažindami, tęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmus, surinktus duomenis įrodymais, bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje pripažino, kad kriminalinės žvalgybos veiksmais surinkti duomenys, kurie gauti sankcionavus tokius veiksmus, yra neleistini, nes kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikę pareigūnai veikė peržengdami teismo sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų ribas. Tačiau, remdamiesi šiais neteisėtai gautais duomenimis, teismai padarė išvadą, kad tęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauti duomenys buvo gauti esant tinkamam faktiniam ir teisiniam pagrindui, todėl šiuos duomenis pripažino įrodymais. Šis vertinimas neteisingas, nes tie patys duomenys negali būti ir laikomi neteisėtais, ir, kita vertus, pripažįstami teisėtu faktiniu pagrindu pratęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmus.

17.2. Darydamas išvadą, kad kasatorius padarė BK 226 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, teismas peržengė kaltinimo ribas ir jį nuteisė už veiką, dėl kurios jis nebuvo kaltinamas, todėl pažeidė BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus. Kasatorius pažymi, kad jis (ir kartu G. R.) nebuvo kaltinamas tuo, kad IBPS pirkimo sutartis būtų pasirašyta. Kaltinimas buvo formuluojamas taip, kad G. R. davė per kasatorių kyšį partijai, siekdamas laimėti IBPS konkursą, bet ne kad būtų pasirašyta sutartis su jau laimėjusia bendrove, kuri niekaip nesusijusi su kasatoriumi. Taigi teismas pakeitė kaltinimą iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir apie tai nepranešė kaltinamiesiems (BPK 256 straipsnis). Teismas nuteisė kasatorių (kartu su G. R.) dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, t. y. išėjo už kaltinimo ribų, ir taip pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas.

17.3. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas nepatikrino skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl iš esmės pažeidė BPK 20, 320 straipsnių reikalavimus, nesurašė BPK 331 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų atitinkančios nutarties ar nuosprendžio. Paduotame apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nuteisė kasatorių už veiką, dėl kurios jis nebuvo kaltinamas ir atiduotas teismui, tačiau į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas išsamiai neatsakė. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teismui, liko neaiškumų, kokia reali VšĮ „Pradas Media“ suteiktų reklamos paslaugų vertė, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo imtis papildomų veiksmų šiam neaiškumui pašalinti. Nesutiktina su tuo, kad reali reklamos vertė nustatyta specialisto išvada Nr. 4/144, nes specialistai tyrimą atliko gavę ydingai suformuluotą tyrimo užduotį. Iš ikiteisminio tyrimo tyrėjų suformuluotos tyrimo užduoties matyti, kad ja suformuluota sąlyga, jog reklamos sutartys tarp UAB „Nacionalinis švietimo centras“, UAB „NT Service“, UAB „Nekilnojamojo turto gama“ ir VšĮ „Pradas Media“ bei UAB „Pradas R“ yra apsimestinės. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką sąlyginės specialisto ar eksperto išvados nėra neišsamios ar nepatikimos, bet jų vertinimas turi ypatumų. Šiuo atveju specialisto ar eksperto atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su sąlyga, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti patikimai nustatytos ir nekelti abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017). Specialistai ar ekspertai, atlikdami tyrimą, negali vertinti liudytojų parodymų ir kitų įrodymų, jie turi tirti tik dalykus, kurių tyrimą apima jų speciali kompetencija. Kadangi tyrimo užduotyje buvo suformuluota sąlyga, atliekant specialisto tyrimą net nebuvo tiriama, kokias sąnaudas patyrė VšĮ „Pradas Media“, sukurdama UAB „NT Service“ reiklamą, kokia šių paslaugų vertė. Dėl to šios aplinkybės byloje liko nenustatytos. Apeliacinės instancijos teismas skirtingai vertino tuos pačius įrodymus, darydamas išvadas dėl kasatoriaus kaltumo padarius nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, ir nusikalstamą veiką, kaltinimo kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Antai apeliacinės instancijos teismas išteisino kasatorių pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laikydamas VšĮ „Pradas Media“ išrašytų UAB „NT Service“ išankstinio mokėjimo sąskaitų Nr. PRA-005, MED Nr. 023 bei UAB „Pradas R“ išrašytų išankstinių sąskaitų Nr. PRAD 2013/011, PRAD Nr. 2013/015, PRA Nr.0141 fiktyvumą kaip sąlyginį, t. y. neginčytinai neįrodytą, taip pat vertino specialistės J. L. paaiškinimus. Kita vertus, tas pačias išankstines sąskaitas, specialistės paaiškinimus laikė įrodymais, pagrindžiančiais kasatoriaus nuteisimą pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Jei sandorių fiktyvumas (dokumentų suklastojimo ir panaudojimo faktai) yra tiktai sąlyginis, nėra neginčytinai nustatytas byloje surinktų įrodymų visuma, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas kasatorių pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tai kasatoriui negali būti inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Kasatoriaus teigimu, byloje priimti nuosprendžiai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams, nes nuosprendžiuose konstatuota, kad veikta 2013 metais, tiksliau nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, remiantis pažintimis su nenustatytais Vidaus reikalų ministerijos darbuotojais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai – Vidaus reikalų ministerijai ir valstybės tarnautojams. Nuosprendžiu nustatytų aplinkybių nekonkretumas rodo teismo nepakankamą objektyvumą, nusiteikimą imtis ne visų priemonių, kad būtų pašalintos abejonės ir neaiškumai, siekį priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tokios nuosprendžiu nustatytos aplinkybės daro neįmanomą teisę į gynybą, nes iš esmės neįmanoma paneigti tokių abstrakčių, nekonkrečių inkriminuotų veikų. Pasisakydamas dėl byloje paduotų apeliacinių skundų argumentų, teismas iš esmės apsiribojo tik formaliais bendro pobūdžio teiginiais apie teisingai įvertintus įrodymus, tačiau nuosprendyje pats įrodymų iš esmės neanalizavo ir tokios analizės pagrindu išvadų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad jis galėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 3 dalį tik nustačius bent vieną iš alternatyvių aktyvios korupcijos veikų, taip pat tai, kad R. A. R. padarė pasyvią korupcijos veiką, tačiau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme tai nebuvo padaryta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo R. A. R. domėjimosi Vidaus reikalų ministerijos projektais pagrindą, P. K., G. R. ir kitų asmenų veiklą ir interesus vykdant šiuos projektus, neatkreipė dėmesio į K. K. ir R. J. parodymus, sureikšmino ir neteisingai interpretavo P. K. ir G. R. bendravimo fragmentus, rašytinių bylos įrodymų turinį ir kitų įrodymų vertinimą bei padarytas išvadas. Kasatorius nurodo, kad, supaprastinus kaltinimo formuluotes, jis yra nuteistas už tai, jog neaiškiu laiku, neaiškioje vietoje susitarė ir pažadėjo duoti R. A. R. kyšį ir davė R. A. R. kyšį už tai, kad šis paveiktų neaiškius Vidaus reikalų ministerijos darbuotojus, pasinaudotų neaiškia (tikėtina) įtaka, neturėdamas aiškaus motyvo už padėjimą laimėti konkursą, kurių vienas jau buvo laimėtas, o kitame P. K. nedalyvavo, t. y. neturėjo nustatyto intereso ir tikslo. Toks abstraktus, kupinas absurdiškų išvadų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis, negali būti laikomas teisingu, teisėtu ir pagrįstu.

18. Nuteistasis G. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

18.1. Pritaikydami kasatoriaus veikai BK 226 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad įvykio metu galiojo BK 226 straipsnio redakcija, kuri nenustatė baudžiamosios atsakomybės už prekybą poveikiu per tarpininką. Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką buvo nustatyta tik pakeitus baudžiamąjį įstatymą ir jam įsigaliojus 2017 m. rugsėjo 28 d. Byloje nuosprendžiais nustatyta, kad kasatorius įvykdė prekybą poveikiu per tarpininką P. K., taigi jis buvo nuteistas už veiką, kuri veikos padarymo metu negalėjo būti vertinama kaip prekybos poveikiu vykdymas. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įstatymų leidėjas, pakeisdamas BK 226 straipsnio 3 dalį 2017 m. rugsėjo 28 d., neišplėtė baudžiamosios atsakomybės už prekybą poveikiu, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką buvo nustatyta ir iki straipsnio redakcijos pakeitimo, nurodant požymį „netiesiogiai“. Nekelia abejonių, kad BK 226 straipsnio 3 dalies sąvoka „netiesiogiai“ turi kitą reikšmę nei „veikimas per tarpininką“, nes priešingu atveju sąvoka „veikimas per tarpininką“ atkartotų sąvoką „netiesiogiai“ ir ji būtų beprasmė ar perteklinė. Aiškinant gramatiniu ir loginiu metodu, tai tiesiogiai reiškia kyšio davimą akivaizdžia forma, o netiesiogiai – paslėpta, užmaskuota, pavyzdžiui, nuperkant automobilį ar nekilnojamąjį turtą kyšio gavėjo vardu. Taigi kyšio davimas tiesiogiai ar netiesiogiai reiškia kyšio davimo mechanizmą, bet ne veikimo būdą ar veikimą per tarpininką. Dėl to kyšio davimas netiesiogiai ir per tarpininką nėra tapačios sąvokos. Byloje nustatyta, kad kasatorius R. A. R. nepažinojo, su juo nebendravo, todėl neturėjo jokios galimybės susitarti su R. A. R., netiesiogiai politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais per tarpininką duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį. Ši veika galimai galėjo būti kvalifikuota kaip bendrininkavimas prekyboje poveikiu, tačiau toks kaltinimas nebuvo pateiktas.

18.2. Pritaikydami kasatoriaus veikai BK 184 straipsnio 2 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tik asmuo, kuriam svetimas turtas buvo patikėtas ar kuris turėjo svetimą turtą savo žinioje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019), o G. R. buvo UAB „Nacionalinis švietimo centras“ akcininkas ir jam, kaip išplaukia iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19, 20, 34, 37 straipsnių, bendrovės turtas buvo svetimas. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. R. atitiko BK 184 straipsnio 2 dalies subjektui keliamus reikalavimus, nes buvo faktinis bendrovės vadovas, o pagal pareigas UAB „Nacionalinis švietimo centras“ vadovavęs M. P. buvo tik formalus bendrovės vadovas. Darydami išvadas, kad M. P. buvo tik formalus bendrovės vadovas, bylą nagrinėję teismai rėmėsi tik tai patvirtinančiais bylos duomenimis, bet ignoravo UAB „Nacionalinis švietimo centras“ direktoriaus M. P. ir VšĮ „Pradas Media“ direktoriaus J. G. susirašinėjimą, kitus rašytinius bylos duomenis, iš kurių matyti, kad M. P. buvo realus, o ne formalus UAB „Nacionalinis švietimo centras“ direktorius. Sutiktina, kad M. P., priimdamas sprendimus dėl bendrovės valdymo, tarėsi su kasatoriumi kaip akcininku, tačiau G. R. pavedimai, patarimai ar nurodymai M. P. nekeičia to, kad UAB „Nacionalinis švietimo centras“ turtas buvo M. P. žinioje. Dėl to tik M. P. galėtų atsakyti už bendrovės turto iššvaistymą. G. R. veiksmai galimai galėtų būti vertinami kaip bendrininkavimas iššvaistant svetimą turtą, tačiau toks kaltinimas G. R. nebuvo pareikštas.

18.3. Pritaikydami kasatoriaus veikai BK 300 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustatyta, kad G. R. panaudojo suklastotus dokumentus veikdamas per jo nusikalstamų ketinimų nesuvokiančius UAB „Nacionalinio švietimo centras“ direktorių ir finansininkes. Pažymėtina, kad G. R. nebuvo UAB „Nacionalinis švietimo centras“ direktorius, nurodymus finansininkėms davė ne G. R., o M. P., kuris ir bendravo su VšĮ „Pradas Media“ direktoriumi dėl sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų išrašymo. Be to, sąskaitos faktūros buvo gautos tiesiogiai iš VšĮ „Pradas Media“, o ne per G. R. Dėl to G. R. neatliko jokių BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius atitinkančių veikų. Galbūt jo veika galėtų būti kvalifikuojama kaip bendrininkavimas panaudojant suklastotus dokumentus, tačiau tokie kaltinimai nebuvo pareikšti. Kasatorius pažymi, kad byloje nėra įrodyta, kad kaltinime kasatoriui nurodytos VšĮ „Pradas Media“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo netikros, nes jas surašė asmenys, turintys teisę tai padaryti, sąskaitose faktūrose nurodyta informacija nėra melaginga.

18.4. Papildomai pagrįsdamas netinkamą BK 226 straipsnio 3 dalies, 184 straipsnio 2 dalies bei 300 straipsnio 1 dalies pritaikymą, kasatorius nurodo, kad byloje nenustatyti jo motyvas ir tikslas padaryti šias nusikalstamas veikas, nors pagal teismų praktiką, taikant BK 226 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatytas poveikis, kurio siekiama davus kyšį, taip pat turi būti nustatytas suprantamas ir aiškus pažadas kyšio davėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016). Byloje nenustatyta, kad G. R. būtų galėjęs turėti kokios nors naudos ar kokį nors interesą, kad būtų pasirašyta tiekimo sutartis su Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimą laimėjusia įmonių grupe, susidedančia iš UAB „Asseco Lietuva“ ir kitų bendrovių. G. R. įmonės nedalyvavo šiame viešojo pirkimo konkurse, tol, kol buvo padaryta kaltinime nurodyta veika, konkursą jau buvo laimėjusi kita įmonių grupė. Dėl to nelogiška, kad G. R. būtų mokėjęs kyšį iš savo įmonės lėšų už kitų įmonių laimėtą konkursą. Pažymėtina ir tai, kad, Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimo konkurse pripažinus laimėtoja UAB „Asseco Lietuva“ ir kitas įmones, kilo teisminis ginčas, šio ginčo metu teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti sutarties su laimėtoju. Atkreiptinas dėmesys, kad galutinė naudos gavėja buvo UAB „Asseco Lietuva“, tačiau nei šios įmonės vadovams, nei pačiai bendrovei jokie kaltinimai nebuvo pareikšti. Byloje yra nustatyta, kad reklamos sutartys su VšĮ „Pradas Media“ buvo pasirašytos teisėtai, buvo vykdomos, gautas sutartas rezultatas, sumokėti pinigai. Vien tai, kad, bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, reklama nebuvo efektyvi ar verta sumokėtos pinigų sumos, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Nacionalinis švietimo centras“ lėšos buvo iššvaistytos, nes, pagal liudytojų ir specialistų parodymus, reklamos efektyvumas ir vertė yra sunkiai įvertinami dalykai. Įvertintina ir tai, kad po 2013–2014 metų reklamos kampanijos UAB „Nacionalinis švietimo centras“ gavo apie 3 000 000 Lt (868 860,06 Eur) pajamų. Kaltinime nurodyta netiesioginio kyšio perdavimo per UAB „Pradas R“ schema yra nelogiška ir praktiškai neįgyvendinama, nes pagal išrašytas sąskaitas galėjo atsiskaityti tik politinė partija „Tvarka ir teisingumas“, o ši buvo skolinga UAB „Pradas R“ didesnę pinigų sumą, nei visų bendrovių kartu UAB „Pradas R“ sumokėtos pinigų sumos, taigi net po pinigų sumokėjimo politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ liktų skolinga. Aplinkybė, kad politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ (toliau – ir Partija) visiškai neatsiskaitė pagal sutartis su UAB „Pradas R“, nereiškia, kad už ją sumokėjo kiti asmenys, o yra tik padarinys to, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo partijai buvo nutrauktos valstybės dotacijos.

18.5. Kasatorius, pagrįsdamas esminius BPK pažeidimus, nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir išdėstyti nuteistojo P. K. kasaciniame skunde (nutarties 17.2, 17.3 punktai), su ta išlyga, kad nurodomi skirtingi VšĮ „Pradas Media“ ir UAB „Pradas R“ išrašytų išankstinių sąskaitų numeriai, kurie susiję UAB „Nacionalinis švietimo centras“.

19. Nuteistojo J. G. gynėja advokatė D. Murauskienė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

19.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3 ir 5 dalis, nes nuteistojo J. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėjo, neatsakė dėl tyčios iššvaistyti svetimą turtą buvimo J. G. veiksmuose, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, jame perrašytos pirmosios instancijos teismo išvados, kurios nėra grindžiamos objektyviais bylos duomenimis.

19.2. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, todėl J. G. nepagrįstai nuteisė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Teismai, konstatuodami, kad tarp UAB „Pradas R“ ir Partijos 2013 m. gegužės 3 d. buvo pasirašyta tik vienerių metų sutartis, nevertino daugelio aplinkybių, patvirtinančių, kad sutarties terminas buvo treji metai. Nenurodant jokių motyvų, nevertinti nuteistojo J. G. nuoseklūs parodymai viso proceso metu, taip pat liudytojų A. R., L. Č., A. V., A. M., nuteistojo R. A. R. ir išteisintojo R. S. parodymai. Be to, neatsižvelgta į tai, kad, net ir pasirašius vienerių metų paslaugų tiekimo sutartį, šalys yra laisvos abiejų pusių sutikimu šią sutartį pratęsti. Tokį susitarimą šalys gali sudaryti žodžiu ar tiesiog veiksmais – realiai tęsdamos paslaugų teikimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio nuostatas, dėl paslaugų sutarties sampratos įstatymas nenustato privalomos rašytinės atlygintinių paslaugų teikimo sutarties formos, todėl tokie sandoriai gali būti sudaromi žodžiu.

19.3. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ su UAB „NT Service“, UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“ sudarytos sutartys buvo apsimestinės, sudarytos siekiant pridengti pastarųjų įmonių siekį atsiskaityti už Partijai suteiktas paslaugas, neatsižvelgė į byloje gynybos pateiktus duomenis, kurie paneigia tokią teismų išvadą, ir šių duomenų nevertino. J. G. šias sutartis sudarė ir realiai vykdė, jomis buvo siekiama tokių tikslų, kokie nurodyti sutartyse: suteikti sutartyse aptartas reklamos paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad suteiktos reklamos paslaugos buvo nereikalingos, padaryta neturint pakankamai specialių rinkodaros žinių, kurios šiuo atveju yra būtinos vertinant sutarčių turinį ir suteiktų paslaugų vertę. Gynyba apeliacinės instancijos teisme prašė skirti tokio pobūdžio specialių (rinkodaros) žinių reikalaujantį tyrimą, tačiau šis prašymas nemotyvuotai buvo atmestas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas be jokių argumentų atmetė byloje gynybos pateiktą 2021 m. liepos 29 d. konsultacinę išvadą dėl VšĮ „Pradas Media“ ir UAB „Pradas R“ suteiktų reklamos paslaugų vertinimo užsakovėms UAB „NT Service“, UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“. Byloje nustatyta, kad pirmosios reklamos sutartys su UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir UAB „NT Service“ buvo pasirašytos dar tuo metu, kai viešinimo sutartis su Partija galiojo, todėl nėra jokio logiškai paaiškinamo pagrindo teigti, kad, sudarydamas šias sutartis, J. G. žinojo ir suprato, jog šios sutartys yra skirtos tam, kad būtų padėta iššvaistyti UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir UAB „NT Service“ turtą, sudarant galimybę apmokėti Partijai suteiktas paslaugas. Vien tai, kad sutartys vykdytos ne tokia apimtimi, kaip nurodyta išrašytose ir apmokėtose sąskaitose, neleidžia teigti, kad jos buvo apsimestinės.

19.4. Net ir darant prielaidą, kad pirmiau nurodytos reklamos sutartys su UAB „Nacionalinis švietimo centras“, UAB „NT Service“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“ galėjo būti apsimestinės ar kad šioms įmonėms paslaugų galėjo būti suteikta mažiau, nei nurodyta sąskaitose faktūrose, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad J. G. veiksmuose yra padėjimo iššvaistyti svetimą turtą sudėties požymių (BK 24 straipsnio 6 dalis, 184 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinių skundų argumentus dėl tyčios bendrininkauti iššvaistant svetimą didelės vertės turtą nebuvimo, pateikė abstrakčius, neindividualizuotus argumentus. Byloje neįrodyta, kad J. G. buvo susitaręs su P. K., G. R. ir V. B. ar su R. A. R. padėti šiems iššvaistyti būtent UAB „Nacionalinis švietimo centras“, UAB „NT Service“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“ lėšas; taip pat neįrodyta, kad J. G., atstovaudamas UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“, sudarydamas šių įmonių vardu sutartis su UAB „Nacionalinis švietimo centras“, UAB „NT Service“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“, žinojo ir suprato, kad šiomis sutartimis ir jų pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis jis suteikia priemones, t. y. padeda iššvaistyti turtą, ir nori taip veikti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl to, kokiomis aplinkybėmis, kada ir su kuo J. G. susitarė iššvaistyti UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turtą. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo motyvuoti, kaip konkrečiai pasireiškė J. G. susitarimas bendrai veikti su V. B., tačiau to nepadarė. J. G. baudžiamoji atsakomybė už padėjimą iššvaistyti UAB „Nacionalinis švietimo centras“, UAB „NT Service“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“ lėšas galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei byloje būtų objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog J. G. buvo žinoma apie tai, kad UAB „Nacionalinis švietimo centras“, UAB „NT Service“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“ neturi intereso ir (ar) pagrindo apmokėti Partijai suteiktas viešinimo paslaugas, jų vadovai veikia priešingais įmonių interesais ir J. G. tam padeda, tačiau tokių duomenų nėra.

19.5. J. G. baudžiamoji atsakomybė taikyta nepagrįstai, nes byloje yra civiliniai teisiniai santykiai. Net ir darant prielaidą, kad sąskaitose faktūrose buvo nurodyta gerokai didesnė pinigų suma, nei buvo vertos realiai suteiktos reklamos paslaugos šioms įmonėms, o J. G. tai suprato, taip pat suprato tai, kad, apmokėdamos šias sąskaitas faktūras, UAB „Nacionalinis švietimo centras“, UAB „NT Service“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“ padengia ir išlaidas, patirtas teikiant viešinimo paslaugas Partijai, tokia situacija savaime nėra neteisėta, nes teisės aktai nedraudžia atlikti mokėjimo pagal tretiesiems asmenims išrašytas sąskaitas faktūras, o jeigu dėl to mokėtojui kyla žala, tokie ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas tik lakoniškai atsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto civilinių teisinių santykių kriminalizavimo. Teismas nevertino, ar įmonės, kurių lėšos neva buvo iššvaistytos, gali savo pažeistas teises apginti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, civilinėmis ir kt.). Aplinkybių, kurios leistų teigti, kad šioje situacijoje teisių gynimas yra įmanomas tik baudžiamajame procese, nenustatyta: nė viena iš sutarčių šalių jų sudarymo fakto neginčija, sutarčių šalys yra aiškios ir žinomos, J. G. atstovaujamos įmonės turi turto, yra realiai ir sėkmingai veikiančios, todėl, esant pareikštoms pretenzijoms, turi realią galimybę žalą atlyginti. Net ir ikiteisminio tyrimo pradėjimas pagal BK 184 straipsnį šioje byloje kelia abejonių, nes pagal minėtą straipsnį ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas tik gavus nukentėjusio asmens pareiškimą ar prašymą, tačiau tokių aplinkybių byloje nėra.

19.6. Taip pat teismai nenustatė būtinojo BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto požymio – kilusios žalos, apie ją pasisakė lakoniškai, t. y. kad, konstatuojant žalos faktą, nebūtina pareikšti civilinio ieškinio. Tačiau apeliaciniame skunde buvo teigiama ne tik tai, kad civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas, bet ir tai, kad UAB „NT Service“, UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir UAB „Nekilnojamo turto gama“ atsakingi asmenys patvirtino, jog žalos įmonėms nebuvo padaryta, sutartys dėl reklamos realiai buvo sudarytos, jie neturi pretenzijų dėl jų vykdymo.

19.7. Teismai, nuosprendžius grįsdami 2016 m. balandžio 29 d. specialisto išvada, pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo principus. Minėtoje išvadoje pateikta kategoriška išvada, kad reklamos sandoriai, kuriuos sudarė J. G. vadovaujamos įmonės UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ su UAB „NT Service“, UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“, buvo apsimestiniai; UAB „Pradas R“ bei VšĮ „Pradas Media“ išrašytose sąskaitose, taip pat paminėtų bendrovių mokėjimo dokumentuose, kuriais buvo apmokėtos UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ sąskaitos, buvo užfiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos ir dėl to panaudoti tikrovės neatitinkantys bendrovių apskaitos dokumentai, o iš tariamų reklamos paslaugų gavėjų gautas lėšas UAB „Pradas R“ panaudojo partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo sąnaudoms padengti. Tačiau ši išvada buvo duota atsakant į STT pareigūno suformuotą klausimą, kuriame kaip teiginys paminėta tai, jog sandoriai apsimestiniai. Specialistė, teismo posėdžio metu tvirtindama savo išvadą, nurodė, kad reklamos sandorių vykdymo realumo netyrė, o išvadą grindė STT pareigūno užduotyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jeigu užduotyje suformuluotas teiginys apie sandorių apsimestinumą nebūtų nurodytas, išvados būtų priešingos. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai, užduotyje specialistui formuluodami aiškią išvadą, kuriai yra reikalingas teismo įvertinimas ir patvirtinimas, aiškiai peržengė savo kompetencijos ribas ir iš esmės atėmė galimybę objektyviai įvertinti tokių sandorių realumą bei jais sukeltas pasekmes.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. Stankevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistųjų R. A. R., V. B., P. K., G. R., nuteistojo J. G. gynėjos advokatės D. Murauskienės, nuteisto juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo A. P. ir gynėjo advokato J. Gaudučio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

21. Kasatoriai teismų sprendimus skundžia abiem BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais. Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y.:

1) spręsdami dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, netinkamai taikė BK 20, 24 straipsnių nuostatas;

2) netinkamai aiškino BK 226 straipsnio ir 24 straipsnio 5 dalies, 184 straipsnio santykį;

3) neteisingai aiškino bendrininkavimo nuostatas dėl kurstytojo atsakomybės pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;

4) neteisingai aiškino ir taikė veikos padarymo metu galiojusią BK 226 straipsnio 3 dalies redakciją (kvalifikavo pagal baudžiamąjį įstatymą, kuris veikos padarymo metu negaliojo);

be to, padarė esminius BPK pažeidimus, t. y.:

1) nepagrįstai nepripažino įrodymais dalies informacijos, gautos atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus; iš to išplaukia, kad ir ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, nes pirminė kriminalinės žvalgybos informacija surinkta pažeidžiant įstatymo reikalavimus;

2) vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas;

3) teismų procesiniai sprendimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų (BPK 305, 331 straipsniai);

4) pažeidė BPK 255, 256 straipsnių nuostatas, nes P. K. ir G. R. nuteisė už veiką, dėl kurios jie nebuvo kaltinami;

5) neteisingai išsprendė išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

22. Tačiau, be šių pagrindinių kasacinių skundų argumentų, kasatoriai – nuteistasis R. A. R., V. B., P. K., G. R., nuteistojo J. G. gynėja, taip pat nuteisto juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas ir gynėjas – teigia, kad paminėti asmenys nepagrįstai pripažinti kaltais pagal jiems inkriminuotus BK specialiosios dalies straipsnius. Iš kasatorių skundų argumentų, susijusių su nepagrįstu nuteisimu pagal atitinkamus BK specialiosios dalies straipsnius, matyti, kad juose iš esmės ginčijamas abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas, kasatoriams pateikiant savą nuomonę dėl atskirų bylos duomenų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes, teigiant, kad patikimų jų kaltumo įrodymų nėra (pvz., nenustatyta jų kaltė padarant minėtas nusikalstamas veikas; keliami klausimai dėl nepagrįsto civilinių teisinių santykių kriminalizavimo, nes bendrovės, mokėdamos pinigus už reklamą, turtinės žalos nepatyrė; kvestionuojamas viešinimo sutarčių sudarymo realumas, sutarčių sudarymo terminas, suteiktų reklamos paslaugų efektyvumas ir pan.).

23. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Skundžiamų teismų baigiamųjų aktų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis apskųstuose nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo negali pakeisti savu. Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-6-507/2017 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

24. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, kasacinių skundų argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu, savaip interpretuojant įrodymus ir siūlant padaryti priešingas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių, nei tai padarė žemesnės instancijos teismai, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Taigi, kasacinių skundų argumentai, susiję su įrodinėjimo procesu, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

25. Taip pat vienas iš kasatorių – nuteisto juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas ir juridinio asmens gynėjas – teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio nuostatas, nes, konfiskuodami politinei partijai priklausančias lėšas, nukrypo nuo Politinių partijų įstatymo normų. Šio argumento nei nuteisto juridinio asmens atstovas, nei gynėjas apeliaciniame skunde nekėlė ir šio aspekto apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl, vadovaudamasi BPK 367 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija šio kasatoriaus argumento taip pat nenagrinės.

Dėl reikalavimų, keliamų teismo procesiniam dokumentui, kuriuo sankcionuojami kriminalinės žvalgybos veiksmai, ir šių veiksmų įgyvendinimo teisėtumo

26. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nepagrįstai įrodymais nepripažino BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkančios kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri gauta kontroliuojant ir fiksuojant asmenų telefoninius pokalbius, asmenų pokalbius R. A. R. darbo vietoje ir restoranuose. Be to, teismo išvados dėl R. A. R. kaltės dėl kyšio priėmimo iš R. S., dėl juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ kaltės dėl kyšio priėmimo iš R. S. ir dėl R. S. kaltės dėl kyšio davimo politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ per R. A. R. bei kyšio davimo politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ per A. J. buvo padarytos neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų, t. y. kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri buvo gauta kontroliuojant ir fiksuojant asmenų telefoninius pokalbius, asmenų pokalbius R. A. R. darbo vietoje, restoranuose. Šis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas lėmė, kad dėl šios dalies buvo priimtas neteisingas nuosprendis. Dalies nuteistųjų kasaciniuose skunduose nurodoma ir tai, kad apskritai nebuvo faktinio pagrindo pradėti ir atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Teisėjų kolegija su šiais kasacinių skundų argumentais nesutinka.

27. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, užtikrindamas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, nustato, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“, taip pat Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Jomis žmogaus privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Pagal Konstituciją, riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu yra laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

29. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti apribojama kriminalinės žvalgybos metu slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, taip pat taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, nustatytas Baudžiamojo proceso kodekse. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, taip pat ne kartą konstatuota, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimu, turi būti išdėstytas pakankamai tiksliai, kad tinkamai parodytų asmenims, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis valstybės institucijos turi teisę taikyti tokį slaptą ir potencialiai pavojingą jų teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumą apribojimą. Atsižvelgiant į piktnaudžiavimo pavojų, būdingą bet kokiai slapto sekimo sistemai, tokios priemonės turi būti grindžiamos įstatymu, kuris yra itin tikslus (tiksliai apibrėžtas). Būtina, kad egzistuotų aiškios, detalios taisyklės šiuo klausimu, juolab kad atitinkamos technologijos tampa vis sudėtingesnės (pvz., 2007 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Asociacija už Europos integraciją bei žmogaus teises ir Ekimdzhiev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 62540/00, su tolesnėmis nuorodomis; 2011 m. sausio 11 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Aydogdu prieš Turkiją, peticijos Nr. 25745/07; 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Lachowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 9208/05) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015).

30. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir nurodytos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ), kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų. Pabrėžtina, kad valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai nurodyti įstatymuose, – kitu atveju jie pripažįstami neteisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-338-511/2017, 2K-285-976/2018).

31. Pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą, taip pat ir patikimumą yra bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat ir kitiems proceso dalyviams, aiškus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje byla po bylos formuojami reikalavimai, susiję su faktiniu ir teisiniu slaptų tyrimo veiksmų pagrindais: sankcionavimo forma ir turiniu, taip pat jų realizavimo proporcingumu, trukme, ikiteisminio tyrimo pradėjimo laiku ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285-976/2018, 2K-154-1073/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodytas sankcionuojamų veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017, 2K-285-976/2018). Leidimas atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent kad būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2017, 2K-285-976/2018). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks reikalavimas negali būti suprantamas kaip perteklinių duomenų nurodymas teismo nutartyse. Teismo sprendimuose turi būti nurodyti duomenys, kurie būtini teisiniam ir faktiniam operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (slaptų tyrimo veiksmų) pagrindui įvertinti; taip pat būtini teismo sprendimu leidžiamoms atlikti veiksmų apimtims (riboms) nustatyti, t. y. susiję su slaptai kontroliuojamo susižinojimo objektu (asmeniu, asmenimis), vieta, laiku (terminu) ir būdu (garso, vaizdo, kitokiu kontroliavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018). Iš esmės tokie patys reikalavimai taikomi ir neviešo pobūdžio priemonių, nustatytų BPK, skyrimui.

32. Tam, kad teismas pripažintų duomenis, surinktus naudojant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus ir priemones, įrodymu byloje, nepakanka, kad šie veiksmai ir priemonės būtų sankcionuoti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) (KŽĮ) nuostatų. Teisėtai sankcionuotus operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus teisėtus daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Apie tai ne kartą pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-7-315/2009, 2K-7-86/2011, 2K-7-85/696/2016, 2K-209-699/2017 ir kt.).

33. Atsižvelgiant į EŽTT, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, susijusią su faktiniu ir teisiniu slaptų tyrimo veiksmų pagrindais (sankcionavimo forma ir turiniu, taip pat jų realizavimo proporcingumu, trukme, ikiteisminio tyrimo pradėjimo laiku ir kt.), matyti, kad bylose akcentuojamas teismo nutarties, kuria sankcionuojami slapti tyrimo veiksmai, išsamumas, tikslumas ir konkretumas, jos teisinis aiškumas ir nuspėjamumas. Kita vertus, šių teismo nutarčiai keliamų reikalavimų įgyvendinimas, o kartu ir slaptų tyrimo veiksmų teisėtumas bei jų metu gautų duomenų pripažinimas įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, vertinamas kiekvienoje byloje individualiai, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, inter alia (be kita ko), kriminalinės žvalgybos subjektų ir prokurorų teikimų bei pranešimų, pagal kurių duomenis buvo parengti teikimai, turinį bei sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų visumą. O nustačius duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimus ar nutarties, kuria sankcionuojami slapti tyrimo veiksmai, trūkumus, vertinama, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui, ar pažeidimai (trūkumai) yra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių būtų esmingai pažeistos kaltinamojo teisės ar priimtas neteisingas ir (ar) nepagrįstas teismo sprendimas.

34. Byloje keliamas klausimas, ar teismo nutartys, kuriomis buvo tenkinti prokurorų teikimai sankcionuoti (pratęsti) kriminalinės žvalgybos veiksmus, atitinka teisinio aiškumo ir nuspėjamumo kriterijus, kurie taikomi tiek įstatymui, kurio pagrindu gali būti ribojamos žmogaus teisės, tiek teismo sprendimui, kuriuo leidžiama riboti konkretaus žmogaus teisę į privatų gyvenimą, t. y. ar teismo nutartys, kuriomis sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka (KŽĮ 10 straipsnis), slaptas patekimas į asmens darbo vietą ir pagalbines patalpas, leidimas atlikti jų apžiūrą, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą, jų apžiūrą ir (ar) pažymėjimą (KŽĮ 11 straipsnis), asmens sekimas (KŽĮ 15 straipsnis), kartu apima ir leidimus nurodytose patalpose įrengti ir naudoti garso įrašymo įrangą, atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, kontroliuoti asmenų pokalbius ir kitokį susižinojimą, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma.

35. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. Nr. ĮS4-132KF, 2013 m. rugpjūčio 9 d. Nr. ĮS4-214KF, 2013 m. rugsėjo 17 d. Nr. ĮS4-248KF, 2013 m. lapkričio 11 d. Nr. ĮS4-329RN, 2013 m. gruodžio 17 d. Nr. ĮS4-367RN, 2014 m. vasario 11 d. Nr. ĮS4-50RN, 2014 m. kovo 17 d. Nr. ĮS4-82RN, 2014 m. gegužės 8 d. Nr. ĮS4-144RN, 2014 m. liepos 8 d. Nr. ĮS4-185RN, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. Nr. RS4-723 nutartimis (2 t., b. l. 98–118, 137–141), vadovaujantis KŽĮ 10, 11, 15 straipsniais, sankcionuotas ir pratęstas dėl R. A. R., R. S., P. K., E. R., R. L., V. P., R. J., K. K., A. J., R. B., J. Ū. techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka; slaptas patekimas į šių asmenų darbo vietas ir pagalbines patalpas, jų apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas, jų apžiūra ir (ar) pažymėjimas; sekimas; dėl J. G. sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas.

36. Šios teismų nutartys buvo priimtos Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų 2013 m. gegužės 9 d. Nr. S1-213KF, 2013 m. rugpjūčio 9 d. Nr. S1-356KF, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2013 m. rugsėjo 16 d. Nr. S5-33KF, 2013 m. lapkričio 8 d. Nr. S5-46RN, 2013 m. gruodžio 16 d. Nr. S5-50RN, 2014 m. vasario 11 d. Nr. S5-03RN, 2014 m. kovo 17 d. Nr. S5-08RN, 2014 m. gegužės 8 d. Nr. S5-13RN, 2014 m. liepos 7 d. Nr. S5-15RN, 2014 m. rugpjūčio 7 d. Nr. S5-17RN teikimų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų (techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka; slapto patekimo į šių asmenų darbo vietas ir pagalbines patalpas, jų apžiūros, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimo, jų apžiūros ir (ar) pažymėjimo; sekimo) sankcionavimo ir jo pratęsimo (2 t., b. l. 35–97, 130–136) pagrindu.

37. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (protokoluose nurodomas pagrindas – minėtos teismo nutartys), buvo užfiksuoti R. A. R., R. S., K. K., J. G., E. R., A. J., V. S., A. R., R. P., D. M., R. J. ir kitų asmenų pokalbiai, panaudojant garsą įrašantį įrenginį R. A. R. darbo vietoje, R. A. R., R. J., P. K., J. G., G. R., R. B. ir kitų asmenų pokalbiai restoranuose, panaudojant garsą įrašantį įrenginį, R. A. R., R. S., J. G., P. S., E. R., P. K. ir kitų asmenų telefoniniai pokalbiai, panaudojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo programas (3 t., b. l. 6–122, 125–151; 4 t., b. l. 1–108; 5 t., b. l. 11–195; 6 t., b. l. 1–143; 7 t., b. l. 1–49, 51–94, 98–107).

38. KŽĮ (čia ir toliau – įstatymo redakcija, galiojusi 2013–2014 m. teismo nutarčių, kuriomis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, priėmimo metu) 2 straipsnio 20, 22 dalyse nurodyta, kad techninių priemonių panaudojimas – techninių priemonių įrengimas, panaudojimas, taip pat kiti su tuo susiję teisėti veiksmai. Techninės priemonės kriminalinėje žvalgyboje gali būti naudojamos bendra ir specialia tvarka; techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Taigi, įstatyme nurodyta, kad techninių priemonių panaudojimas apima tiek jų įrengimą, tiek jų panaudojimą bei kitus su tuo susijusius teisėtus veiksmus, o techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka apima ir techninių priemonių panaudojimą, kontroliuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus. Kita vertus, KŽĮ 10 straipsnio 1 dalyje (,,Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė“) vardijami kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių atlikimas turi būti sankcionuotas teismo nutartimi, t. y. techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė. Nors, kaip minėta, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka apima ir techninių priemonių panaudojimą, kontroliuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, tačiau KŽĮ 10 straipsnio 1 dalyje atskirai išskirtas kriminalinės žvalgybos veiksmas – susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė.

39. Pagal KŽĮ 11 straipsnį (,,Slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones“), slaptas patekimas yra į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, taip pat jų apžiūros atlikimas, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tyrimui ir jų apžiūrėjimas ir (ar) pažymėjimas, neskelbiant apie jų paėmimą. KŽĮ 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad sekimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą. KŽĮ 15 straipsnio (,,Sekimas“) 8 dalyje nurodyta, kad jeigu sekimo metu bus panaudojamos techninės priemonės specialia tvarka, tokie veiksmai sankcionuojami KŽĮ 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, teisės aktuose atskirai išskiriami informacijos gavimo iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų (KŽĮ 9 straipsnis) ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (BPK 154 straipsnis) veiksmai ir jų sankcionavimo procedūra.

40. KŽĮ 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, net ir žinant apie tokią kontrolę vienam iš jų, reikalauja motyvuotos teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo arba sutinka su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais.

41. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti teisėtai, t. y. nustatytas faktinis pagrindas (konkrečios nusikalstamos veikos) tiek pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, tiek atlikti konkrečius KŽĮ nustatytus veiksmus. Nėra ginčo dėl teisinio šių veiksmų sankcionavimo pagrindo, t. y. teismo nutartys, leidžiančios atlikti tam tikrus kriminalinės žvalgybos veiksmus, taip pat yra. Taigi, priešingai nei teigiama kai kuriuose kasaciniuose skunduose, buvo patikrintas ir nustatytas tiek teisinis, tiek faktinis KŽĮ nurodytų veiksmų atlikimo pagrindas, todėl teiginiai, kad apskritai nebuvo pagrindo atlikti šiuos veiksmus, yra vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini. Kita vertus, apibendrinant kasaciniuose skunduose nurodomas aplinkybes dėl KŽĮ taikymo, pagrindinis klausimas yra toks: kiek teismo nutartyje, kuria tenkinamas prokuroro teikimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, būtina tikslinti gana abstrakčią KŽĮ 10 straipsnio formuluotę – „techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka“, kad teismai, nagrinėjantys bylą, pripažintų duomenis, gautus panaudojant technines priemones specialia tvarka, leistinais.

42. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymo formuluotė,,techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka“ yra pakankamai talpi ir praktiškai konkrečiu atveju (konkrečioje byloje) gali reikšti labai skirtingą žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimą: kaip matyti iš teismų praktikos, remiantis KŽĮ 10 straipsniu, gali būti leista fotografuoti, daryti garso įrašą, daryti vaizdo įrašą, fiziškai sekti asmenį, derinti tokios kontrolės būdus. Įstatymų leidėjas išskiria tik vieną susižinojimo formos – t. y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio – kontrolės mechanizmą (KŽĮ 9 straipsnis, BPK 154 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285-976/2018, 2K-4-689/2019).

43. Ta aplinkybė, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme neįtvirtintas reikalavimas teikime dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo nurodyti konkretesnes šių priemonių naudojimo sąlygas (pavyzdžiui, priemonių naudojimo vietą), gali būti vertinama kaip įstatymo spraga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-689/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016 yra suformuluoti reikalavimai teisėjo nutarčiai, kuria sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka: Duodamas leidimą specialia tvarka panaudoti technines priemones, teismas apsiribojo lakoniškomis frazėmis, perrašydamas OVĮ 3 straipsnio 9 punktą, kuriame pateikiama bendra šios priemonės sąvoka. Tuo tarpu, sankcionuojant leidimą įrengti slaptą garso ir vaizdo įrašymo aparatūrą darbo kabinete, nepakanka apsiriboti bendromis frazėmis, parašytomis teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, – kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Tokios aptakios frazės teismo nutartyje, nenurodant, kokios konkrečios priemonės ir veiksmai, kokioje vietoje bus taikomi konkrečiam žmogui, netoleruotinos ir gali sukelti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, kai be pagrindo bus kontroliuojamas visas asmens privatus ir viešas gyvenimas. Nutartyje turėjo būti aiškiai apibrėžtas operatyvinės veiklos subjektų leistinų veiksmų ratas, nurodant, kokioje vietoje, kokie slapti operatyviai veiksmai ir priemonės gali būti atliekami. Šios nutarties nuostatomis ir vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad Kauno apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartys dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka neatitinka tokių nutarčių turiniui keliamų reikalavimų. Nukrypti nuo praktikos, suformuotos minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje, nėra pagrindo.

44. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismų nutartyse, kuriomis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka prieš R. A. R., R. S., P. K. ir J. G., nebuvo nurodyta ne tik kokios konkrečios techninės priemonės specialia tvarka, kokia apimtimi ir kur leidžiamos naudoti, bet ir tai, kokiais veiksmais informacija renkama. Iš minėtų nutarčių turinio galima daryti prielaidą, kad techninės priemonės specialia tvarka gali būti naudojamos sekant nutartyse nurodytus asmenis, taip pat naudojamos ir konkrečių asmenų nutartyse nurodytose darbo vietose bei pagalbinėse patalpose. Pažymėtina, kad minėtomis teismų nutartimis nė vieno iš kriminalinės žvalgybos objektų atžvilgiu nebuvo sankcionuota asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo kontrolė, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, kurios metu būtų suteiktas leidimas įrengti, panaudoti garso įrašymo įrangą ir fiksuoti konkrečių asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą. Esant šioms aplinkybėms, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti R. A. R., R. S., P. K., J. G. telefoniniai pokalbiai, asmenų pokalbiai, užfiksuoti R. A. R. darbo vietoje, panaudojant garsą įrašantį įrenginį, taip pat R. A. R., P. K. su J. G., G. R. bei kitais asmenimis užfiksuoti pokalbiai restoranuose, panaudojant garsą įrašantį įrenginį, buvo gauti neteisėtai, nes byloje esančiomis Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis nebuvo leista įrengti ar naudoti kokią nors pokalbių klausymosi įrangą nei konkrečiose patalpose, nei konkretiems asmenims, taip pat nebuvo leista jokia įranga niekur jokių pokalbių fiksuoti, nebuvo leista kontroliuoti ir fiksuoti ir jokių asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos. Taigi abiejų instancijų teismai konstatavo, kad dalies kriminalinės žvalgybos veiksmų realizavimas nebuvo tinkamas, todėl šie duomenys yra gauti pažeidžiant įstatymą ir neturi įrodomosios reikšmės.

45. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepritarti tokioms teismų išvadoms ir jas pripažįsta pagrįstomis, nes, minėtose teismų nutartyse sankcionavus techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka prieš R. A. R., R. S., P. K. ir J. G., ši sąvoka nebuvo detalizuota, nenurodyti konkretūs informacijos rinkimo būdai, techninės priemonės bei jų panaudojimo specialia tvarka veiksmai. Tokio lakoniško turinio nutartys, kuriose iš esmės perrašytas prokurorų teikimų rezoliucinės dalies turinys, neatitinka teisinio aiškumo ir nuspėjamumo kriterijų, kurie taikomi tiek įstatymui, kurio pagrindu gali būti ribojamos žmogaus teisės, tiek teismo sprendimui, kuriuo leidžiama riboti konkretaus žmogaus teisę į privatų gyvenimą.

46. Taip pat nėra pagrindo sutikti su prokuroro kasaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad šioje byloje sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus dar nebuvo kasacinės instancijos teismo praktikos, reikalaujančios teismo nutartyje, kuria sankcionuojamas kriminalinių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kiek įmanoma tiksliau nurodyti, kokios konkrečios techninės priemonės specialia tvarka, kokia apimtimi ir kur leidžiamos naudoti, kokiais veiksmais informacija renkama, todėl ir tokiai teismo nutarčiai neturėtų būti taikomi vėlesne teismų praktika išaiškinti reikalavimai. Taigi prokuroras teigia, kad retrospektyvus teismo precedento taikymas šioje byloje yra negalimas.

47. Nors reikalavimai teisėjo nutartyje, kuria sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, nurodyti konkretesnes šių priemonių naudojimo sąlygas kasacinės instancijos teismo praktikoje buvo suformuoti tik 2016 m. vasario 23 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016, tačiau pažymėtina, kad žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą apribojimui taikomi materialieji ir procesiniai reikalavimai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje formuojami jau anksčiau nei 2013–2014 m. (žr. nutarties 29 punktą).

48. Retrospektyvaus teismo precedento (kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016) ar jo išimčių (ne)taikymo kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismai 2013–2014 m. nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo priėmė vadovaudamiesi nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio KŽĮ 10, 11, 15 straipsnių nuostatomis. Kaip nurodyta KŽĮ projekto ir su šiuo įstatymu susijusių kitų įstatymų pakeitimo įstatymų projektų aiškinamajame rašte, OVĮ nepakankamai buvo užtikrinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, operatyvinės veiklos subjektų veiklos kontrolė, todėl 2012 m. spalio 2 d. priimtu KŽĮ buvo siekiama, be kita ko, detaliau nei pirmiau galiojusiame OVĮ reglamentuoti kriminalinės žvalgybos veiklą, sugriežtinti kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos kontrolę, nustatyti konkrečius kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, šios informacijos panaudojimo pagrindus, turint tikslą užtikrinti veiksmingesnę žmogaus teisių apsaugą. Taigi asmens santykiuose su valstybe ir jos institucijomis naujai priimtu KŽĮ, be kita ko, buvo siekiama sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, tačiau KŽĮ techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka reglamentavimas iš esmės nesikeitė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018).

49. Darytina išvada, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pokytis, turintis retrospektyvų poveikį, nekeičia įstatymo turinio, tačiau konkretizuoja jo taikymo tvarką, todėl teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos, iki naujo išaiškinimo. Kai teismas pakeičia ar patikslina praktiką, jis nusprendžia, kad ankstesnėje praktikoje tikrasis, teisingas teisės turinys nebuvo paskelbtas, kitaip tariant, kad anksčiau tiesiog buvo klaidingai manoma. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokia teismų praktika buvo susiklosčiusi, teismų praktikos pasikeitimas, lemiantis kitokį nei prieš tai galiojęs teisės normos išaiškinimą, nėra naujos teisės normos sukūrimas, todėl pasikeitęs normos išaiškinimas yra tikrojo normos reguliavimo išaiškinimas, kuris turėjo galioti ir iki tikrosios normos reikšmės išaiškinimo, ir nepriklausomai nuo to, kaip jis iki tol buvo aiškinamas.

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo (taip pat ir pirmosios instancijos teismo) išvados dėl dalies duomenų, gautų panaudojant technines priemones specialia tvarka nepripažinimo įrodymais yra pagrįstos, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo

51. Nuteisto juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas ir gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliktas pažeidžiant KŽĮ nustatytus reikalavimus, jo metu surinkti duomenys pripažintini gautais neteisėtai, todėl ir kriminalinės žvalgybos duomenų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. A. R. veiksmų bei visi jo metu gauti duomenys vertintini kaip neteisėti. Iš esmės analogiški teiginiai nurodomi ir nuteistojo P. K. kasaciniame skunde.

52. Kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti teisėtai, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, t. y. gavus informaciją dėl galimai rengiamų ir daromų nusikalstamų veikų, nurodytų KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte (BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalys, 228 straipsnio 1 ir 2 dalys), bei esant prokurorų teikimams, pagal kuriuos buvo priimtos apygardos teismų nutartys. Tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo gauta duomenų ir apie kitas į KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąrašą patenkančias veikas (BK 226 straipsnio 1 ir 3 dalys, 300 straipsnio 3 dalis).

53. Tai, kad dalies kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų teismas nepripažino įrodymais, nes jie buvo gauti pažeidžiant minėtų veiksmų realizavimo teisėtumą, t. y. teismo nutartyse, kuriomis sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, nebuvo nurodyta šių priemonių naudojimo apimtis, vieta, priemonės ir pan., nedaro viso kriminalinės žvalgybos tyrimo neteisėto, nes kiti duomenys (pvz., sekimas) buvo gauti laikantis KŽĮ reikalavimų. Be to, pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo nurodytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, o BPK 166 straipsnio, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo pradėjimą, 2 punkte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius, taigi tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, apskritai nėra būtina prieš tai vykdyti KŽĮ nustatytus veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teiginiai, kad dėl to, jog dalis KŽĮ nustatytų veiksmų atlikimo metu gautų duomenų nebuvo pripažinti leistinais įrodymais, todėl ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas bei jo atlikimo metu gauti duomenys yra neteisėti, yra nepagrįsti.

Dėl įrodymų vertinimo ir kitų BPK reikalavimų

54. Iš esmės visuose nuteistųjų ir jų gynėjų kasaciniuose skunduose nurodoma, kad nuteistųjų dalyvavimas ir kaltė jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose nėra tinkamai nustatyti, įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, o teismų procesiniai sprendimai neatitinka jų turiniui keliamų BPK 305, 331 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų.

55. Kaip jau minėta, tokie kasacinių skundų teiginiai nagrinėtini pagal abiejų instancijų teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Dėl KŽĮ nurodytų veiksmų bei ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo metu gautų duomenų teisėtumo jau buvo pasisakyta.

56. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

57. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė kaltinamuosius R. A. R., P. K., G. R., V. B., J. G., taip pat tuo metu kaltinamuoju buvusį R. S., liudytojus K. K., R. J., V. Ž. ir kt., ištyrė rašytinius bylos įrodymus (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūros, kratų protokolus, reklamos sutartis, PVM sąskaitas faktūras, kitą bylos medžiagą), šiuos įrodymus apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai ir visapusiškai išanalizavo bei įvertino tiek atskirai, tiek kaip visumą, palygindamas juos tarpusavyje, jų pagrindu nustatė faktines bylos aplinkybes dėl kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir pateikė aiškius bei išsamius motyvus dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bei dėl R. S. (atitinkamai ir kitų asmenų dėl šios dalies) išteisinimo jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas aptarė ir nuteistųjų iškeltas gynybos versijas ir jas motyvuotai atmetė. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip vertino ir tikėjosi nuteistieji, savaime negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

58. Taip pat byla buvo išsamiai patikrinta apeliacinės instancijos teisme pagal prokuroro ir nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinius skundus, t. y. buvo dar kartą patikrinti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, skundžiamo nuosprendžio turinys. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kaip to reikalaujama BPK 331 straipsnio 1 dalyje, pateiktos motyvuotos išvados, nurodyta, kurie apeliacinių skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o kurie tenkinami (pvz., dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį). Taigi, analogiški argumentai dėl, kasatorių manymu, nepagrįsto jų nuteisimo pagal atitinkamus BK specialiosios dalies straipsnius buvo keliami ir apeliaciniuose skunduose, į juos apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė.

59. Kasatoriai – nuteistieji R. A. R., P. K., G. R., juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas ir gynėjas – teigia, kad pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, (o P. K. ir G. R. – pagal 226 straipsnio 3 dalį), 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteisti nepagrįstai. Kasatorių argumentai, kuriais grindžiami tokie teiginiai, t. y. ginčijamas įrodymų vertinimas bei nustatytų faktinių aplinkybių buvimas, kaip jau buvo minėta, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Teismai konstatavo, jog P. K. ir G. R. įmonių vardu reklamos sutartys su J. G. įmonėmis buvo sudarytos, kad būtų pateisinti pinigų pervedimai, užmaskuojant sutarto su R. A. R. kyšio per jį davimą politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“. Byloje buvo įvertinti ir kiti reikšmingi objektyvūs duomenys, tarp jų ir gauti atliekant neviešo pobūdžio veiksmus (sekimą, susirašinėjimų („Skype“, „Viber“ programėlėmis) kontrolę), kurie ne tik patvirtino liudytojų nurodytas aplinkybes, bet ir jas papildė. Teismai pagrįstai nusprendė, kad minėtų asmenų tarpusavio susirašinėjimo turinys rodo, jog R. A. R. informacija apie G. R. dominantį IBPS projektą buvo perduodama per P. K. Nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų teiginiais, kad byloje buvo netinkamai įvertintas užfiksuotų susirašinėjimų turinys; tai vertintina kaip nuteistųjų gynybinė pozicija neanalizuojant šių bylos duomenų visų bylos įrodymų kontekste.

60. Taip pat kasaciniuose skunduose nuteistieji V. B. ir nuteistojo J. G. gynėja iš esmės pakartojo apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, kuriais grindė savo prašymus panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jie pripažinti kaltais pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir juos išteisinti. Šiuos prašymus ir argumentus apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir priimtame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas. Teisėjų kolegija daryti kitokias išvadas neturi teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad R. A. R. sukurstė V. B. pervesti lėšas į J. G. vadovaujamos UAB „Pradas R“ sąskaitą, siekiant sumokėti už politinei partijai suteiktas viešinimo paslaugas, panaudojant žinomai netikrus dokumentus ir taip padedant J. G. iššvaistyti V. B. žinioje buvusį UAB „Nekilnojamojo turto gama“ didelės vertės turtą, o V. B., sukurstytas R. A. R., o per jį – ir politinės partijos, iššvaistė jo žinioje buvusį, jam svetimą, didelės vertės UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turtą. Teismai nusprendė, kad byloje ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog reklamos sutartis buvo sudaryta ne siekiant reklamuoti įmonę, jos teikiamas komercinių patalpų nuomos paslaugas, o tik dėl to, kad šios sutarties pagrindu išrašytomis sąskaitomis būtų galima pateisinti UAB „Nekilnojamojo turto gama“ pinigų pervedimą J. G. vadovaujamai bendrovei „Pradas R“, kurie vėliau buvo panaudoti bendrovės „Pradas R“ turėtoms išlaidoms, teikiant partijai „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugas, padengti. Kasatoriai nesutikimą su šia priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalimi grindžia neteisingai atliktu bylos duomenų vertinimu, jų patikimumo ir pakankamumo aspektais, o tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

61. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal skundų argumentus dėl įrodymų ištyrimo ir vertinimo taisyklių nesilaikymo, nuosprendžių turiniui keliamų reikalavimų pažeidimų, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė: teismai iš esmės nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Dėl kaltinimo keitimo (BKP 255, 256 straipsniai)

62. Nuteistieji P. K. ir G. R. teigia, kad priimtais nuosprendžiais yra nuteisti už veiką, dėl kurios padarymo jie nebuvo kaltinami ikiteisminio tyrimo metu ir dėl kurios byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o konkrečiai, jie nuteisti už tai, kad veikdami kartu davė kyšį per R. A. R. politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“, siekdami, kad R. A. R. pašalintų kliūtis laimėti Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimą, taip pat siekdami, kad Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimo sutartis būtų pasirašyta su šį pirkimą laimėjusia UAB „Asseco Lietuva“ ar šių bendrovių grupe. Dėl to buvo pažeisti BPK 255, 256 straipsniai, suvaržyta jų teisė į gynybą. Tokie kasacinių skundų teiginiai nepagrįsti, nes prieštarauja kaltinamojo akto ir priimtų nuosprendžių turiniui.

63. BPK 255 straipsnis apibrėžia ir nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis).

64. BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus. Šiame straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.).

65. Teismų praktikoje pripažįstama, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nurodantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių – ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-469-648/2015, 2K-199-696/2017).

66. Iš kaltinamojo akto matyti, kad P. K. ir G. R., be kitų veikos padarymo aplinkybių, pagal BK 226 straipsnio 3 dalį buvo kaltinami tuo, jog per R. A. R. politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad R. A. R. paveiktų VRM ir jos valstybės tarnautojus, kad jie Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM ir VĮ „Infostruktūra“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose P. K. ir G. R. priimtų naudingus sprendimus, pašalintų kliūtis, trukdančias atlikti viešuosius pirkimus, ir taip P. K. atstovaujamai įmonei padėtų laimėti Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos techninio aptarnavimo paslaugų pirkimą ir Saugiu valstybės duomenų perdavimo tinklu pasiekiamų informacinių sistemų saugos stiprinimo pirkimą, o G. R. atstovaujamoms įmonėms padėtų laimėti Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimą bei Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos projektavimo ir diegimo paslaugų pirkimą.

67. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad P. K. ir G. R. per R. A. R. politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad R. A. R. paveiktų VRM ir jos valstybės tarnautojus, kad Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM ir VĮ „Infostruktūra“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose P. K. ir G. R. priimtų naudingus sprendimus, pašalintų kliūtis, trukdančias atlikti viešuosius pirkimus, ir taip P. K. atstovaujamai įmonei padėtų laimėti Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos techninio aptarnavimo paslaugų pirkimą, o G. R. atstovaujamoms įmonėms padėtų laimėti Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimą ir Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos projektavimo ir diegimo paslaugų pirkimą.

68. Taigi, kasacinių skundų teiginiai, kad kasatoriai buvo nuteisti už veiką, dėl kurios jiems net nebuvo pareikštas kaltinimas, t. y. už tai, kad jie davė kyšį per R. A. R. politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“, kad būtų pasirašyta Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimo sutartis su pripažinta šio viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Asseco Lietuva“ ar šių bendrovių grupe, nėra tikslūs ir teisingi. Iš kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teksto palyginimo matyti, jog P. K. ir G. R. nebuvo kaltinami ir nuteisti už tai, kad būtų pasirašyta Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimo sutartis su pripažintu šio viešojo pirkimo laimėtoju, o buvo kaltinami už platesnio pobūdžio R. A. R. poveikį VRM ir jos valstybės tarnautojams, kurio esmė siejama su kliūčių viešojo pirkimo konkursų paskelbimui pašalinimu, palankių sprendimų P. K. ir G. R. atstovaujamoms įmonėms, sudarančių pagrindą šioms įmonėms laimėti Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM ir VĮ „Infostruktūra“ organizuojamus viešuosius pirkimus, priėmimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat nurodytos analogiškos BK 226 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, susijusios su padėjimu laimėti IBPS pirkimą, iš to išplaukia, kad viso proceso metu apie kaltinimus, susijusius su IBPS viešuoju pirkimu, tiek P. K., tiek G. R. buvo žinoma. Tolesnė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio analizė rodo, kad teismas dėsto motyvus apie bylos aplinkybes dėl nuteistųjų veiksmų IBPS pirkime, nurodydamas, jog buvo veikiama taip, kad „būtų pasirašyta IBPS pirkimo sutartis su šio pirkimo laimėtoju“, taigi kasaciniuose skunduose nurodoma tik selektyviai atrinkta teismo motyvų dalis, o ne aplinkybės, dėl kurių kasatoriai buvo nuteisti.

69. Pažymėtina, kad nuteistieji analogišką klausimą kėlė ir apeliaciniuose skunduose, į tai buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta (pvz., apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 56–59 punktai), todėl kasacinių skundų argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinių skundų dalies dėl kaltinimų keitimo (motyvuotai ir išsamiai neatsakė), nurodomi deklaratyviai ir yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl BPK 255, 256 straipsnių taikymo ir pažymi, kad nurodytos aplinkybės nelaikytinos nusikalstamos veikos aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis, nei nurodyta kaltinime, ir tėra kasatorių manipuliavimas sąvokomis ir teismų motyvais. Be to, sąvokos „padėjimas laimėti IBPS pirkimus“ ir „kad būtų pasirašyta IBPS pirkimo sutartis su šio pirkimo laimėtoju“ iš esmės reiškia tą patį, t. y. kad padedama laimėti IBPS pirkimus, o pirkimų laimėjimas susijęs ir su sutarties dėl teikiamų paslaugų pasirašymu.

70. Nenustačius, kad P. K. ir G. R. buvo nuteisti už veiką, dėl kurios jiems nebuvo pareikštas kaltinimas ir dėl kurio byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti BPK 255, 256 straipsniai, suvaržyta kasatorių P. K. ir G. R. teisė į gynybą.

Dėl BK 226 straipsnio taikymo

71. Nuteistojo G. R. kasaciniame skunde teisingai pažymima, kad BK 226 straipsnio 3 dalies 2016 m. lapkričio 17 d. redakcija, kitaip nei iki jos galiojusi BK 226 straipsnio 3 dalies 2011 m. birželio 21 d. redakcija, BK 226 straipsnio 3 dalies tekste tiesiogiai nurodė, jog prekybos poveikiu veiksmai gali būti atlikti pačiam ar per tarpininką pasiūlant, pažadant ar susitariant duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už pažadą paveikti valstybės instituciją ar valstybės tarnautoją.

72. Tačiau nuteistasis G. R. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes veikos padarymo metu nebuvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už prekybą poveikiu per tarpininką (BK 226 straipsnio 3 dalies 2011 m. birželio 21 d. redakcija nenustatė atsakomybės už kyšio davimą per tarpininką); toks nusikalstamos veikos požymis kriminalizuotas tik nuo 2016 m. lapkričio 17 d. Sutikti su šiais kasacinio skundo teiginiais nėra pagrindo, nes jie neatitinka įstatymų leidėjo ketinimų ir prieštarauja teismų praktikai su prekyba poveikiu susijusiose baudžiamosiose bylose. Pažymėtina, kad šis nuteistojo kasacinio skundo argumentas analogiškas jo vienam iš apeliacinio skundų argumentų, į kurį išsamias išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas.

73. BK 226 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. To paties straipsnio 3 dalyje (ta pati įstatymo redakcija) įtvirtinta kvalifikuota prekybos poveikiu sudėtis, kurioje nustatyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

74. 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymu pakeistoje BK 226 straipsnio 1 dalies redakcijoje atsakomybė nustatyta tam, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Šio straipsnio 3 dalyje (ta pati įstatymo redakcija) nurodyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

75. Lyginant šias dvi BK 226 straipsnio 1 ir 3 dalių redakcijas matyti, kad 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo redakcijoje straipsnio 1 dalies dispozicija buvo papildyta veikos padarymo būdu – „pats ar per tarpininką“, o 3 dalies dispozicija – „tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką“ (ankstesnės redakcijos BK 226 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta – „tiesiogiai arba netiesiogiai“, o 3 dalyje įtvirtinta kvalifikuota prekybos poveikiu sudėtis susieta su 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų, kurie apima ir veikos padarymo būdą, atlikimu).

76. Taigi akivaizdu, kad tiek vienoje, tiek kitoje BK 226 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo įtvirtintas veikos padarymo būdas – „tiesiogiai arba netiesiogiai“, kuris buvo perkeltas ir į to paties straipsnio 3 dalies dispoziciją, nurodant „tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus“. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 226 straipsnio 1, 3 dalių 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymu įtvirtintais pakeitimais buvo tik patikslinti straipsnių dispozicijose aprašytos veikos požymiai, t. y. veikos padarymo būdas, tačiau neišplėstos ir nepakeistos baudžiamosios atsakomybės už šias veikas taikymo ribos, t. y. baudžiamoji atsakomybė, priešingai nei teigia kasatorius (kasatoriai), buvo nustatyta ir veikos padarymo metu.

77. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad įstatymų leidėjas, pakeisdamas BK 226 straipsnio 3 dalį, siekė ne nustatyti baudžiamąją atsakomybę už naują, iki įstatymo pakeitimo neuždraustą nusikalstamą veiką, bet siekė pašalinti teisinius neaiškumus, trukdančius Lietuvos Respublikos narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Įstatymo projektų XIIP-4786, XIIP-4787, kurių pagrindu priimtas 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymas Nr. XII-2780, aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektas parengtas, siekiant suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose nuostatomis, taip pat išklausius šios organizacijos Darbo grupės dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose pastabas dėl Lietuvos baudžiamųjų įstatymų. Aiškinamajame rašte akcentuojama, kad 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose 1 straipsnyje nurodoma, jog papirkimu būtų laikomas tiek kyšio pasiūlymas, pažadėjimas duoti ar davimas tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus, tiek valstybės tarnautojo naudai, tiek trečiųjų asmenų naudai. Darbo grupės dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose praktikoje veiksmingu šios nuostatos įgyvendinimu laikomi atvejai, kai pirminis kyšio davėjas visuomet laikomas nusikalstamos veikos vykdytoju ir jo atsakomybė nepriklauso nuo galimybių atsakomybėn sėkmingai patraukti nusikaltimo tarpininką. BK 227 straipsnyje šie reikalavimai iš esmės yra realizuoti. Vis dėlto atskirais atvejais, ypač kai tarpininkas ar trečioji šalis yra kitoje valstybėje ir juos patraukti atsakomybėn yra sudėtinga ar išvis neįmanoma, dėl nepakankamo teisinio apibrėžtumo gali būti sudėtinga patraukti atsakomybėn pirminį kyšio davėją. BK 227 straipsnio formuluotė kalba apie kyšio pasiūlymą tiesiogiai ar netiesiogiai, tad baudžiamoji atsakomybė už tarpininko panaudojimą priklauso nuo žodžio „netiesiogiai“ aiškinimo teismų praktikoje, taip pat nuo to, kaip sėkmingai pavyksta įrodyti bendrininkavimą tokioje baudžiamojoje byloje. Dėl to, siekiant užtikrinti iš 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose nuostatų išplaukiančius įsipareigojimus, kuriuos Darbo grupė dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose primygtinai įpareigojo Lietuvą užtikrinti, ir atsižvelgiant į tai, kad, siekiant greito prisijungimo prie 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir apskritai prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, nėra galimybių laukti, kaip toliau vystysis teismų praktika, siūlytina identifikuotus baudžiamojo įstatymo neaiškumus spręsti teisėkūros būdu, be kita ko, BK nurodyti, kad baudžiamas kyšio davimas tiek tiesiogiai (paties atliekamas), tiek per tarpininką.

78. Pažymėtina, kad ne itin gausi teismų praktika ir teisės aiškinimas taip pat orientavo teismus BK 225, 226, 227 straipsnių sąvokas „netiesiogiai“, buvusias straipsnių redakcijose iki 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo priėmimo, interpretuoti kaip reiškiančias kyšio davimą ar priėmimą per tarpininką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2018).

79. Pagal BK

80. Kaip jau buvo išdėstyta pirmiau, lyginant 2011 m. birželio 21 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymų redakcijas, BK 226 straipsnio 1, 3 dalies dispozicijos iš esmės nebuvo keičiamos, tik patikslintas dispozicijose aprašytas veikos padarymo būdas, todėl abi straipsnio redakcijos nustatė baudžiamąją atsakomybę už prekybą poveikiu (tarpininko kyšininkavimą).

81. Kartu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusiu 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu buvo pakeista BK 226 straipsnio 3 dalies sankcija, nustatant alternatyvią bausmę – baudą. Nuteistajam G. R. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį buvo paskirta būtent bauda, todėl apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodydamas ir įstatymo redakciją, t. y. kad G. R. (taip pat ir P. K.) veika kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija).

82. Nuteistasis R. A. R. kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nes neįrodytas nusikaltimo sudėties požymis „pažadas paveikti“, kadangi nenurodyta, kokias P. K. ir G. R. problemas jis padėjo spręsti, kokiems VRM pareigūnams darė įtaką.

83. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Pagal to paties straipsnio 4 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus, pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį (2011 m. birželio 21 d. redakcija).

84. BK 226 straipsnyje uždraustos prekybos poveikiu esmė yra asmens įsipareigojimas už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis yra pažadas (galimam) kyšio davėjui paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019).

85. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai nustatė ir nurodė, kokias P. K. ir G. R. aktualias problemas R. A. R. padėjo spręsti. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad R. A. R. nuteistas už tai, jog pažadėjo, susitarė ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai pažadėjęs paveikti VRM ir jos valstybės tarnautojus, kad jie Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM ir VĮ „Infostruktūra“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose P. K. ir G. R. priimtų naudingus sprendimus, pašalintų kliūtis, trukdančias atlikti viešuosius pirkimus, ir taip P. K. atstovaujamai įmonei padėtų laimėti Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos techninio aptarnavimo paslaugų pirkimą, o G. R. atstovaujamoms įmonėms padėtų laimėti Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimą ir Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos projektavimo ir diegimo paslaugų pirkimą.

86. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad pažadas paveikti nėra nustatytas, nes nenustatyti konkretūs VRM pareigūnai, kuriems R. A. R. darė įtaką. Iš BK 226 straipsnio 1 dalies ir ją aiškinančios teismų praktikos išplaukia, kad prekyba poveikiu yra baigta, kai kaltininkas pažada paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), ir pažada, susitaria už tai priimti, reikalauja ar provokuoja duoti arba priima kyšį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016, 2K-260-303/2016, 2K-113-696/2018, 2K-234-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-162-303/2019). Taigi, veika kvalifikuotina kaip baigta prekyba poveikiu nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas tesėjo duotą pažadą paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), ar tokio pažado netesėjo. Pakanka, kad tokį pažadą kaltininkas davė. Dėl to neturi teisinės reikšmės kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad nenustatyti konkretūs VRM valstybės tarnautojai, kuriems jis darė įtaką vykdydamas pažadą P. K. ir G. R. paveikti VRM ir jos valstybės tarnautojus.

87. Todėl, esant šios nutarties 1 punkte nustatytoms bylos aplinkybėms, pagal nuteistojo R. A. R. kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo R. A. R. veiką pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija).

88. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Pagal BK 226 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija).

89. Nuteistasis G. R. nurodo, kad jo veikai netinkamai taikyta BK 226 straipsnio 3 dalis, nes jis R. A. R. nepažinojo, su juo nebendravo, todėl neturėjo jokios galimybės susitarti su R. A. R. netiesiogiai politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais per tarpininką duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį. Šie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš pirmiau cituotų BK 226 straipsnio 1 ir 3 dalių (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), prekyba poveikiu buvo uždrausta ir tada, kai veika padaroma netiesiogiai, t. y. per tarpininkus ar kitaip netiesiogiai (apie tai ir nutarties 73–80 punktai). Byloje priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad G. R. su P. K., siekdami, kad R. A. R., pasinaudodamas savo visuomenine – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su nenustatytais VRM darbuotojais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai – VRM ir jos valstybės tarnautojams, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, P. K. tiesiogiai pats, o G. R. netiesiogiai, per P. K., pažadėjo ir susitarė su R. A. R. trečiajam asmeniui – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai – duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir, taip susitarę su R. A. R., netiesiogiai trečiajam asmeniui – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais – per tarpininką davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Taigi, G. R. nuteistas ne už tai, kad pats tiesiogiai susitarė su R. A. R. dėl kyšio davimo už pažadą paveikti VRM ir jos valstybės tarnautojus, bet už tai, kad tai padarė netiesiogiai, per tarpininką P. K. Dėl to G. R. nurodomos aplinkybės, kad jis R. A. R. nepažinojo, su juo nebendravo, todėl neturėjo jokios galimybės susitarti su R. A. R. netiesiogiai politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir interesais per tarpininką duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, darant išvadą dėl G. R. veikai taikytino baudžiamojo įstatymo, teisinės reikšmės neturi.

90. Nuteistasis P. K. kasaciniame skunde nurodo, kad jo veikai netinkamai taikyta BK 226 straipsnio 3 dalis, nes tai prieštarauja kaltinimo logikai, kadangi, jo atstovaujamai UAB „NT Service“ pervedus pinigus UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“, politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ vis tiek liktų skolinga UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“. Nors šis argumentas dėl skolos iš dalies pagrįstas, tačiau teisiniu požiūriu, vertinant, ar pagal teismų nustatytas aplinkybes veika kvalifikuota teisingai, nėra reikšmingas, kadangi aplinkybė, ar skola sumažėjo ir ar politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ liko skolinga ir kiek liko skolinga, veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Kartu pažymėtina, kad jokie teisės aktai nenustato pareigos juridiniam asmeniui, jei su juo nėra atsiskaitoma už suteiktas prekes ar paslaugas, kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo remiantis valstybės prievarta. Juridinis asmuo gali ir nesikreipti dėl skolos išieškojimo remiantis valstybės prievarta, jei skolos atgavimas mažai tikėtinas dėl skolininko nemokumo ar kitų priežasčių. Byloje nustatyta, kad UAB „NT Service“ pervedė pinigus UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ ne siekdama gauti realių ir veiksmingų viešinimo paslaugų, bet siekdama neteisiniu būdu atsiskaityti už politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ skolas su viešinimo paslaugas jai suteikusiomis UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“.

91. Be to, nuteistasis P. K. kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 226 straipsnio 3 dalį, nes nenustatyti jo veikos tikslai ir motyvai, taigi ir tyčia, per R. A. R. duoti iš savo įmonės lėšų didelę dalį kyšio už tai, kad būtų pasirašyta sutartis su viešojo pirkimo konkursą laimėjusia UAB „Asseco Lietuva“. Šie argumentai nepagrįsti, nes, kitaip nei nurodoma P. K. kasaciniame skunde, byloje priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad P. K. per R. A. R. politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ne už tai, kad būtų pasirašyta sutartis su viešojo pirkimo konkursą laimėjusia UAB „Asseco Lietuva“, o už tai, kad R. A. R. paveiktų VRM ir jos valstybės tarnautojus, kad Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM ir VĮ „Infostruktūra“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose P. K. ir G. R. būtų priimti naudingi sprendimai, būtų pašalintos kliūtys, trukdančios atlikti viešuosius pirkimus, ir taip P. K. atstovaujamai įmonei padėtų laimėti Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos techninio aptarnavimo paslaugų pirkimą, o G. R. atstovaujamoms įmonėms padėtų laimėti Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimą ir Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos projektavimo ir diegimo paslaugų pirkimą, dėl to nekelia abejonių teismų išvada, kad P. K., darydamas šią jam inkriminuojamą veiką, veikė tyčia.

92. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitais nuteistųjų P. K. ir G. R. kasacinių skundų argumentais iš esmės neigiamos byloje nuosprendžiais nustatytos bylos aplinkybės, o tai, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

93. Esant bylos aplinkybėms, nurodytoms nutarties 2 punkte, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai netinkamai kvalifikavo P. K., G. R. veikas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija). Pažymėtina, kad kasaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog skiriasi kyšio bei iššvaistyto turto dydžiai, aptariamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, iššvaistyto turto ir kaip kyšio duoto turto dydžiai nustatomi kiekvienai veikai atskirai ir nebūtinai turi sutapti.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo

94. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

95. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra nurodyta, kad turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, 2K-210/2012, 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-7-56-511/2020, 2K-43-594/2023 ir kt.). Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-458/2021, 2K-89-303/2022, 2K-64-1073/2022, 2K-43-594/2023). Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022).‏‏‎ BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, taigi būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012). Nusikalstami padariniai šiuo atveju yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-234-942/2015).

96. Nuteistasis V. B. kasaciniame skunde teigia, kad teismai, kvalifikuodami jo veiką pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veika pagal savo esmę galėtų būti vertinama kaip korupcinė, tačiau buvo kvalifikuota kaip nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Paduotame skunde kasatorius nedetalizuoja, kokios korupcinės nusikalstamos veikos požymius, jo manymu, atitinka įvykdyta veika, tačiau iš kasacinio skundo turinio galima suprasti, kad korupcinėmis nusikalstamomis veikomis kasatorius laiko nusikalstamas veikas, nurodytas BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“. Šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Iš pirmiau nurodytame skyriuje aprašytų nusikalstamų veikų turinio matyti, kad šių veikų esmė paprastai siejama su piktnaudžiavimu įgaliojimais viešajame sektoriuje už tai gaunant naudos sau ar kitam asmeniui, rečiau su netinkamu savo įgaliojimų panaudojimu viešajame sektoriuje, naudos įgaliojimus turinčiam asmeniui ar kitam asmeniui suteikimu už tai, kad šis piktnaudžiautų įgaliojimais, ir panašiomis veikomis. Iš skundžiamų nuosprendžių matyti, kad V. B. yra nuteistas už tai, jog, būdamas UAB „Nekilnojamojo turto gama“ direktorius, sukurstytas R. A. R., siekusio neteisėto politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ finansavimo, padedamas J. G., žinodamas, kad UAB „Pradas R“ reklamos paslaugų, nurodytų 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutartyje Nr. 2014/01/30, nesuteiks, tikslu apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas, veikdamas per UAB „Nekilnojamojo turto gama“ darbuotojus, nurodė įtraukti sutarties su UAB „Pradas R“ pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras į įmonės buhalterinę apskaitą ir pagal jas sumokėti UAB „Pradas R“ pinigus, tai ir buvo padaryta. Taigi, pagal nustatytas aplinkybes V. B. veika nėra siejama su naudos gavimu ar siūlymu suteikti naudą už piktnaudžiavimą įgaliojimais viešajame sektoriuje ar panašias veikas. Kitaip nei nurodo kasatorius, pagal nuosprendžiais nustatytas aplinkybes, kasatoriaus veikos esmė siejama su jo vadovaujamos įmonės UAB „Nekilnojamojo turto gama“ lėšų neteisėtu ir neatlygintiniu perdavimu UAB „Pradas R“. Dėl to darytina išvada, kad V. B. veika pagal byloje nustatytas aplinkybes pagrįstai kvalifikuota kaip nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o ne kaip kokia nors BK XXXIII skyriuje nurodyta nusikalstama veika. Aplinkybė, kad R. A. R. veikos vienu atveju kvalifikuotos kaip prekyba poveikiu, t. y. BK XXXIII skyriuje nurodyta nusikalstama veika, o kitu atveju – kaip kurstymas iššvaistyti svetimą turtą, t. y. BK XXVIII skyriuje nurodyta nusikalstama veika, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, patvirtina, kad bylą nagrinėję teismai, kvalifikuodami R. A. R., V. B. veikas, analizavo bylos aplinkybes ir vertino, ar R. A. R., V. B. veikos atitinka kokios nors baudžiamojo įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos požymius, o jei taip, tai kurios. Įvertinęs tai, kad R. A. R. veika vienu atveju buvo susijusi su piktnaudžiavimu įgaliojimais viešajame sektoriuje, o kitu atveju – ne, teismas šio veikas pagrįstai kvalifikavo pagal skirtingus BK straipsnius. Vienu atveju pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, o kitu atveju – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

97. Be to, nuteistasis V. B. skunde nurodo, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes neatitinka turto iššvaistymo sudėties požymio „turtinė žala“. Savo išvadą jis motyvuoja tuo, kad UAB „Nekilnojamojo turto gama“ pretenzijų ar civilinio ieškinio dėl V. B. veikos nepateikė. Nuteistasis J. G. kasaciniame skunde pateikia tokį patį argumentą, tačiau papildomai argumentuoja tuo, kad pretenzijų ar civilinių ieškinių nepateikė ir UAB „NT Service“ bei UAB „Nacionalinis švietimo centras“. Su šiais kasacinių skundų argumentais nesutiktina. Baudžiamosiose bylose dėl turto iššvaistymo žalai konstatuoti neturi įtakos tai, kad byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys jai atlyginti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011), todėl aplinkybė, kad šioje byloje nepareikštas civilinis ieškinys ar pretenzija dėl turto iššvaistymo patirtai turtinei žalai atlyginti, savaime tokio pobūdžio žalos bendrovei fakto nepaneigia. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nagrinėjamu atveju dėl V. B. neteisėtų veiksmų UAB „Nekilnojamojo turto gama“ iš savo banko sąskaitos neatlygintinai pervedė į UAB „Pradas R“ banko sąskaitą 484 000 Lt (140 176,08 Eur) už bendrovės interesų neatitinkančios bei nesukuriančios bendrovei jokios pridėtinės vertės reklamos paslaugas, o UAB „NT Service“ į VšĮ „Pradas Media“ ir UAB „Pradas R“ – 365 420 Lt (105 832,95 Eur), UAB „Nacionalinis švietimo centras“ į VšĮ „Pradas Media“ – 114 450 Lt (33 147,01 Eur). Dėl to šios pinigų sumos pagrįstai pripažintos dėl turto iššvaistymo padaryta turtine žala.

98. Nuteistasis V. B. skunde taip pat nurodo, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes jis neturėjo tyčios iššvaistyti svetimą didelės vertės turtą, kadangi nežinojo, kad bus padaryta didelė žala, jo veika nebuvo piktavališka (nenustatytas motyvas trukdyti bendrovės pelningai veiklai), nenustatytas tikslas iššvaistyti svetimą turtą. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, V. B. veika pagal nustatytas aplinkybes pagrįstai teismų įvertinta kaip padaryta tyčia. Byloje priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad V. B., jau sudarydamas sutartį su UAB „Pradas R“, žinojo, kad ši bendrovė nesuteiks UAB „Nekilnojamojo turto gama“ reklamos paslaugų, atitinkančių pagal sutartį nurodytų sumokėti pinigų vertės, tačiau pasirašė su UAB „Pradas R“ reklamos paslaugų sutartį ir veikdamas per UAB „Nekilnojamojo turto gama“ darbuotojus pervedė 484 000 Lt (140 176,08 Eur). Be to, kitaip nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje nustatyta, kad šią veiką V. B. padarė turėdamas tikslą sumokėti už politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ suteiktas viešinimo paslaugas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad V. B. šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo ar be kaltės. BK 184 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, apibrėžiančioje turto iššvaistymo nusikaltimo sudėties požymius, nėra nurodyta, kad būtinas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas ir tikslas, todėl šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl taikytino baudžiamojo įstatymo. Dėl to kasatoriaus teiginiai apie nenustatytus veikos padarymo motyvus nepaneigia bylą nagrinėjusių teismų išvadų dėl V. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį teisingumo.

99. Nuteistasis G. R. kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes vien tai, kad, teismo vertinimu, viešinimo paslaugos nebuvo efektyvios, nereiškia, kad UAB „Nacionalinis švietimo centras“ lėšos buvo iššvaistytos. Kitaip nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad pagal sutartis tarp UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir VšĮ „Pradas Media“ numatytos viešinimo paslaugos ne tik nebuvo efektyvios, bet buvo apskritai nesukuriančios bendrovei jokios pridėtinės vertės. Dėl to pagrįsta teismų išvada, kad pagal sutartį UAB „Nacionalinis švietimo centras“ gauta nauda buvo visiškai neproporcinga už jas sumokėtai pinigų sumai. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „Nacionalinis švietimo centras“ būtų ėmusis veiksmų savo turtiniams interesams apsaugoti, kai VšĮ „Pradas Media“ netinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartį, dėl to pagrįsta teismų išvada, kad, esant tokioms aplinkybėms, UAB „Nacionalinis švietimo centras“ pinigai buvo neatlygintinai ir neteisėtai perleisti VšĮ „Pradas Media“, t. y. iššvaistyti.

100. Be to, nuteistasis G. R. kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai pritaikė BK 184 straipsnio 2 dalį, nes jis buvo tik akcininkas, taigi UAB „Nacionalinis švietimo centras“ turtas nebuvo jam patikėtas ir nebuvo jo žinioje, o tokios pareigos teko UAB „Nacionalinis švietimo centras“ direktoriui M. P. Šis argumentas nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką už svetimo patikėto ar esančio kaltininko žinioje turto iššvaistymą atsako faktinis įmonės vadovas (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Byloje priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad UAB „Nacionalinis švietimo centras“ faktinis vadovas buvo G. R., o M. P. buvo tik formalus įmonės vadovas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad už UAB „Nacionalinis švietimo centras“ turto iššvaistymą kaip vykdytojas atsakingas G. R..

101. Nuteistieji R. A. R., V. B., J. G. neigia veikę kaip bendrininkai, nes nenustatyti konkretūs jų, kaip bendrininkų, veiksmai, jų susitarimas ir tyčia veikiant bendrai iššvaistyti UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turtą. Šie argumentai nepagrįsti. Priešingai nei nurodo kasatorius R. A. R., nuosprendyje nurodyti jo įvykdyti kurstymo veiksmai tiek, kiek nustatyta byloje surinktais įrodymais. R. A. R. veiksmų realumą ir konkretumą kartu su kitomis bylą nagrinėjusių teismų nurodytomis aplinkybėmis patvirtina V. B., kaip didelėmis pinigų sumomis disponuojančio bendrovės vadovo, veiksmai, kurie pasireiškė UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turto neatlygintinu ir neteisėtu 484 000 Lt (140 176,08 Eur) perleidimu UAB „Pradas R“, gaunant už juos pridėtinės vertės nesuteikiančių viešinimo paslaugų, nesiimant priemonių, kad būtų apsaugoti UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turtiniai interesai pagal netinkamai vykdomą viešinimo paslaugų sutartį. Kasatoriai teigia, kad nenustatytas jų susitarimas ir tyčia bendrai veikti iššvaistant UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turtą, nes nenustatyta, kaip R. A. R. palaikė ryšį su V. B., o J. G. palaikė ryšius su V. B. Teisėjų kolegija pažymi, kad tada, kai nusikalstama veika padaroma bendrininkaujant, nėra būtina, kad visi bendrininkai vieni kitus pažinotų, palaikytų glaudžius ryšius, iš anksto būtų sudarę nusikalstamos veikos padarymo planą, pakanka to, kad kiekvienas iš bendrininkų pažįsta ir bent vieną kitą bendrininką ir sutinka bendrai su vienu ar daugiau kitų bendrininkų dalyvauti padarant nusikalstamą veiką bei turi suvokimą apie tai, kokią konkrečią nusikalstamą veiką ketinama padaryti. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų tarpusavio susitarimą ir tyčią iššvaistyti UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turtą rodo tai, kaip veiksmai buvo suderinti, ir jų tarpusavio ryšys, t. y. R. A. R. veiksmai, dėl kurių V. B., kaip didelėmis pinigų sumomis disponuojančios bendrovės vadovas, žinodamas, kad sumokėtų pinigų vertę atitinkančios viešinimo paslaugos UAB „Nekilnojamojo turto gama“ nebus suteiktos, pasirašė sutartį dėl tokių paslaugų pirkimo iš UAB „Pradas R“ ir pasirūpino, kad už jas būtų sumokėta, o J. G., žinodamas, kad UAB „Nekilnojamojo turto gama“ nesuteiks už jas sumokėtų pinigų atitinkančių viešinimo paslaugų UAB „Nekilnojamojo turto gama“, pasirašė sutartį ir priėmė pinigus – 484 000 Lt (140 176,08 Eur), o nesuteikęs paslaugų, jų negrąžino.

102. Nuteistasis J. G. (advokatė D. Murauskienė) kasaciniame skunde teigia, kad jo elgesys neperžengė civilinių teisinių santykių ribos, nes teisė nedraudžia sumokėti už trečiuosius asmenis, be to, įmonės gali apginti savo pažeistas teises kitomis priemonėmis. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-508-976/2015, 2K-46-699/2018). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K-46-699/2018, 2K-241-942/2022).‏‏‎ ‏‏‎Byloje priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad buvo sudaryta V. B., kaip UAB „Nekilnojamojo turto gama“ vadovo, sutartis su J. G., UAB „Pradas R“ vadovu, dėl viešinimo paslaugų pirkimo, sumokant už tai 484 000 Lt (140 176,08 Eur), o už šiuos pinigus buvo suteiktos pridėtinės vertės nekuriančios viešinimo paslaugos. Nuosprendžiais iš esmės tokios pat aplinkybės, tik dėl mažesnių pinigų sumų, yra nustatytos ir dėl J. G. sudarytų sutarčių su UAB „NT Service“ ir UA „Nacionalinis švietimo centras“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal teismų nustatytas aplinkybes, J. G. ir kitų nuteistųjų veikos, susijusios su svetimo turto iššvaistymu, negali būti vertinamos kaip nepavojingos ir neužtraukiančios baudžiamosios atsakomybės.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

103. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo. Pagal teismų praktiką, tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-56-696/2018, 2K-4-689/2019, 2K-104-1073/2020 ir kt.), o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284-696/2017, 2K-385-942/2017, 2K-161-693/2019, 2K-104-1073/2020, 2K-246-648/2021).

104. Kasatorius J. G. teigia, kad teismai jo veikai netinkamai taikė BK 300 straipsnio 1 dalį, nes byloje nustatyta, kad pirmosios reklamos sutartys su UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir UAB „NT Service“ buvo pasirašytos dar tuo metu, kai viešinimo sutartis su politine partija „Tvarka ir teisingumas“ galiojo, todėl nėra jokio logiškai paaiškinamo pagrindo teigti, kad, sudarydamas šias sutartis, J. G. žinojo ir suprato, jog šios sutartys yra skirtos padėti iššvaistyti UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ir UAB „NT Service“ turtą, sudarant galimybę sumokėti už politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ suteiktas paslaugas. Vien tai, kad sutartys vykdytos ne tokia apimtimi, kaip nurodyta išrašytose ir apmokėtose sąskaitose, neleidžia teigti, kad jos buvo apsimestinės. Taigi, kasatorius pateikia savą byloje surinktų įrodymų vertinimą bei byloje nustatytų aplinkybių interpretaciją, tačiau tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad jau sutarčių su UAB „Nekilnojamojo turto gama“, UAB „NT Service“ bei UAB „Nacionalinis švietimo centras“ sudarymo metu J. G. buvo žinoma, kad šiose sutartyse nurodytas pinigų sumas atitinkančių reklamos paslaugų nebus suteikta, tačiau J. G., veikdamas per to nesuvokiančius įmonių darbuotojus, pasirūpino, kad šių sutarčių pagrindu būtų surašytos ir pateiktos apmokėti UAB „Nekilnojamojo turto gama“, UAB „NT Service“ bei UAB „Nacionalinis švietimo centras“ išankstinės sąskaitos bei PVM sąskaitos faktūros, tarsi tokios paslaugos realiai buvo suteiktos visa sutartyse nurodyta apimtimi. Dėl to nėra teisinio pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad J. G. suklastojo UAB „Nekilnojamojo turto gama“, UAB „NT Service“ bei UAB „Nacionalinis švietimo centras“ pateiktas išankstines sąskaitas faktūras ir jas panaudotojo pateikdamas šioms įmonėms sąskaitas apmokėti. Esant tokioms aplinkybėms, tai, kad J. G. veikos padarymo metu dar nebuvo baigusi galioti UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ sutartis dėl viešinimo paslaugų su politine partija „Tvarka ir teisingumas“, neturi teisinės reikšmės.

105. Kasatorius V. B. nurodo, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyta jo tyčia panaudoti žinomai netikrus dokumentus. Savo išvadą jis motyvuoja tuo, kad dokumentų išvaizda ir turinys nesuteikė jokio pagrindo manyti, jog dokumentai yra suklastoti, o tai, kad tarėsi su J. G. suklastoti dokumentus ir juos panaudoti, neįrodyta. Taigi ir šis kasatorius kelia fakto klausimus, nenagrinėtinus kasacinės instancijos teisme. Be to, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad V. B., kaip UAB „Nekilnojamojo turto gama“ vadovas, pasirašydamas sutartį su J. G. atstovaujama UAB „Pradas R“ dėl reklamos paslaugų, žinojo, kad UAB „Pradas R“ nesuteiks reklamos paslaugų, atitinkančių sumokėtą kainą, bet tokią sutartį pasirašė. Sudarytos sutarties pagrindu J. G. valdoma UAB „Pradas R“ pateikė UAB „Nekilnojamojo turto gama“ išankstinio mokėjimo sąskaitas bei PVM sąskaitą faktūrą, o V. B., veikdamas per to nesuvokiančius UAB „Nekilnojamojo turto gama“ darbuotojus, įtraukė jas į įmonės buhalterinę apskaitą ir pagal jas sumokėjo UAB „Pradas R“ pinigus. Vien tai, kad dokumentai pagal savo išvaizdą nesiskyrė nuo tikrų ir nesuklastotų, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad V. B., atstovaujančiam UAB „Nekilnojamojo turto gama“, nebuvo žinoma, jog su UAB „Pradas R“ jis sudaro sutartį dėl viešinimo paslaugų, kurios tokia apimtimi, kaip sutarta, nebus suteiktos, teikimo, nes išvada apie duomenų neatitiktį tikrovei grindžiama ne dokumentų išvaizdos analize, o jų neatitiktimi tikrosioms aplinkybėms, t. y. už sumokėtą pinigų sumą realiai suteiktoms UAB „Nekilnojamojo turto gama“ viešinimo paslaugoms, o tai nebuvo padaryta.

106. Be to, kasatorius V. B. nurodo, kad teismai netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes sutartys tarp UAB „Nekilnojamojo turto gama“ ir UAB „Pradas R“ galėtų būti vertinamos nebent kaip apsimestinis, o ne tariamasis sandoris, o jis nėra tiek pavojingas, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Šis argumentas nepagrįstas. Pažymėtina, kad V. B. nėra nuteistas už sutarties tarp UAB „Nekilnojamojo turto gama“ ir UAB „Pradas R“ suklastojimą, jis nuteistas tik už tai, kad panaudojo šios sutarties pagrindu išrašytas suklastotas išankstines sąskaitas ir PVM sąskaitas faktūras. Pirmiau nurodyti dokumentai negali būti vertinami kaip sandoris, nes jais patvirtinami tik mokėjimo tarp asmenų pagal sandorį faktai, bet ne pats sandorio turinys. Dėl to išankstinės sąskaitos ir PVM sąskaitos faktūros negali būti laikomos apsimestinį ar tariamąjį sandorį įtvirtinančiu dokumentu. Kita vertus, pažymėtina, kad išankstinės sąskaitos ir PVM sąskaitos faktūros buvo surašytos remiantis UAB „Nekilnojamojo turto gama“ ir UAB „Pradas R“ sutartimi dėl viešinimo paslaugų teikimo, ir, teisėjų kolegijos nuomone, šio sandorio pobūdis (tariamasis ar apsimestinis), atsižvelgiant į teismų nustatytas faktines aplinkybes, apskritai nėra reikšmingas baudžiamosios atsakomybės požiūriu.

107. Dėl tariamųjų ir apsimestinių teisinių sandorių teismų praktikoje yra nurodyta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalimi, 1.78 straipsnio 1 dalimi, tariamasis, t. y. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas, sandoris negalioja ir yra niekinis, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Savo ruožtu apsimestiniu pripažįstamas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiam sandoriui taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (CK 1.87 straipsnio 1–3 dalys). Spręsdami klausimą dėl tokių sutarčių pripažinimo suklastotais dokumentais baudžiamosiose bylose, teismai privalo ne tik įsitikinti, kad sutartyje nurodyti duomenys įtvirtina tikrovėje nebūtus faktus, bet ir įvertinti pačios sutarties galimų neigiamų pasekmių reikšmingumą ir pavojingumą, tikrųjų sutarties sudarymo tikslų keliamą grėsmę trečiųjų asmenų teisėms, teisinei tvarkai ir visuomenės interesams. Atsižvelgtina ir į tai, ar vertinamo tariamojo ar apsimestinio sandorio atskleidimas ir jo pažeistų kitų asmenų teisių atkūrimas nepriklauso išskirtinai kitų teisės šakų (administracinių nusižengimų, civilinės, mokesčių, darbo) reguliavimo sričiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-19-942/2017, 2K-7-66-788/2022, 2K-118-489/2022). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nurodytą aplinkybę dėl to, koks sandoris buvo sudarytas (apsimestinis ar tariamasis), vertino ir pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą ištaisė (nuosprendžio 94, 154 punktai). Byloje nustatyta, kad mokėjimai pagal tikrovės neatitinkančias išankstines sąskaitas ir PVM sąskaitas faktūras buvo atlikti siekiant iššvaistyti UAB „Nekilnojamojo turto gama“ 484 000 Lt (140 176,08 Eur), t. y. didelės vertės turtą, taip pat šia veika siekta neteisėtai sumokėti už politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ suteiktas viešinimo paslaugas, taigi išankstinių sąskaitų ir PVM sąskaitų faktūrų suklastojimas kėlė reikšmingą pavojų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei demokratinės valstybės principus atitinkančiai politinių partijų finansavimo sistemai. Atsižvelgiant į aptariama veika pažeistas vertybes, jų pažeidimo mastą, laikytina, kad suklastotų išankstinių sąskaitų bei PVM sąskaitų faktūrų panaudojimas siekė tokį pavojingumo laipsnį, dėl kurio kyla baudžiamoji atsakomybė.

108. Nuteistieji kasatoriai R. A. R., P. K., G. R., nesutikdami su jų veikų kvalifikavimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį), nurodo panašius argumentus, kuriuos išdėstė ginčydami jų pripažinimą kaltais pagal BK 184 straipsnio 2 dalį: R. A. R. nurodo, kad jis nesukurstė V. B. iššvaistyti UAB „Nekilnojamojo turto gama“ turto, todėl negali būti pripažintas kaltu ir dėl sukurstymo suklastoti tikrus dokumentus bei juos panaudoti; G. R. nurodo, kad jis negalėjo panaudoti suklastotų tikrų dokumentų (išankstinių sąskaitų ir PVM sąskaitų faktūrų), nes buvo tik bendrovės akcininkas, o UAB „Nacionalinis švietimo centras“ turtas buvo patikėtas jos direktoriui M. P., todėl tik jis ir turėjo galimybę panaudoti suklastotus tikrus dokumentus, P. K. teigia, kad politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ kyšio nedavė, todėl negalėjo būti nuteistas už UAB „NT Service“ turto iššvaistymą bei netikrų dokumentų suklastojimą ir panaudojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad į šiuos kasacinių skundų argumentus yra atsakyta pasisakant dėl R. A. R., P. K., G. R. atsakomybės už svetimo turto iššvaistymą, todėl dar kartą jų nekartoja.

109. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai, kvalifikuodami V. B., P. K., G. R. veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o R. A. R. veikas – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, J. G. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl BK 20 straipsnio2 dalies taikymo

110. Nuteisto juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas A. P. ir jos gynėjas J. Gaudutis kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai taikė politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ BK 20 straipsnio 2 dalį bei 184 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, nes partija nuteista dėl R. A. R. veiksmų, kurie kvalifikuoti kaip kurstymas padaryti šias veikas, o politinė partija kaip juridinis asmuo negali būti kurstytoja, taip pat ji negalėjo iššvaistyti ir kito juridinio asmens turto. R. A. R. ir politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ veikos kvalifikuotos pagal skirtingas normas, todėl nenustatytas objektyvus baudžiamosios atsakomybės pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Byloje nenustatyta ir kaltė. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad, atsižvelgiant į partijos strategiją, vidaus procedūras, R. A. R. elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas bei politinei partijai nežinomas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstama veika padaryta dėl nepakankamos R. A. R. priežiūros ar kontrolės.

111. Be kitų pagrindų, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Be to, BK 20 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už jo naudai arba jo interesais fizinio asmens padarytą, organizuotą, kurstytą ar padėtą padaryti nusikalstamą veiką nepašalina fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė, taip pat tai, kad fizinis asmuo už šią veiką atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jis nėra traukiamas atsakomybėn dėl kitų priežasčių. Vertinant šias BK 20 straipsnio nuostatas, galima teigti, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas (fizinio asmens padarytą, organizuotą, kurstytą ar padėtą padaryti nusikalstamą veiką), jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo. Be to, iš cituojamos teisės normos turinio matyti, kad juridinio asmens atsakomybė galima ne tik už fizinio asmens kaip vykdytojo veiksmus, bet ir už kurstymą.

112. BK 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, darytina išvada, kad juridinis asmuo už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką atsako tik esant juridinio asmens kaltei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-489/2010, 2K-P-95/2012, 2K-7-304-976/2016).

113. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi, norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika.“ Taigi, BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2010, 2K-P-95/2012).

114. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 1, 2 dalys). BK 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais – keturiolika metų. Taigi BK įtvirtintas tik fizinių asmenų bendrininkavimas.

115. Tokios nuostatos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje, kurioje nurodoma (arba nors tiesiogiai ir nenurodoma, tačiau iš bylos faktinės ir teisinės situacijos galima spręsti), kad juridinio asmens atsakomybei bendrininkavimo institutas netaikomas, nes juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-27/2014, 2K-130-693/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-258-222/2018). Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės specifika lemia tai, kad juridinis asmuo nusikalstamą veiką padaro (realizuoja) per fizinį asmenį, kuris veikia juridinio asmens naudai ar interesais, t. y. reikia atskirti juridinio asmens veiksmus, kada fizinis asmuo veikia kaip juridinis asmuo, o kada – kaip fizinis. Nagrinėjamu atveju R. A. R., ėjęs vadovaujamas pareigas politinėje partijoje „Tvarka ir teisingumas“ ir darydamas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, veikė juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai, siekdamas neteisėto politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ finansavimo, o ne kaip atskiras fizinis asmuo ar kokio nors kito juridinio asmens atstovas, turintis ryšį su politine partija „Tvarka ir teisingumas“.

116. Nuteisto juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo ir gynėjo advokato kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012 nurodyta, jog juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo. Tačiau, pasak kasatorių, R. A. R. nuteistas už kurstymą padaryti BK 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, o juridinis asmuo politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ nuteista kaip vykdytoja – už BK 20 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą. Taigi, nagrinėjamu atveju kyla vienos ir tos pačios nusikalstamos veikos sąvokos aiškinimo klausimas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas kontekste (BK 20 straipsnis).

117. Nusikalstama veika yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas) (BK 11 straipsnis). BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249-222/2018, 2K-70-689/2019, 2K-91-1073/2019). Tai reiškia, kad teisės normoje, t. y. BK straipsnyje, yra pateikiamas nusikalstamos veikos apibūdinimas, jo sudėtį sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Taigi, nusikalstamos veikos požymiai turi būti (ir yra) aiškiai įtvirtinti įstatyme – tiek BK specialiosios dalies normose (jose nurodama dauguma požymių), tiek BK bendrosios dalies normose (pvz., subjektas, tyčinės ar neatsargios kaltės turinys, bendrininkavimo formos). Šiame kontekste pažymėtina, kad BK yra sistemintas vientisas baudžiamasis įstatymas, visos jame įtvirtintos teisės normos tarpusavyje susietos, todėl, sprendžiant šių normų taikymo klausimus, būtina atsižvelgti ir į bendrosios, ir į specialiosios dalių, tarp kurių yra glaudus ryšys, taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-222/2020). Vertinant galimus nusikalstamos veikos sudėties požymius, būtina atsižvelgti į tai, kad kai kurie baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje tiesiogiai neįtvirtinti, bet BK bendrojoje dalyje nurodyti požymiai yra būtinieji, t. y. tokie, be kurių negali būti jokia nusikalstamos veikos sudėtis. Pavyzdžiui, tokie BK bendrojoje dalyje įtvirtinti požymiai kaip subjekto fizinio asmens amžius, pakaltinamumas, kaltė. Kita vertus, kai kurie specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje tiesiogiai neįtvirtinti, bet BK bendrojoje dalyje įtvirtinti nusikalstamos veikos sudėties požymiai nėra būtini, nusikalstamos veikos sudėtis gali jais ir nepasižymėti. BK bendrosios dalies 24, 25 straipsniuose įtvirtintos bendrininkavimo formos ir bendrininkų rūšys savaime, jei jos nėra tiesiogiai nurodytos BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, nėra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai pirmiau nurodyta prasme. Vertinant byloje aktualių BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėtis, pažymėtina, kad bendrininkavimo formos ir bendrininkų rūšys nėra būtinieji šių nusikalstamų veikų sudėčių požymiai.

118. Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės ir juridinio asmens atsakomybei bendrininkavimo institutas negali būti taikomas, nėra pagrindo teigti, jog juridinis asmuo – politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ – yra nuteistas už kitokias, nei nuteistas fizinis asmuo R. A. R., nusikalstamas veikas. Tai, kad juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ nusikalstamos veikos kvalifikuotos be nuorodos į BK 24 straipsnio 5 dalį, savaime nepaneigia, kad juridiniam asmeniui pritaikyta baudžiamoji atsakomybė už tas pačias nusikalstamas veikas, kurias padarė fizinis asmuo – R. A. R.. Iš žemesnės instancijos teismų nuosprendžių aprašomųjų dalių matyti, kad tiek nuteistojo R. A. R., tiek nuteisto juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ veiksmuose nustatyti tie patys būtinieji nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai ir tie patys teisiškai reikšmingi faktai (lot. idem factum). Dėl to darytina išvada, kad byloje yra nustatytas objektyvus politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

119. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir kasacinės instancijos teismo praktika, reikia atsižvelgti į tai, ar kaltininko veiką lėmė juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir pan. Kaltės nėra, kai juridinio asmens veiklos politika, organizacinė struktūra buvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai, o ryšio egzistavimą parodo tai, kad juridinio asmens veiklos strategija, vidaus procedūros sudaro prielaidas (ar net yra orientuotos) juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, kai juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto (po fakto) ir pan. Nagrinėjant konkrečią bylą juridinio asmens strategija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos kryptis, tikslus, numatomas perspektyvas ir pan.

120. Byloje priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad UAB „Pradas R“ ir VšĮ „Pradas Media“ už politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ suteiktas viešinimo paslaugas buvo sumokėta ir lėšomis, gautomis iš bendrovių „Nacionalinis švietimo centras“, „NT Service“, UAB „Nekilnojamojo turto gama“, taip partijai realiai gaunant viešinimo paslaugų už jas partijai pačiai nemokant. Dėl to darytina išvada, kad politinė partija priėmė jos naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo A. P. ir juridinio asmens gynėjo advokato J. Gaudučio kasaciniame skunde, teismai nustatė, kad R. A. R. juridiniame asmenyje ėjo vadovaujamas pareigas, buvo atsakingasis sekretorius, pirmininko pavaduotojas, valdybos ir tarybos narys ir pagal einamas pareigas ir partijos įstatais jam suteiktas funkcijas turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, turėjo teisę jam atstovauti, kontroliuoti jo veiklą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 122 punktas). Taigi, byloje nustatytas ir subjektyvus politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

121. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ veiksmų kvalifikavimas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, t. y. be nuorodos į BK 24 straipsnio 5 dalį (taip, kaip padarė apeliacinės instancijos teismas), įrodžius visų juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumą, yra tinkamas, atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, tad teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl išteisintojo R. S. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

122. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas išteisintojo R. S. patirtų proceso išlaidų atlyginimą iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, netinkamai taikė BPK 106 straipsnio 3 dalį, nes išlaidos patirtos dar iki Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo paskelbimo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu BPK dar nebuvo nustatyta, kad valstybė turi atlyginti proceso išlaidas išteisintam asmeniui. Be to, proceso išlaidų atlyginimas turi būti priteistas iš Lietuvos valstybės, o ne Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Šie kasatoriaus argumentai iš dalies pagrįsti (dėl išlaidų atlyginimo priteisimo iš valstybės).

123. BPK 106 straipsnyje nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

124. Siekiant įgyvendinti minėtą nutarimą, nuo 2022 m. gegužės 1 d. BPK 106 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

125. BPK 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso tvarką nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Nagrinėjamoje byloje prašymas dėl išteisintojo R. S. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo išspręstas 2022 m. spalio 26 d., jau galiojant BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcijai (2022 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1011 redakcija, įsigaliojusi 2022 m. gegužės 1 d.), nustatančiai išteisintajam teisę į būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai nei kasaciniame skunde teigia prokuroras, šios teisės įgijimo momentas nesietinas su Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo konstatuota teisinio reguliavimo spraga, paskelbimo diena (2021 m. kovo 19 d.), tokią teisę išteisintajam R. S. nustatė proceso metu galiojęs BPK. Tačiau apeliacinės instancijos teismas priteisė išteisintajam R. S. išlaidų advokato paslaugoms atlyginimą iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Vis dėlto BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Galiojantys teisės aktai nenurodo galimybės šių išlaidų atlyginimą priteisti tiesiogiai iš konkrečios valstybės institucijos. Jos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies 5 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka, pateikiant atitinkamai minėtame teisės akte nurodytai institucijai nustatytos tvarkos prašymus ir kitus dokumentus. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-654/2022), tokios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ši skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis atitinkamai keistina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų R. A. R., V. B., P. K., G. R., nuteistojo J. G. gynėjos advokatės D. Murauskienės, nuteisto juridinio asmens politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo A. P. ir gynėjo advokato J. Gaudučio kasacinius skundus atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. Stankevičiaus kasacinį skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl R. S. priteistų 13 815 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, nurodant, kad ši suma priteisiama atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas

Albinas Antanaitis