Dėl nuostolių priteisimo

Civilinė byla Nr. e2S-626-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01826-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4.;

3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB),,Amber forest“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-7765-1005/2023 pagal ieškovės UAB „Amber forest“ ieškinį atsakovams D. B. ir L. K. dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. R., R. J., E. J., UAB „Investorija“.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Amber forest“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. B. ir L. K. (toliau – ir atsakovai) 45500 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. spalio 6 d. teismo nutartimi ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

3. Teismas nutartyje nurodė, kad iš ieškinio matyti, jog ieškovė siekia gauti 45500 Eur nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-180-280/2022, kurioje priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, dalyvavo tos pačios šalys, ieškinys yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas minėtoje byloje, o naujai reiškiamo ieškinio reikalavimas nuo ankstesnėje byloje išnagrinėto ieškinio dalyko skiriasi tik lingvistine formuluote, kadangi ginčo materialinis santykis yra tas pats.

4. Teismas konstatavo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgijo prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovė netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „Amber forest“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7765-1005/2023 ir jos ieškinį priimti bei tenkinti.

6. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad jos pareikštas ieškinys grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-180-280/2022.

7. Teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas, o įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė (buvusi atsakovė) reiškia kitokio pobūdžio reikalavimą tiek buvusiam atsakovui D. B., tiek buvusiai ieškovei (nagrinėjamu atveju atsakovė) L. K. Nurodo, kad, nors išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-180-280/2022 faktinis pagrindas tik panašus, bet nesutampa.

9. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbiausias aspektas yra preliminariosios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 11 d. sudarytos rašytinės trišalės sutarties dėl preliminariosios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimas, t. y. atsakovų nusprendimas nebesudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių ir kelia ginčą dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Minėtoje išnagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo nepagrįstas praturtėjimas, todėl abiejose byloje buvo skirtingi ieškinių dalykai.

10. Paaiškino, jog šioje civilinėje byloje pareikštame ieškinyje suformuluotu reikalavimu ieškovė nesiekia to paties teisinio rezultato, kokio siekė išnagrinėtoje civilinėje byloje. Naujai reiškiamu ieškiniu siekia apginti savo teises, kurios nebuvo bylos dalykas civilinėje byloje Nr. e2-180-280/2022.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl priimtos nutarties (ne)teisėtumo

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos.

14. Viena iš sąlygų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį ir jį teismas išsprendė, ieškovas praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (LAT 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį, konstatavęs, kad jos pateiktas ieškinys yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-180-280/2022, o pats naujai reiškiamo ieškinio reikalavimas nuo ankstesnėje byloje išnagrinėto ieškinio dalyko skiriasi tik lingvistine formuluote, kadangi ginčo materialinis santykis yra tas pats.

16. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės nurodydama tai, kad ji nesiekia to paties teisinio rezultato, kaip išnagrinėtoje civilinėje byloje, t. y. ieškovė ieškiniu siekia apginti savo teises, kurios nebuvo bylos dalykas civilinėje byloje Nr. e2-180-280/2022.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovė L. K. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. B., UAB „Investorija“ ir UAB „Amber Forest“ 45500 Eur. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-180-280/2022 ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo D. B. solidariai su UAB „Ąžuolijos miškai“, o už ją jos teisių ir pareigų perėmėjais UAB „Amber forest“ ir UAB „Investorija“, šioms taikant dalinę atsakomybę po 22750 Eur (iš viso 45500 Eur) be pagrindo įgytų jos lėšų, taip pat paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliaciniui teismui 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-320-370/2023 atmetus atsakovų D. B., UAB „Amber forest“ ir UAB „Investorija“ apeliacinius skundus.

18. Iš Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-180-280/2022 duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 12 d. ieškovė L. K. kartu su trečiaisiais asmenimis R. R., R. J. ir E. J. ir UAB „Ąžuolijos miškai“ sudarė preliminariąją miško žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė, kad visas turtas parduodamas UAB „Ąžuolijos miškai“ už 99500 Eur. 2019 m. liepos 11 d. buvo patvirtintas ieškovės L. K. išduotas įgaliojimas atsakovui D. B., kuriuo ieškovė įgaliojo atsakovą valdyti, naudoti ir disponuoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais.

19. Minėtos bylos duomenys rodo, kad ieškovė ir tretieji asmenys (pardavėjai), atstovaujami atsakovo D. B., ir UAB „Ąžuolijos miškai“ (pirkėja) 2019 m. liepos 11 d. sudarė rašytinę trišalę sutartį dėl preliminariosios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pardavėjai įsipareigojo parduoti, o pirkėjas - nupirkti žemės sklypus už 99 500 Eur. Ieškovei už jos parduodamų žemės sklypų dalį UAB „Ąžuolijos miškai“ įsipareigojo sumokėti 33 485,60 Eur.

20. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir tretieji asmenys (pardavėjai), atstovaujami atsakovo D. B. (pardavėjai), ir UAB „Silvestica Green Forest Lithuania“ (pirkėja) 2019 m. spalio 7 d. sudarė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (sutartis), kurios pagrindu pardavėjai pardavė žemės sklypus naujajai pirkėjai už 145000 Eur. Ieškovės parduodamų žemės sklypų dalies kaina – 78985,60 Eur.

21. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-180-280/2022 įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad ieškovės L. K. įgaliotiniui atsakovui D. B. nebuvo jokių kliūčių laikytis ieškovės sudarytos preliminarios sutarties, sudaryti pagrindinę sutartį su UAB „Ąžuolijos miškai“, bet jis to savo valia nedarė, mišką pardavė trečiajam asmeniui už didesnę kainą, o su miško savininkais ir pardavėjais neatsiskaitė, jų neinformavo apie sandorio sudarymą jų vardu, gauta suma disponavo savarankiškai. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Ąžuolijos miškai“ preliminaria 2019 m. birželio 12 d. sutartimi nupirkdami iš ieškovės ir trečiųjų asmenų jų turtą pažeidė preliminarią sutartį, todėl ieškovė realiai negavo jai priklausančių lėšų už parduotą jos turto dalį (78985,60 Eur – 33,485,60 Eur = 45500 Eur) atsakovų D. B. ir UAB „Ąžuolijos miškai“ bendrų veiksmų pasekmėje. UAB „Ąžuolijos miškai“ praturtėjo ieškovės sąskaita, pavedus ją atstovauti asmeniui, kuris buvo suinteresuotas, kad UAB „Ąžuolijos miškai“ gautų didesnes sumas, nei avansu sumokėjo turto savininkams, ir preliminaria sutartimi įgijo teisę jį įgyti nuosavybės teisėmis. Nustatyta, kad UAB „Ąžuolijos miškai“ buvo reorganizuota, o jos teisių perėmėjai yra UAB „Amber forest“ ir UAB „Investorija“.

22. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantė UAB „Amber forest“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. B. ir L. K. (toliau – ir atsakovai) 45500 Eur nuostolių sumą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nes, jos vertinimu, ji nuostolius patyrė dėl nesąžiningo atsakovų elgesio, kadangi tarp šalių pagrindinė sutartis buvo nesudaryta be pagrindo, žemės sklypai parduoti UAB „Silvestica Green Forest Lithuania“ už didesnę kainą, t. y. atsakovė L. K. gavo 45500 Eur didesnę naudą iš sutarties sudarymo su trečiuoju asmeniu.

23. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (LAT 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai).

24. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (LAT 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 16,17 punktai).

25. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje.Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (LAT 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; LAT 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).

26. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir teisių gynybos būdas (LAT 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016, 26 punktas).

27. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, bet papildytais, patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (LAT 2015 gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015, LAT 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

28. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-180-280/2022 yra išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir siekiamas iškelti ginčas šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.

29. Pirmiausia, tiek jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-180-280/2022, tiek ir nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatuotas šalių tapatumas. Anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje L. K. buvo ieškovė, o UAB „Amber forest“ - atsakovė, o siekiamoje iškelti šioje byloje jų procesinės padėtys pasikeitė ir nepasikeitė tik atsakovo D. B. procesinė padėtis.

30. Bylos duomenys rodo, kad paminėti dalyvaujantys byloje asmenys yra to paties materialiojo santykio - preliminariosios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir 2019 m. liepos 11 d. rašytinės trišalės sutarties dėl preliminariosios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo, dėl kurių vykdymo teisėtumo ir pagrįstumo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas - dalyviai. Priešingų, nurodytas aplinkybes paneigiančių argumentų apeliantė UAB „Amber forest“ atskirajame skunde nėra nurodžiusi.

31. Be to, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-180-280/2022 ir nagrinėjamoje byloje sutampa ne tik ginčo šalys, bet ir šių bylų ginčo dalykas bei pagrindas, kuriuo yra grindžiami pareikšti materialieji reikalavimai. Iš procesinių dokumentų matyti, kad abiejose bylose sutampa ne tik pareikštų materialiųjų reikalavimų lingvistinės formuluotės, bet ir ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, teisių gynybos būdas. Abiejose bylose keliami reikalavimai dėl preliminariosios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 11 d. sudarytos rašytinės trišalės sutarties dėl preliminariosios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties netinkamo vykdymo ir dėl to patirtų nustolių atlyginimo. Be to, kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-180-280/2022, taip ir nagrinėjamoje byloje apeliantė UAB „Amber forest“ ieškiniu pareikštus materialiuosius reikalavimus grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (tuo pačiu faktiniu pagrindu).

32. Pažymėtina, kad šioje byloje apeliantė UAB „Amber forest“ galimai patirtus 45500 Eur nuostolius motyvuoja nesąžiningu atsakovų elgesiu, kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis visiškai be jokio pagrindo, o žemės sklypai parduoti trečiajam asmeniui UAB „Silvestica Green Forest Lithuania“ už didesnę kainą, dėl ko atsakovė L. K. gavo 45500 Eur didesnę naudą iš sutarties sudarymo su trečiuoju asmeniu. Tačiau, kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-180-280/2022, joje įsiteisėjusiu sprendimu konstatutoa, jog pagrindinė žemės sklypų sutartis tarp ieškovės (L. K.) ir trečiųjų asmenų su UAB „Ąžuolijos miškai“ (apeliantė UAB „Amber forest“ yra jos teisių perėmėja) nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovų UAB „Ąžuolijos miškai“ ir D. B. kaltės.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, kuriose reglamentuotas atsisakymas priimti ieškinį, kai nustatoma, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantės UAB „Amber forest“ atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė