Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-459/2011

Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)

Procesinio sprendimo kategorijos:20.2; 63.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G.ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo J. G. (J. G.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas nurodė, kad pagal 1999 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartį paskolino atsakovui 12 000 Lt su 3 proc. mėnesinių palūkanų iki 2000 m. vasario 1 d.; pinigus atsakovui perdavė sutarties sudarymo metu. Atsakovas iš pradžių mokėdavo jam palūkanas (iš viso sumokėjo 1000 Lt palūkanų), tačiau savo prievolės pagal paskolos sutartį neįvykdė ir nustatytu terminu pinigų negrąžino. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 12 000 Lt paskolą ir 32 040 Lt palūkanų už 7 metus ir 5 mėnesius.

Atsakovas teigia, kad pinigus ieškovas paskolino ne jam, o trečiajam asmeniui J. G. Sudarant paskolos sutartį, atsakovas buvo tik ieškovo ir tikrojo paskolos gavėjo J. G. tarpininkas, kuriam ir buvo perduota pagal paskolos sutartį 12 000 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 12 000 Lt skolos, 5250 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo 17 250 Lt sumos nuo 2008 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad šalių paskolos sutartis sudaryta galiojant 1964 m. CK ir atitinka šio kodekso 291 straipsnio reikalavimus. Sutartinė prievolė faktiškai vykdoma įsigaliojus 2000 m. CK, todėl jos vykdymą reglamentuoja šio kodekso normos. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Šalių ginčas kilo dėl paskolos sutarties esminės sąlygos – ar atsakovas gavo pinigus iš ieškovo. Teismas nustatė, kad 1999 m. pabaigoje atsakovas dirbo kavinės „Sodžius“ direktoriumi, ten pat vadybininku dirbo V. L., kavinės savininkas buvo trečiasis asmuo J. G. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pardavė butą ir turėjo pinigų, todėl V. L. prašymu sutiko paskolinti 12 000 Lt buvusiam vadovui – atsakovui. Išvadą, kad pinigai atsakovui buvo perduoti, teismas grindė ne vien lingvistine paskolos sutarties teksto reikšme, bet ir tikraisiais šalių ketinimais, šalių santykiais, buvusiais iki paskolos sutarties sudarymo. Teismas sumažino ieškovo apskaičiuotų palūkanų dydį, pripažinęs jas neprotingai didelėmis.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. kovo 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija aiškindama 1999 m. gruodžio 14 d. paskolos raštelio turinį, taip pat šalių tikruosius ketinimus padarė išvadą, kad pinigai atsakovui buvo perduoti, o atsakovas neįrodė, jog pinigai jam nebuvo perduoti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai nepagrįstai pripažino įrodytu pinigų pagal paskolos sutarti jam perdavimo faktą. Vadovaujantis CK 6.871 straipsniu paskolos dalyko perdavimo faktas turi būti fiksuojamas rašytine forma aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismai neįvertino aplinkybės, kad šalių sudarytoje paskolos sutartyje nefiksuojamas pinigų perdavimo atsakovui faktas. Kasatoriaus nuomone, abejotinas apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad žodžiai „imu“ ar „paskola imama“ patvirtina pinigų perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010, išaiškino, kad paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi būti pakankamai aiškiai suformuluotas pinigų perdavimo faktas. Teismai nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos.

Teismai nepagrįstai įrodinėjimo pareigą dėl pinigų negavimo perkėlė kasatoriui. Šiuo atveju, kai paskolos sutartyje pinigų perdavimo faktas aiškiai nesuformuluotas, pinigų perdavimo fakto įrodinėjimo pareiga turėjo būti perkelta ieškovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-145/2009, išaiškino, kad pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (ieškovui) (CPK 12, 178 straipsniai). Teismai nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos.

Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinių įstatymų normų taikymo laiko atžvilgiu

Vienas bendrosios teisės principų yra tai, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. kovo 16 d. nutarime konstatavo, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų. Šios taisyklės esmė yra ta, kad įstatymai, išskyrus kai kurias išimtis, paprastai „negrįžta į praeitį“, t. y. jie netaikomi įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, atsiradusiems iki naujai priimto norminio akto įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir kt. nutarimuose, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime konstatavo, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo.

Šis bendrasis teisės principas įtvirtintas ir 2000 m. CK. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Taigi pagal šias įstatymo normas vykdymui taikomos 2000 m. CK, tačiau nagrinėjamoje byloje klausimų dėl šalių sudarytos paskolos sutarties vykdymo nekeliama. Kasatoriaus argumentai, kad turėjo būti taikomos 2000 m. CK normos atmestini.

Dėl paskolos santykių reglamentavimo

Paskolos sutartis sudaryta 1999 m. gruodžio 14 d. Taigi ji sudaryta galiojant 1964 m. CK, todėl aiškinant šalių surašytą paskolos sutartį taikomos šio kodekso normos, reglamentavusios paskolos santykius.

1964 m. CK 291 straipsnio 1 dalyje (1994 m. gegužės 17 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 1994 m. birželio 10 d.) buvo nustatyta, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Šio kodekso 291 straipsnio 2 dalyje (1995 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. I-1025 redakcija, įsigaliojusi nuo 1995 m. liepos 26 d.) buvo nustatyta, kad paskolos sutartyje paskolos davėjas gali įsipareigoti pinigus ar daiktus paskolos gavėjui perduoti ateityje.

Pagal šias įstatymo normas paskolos sutartis galėjo būti tiek realinė – pinigai ar rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai turėjo būti perduodami sutarties sudarymo metu, tiek konsensualinė – pinigai ar rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai galėjo būti perduoti ateityje. Taigi viena esminė paskolos sutarčių sąlyga yra pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Nesant jų perdavimo, reikalavimas priteisti skolą negali būti tenkinamas. Tokios praktikos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas paskolos santykių reglamentavimą, nustatytą 1964 m. CK (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. M. v. F. M., bylos Nr. 3K-84/1998; 2000 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. L. P., bylos Nr.3k-3-643/2000; 2001 m. lapkričio mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. v. J. O. J., O. B., bylos Nr. 3K-3-1209/2001).

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamo taikymo

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 177 straipsnyje nurodytos įrodinėjimo priemonės, kuriomis nustatomi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Byloje pareikštą reikalavimą ieškovas grindžia šalių 1999 m. gruodžio 14 d. sudaryta rašytine paskolos sutartimi. Kasatorius ją pasirašė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino ne tik sutarties turinį, bet ir kitas aplinkybes, susijusias su šalių santykiais iki jos sudarymo. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, vertindama kasatoriaus argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti kasatoriaus nurodytų civilinio proceso teisės normų pažeidimų, nes teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad nebuvo priimtas kasatoriui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Teismai materialiosios ir proceso teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Kasacinis teismas turėjo 38,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. G. į valstybės biudžetą 38,25 Lt (trisdešimt aštuonis litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Juozas Šerkšnas

Vincas Verseckas