L. V. pagal BK 184 str., 222 str., 300 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2745/2026

Bylos Nr. BIK-633/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01583-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios L. V.-J. gynėjo advokato Viliaus Karolio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistosios L. V.-J. gynėjas advokatas V. Karolis prašo: 1) panaikini pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies, arba, 2) panaikini apeliacinės instancijos teismo nutartį dalyje dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad civilinė ieškovė turėjo realią galimybę pažeistus turtinius interesus ginti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečios civilinių ir (ar) kitų organizacinių priemonių nepakankamumo aplinkybės pateisino baudžiamosios atsakomybės taikymą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už ūkinės-komercinės veiklos metu kilusio civilinio ginčo aplinkybes. Toks baudžiamojo įstatymo taikymas prieštarauja baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principui ir nusistovėjusiai teismų praktikai dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo.

BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai VšĮ „Darnaus profesinio tobulėjimo centro“ ir UAB „Sostinės apskaitos“ epizoduose nebuvo pagrįsti. Atliktų ūkinių operacijų piniginiai dydžiai yra aiškūs, o dalyvavę asmenys tiksliai nustatyti. Tokie apeliacinės instancijos teismo motyvai neatitinka kasacinio teismo praktikos, pagal kurią BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai negali būti konstatuojami formaliai, remiantis tik apskaitos tvarkymo trūkumais.

Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 300 straipsnio 1 dalies paliko galioti nenustatęs objektyviųjų ir subjektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Teismas nenurodė, kokie konkretūs juridiniai faktai trišaliuose tarpusavio skolų užskaitymo aktuose buvo netikri. Taip pat nepagrįsta aplinkybė, kad L. V.-J. veikė tiesiogine tyčia. Byloje nėra nustatyta, kad L. V.-J. dokumentų sudarymo metu suvokė įtvirtinamų juridinių faktų netikrumą ir norėjo tokius faktus įtvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad tiesioginės tyčios nebuvimas buvo motyvuotas prokurorei nutraukiant ikiteisminį tyrimą.

Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nepašalino esminių prieštaravimų tarp dviejų byloje esančių specialistų išvadų UAB „Velgo“ epizode, todėl neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Taip pat teismas pripažino specialisto išvadoje esančią aritmetinę klaidą, tačiau nemotyvavo, kaip šios klaidos ištaisymas įtakoja BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių konstatavimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, kurie būtų motyvuoti teisiniais argumentais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra pateikiamas savas faktinių aplinkybių vertinimas ir kritika žemesnės instancijos teismų išvadoms dėl atlikto įrodymų vertinimo. Kasatorius skunde dėsto tik savo nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais žemesnės instancijos teismai turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai bylos aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdami L. V.-J. atsakomybės klausimą. Tokiu būdu kasatorius siekia palankaus procesinio rezultato – baudžiamosios bylos nutraukimo. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo nutarties 32 punkte dėl tęstinės veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį konstatuota, kad ši tęstinė veika, paslepiant keturių įmonių apskaitos dokumentus, buvo tiesiogiai susijusi su kita L. V.-J. padaryta nusikalstama veika – VšĮ „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ turto iššvaistymu pervedant šios įmonės lėšas, be kita ko, ir kitoms trims nuteistosios vadovaujamoms įmonėms (UAB „Velgo“, VšĮ „Darnaus profesinio tobulėjimo centras“, UAB „Sostinės apskaita“). Žemesnės instancijos teismai išsamiai motyvavo L. V.-J. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisės taikymo aspektu kasaciniame bylos procese galimų svarstyti teisinių argumentų, rodančių žemesnės instancijos teismų išvadų nepagrįstumą ar neteisingumą (apeliacinės instancijos teismas tik pašalino dalį perteklinio kaltinimo, kuris L. V.-J. veiksmų kvalifikavimo neįtakojo). Aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismų išvados neatitinka kasatoriaus lūkesčių, savaime nepatvirtina, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai ir nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios L. V.-J. gynėjo advokato Viliaus Karolio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Gintaras Goda

Darius Kantaravičius