Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Civilinė byla Nr. 2A-58-856/2019

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01236-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.4.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-327-1051/2018 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamąją vietą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, t. y. su vaiko motina. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 87 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti, kad lėšas, skirtas sūnaus išlaikymui, uzufrukto teise valdys ieškovė R. P. (2–3 b. l.).

2. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamoji vieta su jo tėvu (atsakovu) R. S. buvo nustatyta Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi, kai buvo patvirtinta jos ir atsakovo pasirašyta 2015 m. gruodžio 29 d. taikos sutartis. Nurodė, kad šiuo metu iš esmės yra pasikeitusios aplinkybės, kadangi sūnus A. S. nenori gyventi su tėvu, o nori gyventi su motina, todėl būtina atsižvelgti į sūnaus, kuriam dabar 10 metų, norą gyventi su motina ir seserimi A. S..

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas R. S. prašė ieškinį atmesti (26–27 b. l.). Nurodė, kad sūnus gyvena su juo, sėkmingai mokosi Šiauliuose, ir jo gyvenamosios vietos bei mokyklos pakeitimas gali pabloginti vaiko gyvenimo ir mokymosi sąlygas, atsiliepti jo elgesiui ir mokymosi rezultatams, sūnui reikalinga tėvo priežiūra ir auklėjimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė (124–130 b. l.).

5. Teismas nurodė, kad abiejų vaiko tėvų moralinės savybės iš esmės yra vienodos, panaši materialinė padėtis, ieškovės ir atsakovo namuose sudarytos panašios vaiko gyvenimo sąlygos, juose tvarkinga, švaru, vaikas aprūpintas būtinais reikmenimis, baldais, jo poreikiai tenkinami, jo teisės į saugią ir sveiką aplinką vystymuisi nepažeidžiamos, o atsakovas tinkamai atlieka savo pareigas, taip pat būsimos (galimos) gyvenimo sąlygas vaikui užtikrintos ir ieškovės namuose.

6. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog po 2016 m. sausio 21 d. teismo nutarties priėmimo, kuomet vaiko A. S. gyvenamojo vieta buvo nustatyta su tėvu (atsakovu), atsakovas būtų netinkami vykdęs tėvo pareigas, neužtikrintų būtinų vaiko vystymuisi sąlygų, taip pat, kad vaiko gyvenimas su tėvu prieštarautų jo interesams. Priešingai, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2018 m. vasario 19 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo apie A. S.“, mokinio tėvas domisi sūnaus ugdymo pasiekimais bei elgesiu mokykloje, skaito informaciją ir bendrauja per TAMO dienyną, dalyvauja susirinkimuose, individualiuose pokalbiuose, mokyklos bendruomenės renginiuose, mokinys į mokyklą ateina pailsėjęs ir t. t. Taip pat nurodyta, kad A. S. mama R. P. ugdymo įstaigos renginiuose, susirinkimuose nedalyvauja, niekada nėra mokytojai paskambinusi pasiteirauti apie sūnaus ugdymo pasiekimus ar savijautą mokykloje.

7. Be to, atsakovas yra sukūręs šeimą, jo žmona yra vaiko priežiūros atostogose, todėl A. S. yra ir jos prižiūrimas, ji padeda atsakovui rūpintis vaiku, ruošti su juo pamokas, taip pat padeda skatinti vaiką laikytis tam tikrų būtinų taisyklių, kas, kaip minėta, vaikui yra būtina dėl jo paties interesų. Nors ieškovė nurodo, kad jai sūnų padėtų prižiūrėti jos tėvai, konkrečiai tėvas, kuris yra virš 60 metų amžiaus, jis taip pat padėtų sūnui ruošti pamokas, kai ieškovė bus darbe, tačiau teismas sprendė, kad šiuo atveju vaiko interesai, atsižvelgiant į jo asmenybės poreikius, bus labiau užtikrinti atsakovo šeimoje.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs bylos šalių ir liudytojos K. V. paaiškinimus, atsižvelgdamas į Šiaulių apylinkės teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) išvadą, išklausius vaiko nuomonę, į išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės pateiktą išvadą, sprendė, kad vaiko A. S. išreikštas noras gyventi su motina prieštarauja jo paties interesams.

9. Teismas sprendė, kad vaiko noras gyventi su mama yra nulemtas taisyklių nebuvimu, didesnės laisvės buvimu, materialinio pobūdžio pažadais (nupirkti motociklą), todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas su mama šiai dienai yra nesuderinamas su vaiko interesais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Ieškovė R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (134–136 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad vaikas A. nori gyventi su ieškove dėl to, kad ieškovė ne visada geba nubrėžti vaikui ribas, kad trūksta sūnaus elgesio kontrolės, neatitinka tikrovės. Ieškovė kelia savo vaikui reikalavimus tinkamai elgtis, kontroliuoja jo elgesį, tai patvirtina Vaiko teisių tarnybos išvados. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė netinkamai vykdo mamos pareigas. Pats atsakovas teisme patvirtino, kad ieškovė savo pareigas atlieka nepriekaištingai. Skiriasi tik ieškovės ir atsakovo metodai, būdai, kaip vaiką tinkamai auklėti.

10.2. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nereikia atsižvelgti į vaiko nuomonę, jo norą gyventi su mama, prieštarauja įstatymui. CK 3.117 straipsnyje nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras ir išsiaiškinti vaiko norus dėl nagrinėjamo ginčo baigties. Nepaisymas vaiko norų gyventi su mama ir seserimi, seneliais, pablogintų jo būklę.

10.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neįsigilinęs į byloje esančius dokumentus, įrodymus, kurių objektyviai nevertino. Todėl buvo nesilaikoma CPK 185 straipsnio reikalavimų – esamus įrodymus vertinti visapusiškai ir objektyviai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas teismui pažeidus ir neteisingai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas.

11. Atsiliepimu į ieškovės R. P. apeliacinį skundą atsakovas R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės 200 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (141–143 b. l.). Nurodo, kad teismo sprendime išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus. Vaiko noras, kuris yra nulemtas taisyklių nebuvimu, didesnės laisvės buvimu, pakeisti gyvenamąją vietą su mama, šiai dienai vis tik nėra suderinamas su vaiko interesais. Atsakovo manymu, sūnaus A. gyvenamoji vieta turi likti kartu su jo tėvu. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad vaikas yra bauginamas ir jam grasinama, nes tokie apeliantės teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Būtent sūnui gyvenant su tėvu ir pradėjus mokytis Šiauliuose, jo mokymosi rezultatai tapo geresni, pagerėjo sūnaus pažangumas, lyginant su tais rezultatais, kurie buvo gyvenant pas motiną.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2009">3K-3-219/2009</a>; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

14. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos prašymas dėl nepilnamečio sūnaus A. S. gyvenamosios vietos su ja nustatymo, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas priėmė sprendimą neįsigilinęs į byloje esančius dokumentus, įrodymus, kurių objektyviai nevertino, nesilaikė CPK 185 straipsnio reikalavimų – esamus įrodymus vertinti visapusiškai ir objektyviai, nepagrįstai teigė, kad nereikia atsižvelgti į vaiko nuomonę, jo norą gyventi su mama, o teismo padarytos išvados neatitinka realios tikrovės. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalį, teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

16. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. ir M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13). Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje (EŽTT 2006 m. gegužės 9 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje C. prieš Suomiją, peticijos Nr. 18249/02) ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje (EŽTT 2013 m. kovo 7 d. sprendimas byloje R. and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10131/11).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat pažymi, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).

18. Siekiant išsiaiškinti nepilnamečio A. S. nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos, pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi Šaulių apylinkės teismo vyriausiajai specialistei (psichologei) pavesta apklausti nepilnametį A. S., atsakant į teismo pateiktus klausimus. 2018 m. birželio 13 d. vyriausios specialistės (psichologės) rašte „Dėl A. S. nuomonės išklausymo“ nurodyta, kad vaikas reiškia norą gyventi su mama, nurodydamas, jog pas mamą gyventi geriau, yra daugiau ką paveikti, išvažiuoja su dviračiu, pasimaudo, padeda mamai, pas tėtį nėra ką veikti. Vaikas taip pat nurodė, kad pas tėtį yra užrašytos taisyklės, bet jis jų nenori skaityti, pas mamą tokių taisyklių nėra, dėl to ir nori būti pas mamą. A. teigimu, mama yra pažadėjusi kai ką nupirkti. Vyr. specialistės (psichologės) teigimu, vaikas, pasakodamas apie norą gyventi su mama, akcentuoja materialius dalykus (pirkinius), todėl padarė išvadą apie mamos poveikį sūnui. Specialistės vertinimu, tėčio namų aplinkoje skiriamas didesnis dėmesys vaiko savikontrolei ugdyti, yra aiškios taisyklės (pvz. lankyti būrelį, laikytis švaros, reguliariai tikrinami namų darbai ir pan.), vaikas, nenorėdamas prisiimti didesnio pareigų kiekio, išreiškia prielankumą ir solidarizuojasi su mama. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nepilnametis sūnus nori gyventi su mama vien todėl, kad nereikėtų laikytis taisyklių, turėtų mažiau pareigų, atsakomybės, galėtų laisviau jaustis, turėti daugiau laisvalaikio ir užsiimti jam patinkančia veikla.

19. Byloje pateiktame 2018-02-19 (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašte nurodyta, kad A. S. į mokyklą ateina laiku, be priežasties pamokų nepraleidžia, mokytis sekasi patenkinamai, A. S. teikiama logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba, mokinys labai stengiasi, todėl rezultatai gerėja, pagerėjo rašto darbų kokybė, sumažėjo klaidų. Mokykloje yra labai draugiškas, bendraujantis, turi klasėje draugų ir mėgsta su jais žaisti. Mokinio tėvas domisi sūnaus ugdymosi pasiekimais bei elgesiu mokykloje, skaito informaciją ir bendrauja per TAMO dienyną, dalyvauja susirinkimuose, individualiuose pokalbiuose, mokyklos bendruomenės renginiuose. Mokinys į mokyklą ateina pailsėjęs ir gerai nusiteikęs, turi visas mokymosi priemones, berniuko apranga švari, tvarkinga, atitinka sezoną. A. S. mama R. P. ugdymo įstaigos renginiuose, susirinkimuose nedalyvauja, niekada nėra mokytojai paskambinusi pasiteirauti apie sūnaus ugdymosi pasiekimus ar savijautą mokykloje (45 b. l.). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, jo darbas susijęs su automobilių remontu, sūnus A. padeda savo tėvui garaže remontuoti automobilius (32, 52–55 b. l.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas skiria didelį dėmesį sūnaus A. auklėjimui, byloje nepateikta įrodymų, jog sūnaus gyvenimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams, šių aplinkybių nepaneigė ir apeliantė.

20. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei specialistų išvadas, padarė pagrįstą išvadą, kad sūnaus A. S. noras gyventi su motina prieštarauja jo paties interesams.

21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 185 straipsnio reikalavimų – esamus įrodymus vertinti visapusiškai ir objektyviai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas teismui pažeidus ir neteisingai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas.

22. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Savo išvadas dėl ieškinio reikalavimų padarė įvertinęs įrodymų visumą. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik šalių, liudytojų paaiškinimus, bet vertino ir specialistų – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Šiaulių apylinkės teismo vyr. specialistės (psichologės) išvadas (42–43, 99–10, 106–107 b. l.). Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu nelaikytina tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina pati apeliantė. Byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad ieškovė neįrodė, jog sūnaus A. gyvenimas su tėvu tapo nesaugus, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ar prieštarauja vaiko interesams, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus sūnaus gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškove.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, pateikė įrodymus apie tai, jog jis patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovui atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93, 98 straipsniai).

25. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

Vilija Valantienė