D. K. pagal BK 41 str., 36 str., 216 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2809/2026

Bylos Nr. BIK-647/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33927-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.8.1.2; 2.8.1.3; 2.8.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios D. K. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalies vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalis dėl BK 72 straipsnio pagrindu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-konfiskuotino turto vertės išieškojimo ir perduoti bylą šia apimtimi nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, netinkamai įvykdė BPK 320 straipsnyje įtvirtintą pareigą patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Nors apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, tačiau, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 ir 5 dalys) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-56-511/2020, 2K-284-719/2020, 2K-60-489/2020, 2K-251-495/2020, 2K-249-1073/2019, 2K-155-942/2019, 2K-219-693/2019). Apeliaciniame skunde buvo pateikti argumentai dėl BK 72 straipsnio taikymo ir išsamiai pagrįsta 2020 m. vasario 27 d. sudaryto turto perleidimo sandorio (dovanojimo sutarties) reikšmė sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė ir jų teisiškai neįvertino. Dėl šio teisės pažeidimo buvo netinkamai pritaikytos ir BK 72 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino 2020 m. vasario 27 d. turto perleidimo sandorių teisinės reikšmės sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės pagal BK 72 straipsnį, todėl nebuvo atliktas toks šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vertinimas, kokio reikalauja kasacinio teismo praktika. Šis pažeidimas turėjo reikšmės ir visos baudžiamosios atsakomybės individualizavimui. Negalima konstatuoti, kad palikdamas galioti visą D. K. taikytų baudžiamosios atsakomybės priemonių visumą, apeliacinės instancijos teismas įvykdė BK 41, BK 54 ir BK 67 straipsniuose įtvirtintus baudžiamosios atsakomybės individualizavimo reikalavimus. Vien šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad padaryti BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir galėjo turėti įtakos neteisėto nuosprendžio priėmimui BPK 369 straipsnio 1 dalies prasme.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistosios D. K. gynėjas kasacinį skundą paduoda antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą konstatavusi, kad jis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai). Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nurodyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį kasatoriaus skundą.

Kaip matyti iš naujai pateikto kasacinio skundo turinio, jis yra struktūriškai pakoreguotas, tačiau jo esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Kasatorius, kaip ir ankstesniame skunde, kelia klausimą dėl nepagrįstai taikytos baudžiamojo poveikio priemonės-turto konfiskavimo pagal BK 72 straipsnį bei dėl galimai padarytų esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 331 straipsnio pažeidimų, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo.

Atrankos kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentai dėl nuteistiesiems nepagrįstai taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pagal BK 72 straipsnį, dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies (neatsakyta į apeliacinio skundo argumentus), BPK 331 straipsnio pažeidimų yra kartotiniai. Ankstesnį skundą nagrinėjusi teisėjų atrankos kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus įvertino ir pateikė argumentuotas išvadas dėl skundo nagrinėjimo galimumo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Dar kartą akcentuotina, kad argumentas dėl neteisingai taikytos baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo nurodytas gynėjo apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Taigi pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį nėra apskundimo pagrindas ir kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinio skundo 32 punkte buvo tik užsiminta, kad dėstomos aplinkybės „būtų aktualios ir BK 72 straipsnio taikymo aspektu“, tačiau esminiai reikalavimai buvo dėl BK 36 straipsnio taikymo, dėl išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir dėl bausmių mažinimo. Užuominos dėl BK 72 straipsnio taikymo apeliantas niekaip neargumentavo ir atitinkamo prašymo apeliacinės instancijos teismui neišreiškė nei apeliaciniame skunde, nei baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teismo 2026 m. balandžio 2 d. posėdyje. Lietuvos apeliacinis teismas, aprašydamas apeliacinį skundą, taip pat nenurodė jokių apelianto argumentų dėl BK 72 straipsnio netinkamo taikymo, nes iš esmės jų nebuvo. Taigi šiuo klausimu paduotas kasacinis skundas negali būti priimtas. Atitinkamai argumentai dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo pagal BK 41, 54, 67 straipsnius vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrindžiantys kasacijos pagrindo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio dalies vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios D. K. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Gintaras Goda

Darius Kantaravičius