Baudžiamoji byla Nr. 2K-60/2012
Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00609-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1. (S)
2012 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 30 parų areštu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 25 parų areštu, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš R. G. priteista nukentėjusiajam Š. S. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendis. Šiuo nuosprendžiu, iš dalies tenkinant nuteistojo R. G. apeliacinį skundą, pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendis: R. G. nusikalstama veika iš BK 284 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 284 straipsnio 1 dalį bei paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
R. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 25 d., apie 2.30 val., viešoje vietoje – kavinėje, esančioje viešbutyje „Viktorija“ Klaipėdoje, St. Šimkaus g. 2, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais ir patyčiomis pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, savo taurėje turimu brendžiu du kartus tyčia apipylė prie gretimo staliuko sėdėjusios A. D. veidą. A. D. paprašius pagalbos, prie kavinės po kelių minučių atvyko S. D. (S. D.), Š. S. ir S. J. (S. J.). S. D. pareikalavo, kad R. G. atsiprašytų A. D. už įžeidimus ir patyčias, tačiau R. G. neadekvačiai reagavo į pastabą, tęsdamas viešosios tvarkos pažeidimą iš chuliganiškų paskatų peiliu vieną kartą smogė S. D. į pilvą ir padarė kiaurinę durtinę-pjautinę pilvo kairės pusės žaizdą su riestinės žarnos pakenkimu, taip sunkiai sutrikdė S. D. sveikatą, paskui bėgdamas nuo S. D., R. G. peiliu vieną kartą dūrė Š. S. į kairę koją ir padarė jam durtinę-pjautinę žaizdą kairės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta Š. S. sveikata, vėliau R. G. vieną kartą spyrė A. D. į pilvą, sukeldamas jai skausmą.
Nuteistasis R. G. kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendį: pritaikius BK 28 straipsnio nuostatas, jo padarytą nusikalstamų veiką perkvalifikuoti į būtinąją gintį arba būtinosios ginties ribų peržengimą ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Taip pat kasatorius prašo iškelti baudžiamąją bylą S. D., Š. S. ir S. J. pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą.
Kasatorius skunde išdėsto įvykio aplinkybes ir teigia pripažįstąs, kad netinkamai elgėsi su A. D., tačiau neigia tyčia sužalojęs nukentėjusiuosius. Nuteistasis tvirtina panaudojęs peilį esant būtinosios ginties situacijai, kai po konflikto su nukentėjusiąja jis ir jo pažįstamas R. Š. buvo užpulti bei sumušti jos iškviestų draugų S. D., Š. S. ir S. J.. R. G. teigia įvykio metu buvęs šoko būsenoje, nuo patirtų smūgių praradęs orientaciją ir nebesuvokęs aplinkos, labai bijojęs, kad jam neatsinaujintų stuburo trauma. Teismai neįvertino svarbių aplinkybių, kad peiliu jis mojavo į įvairias puses gindamasis, juo specialiai niekam netaikė, o nukentėjusysis Š. S. naudojo dujinį pistoletą. Skunde nurodoma, kad turėtų būti atkreiptas dėmesys į tai, kad A. D. parodymai apie konflikto pradžią yra skirtingi Kasatorius pažymi, kad nukentėjusieji davė melagingus parodymus, išskyrus pirminius S. D., Š. S. parodymus apie muštynių faktą, į kuriuos teismai neatsižvelgė.
Atsiliepimu į nuteistojo R. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę bylos aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad R. G. būtinosios ginties situacijos nebuvo, aktyviai gintis prieš nukentėjusiuosius panaudojant peilį, nuteistajam nebuvo pagrindo. Kasatoriaus veiksmai buvo neadekvatūs susidariusiai žodinio konflikto situacijai ir pavojingą kėsinimąsi pradėjo ne nukentėjusieji, kurie neatliko jokių realaus ir akivaizdaus kėsinimosi požymių turinčių veiksmų, o būtent jis pats. Nesant būtinosios ginties situacijos, negalėjo būti sprendžiamas ir būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas, todėl tenkinti kasatoriaus prašymą perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas ir taikyti BK 28 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas bei spręsti klausimą dėl švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, jam paskyrimo nėra pagrindo.
Nuteistojo R. G. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu, jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnis). Vadinasi, pirmosios ar (ir) apeliacinės instancijų teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių.
Kasatorius skunde kritikuoja atskirų bylos duomenų vertinimą, išdėsto konflikto su nukentėjusiaisiais aplinkybes, pateikia savo versiją apie tai, kad buvo užpultas ir sumuštas nukentėjusiųjų, nagrinėja A. D., S. D., Š. S. ir S. J. duotų parodymų turinį. Tokie kasatoriaus skundo teiginiai yra susiję su teismų išvadomis dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali tikrinti, ar žemesnės instancijos teismai tam tikras aplinkybes pripažino įrodytomis, nepažeisdami BPK nustatytų taisyklių, ar teismų sprendimuose yra išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmetė ar kitaip įvertino įrodymus, ar teismo išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tačiau tokiu atveju skunde būtina nurodyti, kokios konkrečios baudžiamojo proceso teisės normos buvo pažeistos, kodėl jos buvo pažeistos, ir motyvuoti, kad teismų padaryti pažeidimai yra esminiai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio argumentų kasaciniame skunde nėra.
Prašymas pradėti nukentėjusiųjų baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 235 straipsnį taip pat negali būti tenkintinas, nes pagal BPK 382 straipsnio nuostatas teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima tik vieną iš BPK 382 straipsnio 1–6 punktuose numatytų nutarčių.
Dėl BK 28 straipsnio taikymo
Kasatoriaus R. G. skundo argumentai, kad teismai privalėjo jo veiksmus, kuriais jis sužalojo nukentėjusiuosius, vertinti kaip būtinąją gintį arba jos ribų peržengimą, nepagrįsti.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinosios ginties situacija yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Įstatyme nustatyta, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. ne bet koks, o pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų.
Byloje nustatyta, kad R. G. sudavė nukentėjusiesiems smūgius peiliu, nesant būtinosios ginties situacijos – nesant realaus ir akivaizdaus šiam nuteistajam gresiančio pavojingo kėsinimosi. Priešingai negu teigia kasatorius, byloje nustatyta, kad, žodinio konflikto metu durdamas peiliu S. D. ir Š. S. bei spirdamas A. D. į pilvą, pavojingą kėsinimąsi sukėlė ne nukentėjusieji, o nuteistasis tęsdamas bare pradėtą viešosios tvarkos pažeidimą ir neadekvačiai reaguodamas į pastabą dėl netinkamo elgesio su A. D.
Pirmosios instancijos teismas nenustatydamas būtinosios ginties situacijos aptarė konflikto kilimo aplinkybes, eigą, įvertino tiek paties nuteistojo ir liudytojo R. Š. parodymus, tiek teisme iš dalies pakeistus nukentėjusiosios A. D. parodymus, kitus bylos duomenis ir nuosprendyje nurodė, kuriais įrodymais remdamasis nustato faktines bylos aplinkybes. Kasatoriaus nurodomi S. D., Š. S. ir S. J. smurtiniai veiksmai (R. G. ir R. Š. užpuolimas bei sumušimas), peilio panaudojimo aplinkybės (ginantis, esant šoko būsenos), apkaltinamajame nuosprendyje aptarti ir paneigti, nurodant tam prieštaraujančius įrodymus. Nuteistojo versiją teismai atmetė BPK priemonėmis patikrinę ir įvertinę nukentėjusiosios A. D. parodymus, nukentėjusiųjų S. D., Š. S., S. J., liudytojų E. K., D. G., J. U. parodymus, specialistų išvadas ir kitą bylos medžiagą.
BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Nenustačius aplinkybės, jog R. G. gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi, nelieka prielaidų nustatytą byloje situaciją vertinti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą.
Pažymėtina, kad argumentai dėl būtinosios ginties situacijos taip pat buvo pateikti apeliaciniame skunde ir kartu su kitais skundo motyvais išsamiai išanalizuoti apeliacinės instancijos teismo, laikantis Baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Šis teismas išdėstė motyvuotas išvadas, kodėl netaikė R. G. BK 28 straipsnio nuostatų. Priimto apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuosprendžio turinys atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus. Šio procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje išdėstytos išvados dėl kasatoriui paskirtų bausmių teisingumo, jų atitikties BK 41, 50 bei 54 straipsnių reikalavimams ir nurodyta, kodėl R. G. netaikomos BK 62 straipsnio 2 dalyje ir šios dalies 5 punkte esančios bausmių skyrimo taisyklės.
Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kurio šį nuosprendį reikėtų panaikinti ar pakeisti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
