Baudžiamoji byla Nr. 1-237-1208/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18631-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;
1.1.10.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.5.3.1;
2.1.15.4.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.4.1.2; 2.4.1.3;
2.3.6.4.5.2; 1.1.8.10.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 13 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,
kaltinamajam A. G.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. vasario 20 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. G. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tyčią apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2025 m. balandžio 24 d., ne vėliau kaip 17.00 val., susisiekė su nukentėjusiuoju D. P. pagal jo „Facebook“ įdėtą skelbimą bei pažadėjo už 160 Eur parduoti kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną, po ko iš anksto žinodamas, kad prekių neturi ir nepristatys, nurodė pinigus – 160 Eur, pervesti į UAB „Revolut“ A. A. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o A. A. 130 Eur pervesti į A. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o šiuo pinigus išsiuntus į minėtą banko sąskaitą, jis prekių neišsiuntė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu panaudojęs apgaulę, pasisavino nukentėjusiajam D. P. priklausančius 160 Eur.
Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodyta data yra teisinga. Jis naudojasi savo „Facebook“ paskyra pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau buvo tiesiog vienas žodis „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, koks paskyros pavadinimas buvo tą dieną. Pamatė „Facebook“ grupėje, kad nukentėjusysis superka kompiuterius ir telefonus, todėl, apgaulės būdu bandydamas pasipelnyti, parašė nukentėjusiajam bei pasiūlė telefoną ir kompiuterį. Neprisimena kokią kainą siūlė. Nepamena, koks toliau vyko susirašinėjimas. Kompiuterį turėjo, planavo jį išsiųsti, bet neišsiuntė. Neprisimena, į kurią sąskaitą nukentėjusysis pervedė pinigus ir kaip jis juos gavo. Praėjo nemažas laiko tarpas. A. A. žino, pažįsta jį per internetą, jų niekas nesieja, tiesiog yra pažįstami. Jis savo sąskaitos neturėjo, todėl nukentėjusiajam nurodė A. A. sąskaitą. Kur po to buvo pervesti pinigai, nepamena. Pažįsta A. P., į jo sąskaitą galėjo būti pervesti pinigai. A. P. sąskaitą A. A. tikriausiai nurodė jis. A. A. davė kažkiek pinigų, bet tiksliai neatsimena kiek. Kas čia per pinigai jam nesakė, jis jo ir neklausė, dėl ko įvyks pervedimai. A. P. pinigus turbūt nuėmė. Kur su juo susitiko, nepamena, su juo nelabai bendravo, tiesiog pažįstamas. Yra su juo ne kartą netyčia susitikęs, pasisveikindavo ir viskas. Paprašė A. P., kad nuimtų pinigus ir susitiko. Su civiliniu ieškiniu sutinka, neatlygino nei dalies. Blogai vertina savo elgesį, negerai padarė. Čia buvo paskutinis jo sukčiavimas, po to daugiau nieko tokio nedarė. Jam reikėjo pinigų, tuo metu nedirbo, įsidarbino prieš kelias savaites. Alkoholio dabar nevartoja. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės, nes nelabai viską atsiminė, dabar sako teisybę.
Kadangi kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, jis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, prokurorė neprieštaravo, kad byloje butų atliktas sutrumpintas įrodymus tyrimas, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bylą išnagrinėjo atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 28 d. apklaustas įtariamuoju A. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nurodė, kad jis neįvykdė pranešime apie įtarimą minimos nusikalstamos veikos. Jis nepardavinėjo mobiliojo ryšio telefono ir kompiuterio, nesikreipė pagal jokį skelbimą į jokį asmenį dėl tokių daiktų pardavimo ir juolab negavo jokių pinigų. D. P. ir A. A. jam nėra pažįstami. Iš šių asmenų pažįsta tik A. P., kuris yra jam pažįstamas. Pažįsta jį per kitus draugus, kelis kartus seniai buvo susitikę. Jis yra iš (duomenys neskelbtini), kiek jam metų nežino, mano, kad apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jokių duomenų jo daugiau nežino, kontaktų neturi. Su juo bendravo labai seniai, tikrai ne mažiau nei prieš metus. Ar kažkas iš minimų asmenų galėjo būti susijęs su minima nusikalstama veika, jis nežino. Kaip minėjo, apie tai nieko nežino, daugiau nieko negali pasakyti. Jis nieko nėra prašęs pasinaudoti banko kortele. Nieko neprašė, kad siųstų jam pinigus per kitų asmenų banko sąskaitas. Tyrėjui uždavus klausimą, ar naudojasi Facebook, nurodė, kad paskyrą turi, ja naudojasi retai, ji vadinasi „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 109–110).
Nukentėjusysis D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad „Facebook“ puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ jam parašė asmuo, profilyje pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, siūlydamas kompiuterį ir telefoną už 160 Eur. Sutarė dėl prekių gavimo ir jis turėjo apmokėti sąskaitą. 2025 m. balandžio 24 d. 17.00 val. pervedė 160 Eur iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pardavėjo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (A. G.), tačiau už prekes negavo pinigų ir pinigų negrąžino. Pinigus pervedė būdamas (duomenys neskelbtini). Padaryta 160 Eur turtinė žala (b. l. 30–31). Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad jis yra susikūręs „Facebook“ puslapį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra jo skelbimas, jog superka telefonus, kompiuterinę įrangą, ten nurodytas jo numeris, tačiau jam 2025 m. balandžio 22 d. per „Messenger“ parašė asmuo, profilyje pasivadinę „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu jo profilis pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“. Asmuo pasiūlė kompiuterį „A. A. 3 15“ ir telefoną „Apple iPhone 11“ už 160 Eur. Sutarė dėl prekių gavimo, asmuo turėjo išsiųsti minėtus daiktus paštomatu, o jis turėjo apmokėti bankiniu pavedimu. Iš pradžių asmuo prašė, kad pinigus pervestų į jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jis 2025 m. balandžio 23 d. pervedė į šią sąskaitą 160 Eur, tačiau asmuo pinigų negavo ir jie grįžo jam. Kaip pinigų gavėjas prie šios sąskaitos buvo nurodytas A. G. Kadangi pinigai jam nenuėjo, jis pasakė, kad reikalinga lietuviška banko sąskaita. Asmuo jam tada atsiuntė banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 24 d. 18.30 val. pervedė 160 Eur iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pardavėjo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėją nurodė A. G. Jis minėjo, kad 2024 m. balandžio 24 d., apie 18.30 val. išsiųs telefoną ir kompiuterį, tačiau sutartų daiktų negavo, pinigų negrąžino. Su asmeniu daugiau susisiekti nebandė, suprato, kad buvo apgautas. Asmuo, kuris jį apgavo, kad jį įtikinti, jog neapgaus, siuntė jam savo ir kito asmens susirašinėjimą, kuriame buvo nurodyta, kad A. G. sėkmingai pardavė kažkokias prekes. Po to, kai suprato, jog prekių negaus, jis, peržiūrėjęs tą susirašinėjimą, rado asmens, kuris neva sėkmingai nupirko daiktus, telefoną ir juo paskambino. Atsiliepė vaikinas, kaip prisistatė nepamena, jis patvirtino, kad sėkmingai nusipirko kažką iš A. G. ir atsiuntė A. G. asmens dokumento nuotrauką. Todėl galimai ta paskyra priklauso A. G. Daugiau apie asmenį A. G. nieko nežino. Atidaręs susirašinėjimą mato, kad paskyros pavadinimas pasikeitęs į „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 40–42).
Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad maždaug prieš metus laiko per „Snapchat“ istoriją buvo išplatintas pasiūlymas asmens, kuris pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Tas asmuo pasiūlė užsidirbti, jis tuo susidomėjo. Asmuo paaiškino, kad reikia duoti jam savo sąskaitos numerį ir dokumento nuotrauką, po ko jam į sąskaitą turėtų ateiti pinigai, kuriuos reikėtų pervesti jam. Už tai asmuo žadėjo dalį sumos palikti. Jis asmeniui pranešdavo, kokią sumą gavo, asmuo jam pasakydavo, kiek gali pasilikti, o kitus pinigus persiųsdavo skirtingiems asmenims, kurių duomenis jam pateikdavo A. Duomenis asmuo jam atsiųsdavo per „Messenger“ programėlę. Už ką tie pinigai buvo siunčiami jam asmuo nesakė. Sužinojo tik vėliau, kad buvo apgautas žmogus. Mano, kad iš viso jam siuntė pinigus iki 10 žmonių, iš pradžių į jo „Revolut“ banko sąskaitą, kurios numerio neatsimena, po to į „Swedbank“. Sumos siunčiamos buvo nedidelės, apie 80-100 Eur, ir tik viena suma buvo 160 Eur, būtent nukentėjusiojo D. P. Apie tai, kad šis žmogus buvo apgautas, jis sužinojo, kai su juo susisiekė pats D. P. Kaip supranta, jis kompiuterių meistras. D. P. jam pasakė, kad buvo pervesti pinigai už telefoną ar telefono dalis, tiksliai nepamena. D. P. reikalavo grąžinti pinigus, tačiau jis pinigus jau buvo pervedęs A., neturėjo pinigų ir jų grąžinti D. P. negalėjo. Tik po pokalbio suprato, kad vyksta aferos ir jau buvo daug nukentėjusiųjų. Po jo į jį pradėjo kreiptis ir kiti nukentėję asmenys. Yra net keliems asmenims grąžinęs pinigus. Iki tol, kol pradėjo rašyti nukentėjusieji, jis nežinojo, kad vyksta sukčiavimai. Tai suprato jau susisiekus nukentėjusiesiems. Kam būtent išsiuntė pinigus, gautus iš D. P., jis neatsimena, siuntė skirtingiems A. nurodytiems asmenims. A. nėra niekada matęs, gyvai niekada nebuvo susitikę, bendravo tik „Facebook“, per „Messenger“, kur jis buvo užsivadinęs A. A. P. nepažįsta. Jam paliktą dalį pinigų išleisdavo savo poreikiams, menkniekiams, sumos buvo nedidelės (b. l. 86–87).
Liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis iš tiesų į savo WISE banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarime nurodytą dieną, t. y. 2025 m. balandžio 24 d., gavo 130 Eur iš nurodyto asmens. Banko sąskaita priklausė jam, ja naudojosi tik jis. Pinigus pervedusio asmens jis nepažįsta ir nepažinojo. Jis turi pažįstamą A. G., kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų, gyvena (duomenys neskelbtini). Jie tiesiog turėjo bendrus pažįstamus, per kuriuos susipažino. Jie su juo bendraudavo per bendravimo programėlę „Messenger“, jis „Facebook“ turėjo paskyrą, kuri buvo įvardinta „(duomenys neskelbtini)“. Galimai balandžio mėnesio pradžioje A. jo paprašė, ar jo draugas galėtų pervesti jam pinigus į sąskaitą, jis nieko blogo nepagalvojo, sutiko, davė A. savo anksčiau minėtą WISE banko sąskaitos numerį. Neužilgo pinigai buvo pervesti, suma buvo nedidelė, tačiau kiek tiksliai – neatsimena. Jis išgryninęs pinigus A. G. perdavė į rankas, asmeniškai susitikus. Nuo tada A. G. jo paprašydavo dar keletą kartų to paties. A. G. vis aiškino, kad pinigus jam perveda draugai, tačiau už ką jis neklausė, nepagalvojo, kad pinigai gali būti gauti nusikalstamu būdu. Sumos buvo nedidelės, buvo po 40 Eur porą kartų, galimai dar kažkiek, o viena didžiausių buvo 130 Eur suma. Kaip ir minėjo, kad jam perves šiuos pinigus pasakė A. G., kaip ir ankstesnius kartus. Pinigus pervedusio asmens A. A. nepažįsta, galvojo, kad tai jo draugas, nes taip pasakojo pats A. G. Iš kur ir už ką buvo tie pinigai jis nežinojo. Šiuos pinigus jis išsigrynino (duomenys neskelbtini), prie didžiosios „Maxima“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Ten pat, parduotuvės aikštelėje, pinigus perdavė A. G. asmeniškai į rankas. Jam jokių pinigų nedavė, tiesiog sutiko A. G. draugiškai pagelbėti, nežinodamas, kas vyksta. 2025 m. balandžio 29 d. bankas užblokavo jo sąskaitą, buvo paaiškinta, kad sąskaita neva buvo naudojama sukčiavimams. Dar vėliau sužinojo, kad A. G. jo pavarde sukūrė Facebook paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, be to, „Facebook“ grupėse rado, kad paskyra naudojama sukčiavimams. Taip pat vėliau iš savo draugų sužinojo, kad A. G. užsiėmė sukčiavimais, viliojo pinigus iš žmonių, tada ir suprato, kad jo į sąskaitą gauti pinigai galimai buvo išvilioti iš žmonių. Tačiau jis prie to nėra prisidėjęs, jokio susitarimo su A. G. nebuvo, A. G. viską darė pats, o jam melavo, kad pinigai iš jo draugų. Jis po įvykio A. G. klausė, kodėl jis taip pasielgė, tačiau A. G. tik paaiškino, kad norėjo atimti pinigus iš tų, kurie jų turi daugiausiai. A. G. net neneigė, kad pinigai iš tiesų gauti apgaulės būdu iš skirtingų žmonių. Kiek jam yra žinoma, A. G. naudojo ir kitus žmones tokiems pat dalykams, t. y. pinigus prašydavo pervesti ne tik jam (b. l. 96–98).
Pareiškėjo D. P., teikiančio skundą, pranešime, pareiškime apie įvykį, 2025 m. balandžio 26 d. parodymų protokole užfiksuota, kad į jo „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ puslapį parašė asmuo, siūlydamas kompiuterį ir telefoną už 160 Eur. Susitarus, pradžiai buvo prašoma pinigus pervesti į belgišką sąskaitą, jis pervedė, bet bankas dėl kažkokių priežasčių jam nepatvirtino pavedimo, todėl pinigai grįžo atgal į jo banko sąskaitą. Tuomet jis pervedė pinigus į asmens nurodytą lietuvišką sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (A. G.). Pervedus pinigus, siunta nebuvo išsiųsta, pardavėjas dingo (b. l. 12–14).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtos ir aprašytos pareiškėjo D. P. pateiktos ekrano nuotraukos, 10 vnt. Pirmoje ekrano nuotraukoje pavaizduota asmens tapatybės kortelė, kurioje nurodyti duomenys – A. G. ir dokumento galiojimo laikas iki (duomenys neskelbtini). Kiti asmens duomenys užtušuoti. Nuo antros iki dešimtos ekrano nuotraukos matomas susirašinėjimas (kalba netaisyta): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „A.“: gerai. (duomenys neskelbtini) A. G.; „D. P.“: LT sąskaitos neturi? Į užsienio nelabai norisi vest. Kad vėliau jei kas nutiktų kad išsiieškoti galimėtum dar; „A.“: neturiu, ir tas į užsienietišką vede; „D. P.“: Blem blogai gaunas; „A.“: kodėl? tai kaip darom?; „D. P.“: (įkelta ekrano nuotrauka su 160 Eur pervedimu) Tvarkoj viskas?; „A.“: keista, prašo patvirtinimo bet tuoj sutvarkysiu (pavaizduota žinutė: „160 EUR from D. P. – incoming payment – paused“); „D. P.“: Patvirtink td; „A.“: jo, tuojau; „D. P.“: Gavos?; (pavaizduota žinutė „Transactions – D. P. – Receiving – 160 EUR“); „D. P.“: Ok tai galėsi siust; „A.“: tuoj turetu ikrist, jei patvirtins; „D. P.“: Gali atsiųsti foto? Įkelsiu ten, kur prašoma įrodymų dėl pinigų grąžinimo, kad greičiau grąžintų; (Įkelta nuotrauka, kur matosi, kad grąžinti 160 EUR); „D. P.“: Kai grąžins, gal norėtum, kad pinigus grynais per paštomatą tau atsiųsčiau?; Kitas žmogus: Turėtų, manau, greičiau grąžinti; „D. P.“: Tai tu pats tą patį Revolut susikurt per 10 min.; „A.“: Susikūriau Revolutą. Iš naujo įmesk, kur siųst reikės.?Neberandu; „D. P.“: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); „A.“: Gerai. (duomenys neskelbtini), A. G.; „D. P.“: Sukurtum siuntimą iškart, kad patikimiau atrodytų?; „A.“: Jo, galiu; „D. P.“: Galėtum atsiųst video, kaip pakuoji?; (Pavaizduotas supakuotas siuntinys); „A.“: Prikišiu dar popieriaus, kad nesimakaluotų; „D. P.“: Ok, Kelintą siųstum? Eisiu bapkes vest tada; „A.“: Neužilgo nuvažiuosiu ir išsiųsiu, 20 min kokia; „D. P.“: Ok; „A.“: ok; „D. P.“: išsiuntei??? Nu viskas jasna, perduota policijai (b. l. 15–24, 50–52).
Kitų objektų apžiūros protokolu peržiūrėtas atsakymas iš „Revolut“ banko dėl sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo. Apžiūros metu nustatyta, kad sąskaitos naudotojas nurodė minėtus duomenis: vardas – A., pavardė – A, gimimo data – (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), sąskaitos atidarymo data – 2025 m. sausio 30 d., piniginės nuorodos numeris – (duomenys neskelbtini). Sąskaitos duomenys – (duomenys neskelbtini) / Sort Code (duomenys neskelbtini) (b. l. 64–65).
Kitų objektų apžiūros protokolu peržiūrėtas „Revolut“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. balandžio 25 d. Matoma 2025 m. balandžio 24 d. 15:12:12 val. iš D. P. gauta 160 Eur suma. 2025 m. balandžio 24 d. 15:36:30 val. 130 Eur pervesta A. P. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat matomi smulkūs atsiskaitymai, kurie ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturi. Taip pat pateiktas įrenginių sąrašas su IP adresais. Matosi, kad 2025 m. balandžio 9 d. buvo jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (Android POCO F2 Pro); 2025 m. vasario 6 d. buvo jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (Browser K); 2025 m. balandžio 14 d. buvo jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (Android 2409BRN2CY); 2025 m. gegužės 1 d. buvo jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (Android MARLX1B); 2025 m. gegužės 21 d. buvo jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (Android 2107113SG). „Revolut“ pateikti banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo duomenys: A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Paskyros atidarymo data 2025 m. sausio 30 d. (b. l. 66–67).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-150/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-150/2010">2K-150/2010</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-442/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-442/2014">2K-442/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263-696/2016">2K-263-696/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc4LTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-278-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-278-303/2020">2K-278-303/2020</a>). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, tai yra turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, Nr. 2K-264-895/2016, Nr. 2K-108-788/2018, Nr. 2K-92-648/2019, Nr. 2K-303-693/2019). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>, Nr. 2K-7-47-895/2016).
BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 4 dalį kyla tada, kai kaltininkas apgaulės būdu įgyja svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. A. G. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu pripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku „Facebook“ grupėje pamatė, jog nukentėjusysis superka kompiuterius ir telefonus, todėl, apgaulės būdu siekdamas pasipelnyti, parašė jam ir pasiūlė parduoti telefoną bei kompiuterį. Jis savo sąskaitos neturėjo, todėl nukentėjusiajam nurodė A. A. banko sąskaitą. Po to pinigai galėjo būti pervesti į A. P. sąskaitą. Jis paprašė A. P., kad šis nuimtų pinigus ir jie susitiko. Nors ikiteisminio tyrimo apklausos 2025 m. spalio 28 d. metu kaltinamasis A. G. savo kaltės nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu visų aplinkybių neprisiminė. Esant šioms aplinkybėms, teismas ikiteisminio tyrimo apklausos metu kaltinamojo duotais parodymais nesivadovauja, kadangi juos paneigė pats kaltinamasis, be to, jų nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirti bei teismo įrodymais pripažinti bylos duomenys: ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. P. nurodė, kad „Facebook“ puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ jam parašė asmuo, kurio profilio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, siūlydamas už 160 Eur parduoti jam telefoną bei kompiuterį. Jie susitarė dėl prekių gavimo ir jis turėjo pervesti pinigus minėtam asmeniui. 2025 m. balandžio 24 d. 17.00 val. jis pervedė 160 Eur iš savo banko sąskaitos į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vardas A. G., tačiau už pinigus negavo prekių ir pinigai jam nebuvo grąžinti; ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad maždaug prieš metus „Snapchat“ programėlėje buvo išplatintas asmens, pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlymas užsidirbti – duoti savo sąskaitos numerį ir asmens dokumento nuotrauką, o į sąskaitą įplaukus pinigams, reikėtų juos pervesti minėtam asmeniui. Už tai jis žadėjo dalį sumos palikti sąskaitos savininkui. Už ką tie pinigai buvo pervedami, asmuo nesakė. Jis sužinojo tik vėliau, kai buvo apgautas žmogus. Buvo siunčiamos nedidelės sumos, apie 80-100 Eur ir tik viena suma buvo 160 Eur – būtent nukentėjusiojo D. P.; liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad balandžio mėnesio pradžioje A. G. paprašė, ar jo draugas galėtų pervesti pinigus A. P. į banko sąskaitą. Jis nieko blogo nepagalvojo, todėl sutiko, davė A. G. savo sąskaitos numerį. Neužilgo pinigai buvo pervesti ir jis, išgryninęs pinigus, juos perdavė A. G. į rankas. Nuo tada A. G. dar keletą kartų jo prašė to paties. Sumos buvo nedidelės, po 40 Eur, o viena didžiausių sumų buvo 130 Eur; banko išrašai, nukentėjusiojo ir kaltinamojo susirašinėjimo „Messenger“ programėlėje kopijos bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Remiantis šiais įrodymai nustatyta, kad A. G., panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą turtą – D. P. priklausančius pinigus – 160 Eur. A. G. naudojama apgaulė pasireiškė pirkėjo klaidinimu, nurodant, jog už gautus pinigus jam bus išsiųstos prekės – telefonas bei kompiuteris, kaip patikimumo įrodymą pateikiant savo ir kito asmens susirašinėjimą apie sėkmingai parduotas prekes. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G., iš anksto žinodamas, jog prekių nepristatys, nurodė pirkėjui D. P. pervesti 160 Eur į A. A. priklausančią banko sąskaitą, o A. A. – pervesti 130 Eur į A. P. priklausančią banko sąskaitą. Bandydamas nukentėjusįjį įtikinti, jog jo neapgaus, A. G. siuntė jam savo ir kito asmens susirašinėjimą, kuriame buvo aptariamas sėkmingai įvykęs sandoris. Panaudota apgaulė buvo esminė pirkėjui apsisprendžiant pirkti siūlomas prekes, kadangi D. P. tikėjosi, jog už A. G. pervestus pinigus jis gaus sutartas prekes – telefoną bei kompiuterį, A. G. jį įtikino, kad yra sąžiningas pardavėjas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad žadėdamas nukentėjusiajam parduoti sutartas prekes, A. G. turėjo išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kompiuterį turėjo ir planavo jį išsiųsti nukentėjusiajam, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje nustatytos aplinkybės – iš anksto paskelbta asmenų, kurie už atlygį sutiktų pasidalinti savo banko sąskaitų duomenimis, paieška, į liudytojų A. A. ir A. P. banko sąskaitas ne kartą atlikti pinigų pavedimai ir pan. Minėti duomenys rodo, kad kaltinamasis turėjo išankstinę tyčią įgyti svetimą turtą – pinigus bei tam ruošėsi. Kadangi A. G. apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmė.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad A. G. teisiamas ketvirtą kartą, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas daugybę kartų, tame tarpe ir už smulkius sukčiavimus, turi nesumokėtų baudų (b. l. 119–133).
Aptartos aplinkybės kaltinamąjį A. G. charakterizuoja labiau neigiamai, byloje nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis sistemingai vykdė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, siekdamas taip pasipelnyti, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, skyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkiui – skiriant 30 parų arešto bausmę.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam A. G. skirtina galutinė 20 parų arešto bausmė (BK 64¹ straipsnis).
A. G. šiame nuosprendyje nurodomą nusikalstamą veiką (veika padaryta 2025 m. balandžio 24 d.) padarė iki Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 30 d. nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, jam paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 30 d. nuosprendžiu A. G. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu, 1 arešto para yra prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai, taigi šiuo nuosprendžiu A. G. paskirta 20 parų arešto bausmė yra prilyginama 20 dienų laisvės atėmimo bausmei. Atsižvelgiant į tai, prie griežtesnės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedama visa šiuo nuosprendžiu paskirta 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, A. G. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 1 mėnesio 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu, atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką bei kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 30 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2016">2K-132-942/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396-746/2016">2K-396-746/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2017">2K-179-693/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA2LTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-306-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-306-697/2019">2K-306-697/2019</a>).
A. G. teisiamas ketvirtą kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Tai kaltinamojo asmenybę apibūdina labiau neigiamai. Kita vertus, A. G. po jam šioje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nedarė, pradėjo vykdyti individualią veiklą. Taigi kaltinamasis šiuo metu laikosi visuomenėje nustatytų taisyklių ir tai leidžia konstatuoti, kad jis bando keistis teigiama linkme. Todėl, teismo vertinimu, dabartiniu metu A. G. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. A. G. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, taip suteikiant jam galimybę dirbti, mažinti finansinius įsipareigojimus. Be to, jei A. G. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. G. bausmės vykdymas atidedamas 2 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas, kurios, teismo vertinimu, paveiks kaltinamojo elgesį bei padės jam keistis teigiama linkme: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).
V. Civilinio ieškinio išsprendimas
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
Nukentėjusysis D. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 160 Eur turtinės žalos, t. y. dėl kaltinamojo apgaulės prarastų pinigų sumos bei 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 46). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino.
Byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad iš nukentėjusiojo D. P. bylai aktualiu laiku ir vietoje apgaulės būdu buvo įgytos 160 Eur vertės piniginės lėšos, kurios nukentėjusiajam nebuvo grąžintos. Tokiu būdu nukentėjusysis neteko 160 Eur vertės turto, o šio turto netekimo priežastis nusikalstami kaltinamojo A. G. veiksmai. Tai reiškia, kad tarp šių atsiradusių padarinių – atitinkamai 160 Eur turtinės žalos bei A. G. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, jo kaltę padarius turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką įrodo ir kiti šiame nuosprendyje aptarti įrodymai. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, jog būtent dėl kaltinamojo A. G. aktyvių veiksmų nukentėjusysis D. P. neteko 160 Eur turto, todėl ši suma yra priteistina nukentėjusiojo D. P. naudai.
Kaip jau minėta, civiliniu ieškiniu nukentėjusysis D. P. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo A. G. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog nukentėjusysis patyrė stresą, nepatogumus, įtampą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir procesinių veiksmų atlikimo, atsirado nesaugumo jausmas vystant tolimesnę savo veiklą.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo pateiktus argumentus, teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio panašaus pobūdžio bylose, taip pat nukentėjusiojo dėl kaltinamojo prarasto turto dydį, vertina, kad D. P. neturtinės žalos reikalavimas yra pagrįstas, tačiau jos dydis yra esmingai mažintinas. Nagrinėjamu atveju nepaneigtina, jog nukentėjusysis D. P. dėl kaltinamojo veiksmų prarado turtą, jam teko lankytis teisėsaugos institucijose, teikti paaiškinimus, tačiau byloje nėra pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusiojo D. P. patirti emociniai išgyvenimai buvo ilgalaikiai ir esmingai ribojantys jo kasdieninę veiklą. Teismo vertinimu, nukentėjusiajam D. P. yra tikslinga priteisti iš kaltinamojo A. G. neturtinę žalą, tačiau mažesnę sumą – 80 Eur, kas iš esmės atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, tiek nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu A. G. nebuvo paskirta kardomoji priemonė, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje priteistinų proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu 1 (vieną) arešto parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai, ir paskirti A. G. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Į A. G. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą bei įskaitytą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 30 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 6, 7 ir 10 punktais, įpareigoti A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo D. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo D. P. naudai iš A. G. priteisti 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimties eurų) turtinės žalos bei 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos. Kitoje dalyje civilinė ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
