S. A., V. A. ir R. A. pagal BK 220 str., 222 str., 24 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2780/2026

Bylos Nr. BIK-642/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18789-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų S. A., V. A., R. A. ir jų gynėjo advokato Gedimino Marcinkevičiaus kasacinio skundo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistieji S. A., V. A., R. A. ir jų gynėjas advokatas G. Marcinkevičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnį pradėtas 2021 m. birželio 10 d., pagal BK 220 straipsnį – 2021 m. rugsėjo 7 d., tačiau nuteistieji buvo kaltinami už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl apie 6 mėnesius nebuvo užkirstas kelias galimų nusikalstamų veikų darymui ir taip pasunkinta nuteistųjų padėtis.

Skunde nurodo, kad teismas nutartimis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 160 straipsnio nuostatas leido sekti tik UAB „Alaus purslai“ priklausantį automobilį „Toyota Proace“, tačiau sekant nurodytą automobilį buvo sekamas jo vairuotojas R. A. ir barai, į kuriuos R. A. pristatinėjo alaus statines ir pan., tokiu būdu nesant leidimo sekti R. A. ir atskirų objektų, buvo pažeistas R. A. privataus asmens gyvenimo neliečiamumas ir slapto sekimo metu gauti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes jie surinkti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nagrinėjamu atveju neteisingai apskaičiuota nesumokėta akcizo mokesčio suma – 76 575 Eur. Akcizo mokestis priklauso nuo alaus stiprumo. Specialisto išvadoje buvo nustatytas skirtingas UAB „Alaus purslai“ gaminto alaus stiprumo laipsnis, tačiau nesumokėtas akcizo mokestis apskaičiuotas nuo didžiausio nustatyto alaus stiprumo. Nenustačius konkretaus alaus stiprumo teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo principu ir akcizo mokestį skaičiuoti nuo minimalaus – 3,1 procento alaus stiprumo. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymų Nr. 487 patvirtinto „Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento“ 48 punkto nuostatomis. Pirmiau nurodyto reglamento VI skyriuje įtvirtinta, kad statinės paklaida yra iki 2 litrų, tačiau akcizo mokestis skaičiuotas nuo 50 litrų, atsižvelgus į tai gautos neapskaitytos pajamos turėjo būti mažinamos 2986,66 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad vienos alaus statinės vidutinė vertė buvo 26 Eur, nes pokalbiuose tarp S. A. ir baro savininkės J. Z. buvo nurodyta 23,5 Eur suma, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu turėjo būti nustatyta, kad alaus statinės kaina – 23,5 Eur.

Skunde nurodoma, kad UAB „Alaus purslai“ nebuvo registruota kaip pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja, todėl nepagrįstai buvo priteistas nesumokėtas 10 645 Eur PVM.

UAB „Alaus purslai“ civiline atsakove į procesą buvo įtraukta pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi, tačiau nebuvo paskirtas jos atstovas, įmonės atstovai nebuvo kviečiami į teismo posėdžius, įmonei nepranešta apie procesą apeliacine tvarka, neleista pasisakyti baigiamosiose kalbose.

Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 24 straipsnio 6 dalies, 222 straipsnio nuostatas. Kaltinime nėra nurodyta kokius veiksmus R. A. atliko kaip padėjėjas. UAB „Alaus purslai“ jis dirbo vadybininku ir darbų vadovu, jo žinojimas apie produkciją ir jos išvežiojimas nėra BK 222 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymis, nes turi būti nustatytas specialusis subjektas. R. A. veiksmuose galima įžvelgti tik BK 238 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių, tačiau tokio nusikalstamos veikos padarymus jis nebuvo kaltinamas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas).

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio skundo argumentai dėl provokavimo tęsti nusikalstamus veiksmus, alaus statinėse esančio alaus nustatymo paklaidos, netinkamai apskaičiuotų nesumokėtų mokesčių valstybei yra nauji, nes jie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad įmonėms pristatytų alaus statinių stiprumas galėjo skirtis, tačiau tuo buvo siekiama neigti inkriminuotą neapskaitytų alaus statinių kiekį, teigti, kad statinėse buvo ne alus, o vanduo statinių plovimui. Paklaidos taikymo bendram neapskaitytam alaus kiekiui ir mokesčių skaičiavimo klausimai nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai negali būti bylos apskundimo kasacine tvarka pagrindu ir kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku.

Kasatoriai pateiktame kasaciniame skunde kelia klausimus dėl slapto sekimo veiksmų teisėtumo, in dubio pro reo principo taikymo ir R. A. padarytos veikos kvalifikavimo klausimus. Kasatorių įsitikinimu slapto sekimo veiksmai atlikti pažeidžiant R. A. teisę į privatų gyvenimą, taip pat R. A. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Kasatoriai skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas kilusių abejonių neaiškino jų naudai, taip pažeidė in dubio pro reo principą.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nuosprendyje motyvuotai atsakė į pirmiau nurodytus kasacinio skundo argumentus. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas vienos neapskaitytos alaus statinės pardavimo kainą įmonėms, taikė in dubio pro reo principą nuteistųjų naudai. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į nuteistųjų apeliacinio skundo argumentus dėl slapto sekimo teisėtumo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 36–38 punktai). Kasatorių argumentai dėl R. A. teisės į privatų gyvenimą pažeidimo atliekant slapto sekimo veiksmu yra paremti nesutikimu su nepalankiu apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimu. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius motyvus dėl R. A. kaltės ir jo padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 175–181 punktai). Taigi apeliacinės instancijos teismas detaliai išanalizavo visų nuteistųjų veiksmus apgaulingai apskaitant UAB „Alaus purslai“ buhalteriją ir motyvuotai individualizavo bausmes. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčijamų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistieji ir jų gynėjas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos bylos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistųjų S. A., V. A., R. A. ir jų gynėjo advokato G. Marcinkevičiaus kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistųjų S. A., V. A., R. A. ir jų gynėjo advokato Gedimino Marcinkevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Gintaras Goda

Darius Kantaravičius