Dėl įspėjamojo signalo naudojimo

Prašymo Nr. DOK-2777/2026

Bylos Nr. eATIK-139/2026

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00014-2026-9

Procesinio sprendimo kategorija: 21.12.6.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo, Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarčių priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Institucijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimu D. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalies 6 punktą už tai, kad 2025 m. spalio 28 d., 11.08 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Chrysler“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai šiame kelyje viena kryptimi yra viena eismo juosta, nedavė kelio artėjančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, nesudarant artėjančiai specialiajai transporto priemonei avarinio koridoriaus privalomai sustojant dešiniajame kelkraštyje ir jai paskirta 115 Eur dydžio bauda.

Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. skundas atmestas ir nutarimas paliktas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi D. P. skundas netenkintas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 kovo 3 d. nutartis palikta nepakeista.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. (toliau – pareiškėja) prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Institucijos bei žemesnių teismų sprendimus ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Pareiškėja nurodo, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie lėmė neteisėtų bei nepagrįstų nutarčių priėmimą. Teismai neatskleidė Kelių eismo taisyklių nuostatų pažodinio turinio, rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais, netyrė faktinių eismo aplinkybių bei pritaikė neadekvačius elgesio standartus neprofesionaliai vairuotojai, kas tiesiogiai lėmė neteisėtų teismų nutarčių priėmimą. Iš įstatymų leidėjo suformuluoto KET 12 punkto matyti, kad specialioji transporto priemonė privalo naudoti tiek šviesos signalus (švyturėlius), tiek specialųjį garso signalą (sireną). Teisinė pareiga kitiems eismo dalyviams nedelsiant duoti kelią ar sustoti atsiranda tik tada, kai operatyvinės tarnybos automobilis vienu metu naudoja abiejų rūšių įspėjamuosius signalus. Bylą nagrinėję teismai, pasak pareiškėjos, netaikė šio pažodinio teksto ir nepagrįstai konstatavo pažeidimą net ir tuo atveju, kai pareigūnai naudojo tik vieną iš minėtų signalų. Vairuotojui negali būti taikoma administracinė atsakomybė už KET 12 punkto reikalavimų pažeidimą, kol pati policija nėra įvykdžiusi KET numatytos imperatyvios sąlygos dėl įspėjamojo signalo naudojimo. Iki 11:08:01 specialusis garsinis signalas buvo neištisinis, įjungtas keletą kartų. Miesto triukšmo sąlygomis, vairuojant šiuolaikinę transporto priemonę su gera garso izoliacija, toks „trūkčiojantis“ garsas negali būti vienareikšmiškai interpretuojamas kaip reikalavimas sustoti dešiniajame kelkraštyje. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai atmetė jos argumentą, kad ištisinis garsinis signalas buvo įjungtas tik 11:08:01. Tik nuo šios sekundės jai kilo pareiga reaguoti pagal KET 12 punkto reikalavimus. Akivaizdu, kad reagavimas 11:08:02 (praėjus vos 1 sekundei) į tinkamai pateiktą signalą patvirtina jos maksimalų atidumą. Pareiškėja teigia, kad abiejų instancijų teismai nutartyse tik deklaratyviai konstatavo, kad ji ne tada, kai policijos pareigūnai prie jos priartėjo, bet dar policijos pareigūnams esant kitoje gatvėje, nuo Gardino ir Aido gatvių sankryžos, jau privalėjo matyti policijos pareigūnus ir suprasti, kad privalės užleisti jiems kelią, jei jie sankryžoje pasuks į dešinę ir važiuos paskui ją. Tokia teismų išvada yra nepagrįsta. Gardino ir Aido gatvių sankryžoje jai objektyviai negalėjo būti žinoma, kuria kryptimi toliau važiuos policijos automobilis. Įvažiavusi į Aido gatvę ir judėdama į priekį, ji privalėjo susitelkti į priekyje esančią eismo situaciją, pėsčiuosius bei kliūtis ir neturėjo jokios teisinės pareigos ištisai stebėti galinio vaizdo veidrodėlius ir sekti iš galo važiuojančias transporto priemones, kol nebuvo paskleistas aiškiai girdimas specialusis garso signalas. Teismų bandymas primesti pareigą nepertraukiamai sekti paskui važiuojantį eismą per veidrodėlius prieštarauja KET 4 ir 9 punktuose įtvirtintiems bendriesiems atsargumo reikalavimams. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji pradėjo reaguoti iš karto, kai tik policijos pareigūnai priartėjo ir įjungė specialųjį garsinį signalą. Vertindami subjektyviąją nusižengimo pusę, teismai padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nepadarydami išvados, kad ji negalėjo elgtis taip, kaip pripažino jos pareigą abiejų instancijų teismai. Ji nėra profesionali vairuotoja, todėl patekusi į netikėtai susidariusią ekstremalią situaciją iš jos nebuvo galima reikalauti, kad ji per sekundės dalį priimtų patį optimaliausią ir idealiausią sprendimą. Situacija, kai iš paskos siauroje gatvėje, esant dideliam priešpriešiniam eismui ir artėjant prie pėsčiųjų perėjos, staiga įjungiami galingi garsiniai ir šviesos signalai, bet kuriam eiliniam vairuotojui sukelia stresą ir sumišimą. Abiejų instancijų teismai taikė jai neproporcingai aukštą, faktiškai profesionalaus vairuotojo lygio reikalavimą. Šiuo atveju ji priėmė sprendimą sustoti už pėsčiųjų perėjos salelės ir toks sprendimas buvo visiškai pagrįstas ir saugus. Abiejų instancijų teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, netinkamai aiškindami ir taikydami ANK 16 straipsnį. Teismų išvadą, kad „joks pavojus nei jai pačiai, nei kitiems asmenims kilęs nebuvo“, yra klaidinga, nes ji nevertina pavojaus, kuris būtų kilęs, jei ji būtų paklususi reikalavimui sustoti „tą pačią akimirką“. Administracinė atsakomybė negali būti taikoma mechaniškai, nevertinant asmens tikslų. Jos veiksmais išreikštas tikslas buvo praleisti policiją saugiausiu įmanomu būdu, o ne jai trukdyti. Teismai, teigdami, kad pavojaus nebuvo, ignoravo eismo saugumo siaurame kelio ruože ir darė nelogiškas, faktų neatitinkančias išvadas. Ji negalėjo būti nubausta už tai, kad nepasirinko paties rizikingiausio sustojimo būdo. Jos elgesys atitiko KET visumą, įskaitant pareigą nekelti pavojaus (KET 9 p.) ir laikytis horizontaliojo ženklinimo (Kelių eismo taisyklių 3 priedas 1.15 p.).

Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo.

Pareiškėja paduotu prašymu nesutinka su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 417 straipsnio 6 dalyje, ir tai motyvuoja galimai padarytais esminiais materialinės bei proceso teisės pažeidimais netinkamai aiškinant KET 12 punkto reikalavimus, vertinant subjektyviąją administracinio nusižengimo pusę bei netinkamai aiškinant ANK 16 straipsnio nuostatas. Pareiškėja nors formaliai ir kelia teisės taikymo klausimą, tačiau prašyme išimtinai ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes kartu pateikdama sau palankų teisės aktų bei situacijos vertinimą, o tai nėra, kaip nurodyta aukščiau, atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie pareiškėjos argumentai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą ir jos nagrinėjimą dėl esminio materialiosios ir proceso teisės pažeidimo, nes iš esmės yra susiję su bylos duomenų vertinimu, kuris baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Šiuos faktinio pobūdžio argumentus apygardos teismas, tikrindamas apylinkės teismo sprendimo pagrįstumą, išnagrinėjo pasiremdamas suformuota teismų praktika ir pateikė motyvuotas išvadas, patvirtinančias pareiškėjos padaryto pažeidimo įrodytumą. Teisinių argumentų, kurie paneigtų šias teismo išvadas ir patvirtintų netinkamą ANK normos taikymą, prašyme nepateikiama.

Nesant teisinių argumentų, paneigiančių Institucijos bei žemesnės instancijos teismų išvadas ir pavirtinančių esminius proceso ir/ar materialiosios teisės pažeidimus, pareiškėjos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 ir 6 punktais, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Gintaras Goda

Darius Kantaravičius