Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

Civilinė byla Nr. e2-144-418/2025

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01032-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,

sekretoriaujant Vaidai Šukienei,

dalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Gruop“ atstovei M. V.,

atsakovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ atstovui advokatui Vaidui Rakauskui,

trečiajam asmeniui J. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai A. K.,

nedalyvaujant trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Gruop“ ieškinį atsakovei UAB „Druskininkų butų ūkis“, tretiesiems asmenims nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, J. B. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Druskininkų butų ūkis“ (toliau - atsakovas), prašydama priteisti 12 433,17 Eur žalos atlyginimo, 6 % procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2023-12-16 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), (toliau –namas) dėl netinkamai prižiūrimo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio buvo apgadintas butas Nr.

(duomenys neskelbtini)

(toliau – Butas), kurį ieškovas įvykio metu buvo apdraudęs butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovui, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovas sureguliavo žalą ir išmokėjo iš viso 12 433,17 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Atsakovas draudžiamojo įvykio metu buvo paskirtas Daugiabučio namo administratoriumi, kuris, be kita ko, buvo atsakingas už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų (tame tarpe ir nuotekų vamzdyno) priežiūrą. Atsakovas teikdamas informaciją apie draudžiamojo įvykio priežastis ieškovui nurodė, kad butas buvo užlietas nuotekoms išsiveržus iš nuotekų stovo, kad namo gyventojai neatsakingai naudojosi nuotekų vamzdynu ir jį mesdavo įvairias atliekas, tačiau tai patvirtinančių duomenų atsakovas ieškovui nepateikė – likviduojant avariją sudarytame akte atsakovas nenurodė, jog vamzdyne buvo rasta kokių nors atliekų, taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būti galima spręsti, kad jis vykdė visas teisės aktų jam nustatytas pareigas, susijusias su namo nuotekų vamzdyno priežiūra, todėl sprendė, kad nuotekų stovas užsikimšo ne dėl į stovą mestų atliekų, o dėl netinkamos priežiūros/ profilaktikos ir draudikas turi teisę iš atsakovo reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė savo ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ nesutinka su ieškovo ieškiniu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad ieškovas ieškinį grindžia dviem aplinkybėmis: atsakovas neįrodė, kad bendro naudojimo buitinės kanalizacijos vamzdis (nuotekų stovas) buvo užsikišęs nuo gyventojų įmestų atliekų; nuotekų stovas užsikimšo dėl nuotekų stovo netinkamos priežiūros / profilaktikos. Remdamasis kasacinio teismo praktika, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 yra patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – nuostatai), Aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninis reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) pažymi, kad dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjMtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-563-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-563-687/2015">3K-3-563-687/2015</a>). Reglamento 87.2 punktas numato, kad namo būklei įvertinti yra atliekamos periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.). Paskutinį kartą iki 2023-12-16 įvykio statinio apžiūra, kaip ir numatyta aukščiau paminėtuose teisės aktuose, kurios tikslas – įvertinti namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčius prieš prasidedant šildymo sezonui, jų remonto ir kitokio tvarkymo poreikį – buvo atlikta (duomenys neskelbtini)ir surašytas bei atsakingų specialistų pasirašytas statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 6 dalyje buvo aprašyta ir vamzdynų būklė – vamzdynai sandarūs, pro juos neprateka nuotekos, todėl atsakovas laikėsi jam, kaip šio daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui, keliamų reikalavimų. Be to, jokio papildomo poreikio tikrinti vamzdynus nebuvo būtinybės, kadangi nei vienas šio daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkas (kaip ir ginčo buto savininkas) nesikreipė į atsakovą dėl vis užsikemšančio vamzdyno, nepratekėjimų, vamzdžių užsikimšimų ir pan. Kai tik atsakovo avarinė tarnyba gavo pranešimą iš minėto buto savininko apie užlietą butą, atsakovo avarinės tarnybos darbuotojai nedelsiant atvyko į įvykio vietą ir likvidavo avariją, kurios vietoje buvo rastos į nuotekų vamzdį sumestos atliekos, kurios ir užkimšo šį vamzdį rūsio dalyje. Fotografuoti rastas atliekas nei teisės aktai, nei elementari logika nereikalauja ir tai nėra būtina. Nuotekų stovas buvo nedelsiant išvalytas, jokių kitų bendrosios inžinerinės įrangos gedimų nebuvo nustatyta ir jokie papildomi remonto darbai nesant tam poreikio nebuvo vykdomi. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už daugiabučio namo gyventojus, kurie maisto atliekas, higienos priemones tiesiog supila / išmeta į savo butuose įrengtus santechnikos įrenginius, iš kurių tai ir nukeliauja nuotekų vamzdžiais. Likviduojant avarijos padarinius paaiškėjo, kad savavališkai į butą, adresu (duomenys neskelbtini), yra atvestas (prijungtas) nuotekų vamzdis. Šio buto savininkas atpjovė bendro nuotekų stovo dalį ir jo vietoje įdėjo išsišakojimą, prie kurio prijungė vamzdį į savo butą. Toks prisijungimas nebuvo derintas su atsakovu ir jam apie tai nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Šioje vamzdžio, kylančio nuo bendro nuotekų stovo į dešinės pusės viršų, dalyje turėjo būti įrengtas atbulinis vožtuvas, kuris nebūtų leidęs visoms daugiabučio gyvenamojo namo nuotekoms patekti į (duomenys neskelbtini) butą, jeigu žemiau dėl šio savavališko įvado būtų užsikišęs bendras nuotekų vamzdis. Šios situacijos atsakovas niekaip negalėjo kontroliuoti, kadangi su juo joks vamzdynų projektas šio buto savininko nebuvo pateiktas, derintas ir pan. Taigi atsakovas vykdė visas jam teisės aktų nurodytas pareigas, dėl šio bendro nuotekų stovo jokių nusiskundimų iš gyventojų nei iki 2023-12-16 įvykio, nei po jo negavo, bendro nuotekų vamzdyno būklė buvo tinkama ir tai buvo nustatoma periodinių apžiūrų metu, iš kurių paskutinė vyko likus apie trims su puse mėnesio iki (duomenys neskelbtini) buto užliejimo fakto užfiksavimo. Jeigu ne savavališkas ir technologiškai akivaizdžiai neteisingas (duomenys neskelbtini) buto savininko „prisijungimas“ prie bendro daugiabučio gyvenamojo namo nuotekų stovo, 2023-12-16 įvykis nebūtų kilęs, todėl atsakovo veiksmuose nėra nei vienos deliktinės atsakomybės sąlygos, o dėl 2023-12-16 įvykio yra atsakingas tik buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris nederinęs su atsakovu ir jo atsakingais darbuotojais, neturėdamas inžinerinių tinklų įsirengimo (prisijungimo) plano, ne tik kad neteisėtai ir savavališkai prisijungė prie bendro nuotekų vamzdyno, bet ir padarė tai neteisingai ir netinkamai (nebuvo atbulinio vožtuvo, kuris tiesiog esant tokiai situacijai (užsikimšus bendram namo nuotekų stovui) nebūtų leidęs visų 4 aukštų virš (duomenys neskelbtini) buto nuotekoms tekėti į (duomenys neskelbtini) butą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais, prašė ieškovo ieškinį atmesti.

Trečias asmuo J. B. atsiliepimu sutinka su ieškovo pozicija, o atsakovo argumentus laiko nepagrįstais.

Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai ją kaltina, teigdamas, kad dėl kilusios žalos yra ji atsakinga, kadangi savavališkai į butą adresu (duomenys neskelbtini), atvedė (prijungė) nuotekų vamzdį, atpjovė bendro nuotekų stovo dalį ir jo vietoje įdėjo išsišakojimą, prie kurio prijungė vamzdį į savo butą. Pažymi, kad jokių savavališkų prisijungimo darbų ji neatliko - 2021 m. bute buvo atliktas paprastasis remontas, apie kurį teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuota ir savivaldybės administracija, ir remonto metu nebuvo perkeliama kanalizacijos vamzdžių vieta ir atvedami papildomi kanalizacijos vamzdžiai. Ji trišakio nemontavo – šį sumontavo pats atsakovas tik po avarijos, kad ateityje įvykus tokiam pačiam įvykiui nuotekų srautas tekėtų ne į butus, o į rūsį. Jei išsišakojimas, trišakis būtų buvęs sumontuotas kažkieno savavališkai, atsakovas privalėjo tai pastebėti eilinės apžiūros metu, užfiksuoti ir imtis veiksmų tokio savavališko trišakio pašalinimui, tačiau tokių veiksmų atsakovas nesiėmė ir, kaip matyti iš atsiliepimo turinio, net neketino imtis. Pasisakant apie atsakovo teiginius dėl būtinybės sumontuoti atbulinį vožtuvą, nurodo, kad pastato bendrose patalpose iš viso yra 4 kanalizacijos vamzdžių stovai, tačiau nei viename iš jų nėra atbulinio vožtuvo. Jei atsakovas nuomone tokie vožtuvai yra būtini tinkamam daugiabučio namo eksploatavimui, jis, tinkamai vykdydamas savo pareigas, tokius vožtuvus privalėjo sumontuoti arba bent jau informuoti gyventojus, kad būtina juos sumontuoti, ir surengti šiuo klausimu gyventojų balsavimą. Atsakovo tinkamo pareigų vykdymo nepagrindžia ir atsakovo teiginys, jog eilinės apžiūros metu buvo konstatuota, jog vamzdynai sandarūs, pro juos neprateka nuotekos. Ta aplinkybė, kad vamzdyne nėra „skylių“, pati savaime nepatvirtina geros vamzdynų būklės. Vykdomos priežiūros esmė ir paskirtis ir yra užbėgti „skylių“ atsiradimui, o ne jas šalinti tik po to, kai jos atsiranda, todėl bendro naudojimo turto tvarkymas tik po žalos atsiradimo yra netinkamos techninės priežiūros pasekmių šalinimas, o ne tinkama techninė turto priežiūra. Atsakovas teigia, jog kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo priežastis buvo netinkamų atliekų pylimas aukščiau esančiuose butuose, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens veiksmų ir kilusios žalos. Taigi žala kilo dėl atsakovo kaltės (netinkamo savo pareigų vykdymo), o jei teismas ir nenustatys atsakovo neteisėtų veiksmų, trečiasis asmuo bet kokiu atveju nėra atsakingas už kilusią žalą, kadangi nėra jokio priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir trečiojo asmens veiksmų.

Teismo posėdyje trečias asmuo ir jo atstovas palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais, prašė ieškovo ieškinį tenkinti.

Trečias asmuo AB „Lietuvos draudimas“, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, atsiliepimo į šalių procesinius dokumentus nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) Gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraudęs trečio asmens - draudėjos J. B. būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovo pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) draudėja informavo ieškovą, kad grįžus į namus butą rado užlietą fekaljomis - sugadintas virtuvės komplektas, minkštas kampas, komoda, sulieta buitinė technika, kilimai, užuolaidos, plintusai, vietomis atsilupę sienų dažai. Jos nurodomos aplinkybės užfiksuotos ir ieškovo (duomenys neskelbtini) Turto apžiūros akte (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad turtas apgadintas galimai dėl galimai užsikišusios kanalizacijos bendro stovo, esančio rūsyje, įvykis taip pat užfiksuotas foto nuotraukomis.

(duomenys neskelbtini) Nuostolių apskaičiavimo, remonto sąmatoje pritaikius turto nusidėvėjimą ir išskaitą pagal draudimo sutartį buvo apskaičiuota 4 886,03 Eur žala nekilnojamam turtui, 7 547,14 Eur – kilnojamam turtui, ir šios sumos išmokėtos draudėjai mokėjimo pavedimais (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad atsakovas vykdo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą. Iš (duomenys neskelbtini) statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas atliko statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), periodinę (sezoninę) apžiūrą su tikslu įvertinti namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčius prieš prasidedant šildymo sezonui, jų remonto ir kitokio tvarkymo poreikį, kurios metu, be viso kito, buvo apžiūrėta ir buitinė kanalizacija – jokių defektų nebuvo nustatyta.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) raštu „Dėl informacijos pateikimo (23/220-11683).“ Nr. 5 informavo ieškovą, kad (duomenys neskelbtini) jo avarinė tarnyba buvo iškviesta į butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas neatsakingas butų savininkų naudojimasis inžineriniais tinklais - nuotekų tinklų stovas butui arba butams, kurių įrenginiai prijungti prie nuotekų stovo, buvo užkimštas netvarkingai naudojant butuose esančią inžinerinę įrangą ir įrenginius (priklausančius butų savininkams ir prižiūrimus butų savininkų), t. y. pilant į nuotekų tinklus maisto atliekas, šiukšles, metant higienos priemones ir kt. Nuotekų tinklų stovas įvykio metu buvo išvalytas, bendrosios inžinerinės įrangos gedimų nefiksuota, jokie remonto darbai nebuvo vykdomi. Taip pat atsakovas (duomenys neskelbtini) raštu „Dėl informacijos pateikimo (23/220-11683)“ Nr. 54 pateikė ieškovui (duomenys neskelbtini) Darbų atlikimo aktą, sudarytą dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos kanalizacijos stovo užsikišimo, iš kurio matyti, kad buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) buto užpylimas dėl kanalizacijos stovo užsikišimo.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti padarytą žalą subrogacijos tvarka.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

Byloje esminis ginčas tarp šalių ir kilo dėl to, ar atsakovas tinkamai atliko savo, kaip ginčo pastato administratoriaus, pareigas, ar jo elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad ieškovo apdraustam turtui (patalpoms / butams) nekiltų žala.

Pasisakant dėl žalos, padarytos ieškovo apdraustam turtui dėl buitinės kanalizacijos užsikišimo, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos kilimui išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir pan.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas yra ginčo daugiabučio namo administratorius.

CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Vykdant šią pareigą, administratorius vadovaujasi techninio prižiūrėtojo pateiktu daugiabučio namo būklės vertinimu ir jo nustatytu poreikiu imtis būklės atkūrimo veiksmų pagal privalomuosius reikalavimus, numatytus STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Visais kitais atvejais, kai nėra nustatyta privalomųjų reikalavimų neatitinkanti bendrojo naudojimo objektų būklė, administratorius pagal taikytinus teisės aktus privalo gauti daugiabučio namo patalpų savininkų pritarimą bet kokiems veiksmams, susijusiems su bendrojo naudojimo objektais, jų remontu, atnaujinimu ar kitokiu tvarkymu bei organizuoti daugiabučio namo patalpų savininkų priimtų sprendimų vykdymą (Nuostatų 3, 4.11. punktai).

Daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas nėra daugiabučio namo valdytojas daiktinės teisės prasme, neatlieka savarankiško valdymo ir neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su daugiabučio namo valdymu, įskaitant remonto atlikimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (likviduoti avarijas ir kitus padarinius, galinčius sukelti žalos žmonių gyvybei ar aplinkai). Pažymėtina, kad administratorius veikia kaip daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturčių priimtų sprendimų vykdytojas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kai administratoriui suteikta teisė savarankiškai imtis veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” (toliau ir Reglamentas) 11 punktą, statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Pagal Reglamento 34 punktą, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 punktą, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja naudotojas. Dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas (Kauno apygardos teismo 2023-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk2NC0zNDMvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-964-343/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-964-343/2023">e2A-964-343/2023</a>, 22-29 punktai).

Ieškovas iš esmės savo ieškinį grindžia dviem aplinkybėmis - atsakovas neįrodė, kad bendro naudojimo buitinės kanalizacijos vamzdis (nuotekų stovas) buvo užsikišęs nuo gyventojų įmestų atliekų, ir kad nuotekų stovas užsikimšo dėl nuotekų stovo netinkamos priežiūros / profilaktikos.

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Šiuo nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, atliko realius veiksmus dėl ginčo pastato būklės įvertinimo –(duomenys neskelbtini) buvo atlikta statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), periodinė (sezoninė) apžiūra su tikslu įvertinti namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčius prieš prasidedant šildymo sezonui, jų remonto ir kitokio tvarkymo poreikį, kurios metu, be viso kito, buvo apžiūrėta ir buitinė kanalizacija – jokių defektų nebuvo nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad iki ginčo įvykio būtų gauti gyventojų pranešimai apie buitinės kanalizacijos kišimąsi.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, gavęs pranešimą apie (duomenys neskelbtini) įvykį, nedelsiant atvyko į įvykio vietą, kurią apžiūrėjęs nustatė, kad buto užliejimo priežastis - bendro naudojimo inžinerinės įrangos kanalizacijos stovo užsikišimas dėl butui arba butams, kurių įrenginiai prijungti prie nuotekų stovo, netvarkingai naudojant butuose esančią inžinerinę įrangą ir įrenginius (priklausančius butų savininkams ir prižiūrimus butų savininkų), t. y. pilant į nuotekų tinklus maisto atliekas, šiukšles, metant higienos priemones ir kt.), kas buvo užfiksuota (duomenys neskelbtini) Darbų atlikimo akte, išvalė nuotekų tinklų stovą, daugiau jokių bendrosios inžinerinės įrangos gedimų nerado, todėl remonto darbai nebuvo vykdomi.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas buvo pakankamai aktyvus, apdairus ir rūpestingas, tinkamai ir savalaikiai atliko ginčo pastato bendrųjų konstrukcijų patikrinimą, o atsižvelgiant į tai, kad iki įvykio nebuvo fiksuotas nei vienas pastato bendro naudojimo inžinerinės įrangos kanalizacijos stovo užsikišimas, labiau tikėtina, kad ši problema pastato administratoriui nebuvo žinoma, dėl ko nebuvo organizuotas prevencinis šio defekto šalinimas, taip užkertant kelią žalai atsirasti, o ginčo atvejis buvo netikėtas, nulemtas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams netinkamu pareigų vykdymu prižiūrint jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias bendrosios pastato inžinerinės sistemas, inter alia, kanalizacijos vamzdynus.

Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, teismas negali daryti išvados, jog atsakovas, veikdamas kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, techninės priežiūros vykdytojas, pažeidė kokias nors pareigas ar netinkamai vykdė kokias nors teisės aktuose numatytas funkcijas bei tokiais veiksmais sąlygojo žalos atsiradimą ieškovo draudėjai priklausančiame būste.

Atsakovo visuose pateiktuose ir teismo aptartuose rašytiniuose įrodymuose nuosekliai nurodoma, kad žala butui padaryta dėl bendro naudojimo inžinierinės įrangos kanalizacijos stovo užsikišimo butui arba butams, kurių įrenginiai prijungti prie nuotekų stovo, netvarkingai naudojant butuose esančią inžinerinę įrangą ir įrenginius, t. y. pilant į nuotekų tinklus maisto atliekas, šiukšles, metant higienos priemones ir kt., todėl netikėti atsakovo nurodyta priežastimi teismas neturi pagrindo. Be to, pats ieškovas teismui pateiktame (duomenys neskelbtini) Turto apžiūros akte nurodo, kad turtas apgadintas galimai dėl užsikišusios kanalizacijos bendro stovo, esančio rūsyje. Jokių kitų įrodymų savo nurodytiems argumentams pagrįsti ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Neįrodytomis laikytinos ir trečio asmens J. B. nurodoma aplinkybė, kad ji, kaip ginčo buto savininkė trišakio nemontavo, kad trišakis buvo sumontuotas paties atsakovo po avarijos – trečias asmuo nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas po avarijos sumontavo trišakį.

Byloje nustačius, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kurių pasekmėje galėjo kilti žala, prižiūrėdama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangą veikė rūpestingai ir laikėsi teisės aktų reikalavimų, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų, sąlygojančių atsakovo deliktinės atsakomybės kilimą. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas dėl kitų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, priimdamas sprendimą nepasisako.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo atmestinas.

Teismui atmetus ieškovo ieškinį, ieškovo paskaičuotos žalos dydžio pagrįstumas nebuvo vertinamas, tačiau teismas įžvelgia tai, kad į ieškovo sąmatą padarytų nuostolių atlyginimui įtraukta daugiau darbų, negu iš tiesų buvo padaryta nuostolių – (duomenys neskelbtini) Nuostolių apskaičiavimo, remonto sąmatoje nurodyti tokie darbai, kaip lubų ir sienų pilno atstatymo ir remonto darbai, kurie net nenurodyti ieškovo (duomenys neskelbtini) Turto apžiūros akte.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas sumokėjo 2 904,00 Eur, trečias asmuo J. B. pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas sumokėjo 1 210,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, o trečias asmuo palaikė ieškovo ieškinį, trečio asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovui iš ieškovo priteistina 2 904,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso dalimi, 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės UAB „Druskininkų butų ūkis“, juridinio asmens kodas 152007157, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė