Civilinė byla Nr. 2-1968-393/2025
Proceso Nr. 2-13-3-01465-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.10.9.; 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.2.;
3.2.6.1.; 2.6.10.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 8 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,
sekretoriaujant Rytei Kunigonei,
dalyvaujant ieškovui S. K.,
atsakovui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl netinkamai suteiktų paslaugų ir tuo sukeltos neturtinės žalos bei procesinių palūkanų priteisimo pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui V. K., su trečiuoju asmeniu AB Gjensidige.
Teismas,
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas gynėjas, atsakovas V. K., netinkamai nuo 2024 m. vasario 6 d. iki šiol suteikė teisines paslaugas ir neveiksmingai atliko savo, kaip gynėjo pareigas, bei iš V. K., S. K. naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinys grindžiamas ir ieškovas paaiškino, kad palaiko patikslintą 2025 m. sausio 29 d, ieškinį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai dėl netinkamai atliktų paslaugų bei neturtinės žalos. Varėnos PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkių nusikaltimų ieškovui. Valstybė suteikė advokatą, kuris atstovautų ieškovo interesus. Ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau gimė ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ir netgi gimtoji kalba jo yra rusų kalba. Lietuvių kalbos ieškovas nesimokė ir nelaikė egzamino, todėl sunku suprasti kai kuriuos žodžius, teisė yra specifinė sritis, todėl ir buvo paskirtas advokatas. Be to ieškovo išsilavinimas yra tik devynios klasės. Tai patvirtina, kad jam advokatas svarbus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo daroma krata, buvo atvykęs advokatas V. K. kartu su tyrėjais, paimti rašytinius įrodymus. Advokatas turėjo teisėtai vykdyti savo funkcijas, apginti savo klientą, t. y. ieškovą. 2024 m. vasario 6 d. kai buvo atliekama krata ieškovas bendravo su advokatu, apsikeitė kontaktais, t. y. elektroninio pašto adresais. Ieškovas paminėjo advokatui, kad su juo geriausia susisiekti elektroniniu paštu, nes kartais skambučiai nepasiekia adresato, nes jie gyvena kaime. Ieškovui sukėlė įtarimą dėl netinkamo advokato kaip gynėjo atstovavimo. Advokatas kai baigėsi krata, tyrėjai paprašius ieškovo pasirašyti ant kratos protokolo, ieškovas atsisakė tai padaryti nes jis buvo neteisėtas, išimti daiktai nepriklausė ieškovui. Šie išimti daiktai bus teismo vertinami baudžiamojoje byloje, jie nepriklauso jam, todėl neteisėtai išimti. O advokatas paskubėjo pasirašyti vietoje jo, nors jis nedavė advokatui sutikimo. Tai reiškia, kad advokatas patvirtino, kad jis kaip klientas sutiko, o jis tokio sutikimo nedavė. Jam kilo įtarimas, kad advokatas nepilnai, netinkamai vykdo kliento atžvilgiu gynybą. Vėliau pagalvojo, kad advokatas gal nesuprato, kad reikia apsitarti su klientu, galvojo toliau viskas bus gerai. Dar vėliau buvo gauti šaukimai, kad bus vykdomos dviejų nepilnamečių liudytojų apklausos. Nepilnamečių apklausos yra rimtas dalykas, ypač ieškovui nesuprantančiam kaip reikia elgtis, ką sakyti. Baudžiamoji byla dėl nepilnamečių, su ja buvo nesusipažinęs, tikėjosi, kad atvyks į apklausą, jam gynėjas padės, uždavinės klausimus. Šaukimą dėl liudytojų ieškovas gavo prieš savaitę, tyrėjai patvirtino, kad šaukimą gavo. Atvyko į teismą ir laukė advokato, jo nesulaukė, pradėjus apklausą buvo pasakyta, kad advokato nėra, jam tinkamai pranešta apie apklausą. Ieškovui buvo neaišku dėl kokių priežasčių advokatas neatvyko, su juo nesusisiekė. Neturėjo laiko samdyti kito advokato nes ši informacija buvo pasakyta teismo posėdžio metu. Kai pradėjo nepilnamečių apklausą, kilo konfliktas, mergaitės apklausos metu minėjo svarbias faktines priežastis, nurodė kam priklauso sodyba, šių svarbių aplinkybių teismo posėdžio sekretorė į teismo posėdžio protokolą neįtraukė, ką jis sakė nieks neklausė, neturėdamas advokato negalėjo tinkamai pasakyti, kad svarbūs bylos įrodymai būtų įtraukti į protokolą. Pasibaigus apklausoms paprašė jo pasirašyti protokolą, to daryti nesutiko, klausė ar turi pastabų, šito jis taip pat nesuprato, kokias pastabas reikia teikti, ar dėl advokato, ar dėl svarbių faktinių aplinkybių neįtraukimo, šiuo atveju galėjo padėti advokatas, tačiau jo nebuvo. Ieškovas negalėjo tinkamai užduoti klausimų nepilnametėms liudytojoms, o apklausti nepilnamečių dar kartą jau nebus negalima. Atvejai nurodyti kratos metu bei nepilnamečių liudytojų apklausos metu patvirtino šališką gynėjo elgesį ieškovo atžvilgiu. Taip advokatai negali ginti kliento. Todėl ir buvo inicijuota ši byla. Į pirmą ieškinį gavo atsakovo atsiliepimą, prie kurio atsakovas pateikė rašytinį elektroninį laišką, kad apklausoje negalėjo dalyvauti, nes gydėsi ligoninėje. Atsakovas nuslėpė faktą, kad davė sutikimą atlikti nepilnamečių liudytojų apklausas be jo. Gynėjas netinkamai atliko savo pareigas ieškovo atžvilgiu kratos metu, be to neatsisakė ieškovo gynybos pats, o vykdė gynybą netinkamai, nepateikė pilnos informacijos teismui, kodėl nuslėpė faktą, kad sutiko su tyrėja atlikti apklausą jam nedalyvaujant. Šią informaciją ieškovas gavo iš prokurorės. Atsižvelgiant į šiuos visus įrodymus, į advokato žinojimą, advokatas pasirašo vietoje ieškovo, nesitaria su klientu, neatvyksta į apklausą, sukčiauja, duoda sutikimą apklausti nepilnamečius liudytojus, atsakomybė krenta ieškovui, jis net nežino, kad advokatas neatvyks, informuoja tyrėją, o su klientu nesusisiekia. Jei ieškovui būtų pranešta, kad advokatas negalės dalyvauti, tai ieškovas būtų ieškojęs kito advokato arba būtų nesutikęs apklausti nepilnamečių liudytojų, nes advokatas serga. Advokatui moka valstybė, todėl ieškovas nesvarbus ir jam galima ir neatsakyti. Advokatas ligos metu iš viso į elektroninį laišką galėjo neatsakyti. Visa tai ieškovui sukėlė išgyvenimus, neturtinės žalos suma minimali penki šimtai eurų. Išgyvenimai tęsiasi, ar teismas klausinės nepilnametes liudytojas, išgyvenimai tęsiasi ne šiaip dėl kokių asmeninių dalykų, o dėl to, kad baudžiamoji byla yra labai svarbi. Advokatas iki šiol neatsisakė gynybos. Ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir gydytoja yra paskirta (duomenys neskelbtini). Lietuvoje nedirba, nemokamo gydymo negauna, samdyti privatų gydytoją pinigų neturi. Dėl baudžiamosios bylos jam yra apribotas išvykimas iš Lietuvos jis negali pasiekti savo gydytojo. Skambino gydytojai, ji sakė, kad padėti negali, nes turi atvykti pats. Neatsimena, kad jam advokatas būtų davęs vizitinę kortelę ar elektroninio pašto adresą kratos pradžioje. Ikiteisminis tyrimas yra baigtas. Byla tuoj bus perduota teismui, jam kaltinamasis aktas jau įteiktas.
Atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkimu, vėliau tyrėjos buvo paskirtas ginti ieškovą, įtariamąjį S. K. ikiteisminio tyrimo metu. 2024 m. vasario 6 dieną kartu su tyrėja, kita advokate ir pareigūnais vyko atlikti kratą S. K. namuose. Atvykus į namus, tyrėja pristatė ikiteisminio tyrimo veiksme dalyvaujančius asmenis, tame tarpe nurodė visus pareigūnus ir advokatus. Tai atlikus tyrėjai, atsakovas asmeniškai prisistatė S. K. ir bandė įteikti savo vizitinę kortelę. Tačiau jis atsisakė ją priimti ir pareiškė, kad advokatas jam nereikalingas. Tada jis ieškovui paaiškino, kad advokatas atliekant kratą yra reikalingas siekiant užtikrinti ieškovo atžvilgiu atliekamų veiksmų teisėtumą. Tuomet ieškovas neprieštaravo dėl advokato dalyvavimo ikiteisminio tyrimo veiksme. Krata vyko ilgą laiką, pabaigus buvo surašomas kratos protokolas. Protokolas buvo perduotas ieškovui, su protokolu jis susipažino, jį perskaitė ir atsakovas. Ieškovas atsisakė protokolą pasirašyti. Motyvų dėl kurių jis atsisakė pasirašyti, pastabų dėl protokolo turinio ieškovas nepareiškė, t. y. protokole nurodytų daiktų, jų kiekio, požymių neneigė, tačiau atsisakė pasirašyti. Nurodytą faktą pareigūnė pažymėjo protokole. Ji parašė, kad ieškovas nuo parašo atsisakė. Atsakovas kaip S. K. advokatas protokole pasirašė ne už ginamąjį, kaip ieškovas teigia, o savo parašu patvirtino surašytame procesiniame dokumente nurodytų duomenų teisingumą bei ginamojo atsisakymą pasirašyti kratos protokolą. Ieškovas yra ne visai sąžiningas teigdamas, kad advokatas jam neįteikė ir nebandė įteikti vizitinės kortelės su advokato kontaktiniais duomenimis, o vėliau advokatui savo elektroninio pašto adreso neįteikė. Kadangi iš atsakovo kortelę imti atsisakė, sakydamas kad jam jos nereikia. Krata taip ir baigėsi. Kaip jau minėjo pats ieškovas nepilnamečių liudytojų apklausa turėjo vykti (duomenys neskelbtini). Tuo metu atsakovas gydėsi Vidaus reikalų ministerijos medicinos centre ir į telefoną, elektroninį paštą, gavo pranešimą, kad tą pačią dieną bus vykdoma nepilnamečių liudytojų apklausa. Todėl tyrėjai pranešė, kad apklausoje dalyvauti negalės dėl gydymosi. Po kažkiek laiko tyrėja paklausė ar atsakovas sutinka, kad būtų vykdoma apklausa jam nedalyvaujant. Įstatymas numato, kad liudytojų apklausa gali būti vykdoma nedalyvaujant tiek gynėjui, tiek įtariamajam. Atsakovas kategoriškai tvirtina, kad iki šios apklausos ir vėliau ieškovo elektroninio pašto adreso nežinojo, todėl negalėjo pranešti apie būsimą apklausą. Ieškovas paaiškino, kad jis apie apklausą žinojo. Kaip jau minėjo atsakovas iki (duomenys neskelbtini) iki apklausos elektroninio pašto adreso neturėjo, todėl ir negalėjo pranešti apie būsimą apklausą ir tuo pačiu negalėjo sužinoti jo pozicijos dėl apklausos. Įstatymas nedraudžia atlikti asmenų apklausą nedalyvaujant pas ikiteisminio tyrimo teisėją tiek gynėjui, tiek ir įtariamajam. Ieškovo elektroninio pašto adresą sužinojo 2024 m. rugpjūčio mėnesį kai vėl būnant reabilitacijoje gavo pranešimą iš tyrėjos, kad bus vykdoma apklausa. Šiame pranešime jau buvo nurodytas ieškovo elektroninio pašto adresas. Tuomet parašė pranešimą tyrėjai ir ieškovui nurodydamas, kad ieškovui yra paskirta ekspertizė atitinkamoje įstaigoje, pasiūlė tyrėjai kreiptis į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą dėl kito gynėjo paskyrimo ir jam buvo paskirta kita gynėja, kuri nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio toliau ir gina ieškovą. Taigi teisinė pagalba ieškovui buvo teikiama. Ieškovas buvo pareiškęs Valstybės garantuojamos pagalbos skyriui dėl atsakovo (advokato) nušalinimo. Valstybės garantuojamos pagalbos Kauno skyrius šį prašymą persiuntė Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisėjas prašymą dėl nušalinimo atmetė. Ieškovas pateikė skundą Kauno apygardos teismui ir šiam teismui atsakovas pareiškė, kad neprieštarauja jog būtų nušalintas, bet objektyvių duomenų dėl nušalinimo nėra. Apygardos teismas nusprendė, kad pagrindo nušalinti atsakovą nėra ir tada buvo atliekama visa eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriose atsakovas dalyvavo. Ieškovas jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas, kadangi atsakovas visus veiksmus atliko vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinęs atsakovas nebuvo, buvo susipažinęs tik su tais veiksmais kurių atlikime dalyvavo.
Liudytoja R. G. paaiškino, kad ji dirba vyr. tyrėja, ieškovą pažįsta, atliko ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, ieškovas buvo įtariamasis. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir jau surašytas kaltinamasis aktas. Šiame ikiteisminiame tyrime atskirus procesinius veiksmus atlikti buvo įtraukti ir kiti tyrėjai. Procesinių veiksmų atlikimo metu su ieškovu, jis teigė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Asmens duomenų pažymoje taip pat buvo nurodyta, kad ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau korespondencijos adresas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini). Įtariamajam buvo garantuota teisė į gynybą ir gynėjas buvo paskirtas. Apie nepilnamečių liudytojų apklausą siuntė pranešimą ieškovui (įtariamajam) ir advokatui. Advokatui pranešimą ji siuntė ne prieš dvi valandas, bet tikrai (duomenys neskelbtini), o ieškovui (duomenys neskelbtini). Tokia ikiteisminio tyrimo eiga. Pranešus advokatui apie apklausą. Paaiškėjus aplinkybei, kad advokatas negalės dalyvauti, buvo jo pasitikslinta dėl apklausos atlikimo jam nedalyvaujant. Baudžiamajame procese nenumatytas laiko limitas kada reikia pranešti apie veiksmo atlikimą. Gynėjas sutiko, kad nepilnamečių apklausa būtų vykdoma gynėjui nedalyvaujant. Ieškovui buvo pranešta apie apklausą, ieškovas dalyvavo ir teismo posėdis įvyko, nes teismui buvo žinoma gynėjo nedalyvavimo priežastys. Kadangi buvo gautas advokato sutikimas dėl apklausų vykdymo, o Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau BPK) numato, kad liudytojo apklausa gali įvykti įtariamajam ar jo gynėjui nedalyvaujant, todėl buvo atliekama apklausa. Informacija buvo perduota prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui ir sprendimus atlikti ar ne nepilnamečių liudytojų apklausą priėmė ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekantis teisėjas be tyrėjos. Apie kitą bylą, kurioje liudytoja bus atsakovė nėra žinoma. Tyrėja neprivalo informuoti apie tai, kad apklausoje gynėjas nedalyvaus. Įtariamojo ir kitų proceso dalyvių asmens duomenys yra laikomi atskirai nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos, todėl advokatas neturėjo galimybės susipažinti su šiais duomenimis, savarankiškai gynėjas tyrėjos neklausė ieškovo kontaktų, o prašymų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo gauta. Kaip buvo atliekama krata visų detalių nepamena, nes atliekant kratą pildė kratos protokolą, bet pamena momentą, kai atvykus paskelbė nutartį, prisistatė, gynėjas priėjo prie S. K. ir prisistatė, kad jis bus jo gynėju. Ieškovas kategoriškai atsisakė, sakė, kad jam gynėjo nereikia. Siekiant nuraminti situaciją jam paaiškino, kad tai yra ieškovo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, užtikrinimui, gynėjo dalyvavimas būtinas ir jis dalyvaus ir gynėjas dešinėje pusėje pirmame kambaryje nuo įėjimo, davė vizitinę kortelę ieškovui, bet jis jos neėmė, sakydamas, kad jam jos nereikia. Ji buvo kambaryje ir atsisukusi pamatė kai gynėjas paduoda kortelę, tačiau tiksliai dabar nurodyti kur jie buvo, ar kambaryje ar koridoriuje negali. Kratoje dalyvavo penki asmenys tikrai. Pamena tikrai, nes tai buvo pirma patalpa kur buvo atliekama krata. Ar buvo K. K. ir jos advokatė tame kambaryje pasakyti negali. Advokatė K. K. buvo koridoriuje jei gerai pamena, nes durys buvo atidarytos. Kambarys nebuvo labai didelis ir garsas buvo geras, viskas girdėjosi. Krata buvo atliekama 2024 m. vasario 6 dieną šis ikiteisminis tyrimas nebuvo vienintelis. Kadangi BPK 184 ir 186 straipsnis numato, kad galima atlikti liudytojo apklausą nedalyvaujant gynėjui ar įtariamajam, todėl ir nebuvo paskirtas kitas gynėjas. Prieš apklausą galėjo ieškovas pateikti prašymą perkelti apklausą ar paskirti kitą gynėją vieno veiksmo atlikimui. Ieškovas pats galėjo ieškoti gynėjo, ji galėjo tarpininkauti jei būtų į ją kreipęsis. Atstumas tarp gynėjo ir ieškovo tuo metu kai davė advokatas vizitinę kortelę buvo iki keturių metrų. Kiti asmenys vaizdo neužstojo, ieškovas buvo įtariamasis ir į save dėmesį bandė atkreipti visokiais būdais, ji būdama tyrėja ir vertindama situaciją ieškovą stebėjo, nes vienas iš taktinių dalykų yra stebėti įtariamąjį. Krata truko pakankamai ilgai, ji yra dinamiška, nevyksta statiškai, ji vyko ne vienoje patalpoje, buvo kiti pareigūnai kurie stebėjo įtariamąją K. K.
Liudytoja K. K. nurodė, kad ieškovas yra jos buvęs sutuoktinis, vaikų tėvas. 2024 m. vasario 6 d. atvyko pareigūnai ir atsakovas, prisistatė kaip gynėjas ir buvo pradėta krata. Krata buvo atliekama adresu (duomenys neskelbtini). Tyrėja G. klausė ar sutinka, kad būtų vykdoma krata. Atsakė, kad sutinka. Užėjo visi į virtuvę, krata buvo pradėta nuo antro kambario. Dalis žmonių netilpo. Tai dalis buvo koridoriuje. Ji ir jos advokatė R. Š. buvo koridoriuje, G. su kita moterimi buvo kambaryje prie kompiuterio, daiktai buvo ant stalo. Pareigūnai kraustė spinteles, tarėsi, žiūrėjo. Ji stovėjo koridoriuje už sienos, advokatė stovėjo prie virtuvės durų, S. advokatas buvo kambaryje prie durų, o S. koridoriuje netoli jos. Advokatas prisistatė S., S. klausė ar advokatas susipažino su byla, advokatas atsakė, kad susipažins ar tai susipažinęs. Advokatas sakė, kad bendraus, S. sakė, kad advokatas užsirašytų elektroninio pašto adresą, nes telefono pastovaus neturi, kaime prastas ryšys. S. pasakė elektroninio pašto adresą, advokatas sakė, kad byloje yra visi duomenys, adreso neužsirašė. Kai kratą baigė šiame kambaryje, tai ėjo į kitą kambarį kryptimi prieš laikrodžio rodyklę. Kitame kambaryje buvo daug dokumentų, advokatai sėdėjo ant kėdžių. G. iš pradžių buvo virtuvėje, vėliau pirmame kambaryje, o dar vėliau kitame kambaryje, nes jos misija buvo viską pildyti. Vėliau ėjo į dar vieną kambarį, ten viską žiūrėjo. Ėjo į dar vieną kambarį, ten toks kaip sandėliukas, advokatai tik pažiūrėjo į vidų užėję nebuvo, tada virtuvę apžiūrėjo paskiausiai. Po to ėjo į rūsį užtruko neilgai. Tada nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), ten irgi ilgai neužtruko, nes jokių dokumentų nebuvo. Pagal protokolą reikėjo ieškoti dokumentų, elektronikos prietaisų. G. virtuvėje pildė protokolą. Pareigūnai pasirašė ant protokolo, S. atsisakė pasirašyti, nes daiktai priskirti jam, bet jie ne jo. O S. gynėjas pasakė, kad jis pasirašys už S. Gynėjas net nepasitaręs su S. pasirašė. Iš šalies atrodė, kad jis ne S. gynėjas, o G. Advokatas pasirašė ir jai buvo paliktas protokolas. Krata truko gal penkias valandas. Krata buvo atliekama įvairiose patalpose, žmonių judėjimas vyko visose patalpose, jis kito. Kai buvo atliekama krata ji jau buvo įtariamoji. Nuomonė apie gynėją susidarė tokia, nes ji turi teisinį išsilavinimą, šiuo metu studijuoja magistrą tarptautinėje teisėje, baigusi teisės bakalaurą. S. G. kratos protokolą paliko ant stalo. Atstumas nuo S. iki gynėjo buvo apie keturis metrus. Kratos pradžioje ji stovėjo koridoriuje, S. kai kalbėjo su advokatu stovėjo pusę metro nuo jos. S. su gynėju kalbėjo tarpusavyje tyliai, vyrai kalbėjo tarpusavyje, G. su kita moterim kalbėjo, stovint toliau pokalbio S. su advokatu nebuvo galima girdėti. Kalbos apie vizitinę kortelę negirdėjo, vizitinės kortelės perdavimo nebuvo. Kratos metu advokatai laikėsi nuošalyje, bendravo tarpusavyje, į kratą nesikišo, daiktų neapžiūrinėjo. Pradžioje kratos S. bendravo su gynėju, truko gal keletą minučių. Atstumas nuo tyrėjos iki advokato ir S. buvo apie keturis metrus. Ūkiniuose pastatuose vaikščiojo tik pareigūnai. Šalia pastatų svetimų žmonių nebuvo, buvo ieškovas, atsakovas. Pareigūnai buvo prie kūno prisitvirtinę kameras. G. kratos pradžioje paskelbė, kad visa krata bus filmuojama.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas patirtą žalą kildina iš to, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir netinkamai atstovavo ieškovą ikiteisminio tyrimo metu atliekamuose proceso veiksmuose - kratos metu ir nepilnamečių liudytojų apklausoje.
Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti ieškovas. Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB,,Vakarų krova“ v. UAB,,Litforina“ byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-687/2016, 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE4LTkxNi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-118-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-118-916/2021">e3K-3-118-916/2021</a>,24 punktas).
CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).
Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000).
Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų, teismas nustatė, kad ieškovo S. K. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jam buvo pateiktas įtarimas dėl sunkių nusikalstamų veikų, šiuo metu byla su kaltinamuoju aktu jau yra perduota teismui. 2024-02-06 pas S. K., adresu (duomenys neskelbtini) buvo atliekama krata (b. l. 24-30).
2024-04-22 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo vykdoma nepilnamečių liudytojų J. B. ir J. Š. apklausa. Į šią apklausą neatvyko atsakovas advokatas V. K., kuris buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjo R. G. 2024 m. sausio 25 d. nutarimu.
Alytaus apylinkės teismo 2024-05-21 nutartimi buvo atmestas įtariamojo S. K. skundas dėl gynėjo advokato V. K. nušalinimo. Šioje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjas pasisakė, kad nušalinti advokatą V. K. nėra įstatyminio pagrindo ir išaiškino įtariamajam, kad jis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva (b. l. 170).
2024-08-20 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjo R. G. nutarimu pakeistas įtariamajam S. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas kitu gynėju galėsiančiu dalyvauti tolimesniuose proceso veiksmuose (b. l. 106 – 107).
Ieškinys yra pareikštas dėl netinkamų advokato V. K. pareigų atlikimo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), metu ir prašoma priteisti neturtinės žalos 500 Eur ir metines palūkanas 6 procentų dydžio.
Lietuvos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (Toliau Įstatymo) numatyta, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė. Įstatymo 26 straipsnio 2,3 dalyse, nurodyta, kad advokatas veikia individuliai ir kuria savo darbo vietą. Taigi teisinių santykių subjektas yra advokatas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Ikiteisminiame tyrime, ieškovą atsakovas kaip advokatas gynė Valstybinės teisinės pagalbos parinkimu tai nurodė abi šalys. Ir tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pirmiausiai kreipiasi į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prašydamas įtariamajam parinkti gynėją, nenurodant konkretaus advokato pavardės. Gavęs tarnybos sprendimą dėl konkretaus gynėjo parinkimo pareigūnas paskiria konkretų advokatą įtariamojo gynėju, jei nenustatoma, kad tas advokatas negali būti įtariamojo gynėju dėl kokių nors įstatymo numatytų priežasčių. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai atliko savo pareigas dėl to, kad atsidėkoti policijai už mokamą Valstybės honorarą, kaip teigia ieškovas, nes tam nėra jokio pagrindo.
Ieškovas taip pat nurodė, kad advokatas 2024-02-06 už ieškovą pasirašė kratos protokole ikiteisminio tyrimo metu, nors jis nesutiko su kratos protokolo turiniu ir atsisakė tą protokolą pasirašyti. Atsakovas kaip paskirtas S. K. gynėjas dalyvavo kratos atlikime S. K. namuose, ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Baigus atlikti kratas S. K. nepareiškė jokių pastabų dėl kratos vykdymo eigos, dėl kratos protokolo turinio, t. y. dėl paimamų daiktų kiekio, požymių, tačiau protokolo nepasirašė. Šį faktą protokolą surašiusi pareigūnė pažymėjo protokoluose. Liudytoja K. K. duodama parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dalyvavo visuose kratų metu atliekamuose veiksmuose. Kratos, kaip nurodyta ir ieškinyje buvo atliekamos dviejuose pastatuose. Liudytoja dalyvavo kratoje gyvenamajame name visose patalpose. Kitose patalpose, kurios yra apie gyvenamąjį namą, nedalyvavo. Atsakovas kratos metu vaikščiojo su ieškovu ir pareigūnais.
Atsakovas nurodė, kad vaikštant kartu su ieškovu ir einant į kitas patalpas ir buvo ieškovui išaiškintos visos jo turimos teisės atliekant kratą ir surašant protokolą. Buvo paaiškinta, kad galės pareikšti pastabas dėl protokolo, nesutikti su protokolo turiniu nurodant dėl kokių priežasčių nesutinka. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigta, todėl teismas daro išvadą, kad teisės dėl kratos protokolo surašymo ir pastabų pateikimo ieškovui buvo advokato paaiškintos.
Ieškovas S. K. baigus kratas atsisakė pasirašyti protokolus. Teiginys, kad advokatas kratos protokole pasirašė už ieškovą nepasitaręs su juo, taip pat yra nepagrįstas ir ieškovo interpretuojamas savaip, nes BPK yra reglamentuojamas procesinių veiksmų atlikimas, tame tarpe ir krata (BPK 149 straipsnis), kratos protokolas savo forma turi atitikti BPK 179 straipsnio reikalavimus. Kratos protokolo rezoliucinėje dalyje pasirašo visi dalyvavusieji atliekant proceso veiksmą asmenys. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad advokatas pasirašė už ieškovą, ar patvirtino protokolo turinį ir juo labiau, kad pažeidė ieškovo teises, nes dėl protokolo turinio reiškiamos pastabos, o advokatas pasirašydamas protokole tik patvirtino, kad dalyvavo veiksmo atlikime.
Dėl nepilnamečių liudytojų apklausos
2024-04-22 turėjo būti atliekama nepilnamečių liudytojų apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad posėdžio metu buvo pranešta jog advokatui apie apklausą pranešta tinkamai, advokatas neatvyko dėl nežinomų priežasčių, apie savo nedalyvavimą teismui nepranešė. Vėliau patikslintame ieškinyje ieškovas pripažįsta, kad atsakovas teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad atsakovas sirgo ir buvo gydomas stacionare. Ieškovas atsakovą kaltina netinkamu pareigų atlikimu ir paslaugų suteikimu motyvuodamas tuo, kad atsakovas gavęs pranešimą dėl nepilnamečių liudytojų apklausų jam nepranešė elektroniniu paštu, kad jis negali dalyvauti liudytojų apklausoje, nors tas paštas buvo žinomas atsakovui, tai patvirtina iš atsakovo gautas laiškas. Be to elektroninio pašto adresą ieškovas atsakovui buvo nurodęs kratos 2024-02-06 metu. Be to atsakovas sutiko, kad apklausos numatytos 2024-04-22 dieną vyktų advokatui nedalyvaujant.
Šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovo bendravimas ikiteisminio tyrimo metu tarp ikiteisminio tyrimo veiksmų nevyko tinkamai dėl to, kad pats ieškovas jau 2024-02-06 atliekant kratą jo namuose, atsakovui prisistačius kaip gynėjui, bandant įteikti vizitinę kortelę ją priimti atsisakė ir nurodė, kad joks gynėjas jam nereikalingas, šią aplinkybę patvirtina atsakovo paaiškinimas ir liudytojos R. G. parodymai. Todėl atsakovui tinkamai bendrauti su ieškovu, jį informuoti, suderinti pozicijas apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, suderinti pozicijas dėl tyrimo veiksmų, dėl veiksmų apskundimo, atsakovas nepažeisdamas ieškovo valios, atsisakymo plačiau bendrauti su advokatu, neturėjo galimybės. Bendravimas liko formalus ir atstumiantis susitikus atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu.
Nepilnamečių liudytojų apklausos 2024-04-22 pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko nepažeidžiant įtariamojo teisių, nes įstatymas leidžia apklausą atlikti gynėjui ir įtariamajam nedalyvaujant (BPK 184 straipsnio 5 dalis, 186 straipsnis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnis numato, kad pareiškėjas antrinę teisinę pagalbą gaunantis asmuo privalo bendrauti su institucijomis priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis teikiančiais valstybinę teisinę pagalbą, konkrečiu atveju advokatu, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti išsamią ir teisingą informaciją. To paties įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad jei asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba nebendrauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, jam pagalba gali būti nutraukiama. Ieškovo S. K. elektroninio pašto adresą sužinojo advokatas tik 2024-08-19, gavęs Alytaus policijos komisariato tyrėjos R. G. pranešimą dėl kitų liudytojų apklausos kuri turėjo vykti 2024-09-03. Ankstesniuose pranešimuose dėl nepilnamečių apklausos tokie duomenys pateikti nebuvo. Tai patvirtina prie atsiliepimo pateikti priedai.
Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovui nebendraujant su jam paskirtu advokatu atsakovas savo pareigas ieškovo atžvilgiu vykdė tinkamai kaip to reikalauja įstatymas ir advokatų etikos kodeksas. Gi priešingai, ieškovas aukščiau minėtų įstatymo jam numatytų pareigų nevykdė, su atsakovu nebendravo, duomenų reikalingų teisinės pagalbos teikimui nepateikė, todėl jei ieškovui ir kilo kokie nors nepatogumai ar išgyvenimai, tai atsitiko dėl jo paties veiksmų, jo kaltės ir tai nesusiję priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais.
Advokatūros įstatymo 39 straipsnyje nurodyta, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei sąžiningai, savo veikloje laikytis duotos priesaikos ir įstatymų, o tai reiškia, kad pagal galiojančius įstatymus advokatas privalo ginti savo ginamojo interesus ir teises, teisėtais būdais metodais, bet ir nepagrįstais reikalavimais netrukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti procesinius veiksmus bei nagrinėti bylą teisme, nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių.
Įtariamojo teisės baudžiamajame procese yra išvardintos BPK 21 straipsnyje ir viena iš įtariamojo teisių yra pateikti prašymus. Todėl ieškovui atvykus į nepilnamečių liudytojų apklausą ir sužinojus, kad gynėjas negali dalyvauti, ieškovas ikiteisminio tyrimo teisėjui turėjo galimybę pareikšti prašymą neatlikti liudytojo apklausos, nes nėra jo gynėjo ir jis negalės be gynėjo realizuoti savo teisių. Tačiau šia teise ieškovas nepasinaudojo ir tai, kad ieškovas nesinaudojo savo turima teise niekaip negali būti atsakingas jo gynėjas, juolab esant nustatytai aplinkybei, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo veiksmų pradžios išreiškus gynėjui poziciją, kad jam gynėjas nereikalingas.
Įtariamasis taip pat turi teisę pareikšti nušalinimus, tame tarpe ir gynėjui, atsisakyti gynėjo ir kreiptis į kitą gynėją, tačiau ir šiomis teisėmis, minėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu, jis nesinaudojo, tai vėlgi ne gynėjo atsakomybė ir teismas dėl šių aplinkybių negali daryti išvados, kad atsakovas neatliko savo pareigų tinkamai ieškovo atžvilgiu.
Teismas, ieškovo prašymu apklausė dvi liudytojas: R. G. ir K. K.
Nors ieškovas teigia, kad R. G. parodymais negali būti tikima, nes ji kitoje civilinėje byloje yra atsakovė, todėl turi suinteresuotumą duodama parodymus šioje byloje, tačiau teismui patikrinus LITEKO duomenis ieškovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-7806-649/2025, nagrinėjamoje Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose Kupiškyje, liudytoja R. G. neturi atsakovo procesinio statuso ji yra įtraukta į liudytojų sąrašą, todėl liudytojai esant apklaustai teismo posėdžio metu, teismui įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir liudytojai prisiekus, netikėti liudytojos parodymais teismas neturi jokio teisinio pagrindo ir teismas šios liudytojos parodymais tiki ir jais vadovaujasi priimdamas sprendimą ir nelaiko, kad ji turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Liudytojos K. K. parodymus teismas vertina kritiškai. Ši liudytoja tame pačiame ikiteisminiame tyrime kaip ir ieškovas, buvo apklausta įtariamąja, ji dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose kaip ir ieškovas, ji taip pat turi procesinį interesą baudžiamajame procese tiek dėl savo pačios veiksmų, tiek ir dėl buvusio sutuoktinio S. K., nes šiuo metu byla jau su kaltinamuoju aktu yra perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl subjektyviųjų veiksnių, darančių įtaką liudytojų nurodomoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti jų parodymus nepatikimais ir jais nesiremti. Tokiais subjektyviaisiais veiksniais pripažintinas priešiškumas arba konfliktas su kita šalimi, santuokos, giminystės ir pavaldumo santykiai, dėl kurių faktinės aplinkybės interpretuojamos vienos iš šalių naudai, esantys ar menami (ginčijami) įsipareigojimai bei įsisenėjusios nuoskaudos (LAT 2017-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ni00MTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-86-415/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-86-415/2017">3K-3-86-415/2017</a>). Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-158/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-158/2008">3K-3-158/2008</a>). Todėl teismas vadovaudamasis tokia suformuota teismine praktika liudytojos K. K. parodymus vertina kaip nepatikimus ir jais nesiremia.
Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
Šiuo gi atveju, aukščiau teismo sprendime nustatytų ir nurodytų faktinių aplinkybių, bei įrodymų analizė bei vertinimas, teismui leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas neįrodė nei savo teisės reikalauti žalos dėl netinkamai atliktų pareigų nei būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. žalos, neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio. Neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinys atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str. ir 448 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Irma Blekaitienė
