S. R. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-366-1196/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04251-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 10 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,

kaltinamajam S. R., jo gynėjui (advokatui) Viktorui Rutkauskui,

asmeniui, siekiančiam tapti kaltinamojo laiduotoju D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

1. S. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. vasario 2 d. apie 20.10 val., Trakų sen., Žukiškių k., Mėgėjų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad 2025 m. vasario 1 d. pas kolegą (duomenys neskelbtini), šventė gimtadienį. Nuvažiavo jam priklausančiu automobiliu Volvo V70. Pas kolegą vartojo alkoholį, ryte sveikatą pataisė alkoholiu, dviese išgėrė 0,7 l degtinės „Starka“ ir užmigo. Pabudęs nesiorientavo ar vakaras ar rytas, sėdo į automobilį ir vienas išvažiavo namo į Vilniaus rajoną. Važiuojant pasiklydo ir įvažiavo į kažkokį kiemą. Prie jo, sėdinčio už vairo, priėjęs asmuo paklausė ką jis daro jo kieme. Paaiškino, kad pasiklydo. Nepažįstamas vyriškis pasakė, kad jis atrodo išgėręs, neleis toliau važiuoti ir iškvietė policiją. Jis nesipriešino. Dėl to, kad vairavo neblaivus kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Pateikė prašymą, kuriame prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinės D. R. atsakomybei. Prašyme nurodė, kad su pažeidimu visiškai sutinka, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, žada dėti maksimalias pastangas ir naujų nusikalstamų veikų nedaryti. Prašė esant galimybei paskirti kuo trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą, kadangi užsiima apdailos darbais, todėl teisė vairuoti jam svarbi.

3. Teisiamojo posėdžio metu, asmuo, sutinkanti būti kaltinamojo laiduotoju D. R. palaikė prašymą, kuriame prašo atleisti sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant S. R. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad S. R. yra jos sutuoktinis, gyvena drauge 18 metų, turi du vaikus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos sutuoktinis išgyvena, nuoširdžiai gailisi. Sutuoktinio poelgį vertina blogai, nesitikėjo, kad galėjo taip nutikti.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas (advokatas) Viktoras Rutkauskas sutiko su prokurorės išsakyta pozicija dėl laidavimo ir prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

5. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašymui taikyti laidavimą neprieštaravo ir siūlė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės D. R. laidavimą, nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 2 metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės Volvo konfiskavimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2025 m. vasario 12 d., S. R. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamojo S. R. sutuoktinės D. R. prašymo atleisti kaltinamąjį pagal jos laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, sutinkant kaltinamojo gynėjui, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 426 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė pagreitinto proceso tvarka (BPK 432 straipsnis).

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

8. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

9.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. B. apklausos metu nurodė, kad 2025 m. vasario 2 d., buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai maždaug apie 20.10 val. išėjo į kiemą ir lauke prie garažo pamatė stovintį mėlynos spalvos automobilį VOLVO, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie automobilio atidarė vairuotojo dureles ir pamatė vairuotojo vietoje sėdintį vyriškį, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Kaip vėliau iš policijos pareigūnų sužinojo, kad tai S. R., kuris važiuodamas pasiklydo. Kadangi buvo neblaivus, iškvietė policiją. Vyriškio nepažįsta, matė pirmą kartą;

9.2. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Arūnas Zaremba apklausos metu nurodė, kad 2025 m. vasario 2 d. dirbo su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu Stasiu Vitkausku, kai 20.23 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad į pranešėjo kiemą atvažiavo automobilis „Volvo“, kurio vairuotojas neblaivus. Vairuotojo nepažįsta, jį sulaikė, neleidžia išvažiuoti. Laukia. Atvykę pranešėjo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), rado mėlynos spalvos automobilį „Volvo V70“, automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vyriškis (S. R.). Vyriškis prisipažino, kad jis vairavo, važiuodamas pasiklydo ir yra išgėręs. Patikrinus blaivumą alkotesteriu buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas, antruoju pūtimu nustatytas 2.20 prom. girtumas;

9.3. iš 2025 m. vasario 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija-pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. S. R. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš pusantros valandas, alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu 20.47 val. nustatytas 2,31 promilės girtumas, antru tikrinimu 21.10 val. nustatytas 2,20 promilės girtumas.

10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTMyLTkzNS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-132-935/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-132-935/2021">1A-132-935/2021</a>, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzE1LTkwOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-315-908/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-315-908/2020">1A-315-908/2020</a>, nuosprendžio 13 punktas).

12. Teismo vertinimu, kaltinamojo S. R. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2025 m. vasario 2 d. apie 20.10 val., Trakų sen., Žukiškių k., Mėgėjų g., neblaivus, kai nustatytas 2,20 promilės neblaivumas, vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras grįžti į namus, kai su kolega išgėrė nemažą kiekį alkoholio). Nenustatyta, kad S. R. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: S. R. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol pasiklydęs įvažiavo į svetimą kiemą. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

13. Teisme gautas kaltinamojo S. R. ir jo sutuoktinės D. R. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

14. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse (nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos) nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI3LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-127-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-127-628/2021">2K-127-628/2021</a>, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-697/2019">2K-184-697/2019</a>, nutarties 5 punktas).

15. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų S. R. baudžiamojoje byloje:

15.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;

15.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 4 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNjI4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-628/2019">2K-96-628/2019</a>, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą: asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. D. R. yra kaltinamojo S. R. sutuoktinė. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (kaltinamojo sutuoktinė). Asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju D. R. neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau administracinis nusižengimas nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi (greičio viršijimas), darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, jog D. R. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų D. R. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, sutuoktinius siejantys tvirti santykiai, bendravimas, asmeninės savybės vienareikšmiškai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nesumenkino sutuoktinio padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl sutuoktinio padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys būtent bendravimu;

15.3. kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); turtinė ar kitokio pobūdžio žala tretiesiems asmenims nepadaryta;

15.4. pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI3LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-127-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-127-628/2021">2K-127-628/2021</a>, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs. Nors kaltinamasis per paskutinius 3 metus baustas administracine tvarka (nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų atsigulti ant žemės; nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones; viršijo greitį), tačiau administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirba, vykdo individualią veiklą, UAB „S.“ kaltinamąjį apibūdina kaip kultūringą, nekonfliktišką, laiku atsiskaitantį už paslaugas klientą, kuris kartais padeda ir ūkio darbuose, nes yra profesionalus apdailininkas. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. R. laidavimą. Teismo vertinimu, D. R. asmenybė, taip pat kaltinamojo S. R. motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės laidavimą.

17. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis dirba, laiduotoja D. R. dirba, gaunamas atlyginimas nėra didelis, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

18. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokurorė siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Ir nors kaltinamojo nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi pakankamą brandą bei gyvenimiškų vertybių sistemą, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo

19. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) konfiskuoti transporto priemonę „Volvo V70“.

20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos S. R. pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2,20 promilės neblaivumas. Tokie S. R. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms, kadangi važiuodamas pasiklydo, įvažiavo į svetimo asmens kiemą ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius S. R. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU3LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-357-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-357-489/2018">2K-357-489/2018</a>, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. vasario 2 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. vasario 2 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

21. Prokurorė taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Volvo V70“ konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Visgi, tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje (BK 36–40 straipsniai) nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (liet. be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai.

22. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju kaltinamajam S. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „Volvo V70“ konfiskavimas yra pateisinama bei proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Sprendimas konfiskuoti transporto priemonę priimamas įvertinus toliau nurodytas aplinkybes. Pirma, kaltinamojo neblaivumas – vidutinis, t. y. 2,20 promilės. Nustatytas neblaivumo laipsnis viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalią neblaivumo ribą (daugiau kaip 1,51 prom.) 0,69 promilėmis. Tokia aplinkybė rodo didesnį nusikaltimo pavojingumą. Antra, kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus 2025 m. vasario 2 d. (sekmadienį), vakaro metu (apie 20.10 val.), paprastai tokiu paros metu būna pakankamai intensyvus eismo srautas. Trečia, teismas vertina ir tą aplinkybę, jog teismų praktikoje, net ir atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, transporto priemonė paprastai konfiskuojama net ir esant mažesniam neblaivumo laipsniui (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-08-12 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzc1LTg1MS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-375-851/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-375-851/2021">1A-375-851/2021</a> (nustatytas 1,57 prom. neblaivumas); Kauno apygardos teismo 2021-01-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDQtMjQ1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-44-245/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-44-245/2021">1A-44-245/2021</a> (nustatytas 1,65 promilės neblaivumas). Kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių KET pažeidimų, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui.

23. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti S. R. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Volvo V70“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą pas automobilio savininką S. R..

24. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 1 580 Eur. Teismas papildomai paaiškina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTY4LTU5My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-168-593/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-168-593/2021">1A-168-593/2021</a>, nuosprendžio 13 punktas). Nesat ginčo laikytina, jog konfiskuojamos transporto priemonės vertė – 1 580 Eur.

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

25. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

26. Nustatyta, kad kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. vasario 2 d. nutarimais paskirtos šios kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas.

27. Nustatyta, kad kaltinamajam skirta ir kita procesinės prievartos priemonė – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės 2025 m. vasario 3 d. nutarimu skirtas laikinas (nuo 2025 m. vasario 3 d. iki 2025 d. gegužės 3 d.) nuosavybės teisės (transporto priemonės „Volvo V70“) apribojimas.

28. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“. Kita procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

29. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kuria prašoma iš S. R. valstybės naudai priteisti 100,56 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Šiuo nuosprendžiu S. R. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš S. R. nepriteisia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant S. R. laiduotojos D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl S. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti S. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. vasario 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, S. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti S. R. nuosavybės teise priklausančią 1 580 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) transporto priemonę - automobilį „Volvo V70“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), saugomą pas automobilio savininką S. R..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. vasario 2 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės 2025 m. vasario 3 d. nutarimu skirtą laikiną nuo 2025 m. vasario 3 d. iki 2025 d. gegužės 3 d. nuosavybės teisės į transporto priemonę „Volvo V70“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš S. R. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. R., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl S. R. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Miglė Janovičienė