Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I3-3056-561/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00532-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjai A. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) 2022 m. sausio 18 d. (pareiškėjai nurodo 2022 m. sausio 21 d., tačiau iš pateikto skundžiamo rašto metaduomenų matyti, kad raštas yra priimtas 2022 m. sausio 18 d.) raštą Nr. 2D-984 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti VTPSI iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundą (b. l. 1–6).

Skunde teismui pareiškėjai nurodo, kad dėl suklastoto ir neteisėto 2019 m. liepos 12 d. VTPSI Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29.) PN-616 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) kreipėsi į Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką bei į Aplinkos ministrą, tačiau jų skundai buvo persiųsti nagrinėjimui atsakovei.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjų skundus, 2022 m. sausio 18 d. surašė nepagrįstą raštą. Pareiškėjai skunde teismui dėsto argumentus, susijusius su Privalomojo nurodymo neteisėtumu ir teigia, jog jis yra surašytas nesilaikant teisės aktų nuostatų, todėl yra nepagrįstas. Akcentuoja, kad atsakovė 2020 m. sausio 2 d. sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. liepos 11 d., todėl pareiškėjai turėjo teisėtus lūkesčius, kad teisingumas bus pareiškėjų pusėje.

Pareiškėjai pažymi, kad Rašte atsakovė nurodė, jog papildys Privalomąjį nurodymą ir jį papildė priimdama 2022 m. sausio 17 d. Potvarkį Nr. P3-11, kuris, pareiškėjų vertinimu, taip pat priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjų teigimu, skundžiamas raštas grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą ir sprendžia, kad atsakovei teisės aktų nuostatos nedraudžia panaikinti Privalomąjį nurodymą ir priimti naują Privalomąjį nurodymą, o ne jį pildyti.

Atsakovė VTPSI atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjų skundo netenkinti (b. l. 50–54).

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai prašo teismo panaikinti Raštą, kuriuo atsisakyta nagrinėti gautą ir užregistruotą (2021 m. gruodžio 17 d., reg. Nr. 3D-3994) pareiškėjų 2021 m. gruodžio 15 d. skundą, kuris atsakovei pagal kompetenciją nagrinėti persiųstas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (57)-D8(E)-7945 (2021 m. gruodžio 20 d., reg. Nr. 3D-3998), taip pat gautą ir užregistruotą (2021 m. gruodžio 23 d., reg. Nr. 3D-4058) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. S-2021-5908 „Dėl A. P. kreipimosi“ kartu su pareiškėjos 2021 m. gruodžio 20 d. prašymu adresuotu Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui S. Šedbarui.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjai pateiktuose skunduose iš esmės ginčijo VTPSI pareiškėjai A. P. 2019 m. liepos 12 d. surašytą privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616, kuriuo ji įpareigota iki 2020 m. sausio 11 d. nugriauti I grupės nesudėtingąjį statinį – pagalbinį ūkio paskirties 2,70 m aukščio, 3,47 m ilgio ir 2,40 m pločio priestatą, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjos A. P. prašymu šio Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas VTPSI 2020 m. sausio 11 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-8 buvo pratęstas iki 2020 m. liepos 11 d.

Paaiškina, kad atsakovė skundžiamu raštu pareiškėjams paaiškino, kad Inspekcijoje skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas), Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Inspekcijos taisyklės) nustatyta tvarka. Kiek šios tvarkos nereguliuoja specialieji teisės aktai, taikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

Atsakovė pažymi, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 11 dalies nuostata, atsakovės surašyti privalomieji nurodymai skundžiami tiesiogiai teismui. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijos surašytas Privalomasis nurodymas yra individualaus pobūdžio aktas, jo apskundimui taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Akcentuoja, kad būtent vieno mėnesio apskundimo terminas nurodytas ir Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-156 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų patvirtinimo“ patvirtintoje privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus formoje, galiojusioje nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. nurodoma, kad: „Šis privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“, o nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. balandžio 15 d., nurodoma, kad: „Šis privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“.

Pabrėžia, kad Privalomasis nurodymas nei administraciniam, nei bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį apskųstas nebuvo. Priešingai, pareiškėjai su Privalomuoju nurodymu sutiko ir prašė atidėti jo įvykdymo terminą. Pažymi, kad Inspekcijos Rašte pareiškėjams buvo primenama, jog pareiškėjai teikė skundą dėl Privalomojo nurodymo, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STMtNzgwMi0yNDMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I3-7802-243/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I3-7802-243/2020">I3-7802-243/2020</a> atsisakė atnaujinti pareiškėjams terminą skundui dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo panaikinimo ir skundą atsisakė priimti, kadangi šis pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą jo apskundimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje AS-665-602/2020 pareiškėjų atskirąjį skundą atmetė ir paliko Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį nepakeistą.

Pareiškėjai taip pat teikė teismui skundą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STMtNzYwNS0zNjIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I3-7605-362/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I3-7605-362/2020">I3-7605-362/2020</a> atmestas pareiškėjų skundas, kuriuo buvo prašoma pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, iki LVAT priims sprendimus administracinėse bylose Nr. A-3429-362/2020 ir Nr. A-4399-438/2020. LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNjQ4LTYyNC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2648-624/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2648-624/2021">A-2648-624/2021</a> panaikino Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir iš dalies tenkino pareiškėjų apeliacinį skundą bei nutarė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą Inspekcijai dėl Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo nutraukti vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Atsakovės teigimu, vadovaujantis VAĮ, Priežiūros įstatymo ir Inspekcijos taisyklių nuostatomis, pagrįstai buvo laikoma savarankišku pagrindu minėtiems pareiškėjų skundams nenagrinėti. Inspekcija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą ir vadovaudamasi aktualiu teisiniu reglamentavimu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundus dėl Privalomojo nurodymo tiek turinio, tiek ir jo formos. Paaiškinant, kad formalūs dokumento trūkumai nėra pagrindas jį naikinti nei pagal ABTĮ 91 straipsnį, nei pagal VAĮ 16 straipsnį, kadangi formalūs trūkumai savaime nesudaro pagrindo dokumentą laikyti neteisėtu.

Pabrėžia, jog pareiškėja A. P. niekada nėra nurodžiusi, kad jai yra neaiškus Privalomojo nurodymo turinys, priešingai, ji aiškiai suprato, kokie ir kokiu pagrindu jai keliami Privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai bei per kokį terminą šie reikalavimai turi būti įvykdyti, ką patvirtina ir teiktas prašymas dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo. Atsakovės vertinimu, pareiškėjų inicijuojami teisminiai ginčai nėra siekis, jų manymu, pažeistoms teisėms apginti, o naudojami kaip įrankis užvilkinti teisėto priimto ir pateikto priverstiniam vykdymui Privalomojo nurodymo įvykdymą.

konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Rašto, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų 2021 m. gruodžio 15 d. skundą, adresuotą VTPSI bei atsakovei pagal kompetenciją persiųstus pareiškėjų kreipimusis, t. y. 2021 m. gruodžio 20 d. „Prašymas“, adresuotas Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui bei 2021 m. gruodžio 15 d. skundą, adresuotą Aplinkos ministrui, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 19–21).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2021 m. gruodžio 15 d. su skundu kreipėsi į VTPSI, prašydami pripažinti neteisėtu ir panaikinti Privalomąjį nurodymą (b. l. 16–18).

Atsakovei taip pat pagal kompetenciją nagrinėti buvo persiųsti ir pareiškėjų prašymas, kuriuo pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei pareiškėjų skundas, kuris buvo adresuotas Aplinkos ministerijai (b. l. 9, 10, 11–13, 15, 14).

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą ir pagal kompetenciją nagrinėjimui persiųstus pareiškėjų kreipimusis, priėmė Raštą (b. l. 19–21).

Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovės priimtu Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. S-2021-5908 „Dėl A. P. kreipimosi“ ir įpareigoti skyrių perduoti prašymą Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui; panaikinti Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. (57)-D8(E)-8239 ir 2021 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. (57)-D8(E)-7945 ir įpareigoti pareiškėjų skundą nagrinėti iš naujo; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Raštą ir įpareigoti VTPSI iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundą; panaikinti VTPSI 2022 m. sausio 17 d. potvarkį Nr. P3-11 „Dėl 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29.) PN-616 papildymo“; panaikinti VTPSI 2019 m. liepos 12 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29.) PN-616 nuo priėmimo momento (b. l. 1–6).

Teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą dalyje dėl reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundą. Kitą pareiškėjų skundo dalį atsisakė priimti (b. l. 37–39).

Iš pareiškėjų skundo turinio bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjai siekia užginčyti Privalomąjį nurodymą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovės priimto Rašto teisėtumas bei pagrįstumas, ir priešingai – šioje byloje nėra sprendžiamas Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su Privalomojo nurodymo teisėtumu, nepasisakys.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas ginčo faktines aplinkybes, proceso šalių argumentus, nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti įvertintina skundžiamo sprendimo atitiktis VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems reikalavimams. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 11 dalis nustato (redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.), kad skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Inspekcijos taisyklių (galiojusių laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) 42 punktas nustato, kad Inspekcijos darbuotojų administraciniai sprendimai, nenurodyti Taisyklių 41, 43, 44 punktuose, susiję su teritorijų planavimo ir statybos valstybine priežiūra, skundžiami tiesiogiai teismui. Tų pačių taisyklių 41 punktas nustato, kad Inspekcijos viršininko, vyriausiojo patarėjo, kanclerio administraciniai sprendimai, taip pat kitų darbuotojų administraciniai sprendimai, nesusiję su teritorijų planavimo ir statybos valstybine priežiūra, neveikimas gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai, teismui, VAĮ, ABTĮ, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Pasirinktinai Inspekcijos administracijos padalinių (kurių darbuotojai priėmė sprendimą) vadovams arba teismui gali būti skundžiami šie Inspekcijos administracijos padalinių (jų darbuotojų) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje priimti administraciniai sprendimai (43 punktas): 43.1. išduoti statybą leidžiantys dokumentai, pažymos apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pažymos apie statinio nugriovimą, sprendimai užregistruoti/patvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą, statybos užbaigimo aktai, teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktai bei su prašymais išduoti šiuos dokumentus susiję sprendimai (išskyrus sprendimus neišduoti statybą leidžiančio dokumento, kurie skundžiami teismui); 43.2. sprendimai, kuriais prašymo, skundo nagrinėjimas nutrauktas ar kreipimasis paliktas nenagrinėtu ir kiti su prašymų, skundų nagrinėjimu susiję darbuotojų sprendimai. Inspekcijos taisyklių 44 punktas nustato, kad pasirinktinai Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui, kuris atsakymą pateikia Inspekcijos vardu, arba teismui gali būti skundžiami šie Inspekcijos administracijos padalinių (jų darbuotojų) administraciniai sprendimai teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityse (išskyrus Taisyklių 43 punkte nurodytus sprendimus, kurie skundžiami Inspekcijos administracijos padalinių vadovams, ir kituose teisės aktuose įtvirtintas išimtis): 44.1. statybos valstybinės priežiūros srityje priimti administraciniai sprendimai dėl naujų ypatingųjų statinių statybos ar ypatingųjų statinių rekonstravimo, taip pat susiję su įvykusia arba gresiančia statinio avarija; 44.2. kai skunde pateikiami įrodymai, kad priimant skundžiamą sprendimą galimai buvo padaryta nusikalstama veika.

VTPSI viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-156 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų patvirtinimo“ patvirtintoje privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus formoje, galiojusioje nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. gegužės 14 d., nustatyta, kad „Šis privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“; minėto įsakymo redakcijoje, galiojusioje laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 15 d. yra nustatyta, kad Privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, jog Privalomasis nurodymas yra skundžiamas tiesiogiai teismui. Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjai Privalomojo nurodymo teismui neskundė. Priešingai, pareiškėjai su Privalomuoju nurodymu sutiko ir su prašymu dėl jo pratęsimo kreipėsi į atsakovę (Liteko informacinės sistemos duomenys Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. I3-7605-362 ir LVAT administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNjQ4LTYyNC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2648-624/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2648-624/2021">A-2648-624/2021</a>).

VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją (6 punktas). Taigi, atsakovė, nustačiusi, kad pareiškėjų prašymo (skundo/kreipimosi) negali nagrinėti pagal kompetenciją, pagrįstai atsisakė juos nagrinėti. Atsakovės Rašte aiškiai įvardintos konkrečios teisės aktų nuostatos, nurodyti konkretūs veiksmai ir aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjų prašymas/skundai nebuvo nagrinėti. VTPSI, priimdama skundžiamą Raštą, vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Taigi, skundžiamas VTPSĮ Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjų skunde nurodytais motyvais.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo naikinti VTPSI Raštą, tuo pačiu ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę pareiškėjų skundą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiuo atveju, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, kadangi pareiškėjų skundas atmestinas, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atmesti.

Pareiškėjų A. P. ir A. P. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Arūnas Kaminskas

Indrė Žvaigždinienė