D. K. pagal BK 281 str. 3 d., 49 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-59/2009 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.7.2.6

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarties.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį keturiasdešimt penkioms paroms arešto, bausmę paskiriant atlikti poilsio dienomis. Nukentėjusiojo D. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. K. priteista 50 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam D. Š., 32 Lt – proceso išlaidų valstybei.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendis dėl civilinio ieškinio pakeistas: sumažinta iš D. K. D. Š. priteista neturtinė žala iki 48 273,60 Lt. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 22 d., apie 22.46 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel omega“ (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 75 ir 76 punktų reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos praleisti į pėsčiųjų perėją įėjusio pėsčiojo, nors arčiau vidurio gatvės sustojo lengvasis automobilis tam, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, ir nepraleido bei partrenkė pėsčiųjų perėjoje ėjusį D. Š.; dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta D. Š. sveikata – jam nustatytas dešinio žastikaulio uždaras lūžis, atviras dešinės blauzdos kaulų lūžis, kairės blauzdos kaulų lūžis, trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimas, 3-iojo laipsnio trauminis šokas, muštinė galvos žaizda, dėl asmenybės ir elgesio sutrikimų dėl galvos smegenų potrauminio sindromo, kitų keleto kūno sričių sužalojimų padarinių nukentėjusiajam D. Š. konstatuotas 85 procentų darbingumo netekimas.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartį – pagal BK 281 straipsnio 3 dalį skirti jam baudą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis D. K. padarė apysunkį nusikaltimą, nes tik tyčiniai nusikaltimai, vadovaujantis BK 11 straipsnio 2 dalimi, skirstomi į rūšis, o kasatorius padarė neatsargų nusikaltimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, anot nuteistojo D. K., nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi BK 55 straipsnio nuostatomis, nes jos inkriminuotai veikai visiškai netaikytinos. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados suteikė galimybę netinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą dėl skirtinos bausmės rūšies. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas šių teisės taikymo klaidų iš esmės neištaisė, be to, nuteistasis dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavėju-konsultantu, beveik visada jam tenka dirbti šeštadieniais; dėl nuosprendžiu skirto arešto jis teigia galintis netekti darbo, nes darbdavys nesudarys galimybės nedirbti šeštadieniais. Kasatoriaus nuomone, kadangi jis mokosi Panevėžio kolegijos Verslo ir technologijų fakultete, dirba, jam nebūtų kliūčių sumokėti baudą.

Atsiliepime į nuteistojo D. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriui 45 parų areštas paskirtas nepažeidžiant BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatų; paskirdamas arešto bausmę, teismas išsamiai išanalizavo ir tinkamai įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes, iš jų – ir nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo; nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, anot prokuroro, tai logiška neatsakingo nuteistojo elgesio pasekmė. Arešto paskyrimas atlikti poilsio dienomis nėra aplinkybė, dėl kurios buvimo nuteistasis D. K. negalėtų tęsti savo darbo teisinių santykių.

Kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje būtų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to kasacine tvarka apskųstus sprendimus reikėtų naikinti ar keisti. Neturėjusius įtakos teisingam bylos išsprendimui pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esančius netikslumus ištaisė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Į kasatoriaus argumentą dėl netinkamo BK 55 straipsnio (Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.) taikymo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išsamiai atsakyta. Šioje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad nuteistasis yra teisus teigdamas, jog BK 55 straipsnis neturėjo būti nurodytas pirmosios instancijos teismo nutarties bausmės skyrimo motyvuose, taip pat nutartyje padaryta teisinga išvada, kad nuoroda į BK 55 straipsnį neturėjo lemiamos reikšmės bausmės rūšies ir dydžio parinkimui. Nuoroda į šį straipsnį yra tiesiog beprasmė. Nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas vien tik dėl netinkamos nuorodos į BK 55 straipsnį ar dėl neteisingos išvados, jog buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, nuteistajam neskyrė baudos. Kasatoriui paskirta BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, jos skyrimas motyvuotas pateikiant nuteistąjį apibūdinančios medžiagos analizę, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimas išspręstas laikantis įstatymų reikalavimų. D. K. keturiasdešimt penkių parų areštas nustatytas įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes byloje. Skiriant kasatoriui arešto bausmę vertinta tai, kad bausmė skiriama pirmą kartą padariusiam neatsargų nusikaltimą, prisipažinusiam jį padarius ir nuoširdžiai besigailinčiam dirbančiam asmeniui, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu turėjusiam tris galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, o po nusikalstamos veikos padarymo baustam dar du kartus už KET pažeidimus; taip pat atsižvelgta į tai, kad yra tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir iš kasatoriaus priteista jam 48 273,60 Lt neturtinė žala. Šios aplinkybės yra pagrindas pagrįsti išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant ne baudą, o areštą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje tinkamai atsakyta ir į nuteistojo argumentą dėl arešto bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 161 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendra poilsio diena yra sekmadienis). Būtinybė UAB (duomenys neskelbtini) dirbti ir šeštadieniais nėra aplinkybė, dėl kurios arešto bausmė, atliekant ją poilsio dienomis, negali būti skiriama. Pagal BK 49 straipsnio 1 dalį areštą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais; to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Albinas Sirvydis

Gintaras Goda