Dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo

Baudžiamoji byla Nr. 2K-113/2012

Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas) Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.2.; 1.1.4.4.; 1.2.14.5.2.;

1.2.29.1.; 2.4.2.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui,

išteisintajam A. S.,

išteisintųjų gynėjams advokatams Raimondui Garlauskui, Stasiui Zabitai ir Onai Gailiuvienei,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dainiaus Baraniūno kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 redakcija) bei pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 redakcija).

UAB „B“ išteisinta pagal BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 redakcija) bei pagal BK 20 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 redakcija).

M. L. (M. L.) išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 redakcija) bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 redakcija).

A. A. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 redakcija) bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straispnio 2 dalį (2000-09-26 redakcija).

O. F. (O. F.) išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 redakcija).

A. S. (A. S.) išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 redakcija).

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis, kuria Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. S. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 redakcija) tuo, kad, būdamas UAB „B“ direktoriaus pavaduotoju bei organizuotos grupės, susidedančios iš A. A. ir M. L., organizatoriumi, iš anksto žinodamas, kad, norint gauti paramą pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau – BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu" veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“, laivas turi būti žvejojęs jūroje ne mažiau kaip 75 dienas per kiekvieną iš dviejų paskutinių 12 mėnesių laikotarpių, buvusių iki projekto paraiškos pateikimo datos, arba turi būti išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais ne mažiau kaip 80 proc. dienų skaičiaus, kuris laivui leidžiamas, ir kad UAB „B“ laivas „K“ neturi tai patvirtinančių dokumentų, siekdamas pagrįsti laivo „K“ žvejybos laiką jūroje, 2007 m. sausio 30 d. telefonu per M. L. nurodė O. F. įrašyti į laivo „K“ žvejybos žurnalą Nr. 103 melagingas žinias apie laivo „K“ žuvies ir produkcijos perkrovimą į kitus laivus; tą pastarasis ir padarė, sukurstydamas A. S..

2007 m. vasario–kovo mėnesį bute, esančiame (duomenys neskelbtini) A. S. įrašius į laivo „K“ žvejybos žurnalą Nr. 103 melagingas žinias apie šio laivo žuvies ir produkcijos perkrovimą į kitus laivus, po to O. F. 2007 m. vasario–kovo mėnesį UAB „B“ administraciniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laivo „K“ žvejybos žurnalo Nr. 103 lapuose nuo Nr. 011236 iki Nr. 011260 pasirašius V. T. vardu ir lapuose nuo Nr. 011285 iki Nr. 011297 pasirašius S. K. vardu, buvo suklastotas tikras dokumentas – laivo „K“ žvejybos žurnalas Nr. 103.

Šios nusikalstamos veikos padarymu pagal BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 redakcija) buvo kaltinamas ir juridinis asmuo UAB „B“, nes minėtą nusikalstamą veiką A. S. padarė veikdamas jos vardu, naudai ir interesais, eidamas UAB „B“ vadovaujančias direktoriaus pavaduotojo pareigas, turėdamas teisę atstovauti įmonei, priimti sprendimus jos vardu, kontroliuoti jos veiklą.

Taip pat A. S. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 redakcija) tuo, kad nurodytomis aplinkybėmis iš anksto žinodamas, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) darbuotojai gavę paraišką kreipsis į Žuvininkystės departamentą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - Žuvininkystės departamentas) dėl informacijos apie laivo „K" žvejybos laiką jūroje pateikimo ir ši bus pateikta remiantis suklastoto žvejybos žurnalo duomenimis, turėdamas tikslą apgaule kito asmens UAB „B" naudai įgyti didelės 8 000 000 Lt vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, 2007 m. vasario 27 d. telefonu nurodė organizuotos grupės nariui M. L. užpildyti ir pateikti Agentūrai UAB „B" laivo „K" paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti.

M. L. vykdant šiuos nurodymus, 2007 m. kovo 9 d. UAB „B" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), užpildžius šią paraišką ir 2007 m. kovo 15 d. Agentūros Kontrolės departamento Klaipėdos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), apgaule - neatskleidžiant visų duomenų apie laivo „K" dokumentų tikrumą, pateikus ją Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti, Agentūros darbuotojai, nežinodami tikrųjų duomenų apie laivo „K" žvejybos žurnalo tikrumą, priėmė šią paraišką ir užregistravo suteikdami kodą (duomenys neskelbtini).

Toliau įgyvendindamas ankstesnį vieninga tyčia apimtą nusikalstamą sumanymą apgaule kito asmens UAB „B" naudai įgyti didelės 8 000 000 Lt vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad šio nusikaltimo įgyvendinimui būtinas dokumentas – laivo „K" žvejybos žurnalas Nr. 103 suklastotas, pildytas ne žvejybos metu ir ankstesne nei jis išduotas data, 2007 m. balandžio 4 d. organizuotos grupės nariui Žuvininkystės departamento generaliniam direktoriui A. A. patarus ir pažadėjus jame padaryti žinomai melagingą įrašą, kad žurnalas išduotas ne 2005 m. kovo 31 d., o iki 2004 m. rugsėjo 21 d., A. S., siekdamas suklaidinti Žuvininkystės departamento bei Agentūros pareigūnus ir apgaule įgyti svetimą turtą, 2007 m. balandžio 12 d. Žuvininkystės departamento patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. A. pateikė suklastotą laivo „K“ žvejybos žurnalą Nr. 103, tačiau A. S., A. A. ir M. L. šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2007 m. kovo 12 d. UAB „B“ laivo „K" žvejybos žurnalas Nr. 103 kratos metu buvo rastas ir paimtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų A. A. darbo vietoje.

A. A., siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei įgyvendinant ankstesnį vieninga tyčia apimtą nusikalstamą sumanymą – apgaule kito asmens UAB „B" naudai įgyti didelės 8 000 000 Lt vertės svetimą turtą, 2007 m. liepos 19 d. Žuvininkystės departamento administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi pasirašius Žuvininkystės departamento raštą Nr. (duomenys neskelbtini), nesiremiant laivo „K" žvejybos žurnalu, kaip pagrindiniu dokumentu jūrų vandenyse sužvejotų žuvų apskaitai bei analizei atlikti ir pagrindiniu duomenų šaltiniu žvejybos pajėgumams ir žvejybos pastangoms įvertinti, pateikus jį Agentūrai, A. S. kartu su A. A. pasikėsino apgaule, pateikiant Agentūrai nepagrįstą informaciją apie laivo „K" pakankamą žvejybos dienų skaičių jūroje, kito asmens UAB „B" naudai įgyti didelės 8 000 000 Lt vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2007 m. rugpjūčio 3 d. Agentūra atmetė UAB „B" paraišką „Žvejybos laivo „K" žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui", kurios kodas (duomenys neskelbtini).

Šios nusikalstamos veikos padarymu pagal BK 20 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 redakcija) buvo kaltinamas ir juridinis asmuo UAB „B“, nes minėtą nusikalstamą veiką A. S. padarė veikdamas jos vardu, naudai ir interesais, eidamas UAB "B" vadovaujančias direktoriaus pavaduotojo pareigas, turėdamas teisę atstovauti įmonei, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą.

M. L. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 redakcija) tuo, kad būdamas organizuotos grupės, susidedančios iš A. S. ir A. A., nariu ir iš anksto žinodamas, kad norint gauti paramą pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu" veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui" laivas turi būti žvejojęs jūroje ne mažiau kaip 75 dienas per kiekvieną iš dviejų paskutinių 12 mėnesių laikotarpių, buvusių iki projekto paraiškos pateikimo datos, arba turėjo būti išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais ne mažiau kaip 80 proc. dienų skaičiaus, kuris laivui leidžiamas, ir kad UAB „B" laivas „K" neturi tai patvirtinančių dokumentų, vykdydamas organizuotos grupės organizatoriaus A. S. nurodymus pagrįsti laivo „K" žvejybos laiką jūroje, 2007 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, nurodė O. F. įrašyti į laivo „K" žvejybos žurnalą Nr. 103 melagingas žinias apie šio laivo žuvies ir produkcijos perkrovimą į kitus laivus, tą šis ir padarė sukurstydamas A. S.

Taip pat M. L. buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 redakcija) tuo, jog nurodytomis aplinkybėmis iš anksto žinodamas, kad informacija apie laivo žvejybos dienų skaičių jūroje teikiama remiantis laivo žvejybos žurnalo duomenimis ir kad laivo „K" žvejybos žurnalas Nr. 103 suklastotas, vykdydamas organizuotos grupės organizatoriaus A. S. nurodymus, turėdamas tikslą apgaule kito asmens UAB „B" naudai įgyti didelės 8 000 000 Lt vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, 2007 m. kovo 9 d. UAB „B" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), užpildė ir 2007 m. kovo 15 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Klaipėdos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), apgaule, neatskleisdamas visų duomenų apie laivo „K" dokumentų tikrumą, pateikė UAB „B" laivo „K" paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti, žinodamas, kad Agentūros darbuotojai gavę šią paraišką kreipsis į kompetentingas institucijas dėl informacijos apie laivo „K" žvejybos laiką jūroje ir ji bus pateikta remiantis suklastoto žvejybos žurnalo duomenimis, o Agentūros darbuotojams, nežinant tikrųjų duomenų apie laivo „K" žvejybos žurnalo tikrumą, priėmus šią paraišką ir užregistravus Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. kartu su A. S. ir A. A. pasikėsino apgaule UAB „B" naudai įgyti 8 000 000 Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2007 m. balandžio 12 d. suklastotas UAB „B" laivo „K" žvejybos žurnalas Nr. 103 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų buvo paimtas kratos metu.

A. A. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 redakcija) bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 redakcija) tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generaliniu direktoriumi ir Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, atrankos V komiteto išvadoms teikti dėl projektų pagal priemonę „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu" ir kitas priemones, pirmininko pavaduotoju, veikdamas organizuota grupe kartu su A. S. ir M. L., iš anksto žinodamas, kad norint gauti paramą pagal Lietuvos 2004-2006 metų BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu" veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui", laivas turėjo būti žvejojęs jūroje ne mažiau kaip 75 dienas per kiekvieną iš dviejų paskutinių 12 mėnesių laikotarpių, buvusių iki projekto paraiškos pateikimo datos, arba turėjo būti išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais ne mažiau kaip 80 proc. dienų skaičiaus, kuris laivui leidžiamas, o informaciją apie laivo žvejybos dienų skaičių jūroje teikia tik jam pavaldūs Žuvininkystės departamento pareigūnai remdamiesi laivo žvejybos žurnalo duomenimis, ir tai, kad UAB „B" yra pateikusi Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos paraišką paramai gauti pagal pirmiau minėtą priemonę dėl laivo „K" atidavimo į metalo laužą, o UAB „B" priklausančio laivo „K" žvejybos žurnalas Nr. 103 pildytas ne žvejybos metu ir ankstesne nei jis išduotas data, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi ir siekdamas kartu su A. S. ir M. L. apgaule kito asmens UAB "B" naudai įgyti didelės 8 000 000 Lt vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, 2007 m. balandžio 4 d. patarė nusikaltimo organizatoriui A. S. laivo „K" žvejybos žurnale Nr. 103 suklastoti jo išdavimo datą ir taip suklaidinti Agentūros ir jam pavaldžius Žuvininkystės departamento pareigūnus, taip pat nurodė A. S. pateikti jam šio laivo žvejybos žurnalą ir pažadėjo pats padaryti žinomai melagingą įrašą jame, kad žurnalas išduotas ne 2005 m. kovo 31 d., o iki 2004 m. rugsėjo 21 d., be to, jis su A. S. iš anksto susitarė, kad remdamasis suklastotu laivo „K" žvejybos žurnalu Nr. 103 jis pateiks Agentūrai būtiną paramai skirti informaciją apie šio laivo žvejybos dienų skaičių, tačiau A. A., A. S. ir M. L. šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2007 m. balandžio 12 d. UAB „B" laivo „K" žvejybos žurnalas Nr. 103 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas kratos metu A. A. darbo vietoje.

A. A., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės bei įgyvendindamas ankstesnį vieninga tyčia apimtą nusikalstamą sumanymą – apgaule kito asmens UAB „B" naudai įgyti didelės 8 000 000 Lt vertės svetimą turtą, 2007 m. liepos 19 d. Žuvininkystės departamento administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nesiremdamas laivo „K" žvejybos žurnalu, kaip pagrindiniu dokumentu jūrų vandenyse sužvejotų žuvų apskaitai bei analizei atlikti ir pagrindiniu duomenų šaltiniu žvejybos pajėgumams ir žvejybos pastangoms įvertinti, pasirašė Žuvininkystės departamento raštą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl laivo „K" pakankamų žvejybos dienų skaičiaus ir pateikė jį Agentūrai.

Taip A. A., piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi bei jam kaip valstybės tarnautojui suteiktomis funkcijomis, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytus teisingumo, padorumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo principus ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei pasikėsino kartu su A. S. apgaule, pateikiant Agentūrai nepagrįstą informaciją apie laivo „K" pakankamą žvejybos dienų skaičių jūroje, kito asmens UAB "B" naudai įgyti didelės 8 000 000 Lt vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, tačiau A. A. ir A. S. šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2007 m. rugpjūčio 3 d. Agentūra atmetė UAB „B" paraišką „Žvejybos laivo „K" žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui", kurios kodas (duomenys neskelbtini).

O. F. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 redakcija) tuo, kad jis 2007 m. vasario mėnesį, vykdydamas A. S. nurodymus, perduotus M. L., įkalbėjo bendrininkų grupės narį A. S. įrašyti į UAB „B" laivo „K" žvejybos žurnalą Nr. 103 žinomai melagingas žinias apie laivo „K“ žuvies ir produkcijos perkrovimą į kitus laivus. Po to 2007 m. vasario–kovo mėnesį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. S. įrašė į laivo „K" žvejybos žurnalą Nr. 103 melagingas žinias apie šio laivo žuvies ir produkcijos perkrovimą į kitus laivus.

Tęsdamas vieninga tyčia apimtą dokumento klastojimą, O. F. 2001 m. vasario–kovo mėnesiais UAB „B“ administraciniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laivo „K“ žvejybos žurnalo Nr. 103 lapuose nuo Nr. 011236 iki 011260 pasirašė V. T. vardu ir lapuose nuo Nr. 011285 iki 011297 pasirašė S. K. vardu.

A. S. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 įstatymo redakcija) tuo, kad, neturėdamas duomenų apie 2004–2006 metų laivo „K" žuvies ir produkcijos perkrovimą į kitus laivus, 2007 m. vasario–kovo mėnesį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), O. F. sukurstytas, įrašė į laivo „K" žvejybos žurnalo Nr. 103 lapus Nr.: 011204, 011208, 011211, 011217, 011222, 011226, 011230, 011234, 011241, 011245, 011250, 011253, 011256, 011260, 011265, 011269, 011276, 011282, 011286, 011290, 011296, 0112297 melagingas žinias apie tai, kad laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2006 m. liepos 7 d. laivas „K" perkrovė žuvį ir produkciją į laivus „Beauty Star", „Crystal Hope", „Cooler Bay", „Metelica", „Frio Melchor", „Frio Baltazar" ir „Frio Gaspar".

Pirmosios instancijos teismas, 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu konstatavo, kad A. S., UAB „B“, M. L., A. A., O. F. ir A. S. nepadarė veikų, turinčių jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių.

Kaltinamiesiems buvo inkriminuota, kad jų apgaulė reiškėsi pateikiant Agentūrai suklastotus dokumentus – UAB „B“ paraišką paramai už laivo „K“ žvejybinės veiklos nutraukimą gauti ir A. A. pasirašytą 2007 m. liepos 19 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)apie pakankamą paramai gauti laivo „K“ žvejybos dienų skaičių, o Žuvininkystės departamentui pateikiant suklastotą laivo „K“ žvejybos žurnalą. Teismas nustatė, kad UAB „B“ paraiškoje paramai gauti ir rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti teisingi duomenys. Tuo tarpu laivo žvejybos žurnale neteisingai nurodyti laivų į kuriuos perkrauta produkcija pavadinimai, tačiau pastarieji duomenys neturi jokios reikšmės nustatant laivo žvejybos dienų skaičių. Laivo „K“ žvejybos žurnalas Nr. 103 nėra dokumentas BK 300 straipsnio prasme, nes neprivalomas Mauritanijos ekonominėje zonoje žvejojantiems laivams ir joks teisės aktas jo pildyti neįpareigoja, be to, nenustatyta kaltinamųjų tyčia klastoti laivo žvejybos žurnalo duomenis. Bylos duomenimis (įrašais laivo „K“ laivo žurnale bei kitais UAB „B“ pateiktais dokumentais) nustatyta, kad laivas „K“ per paskutinius du 12 mėnesių laikotarpius iki paraiškos paramai gauti pateikimo, žvejojo jūroje daugiau kaip 75 dienas, todėl visiškai atitiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-96 patvirtintų Gairių pareiškėjams (toliau – Gairių) 23.4.5 punkte nustatytą kriterijų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų veikoje nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – apgaulės ir subjektyviojo požymio – tyčios apgaule įgyti svetimą turtą.

Teismas A. A. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisino konstatavęs, kad aplinkybė, jog jis pažadėjo A. S. ištaisyti laivo „K“ žvejybos žurnalo datą į ankstesnę, neturi reikšmės, nes šio žurnalo pagrindu negalėjo būti nustatomas laivo „K“ žvejybos dienų skaičius. A. A., pateikdamas Agentūrai 2007 m. liepos 19 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl laivo „K“ žvejybos, tiksliai vykdė savo kaip Žuvininkystės departamento direktoriaus pareigas, nes departamentas, remiantis Gairių 23.4.5 punktu, privalo išduoti pažymą apie laivo žvejybos dienų skaičių. Visi šioje pažymoje nurodyti duomenys atitinka tikrovę, nurodytas jų šaltinis, o pažyma išduota remiantis laivo žurnalu, kurio tikrumas byloje neginčijamas.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, nesilaikė teismų praktikoje suformuluoto reikalavimo kruopščiai, laikantis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio išvadomis, nutartyje tik formaliai aptarė prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl žvejybos žurnalo, kaip vienintelio dokumento Lietuvos Respublikoje, galinčio patvirtinti, kiek laiko laivas žvejojo jūroje, ir jo svarbos svarstant klausimą dėl paramos skyrimo. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad neaišku, kokio norminio teisės akto pagrindu žvejojant Mauritanijos zonos vandenyse bei pildant šios šalies žvejybos žurnalą turėjo būti pildomas lietuviškas žvejybos žurnalas ir ar jis bendrai turėjo būti pildomas, tačiau teismas nesiėmė priemonių šiam neaiškumui pašalinti BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kaltinimu A. A. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, bet apsiribota tik nuoroda į pirmosios instancijos teismo išvadą dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nors A. A. tokia veika net nebuvo inkriminuota. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo padarytos jokios išvados ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su duomenimis, gautais naudojant procesines prievartos priemones ir dokumentų apžiūrą.

Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo argumentų ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio bei 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai išnagrinėti bylą, kasatorius įžvelgia tai, kad teismas tinkamai neanalizavo ir nevertino bylos įrodymų, susijusių su laivo “K“ žvejybos žurnalu, kaip vieninteliu dokumentu Lietuvos Respublikoje, galinčiu patvirtinti, kiek laiko laivas žvejojo jūroje, bei jo reikšmės svarstant klausimą dėl paramos už žvejybinės veiklos nutraukimą skyrimo.

Pažymėtina, kad, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatos apeliacinės instancijos teismą įpareigoja nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nutarties motyvai turi paaiškinti, kodėl skundas atmetamas. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo reikalavimų ar esminių argumentų, apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-535/2008, 2K-336/2009, 2K-535/2009, 2K-340/2011). Kita vertus, pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, ypač tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo išvados yra išsamiai motyvuotos. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių nebuvimą išteisintųjų veikoje apeliacinės instancijos teismas nustatė laikydamasis BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų ir remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įpareigojančiomis įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos minėtų nusikaltimų sudėčių taikymui, išnagrinėtos ir įvertintos bei pagrįstai konstatuota, kad šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, išdėstytų išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. A. S., M. L., A. F., A. S. ir UAB „B“ buvo kaltinami tuo, kad pretenduodami gauti paramą už UAB „B“ laivo „K“ žvejybinės veiklos nutraukimą, suklastojo laivo žvejybos žurnalą – į jį įrašė melagingus duomenis apie laivo produkcijos perkrovimą į kitus laivus bei suklastojo dviejų laivo kapitonų parašus.

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo baigiamuosiuose aktuose išdėstė motyvuotas išvadas dėl laivo žvejybos žurnalo teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad laivo „K“ žvejybos žurnalas Nr. 103 nėra dokumentas BK 300 straipsnio prasme, nes jo pildymas nebuvo privalomas Mauritanijos žvejybos zonoje žvejojantiems Lietuvos laivams, kadangi nėra teisės akto, įpareigojančio tai daryti. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV Priedo 21.3 punkte nurodyta, kad jeigu atitinkama valstybė, kuri nėra ES narė, reikalauja pildyti kitos rūšies laivo žvejybos žurnalą, tai šis naudojamas vietoj Bendrijos žvejybos žurnalo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti rašytiniai įrodymų šaltiniai (laivo žurnalas, Mauritanijos Islamo Respublikos licencijos žvejybai, paraiškos šioms licencijoms gauti, žvejybos atviroje jūroje ataskaitos „Ž-1“, palydovinės laivo stebėjimo sistemos duomenys ir kiti), kuriais remiantis nustatyta, kad laivas „K“ paramai skirti reikšmingu laikotarpiu žvejojo Mauritanijos ekonominėje zonoje reikiamą dienų skaičių.

Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, patvirtino šio teismo išvadas ir nurodė esminių skundo argumentų atmetimo motyvus. Teismas nurodė, kad žvejybos žurnalas yra specifinis, siauresnio turinio ir paskirties dokumentas, skirtas konkrečiam tikslui – žuvų apskaitai bei žvejybos analizei atlikti. Duomenys apie laivo gyvenimo eigą bei įvykius išsamiau pateikiami laivo žurnale, todėl būtent laivo žurnalas ir yra pagrindinis oficialus dokumentas, kuriame pateikiami duomenys apie laivo gyvenimą ir įvykius, todėl jie laikytini patikimais nustatant žvejybos dienų skaičių. Be to, laivo žurnalo duomenis apie tai, kad UAB „B“ laivas „K“ paramai skirti reikšmingu laikotarpiu žvejojo Mauritanijos ekonominėje zonoje, patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymų šaltiniai, kurie aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nėra aišku, kokio norminio teisės akto pagrindu žvejojant Mauritanijos ekonominės zonos vandenyse bei pildant šios šalies žvejybos žurnalą turėjo būti pildomas lietuviškas žvejybos žurnalas ir ar jis bendrai turėjo būti pildomas, todėl, kasatoriaus nuomone, teismas tai turėjo išsiaiškinti. Kolegijos nuomone, toks kasatoriaus teiginys deklaratyvus, nes jeigu laivo įgulai buvo teisinis pagrindas pildyti lietuvišką žvejybos žurnalą, tai kasatorius turėjo jį nurodyti.

Byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pildant laivo „Kiras“ žvejybos žurnalą formaliai į jį buvo įrašyti tam tikri klaidingi duomenys -neteisingai nurodyti laivų, į kuriuos perkrauta produkcija, pavadinimai bei suklastoti dviejų laivo kapitonų - V. T. ir S. K. - parašai, tačiau šie duomenys neturėjo jokios reikšmės nustatant laivo žvejybos dienų skaičių. Kiti esminiai laivo „K“ žvejybos žurnalo Nr. 103 duomenys buvo teisingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti šiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu, nes negali padaryti žalos BK 300 straipsnio saugomai vertybei – teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010; 2K-559/2011). Pažymėtina, kad kasatorius neginčija esminės aplinkybės, sudarančios išteisintiesiems A. S., M. L., A. F., A. S., UAB „B“ ir A. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinį pagrindą – žvejybos dienų skaičiaus, turinčio reikšmės paramos už laivo „K“ žvejybinės veiklos nutraukimą, gavimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „B“ laivas „K“ per paskutinius du 12 mėnesių laikotarpius iki paraiškos paramai gauti pateikimo, žvejojo jūroje daugiau kaip 75 dienas, todėl visiškai atitiko Gairių 23.4.5 punkte nustatytą kriterijų. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010 ir kt.). Bylos duomenys patvirtina (tai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje), kad A. S., M. L., A. F., A. S. neturėjo tyčios klastoti kaltinime nurodytų duomenų apie iš laivo „K“ perkrautos žuvies kiekius, rūšį ir laivą, į kurį perkrauta. Laivo žvejybos žurnalą buvo nuspręsta užpildyti ir pateikti Žuvininkystės departamentui ne jų iniciatyva, bet pareikalavus šio departamento darbuotojui G. B. Išteisintųjų parodymais nustatyta, kad lietuviškas žvejybos žurnalas jūroje nebuvo pildomas, o sužinojus apie būtinumą šį žurnalą pateikti Žuvininkystės departamentui, buvo stengiamasi jį užpildyti kuo tiksliau, atkuriant duomenis iš kitų šaltinių. A. S., M. L. ir O. F. parodymais nustatyta, kad žvejybos žurnalas buvo pildomas remiantis tikrais, įmonėje esančiais kasdieninių ataskaitų apie laivo žvejybą (dieninių žuvies pagavimų) duomenimis. Tai, kad išteisintieji siekė žvejybos žurnalą užpildyti kuo tiksliau, pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs ir duomenis, gautus naudojant procesines prievartos priemones – M. L. ir A. S. telefoninių pokalbių išklotines.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvada, kad A. S., M. L., A. F., A. S. ir UAB „B“ veikose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Pagal pareikštą kaltinimą, kurio ribos apibrėžtos kaltinamajame akte, dokumento (laivo žvejybos žurnalo) suklastojimas ir tokio dokumento pateikimas Žuvininkystės departamentui buvo traktuojamas kaip apgaulės priemonė padarant sukčiavimą. Nenustačius, kad išteisintieji turėjo tikslą suklastoti laivo žvejybos žurnalą, t. y. įrašyti į jį neteisingus duomenis apie žvejybos dienų skaičių, taip siekiant suklaidinti kompetetingą instituciją dėl teisės gauti paramą už laivo „K“ žvejybinės veiklos nutraukimą, taip pat nenustačius, kad duomenys apie laivo žvejybos dienų skaičių yra neteisingi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad išteisintųjų A. S., M. L. ir A. A. veikoje nėra BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – apgaulės ir subjektyviojo požymio - tyčios apgaule įgyti svetimą turtą.

Atmestini ir kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kaltinimu A. A. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinus laivo žvejybos žurnalą netinkamu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme dokumentu bei realiai A. A. nepadarius jame jokių pakeitimų ir taisymų, nėra pagrindo išvadai, jog A. A. padarė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad paėmus laivo „K“ žvejybos žurnalą, jokių datos taisymų tituliniame lape nerasta, ir tai patvirtina A. A. parodymus apie tai, kad jis, patikrinęs žurnalo išdavimo duomenis, nustatė, jog nėra galimybės daryti žurnalo išdavimo datos taisymų. A. A., pasirašydamas ir pateikdamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2007 m. liepos 19 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laivo „K“ žvejybos dienų skaičiaus, patvirtino tikrovę atitinkantį faktą, pagrįstą laivo žurnalo ir kitais rašytiniais duomenimis. Taigi jis vykdė savo, kaip Žuvininkystės departamento direktoriaus, pareigas, nes ši įstaiga, remiantis Gairių 23.4.5 punktu, privalo išduoti pažymą apie laivo žvejybos dienų skaičių.

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde nepakanka paminėti, kasatoriaus manymu, pažeistų įstatymų nuostatų, bet būtina išdėstyti teisinius argumentus, pagrindžiančius jo teiginius apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar padarytus esminius BPK pažeidimus. Prokuroro kasacinio skundo teiginys, kad nepadarytos išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, liečiančių duomenis, gautus naudojant procesines prievartos priemones, yra deklaratyvus, nes konkrečiai nenurodoma, kokie apeliacinio skundo argumentai nebuvo įvertinti ir dėl kokių nepadarytos išvados. Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, nepagrįstas, nes šis teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, o nuosprendyje aptarė įrodymų vertinimą. Be to, apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimo kasatorius neprašė.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nutartyje į esminius apelianto argumentus yra atsakyta bei pakankamai motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir teismas, nagrinėdamas šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dainiaus Baraniūno kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Armanas Abramavičius

Vytautas Masiokas