A. Š. pagal BK 281 str. 6 d., 259 str.

24

Baudžiamoji byla Nr. 2K-125-594/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13413-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.4; 1.1.8.6.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (pranešėjo), Aleno Piesliako (kolegijos pirmininko) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistajam A. Š. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. V. (nuotoliniu būdu),

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms O. R. ir A. A.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. R., A. A., E. V. ir A. V. atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui Erikui Borusevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š., nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. R., A. A., E. V. ir A. V. atstovo advokato Artūro Andriukaičio, civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovo Eriko Borusevičiaus kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 25 MGL (1 250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį A. Š. išteisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A., O. R., E. V., A. V. civiliniai ieškiniai atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, pakeitus Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo, A. Š., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 10 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis, kuria palikta galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalis dėl A. Š. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A., O. R., E. V., A. V. civilinių ieškinių atmetimo, ir dėl šios dalies byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalis dėl A. Š. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – A. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimo bausme penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisiant A. A. 7 793,20 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, O. R.– 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, E. V. – 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. V. – 2 007,15 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 30 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nuteistojo A. Š. konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 6 470 Eur. Iš nuteistojo A. Š. nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms priteistas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas: A. A. – 5 809,47 Eur, E. V. – 1 094 Eur, O. R.– 20 437,73 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo, jo gynėjo ir civilinės atsakovės atstovo, prašiusių nuteistojo, jo gynėjo ir civilinės atsakovės atstovo kasacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo atmesti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei jų atstovo, prašiusių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo, jo gynėjo ir civilinės atsakovės atstovo kasacinius skundus atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo kasacinius skundus tenkinti iš dalies, o nuteistojo gynėjo ir civilinės atsakovės atstovo kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2022 m. birželio 26 d. apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta mažiausia 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija kraujyje), Klaipėdos rajone, Pajudrio kaime, vairuodamas automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), elgdamasis neatsargiai, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į kelio būklę, meteorologines sąlygas, ties Kosmonautų gatvės 34 namu nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į ten esantį vandens telkinį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio keleivės V. V. ir mažametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiais neatsargiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) bendrųjų eismo dalyvių pareigų, nustatytų 9, 14 ir 127 punktuose, reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. Š. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo išteisintas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, ir priėmė naują – apkaltinamąjį nuosprendį.

3. Šis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pirmenybę teikė A. Š. teisinantiems įrodymams – jo parodymams ir iškeltoms versijoms, nepagrįstai sukritikavo ekspertizės akto išvadų patikimumą, kurių nepaneigia specialisto dr. P. Petreikio konsultacinė išvada ir jo duoti paaiškinimai, neanalizavo ir nesirėmė ekspertų paaiškinimais, nesugretino liudytojų duotų parodymų, nepalygino šių įrodymų tiek tarpusavyje, tiek su kitais įrodymais. Nors A. Š. nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad A. Š. vairavo automobilį ir padarė neatsargų nusikaltimą kelyje, dėl to žuvo jo sugyventinė ir mažametė duktė.

III. Kasacinių skundų argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendį – sušvelninti paskirtą bausmę, panaikinant 6 470 Eur sumos konfiskavimą ir sumažinant priteistą nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Nuosprendis priimtas netinkamai taikant įrodinėjimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, iš prielaidų kildinant neprisipažinimą ir nenustatant atsakomybę lengvinančių aplinkybių – prisipažinimo ir gailėjimosi, aktyvaus bandymo išvengti sunkesnių padarinių.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. Š. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, išsigalvojo neatsimenantis įvykio aplinkybių. Tačiau tokia išvada neatitinka A. Š. pozicijos ir parodymų viso proceso metu, ištirtų įrodymų. Prisipažinimas ir sutikimas su sutrumpintu įrodymų tyrimu rodo, kad A. Š. ne vengė baudžiamosios atsakomybės, o nenorėjo dar kartą išgyventi skaudžių įvykių, dėl kurių jis pats kaltas, detalaus nagrinėjimo. A. Š. ne siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tikėjosi lengvesnės – trečdaliu sumažintos bausmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė esminį įrodymų vertinimo pažeidimą, netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tai lėmė neteisėtos nuosprendžio dalies dėl bausmės priėmimą.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. Š. pats išėjo iš šventės, vairavo transporto priemonę, išsigelbėjo iš apvirtusio automobilio ir gelbėjo šeimos narius, atsiminė, kad duktė buvo prisegta kėdutėje, ir po įvykio bendravo su pareigūnais, medikais, apibūdino emocinę būseną, o tai paneigia konsultacinę išvadą, kad dėl neblaivumo sutriko atmintis, ypač dėl to, kad nepatirta galvos sužalojimų. Tokia teismo argumentacija prieštarauja tiek įrodymams, tiek bendražmogiškajai patirčiai. Buvimas aktyviam, sąmoningų veiksmų atlikimas neprieštarauja negebėjimui atsiminti savo veiklos esant labai girtam. Civilinės atsakovės atstovas, dirbantis su eismo įvykio bylomis, teigė, kad pasitaiko atvejų, kai blaivus asmuo po avarijos praranda atmintį dėl patirto išgąsčio ir streso. Ekspertas P. Petreikis pateikė išvadą, kad A. Š. dėl girtumo gali neatsiminti įvykių, nes nuo 2 promilių dažnai prarandama atmintis. Tačiau teismas konsultacinę išvadą kaip įrodymą atmetė, nelogiškai vertindamas faktus, nepaneigiančius atminties praradimo fakto. Teismas nenustatė, kad ekspertas būtų viršijęs savo kompetenciją, taikęs netinkamus tyrimo metodus, išvada būtų prieštaringa, ir padarė nelogišką išvadą, neišplaukiančią iš nustatytų faktų.

4.4. Nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad A. Š. prisipažino, yra galimybė prisipažinimą laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, lemiančia bausmės ir jos dydžio parinkimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į aplinkybę, jog A. Š. aktyviai kvietė pagalbą, bandė gelbėti šeimos narius, tačiau šie veiksmai turi būti įvertinti kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnyje. Konstatavus, kad A. Š. pripažįsta kaltę, gailisi pražudęs savo šeimą ir sukėlęs netektį, atsiprašė artimųjų, tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

4.5. BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nurodytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Todėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra pagrindas skirti minimalią BK 281 straipsnio 6 dalyje nurodytą bausmę.

4.6. Pirmojo teismo posėdžio metu A. Š. pripažino esantis kaltas ir sutiko duoti parodymus. Prokuroras nurodė, kad galima bylą nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka. Teisėja nutarė, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas netaikomas, nes kyla neaiškumų – reikia nustatyti faktą, kad nusikaltimą padarė tas asmuo, o tai kelia abejonių. Teisėja nurodė, kad jei būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bus atsižvelgta į prisipažinimą skiriant bausmę pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas. Ši teismo garantija neužfiksuota protokole, o gynėjui paprašius teismo posėdžio garso įrašo, paaiškėjo, kad iš 2 val. 8 min. trukmės teismo posėdžio yra tik 45 min. garso įrašas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusių atstovų poziciją, priėmė sprendimą netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, nors galėjo dar 2023 m. birželį priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu. Praėjus 3,5 metų nuo eismo įvykio, A. Š. jau galėjo būti atlikęs pusę bausmės ir galbūt lygtinai išleistas į laisvę. Prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, siekis išgelbėti artimuosius, per ilgas ir neprognozuojamas procesas yra aplinkybės, dėl kurių A. Š. turėjo būti paskirta minimali BK 281 straipsnio 6 dalyje nurodyta bausmė ir, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas jos vykdymas.

4.7. Teismas, priteisdamas atstovavimo išlaidų atlyginimą, nevertino teisinės pagalbos pobūdžio ir apimties, jos poreikio nagrinėjant baudžiamąją bylą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje teismas privalėjo įvertinti nukentėjusiųjų ir jų atstovų procesinį elgesį ir nepriteisti visų patirtų išlaidų atlyginimo. Nukentėjusieji siekė baudžiamojon atsakomybėn patraukti medikus, laiku neatvykusius į eismo įvykio vietą, renginio organizatorius už tvarkos neužtikrinimą, ignoruodami teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą pagal nukentėjusiųjų skundus buvo patvirtinęs apygardos teismas. Taip pat nukentėjusiųjų atstovas reiškė nepagrįstus nušalinimus. Teikti apeliacinis ir kasacinis skundai, byla nagrinėta pakartotinai, nes pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, dėl kurio ginčijimo nukentėjusieji patyrė išlaidų. Nuosprendyje nepaaiškinta, kodėl dėl teismų klaidų nukentėjusiųjų patirtas išlaidas privalo kompensuoti nuteistasis, nors jis neveikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, o, priešingai, siekė sutrumpinto įrodymų tyrimo.

4.8. Nukentėjusiųjų advokatai pateikė sąskaitas ir jų apmokėjimo įrodymus, tačiau teisinės paslaugos nedetalizuotos – neįmanoma suprasti, už kokius konkrečius veiksmus, kokių procesinių dokumentų rengimą sumokėta. Tai neleidžia teismui įvertinti realiai suteiktų paslaugų pobūdžio, jų būtinumo. Visų nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimas, neanalizuojant jų pagrįstumo, dydžio ir kitų kasacinės instancijos teismo suformuluotų kriterijų, rodo, kad padarytas esminis procesinis pažeidimas ir ši nuosprendžio dalis keistina.

4.9. Teismas, taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, padarė materialiosios teisės pažeidimą. Sprendžiant konfiskavimo būdo parinkimo klausimą, remtasi BK 72 straipsnyje nenustatytu kriterijumi – nauda valstybei, realizavus konfiskuotą daiktą. Sugadinta transporto priemonė turi detalių / metalo laužo vertę, tačiau, nustatant konfiskuotino turto rinkos kainą, vadovautasi techniškai tvarkingo automobilio verte. Sudaužyta transporto priemonė nebegalėjo būti naudojama pagal paskirtį, dalyvauti eisme, todėl galėjo būti realizuota kaip metalo laužas. Nėra teisinio pagrindo konfiskuotino turto kainą nustatinėti ne pagal jo faktinę, o iki eismo įvykio buvusią vertę. Nuosprendžiu paskirtas konfiskavimas yra neproporcingas, nes teismas, vertindamas A. Š. turtinę padėtį, atsižvelgė tik į paskirtą 4 500 Eur baudą ir priteistą 27 341,20 Eur išlaidų atlyginimą, tačiau ignoravo tai, kad keturiems nukentėjusiesiems iš viso priteista 140 000 Eur neturtinės žalos ir 9 800,35 Eur turtinės žalos atlyginimo iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Draudimo įmonė, atlyginusi žalą nukentėjusiesiems, jos išieškojimą nukreips į A. Š..

5. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas D. Žiedas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Lietuvos advokatų etikos kodekso 13 punkte nustatyta, kad kai klientas pripažįsta kaltę, o advokatas, įvertinęs visus įrodymus, mano, kad kliento kaltė neįrodyta arba kelia abejonių, advokatas privalo laikytis savarankiškos, nuo kliento nepriklausomos, pozicijos. Įvertinus skundžiamą nuosprendį ir ankstesnius teismų sprendimus nuteistajam, pateikta gynėjo nuomonė, kad jo kaltumas kelia abejonių. A. Š. išdavė raštišką sutikimą gynėjui pateikti kasacinį skundą.

5.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nemotyvuotas, priimtas nesilaikant kasacinės instancijos teismo nurodymų. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas asmenį, vairavusį transporto priemonę, rėmėsi išimtinai tikėtina ekspertizės akto išvada, nepagrįstai atmetė konsultacinę išvadą ir, netinkamai taikydamas įrodinėjimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, priėmė neteisingą nuosprendį.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, privalėjo pagal kasacinės instancijos teismo šioje byloje pateiktus išaiškinimus atlikti išsamų liudytojų parodymų turinio, jų nuoseklumo, atitikties kitiems įrodymams vertinimą ir analizę, sugretinti su kitais netiesioginiais įrodymais, sujungdamas į nuoseklią ir logišką grandinę. Šis teismas privalėjo aptarti asmenų parodymų turinį ir argumentuoti, kokias faktines aplinkybes jie patvirtina ar kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas konkrečiais parodymais nustato, kaip jungdamas juos į nuoseklią įrodinėjimo grandinę tarpusavyje ir su kitais (netiesioginiais) įrodymais nustato buvus nusikalstamą įvykį, A. Š. kaltę.

5.4. Neaptarus įrodymų turinio, neaišku, kaip apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 34 punkte nustatė, kad signalizuota į vandens telkinį įvažiavusia transporto priemone, kaip liudytojai, nematydami transporto priemonės, identifikavo, ar vairuotojas ar keleivis naudojo garso signalą, ir kaip iš šių liudytojų parodymų padaryta išvada, kad jei garso signalą naudojo A. Š., tai reiškia, kad jis vairavo automobilį. Iš nuosprendžio neaišku, kaip teismas konstatavo, kad nuteistasis vikriai išsigelbėjo, nors nė vienas liudytojas nestebėjo šio momento.

5.5. Konsultacine išvada nesivadovaujama tik todėl, kad yra vadovaujamasi ekspertizės aktu. Iš esmės visa nuosprendžio argumentacija skirta konsultacinei išvadai kaip įrodymui atmesti. Nuosprendyje nenustatyta jokių konsultacinės išvados neatitikčių bendriesiems ar specialiesiems reikalavimams, tačiau ji atmesta kaip neatitinkanti ekspertizės akto išvadų. Konsultacinę išvadą pateikė P. Petreikis, turintis tinkamą ir ne menkesnę kompetenciją nei teismo medicinos ekspertas G. Paulikas, kartu su teismo ekspertu V. Pačebutu surašęs ekspertizės aktą.

5.6. P. Petreikis transporto priemonės ekipažo narių po eismo įvykio neapžiūrėjo, žuvusiosios kūno netyrė, todėl, atsakydamas į užduotus klausimus, rėmėsi kitų teismo medikų atliktais tyrimais, kas įprasta ekspertinėje praktikoje, taip pat ekspertizės aktu, asmens apžiūros protokolu. Ekspertui atliekant tyrimą neprivaloma turėti visos bylos medžiagos, bet ir nereikia, nes jis nevertina į jo tyrimo sritį nepatenkančių duomenų. P. Petreikis prašymą pateikti konsultacinę išvadą teikusiam gynėjui nenurodė, kad jam trūksta medžiagos atsakyti į užduotus klausimus, neprašė papildomos medžiagos, neatsisakė pateikti išvados. Tiek ekspertizės aktą pateikę teismo ekspertai, tiek P. Petreikis nagrinėjo tą pačią pirminę medžiagą apie asmenų patirtus sužalojimus eismo įvykyje ir iš jos darė išvadas, pateikė atsakymus ekspertizės akte ir konsultacinėje išvadoje.

5.7. P. Petreikio išvadą, kad A. Š. turėjo galimybę išlįsti pro apvirtusio automobilio vairuotojo pusės langą, nes V. V. galėjo būti laikina kliūtis, kurią A. Š. galėjo įveikti pasidarydamas pakankamai vietos, apeliacinės instancijos teismas paneigė ekspertų paaiškinimais. Tai reiškia, kad specialių žinių panaudojimo aktas buvo priešinamas ekspertų žodinei nuomonei ir nuspęsta remtis ekspertizės aktu. Ekspertizės akte nėra spręstas klausimas dėl objektyvios galimybės keleiviui išlįsti iš automobilio pro vairuotojo durų langą, vairuotojo vietoje esant žmogui. Šį klausimą ekspertai pakomentavo atsakydami į klausimus teismo posėdyje. P. Petreikio išvados apie galimybę pasišalinti iš apvirtusios transporto priemonės pro kitą asmenį ir vairuotojo pusės durelių langą nepaneigia nei ekspertų paaiškinimai teismo posėdyje, nei ekspertizės aktas, kuriame šiuo klausimu iš viso nepasisakoma. Šios viena kitai prieštaraujančios išvados teikiamos ekspertams subjektyviai vertinant erdvę transporto priemonės priekyje, vairuotojo užimamą jos dalį, asmens gebėjimą tilpti tarp vairuotojo ar kito asmens, kūną įveikti kaip kliūtį.

5.8. Ekspertizės akte pateikta tikėtina išvada, kad eismo įvykio metu V. V. buvo automobilio priekyje dešinėje pusėje, o konsultacinėje išvadoje teigta, kad pagal patirtus sužalojimus nėra galimybės iš viso nustatyti V. V. buvimo vietos iki eismo įvykio. Vien tikėtina išvada nepagrindžiamas teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatymas, nes taip pat tikėtina, kad V. V. buvo kairėje priekinėje automobilio pusėje. Šią tikimybę pastiprinti ar sumažinti galėjo kitų bylos įrodymų vertinimas atskirai bei kartu su ekspertizės aktu, ekspertų paaiškinimais, tačiau nuosprendyje toks įrodinėjimas neatliktas. Asmens pripažinimas kaltu remiantis išimtinai tikėtina ekspertizės akto išvada, kuriai prieštarauja konsultacinės išvados tyrimas, nepagrindžia kiti duomenys, rodo teismą iš esmės netinkamai atlikus įrodinėjimą ir neginčijamai nenustačius bylai išspręsti svarbių faktinių aplinkybių.

5.9. Kasacinės instancijos teismo nutartyje, priimtoje šioje byloje, išaiškinimai suformuluoti pakankamai kategoriškai ir apeliacinės instancijos teismui galėjo nepalikti galimybės laisvai vertinti įrodymus ir padaryti savarankiškas išvadas. Antai nutarties 24 punkte nurodyta, kad eismo įvykio metu V. V. galėjo būti priekinėje keleivio vietoje, o A. Š. sėdėjo prie vairo. Išvada, kad A. Š. sėdėjo prie vairo, suponuoja tai, kad eismo įvykio metu jis valdė transporto priemonę ir padarė nusikaltimą. Taip pat, kasacinės instancijos teismui nurodžius, kad nėra pagrindo byloje nesiremti ar abejoti ekspertizės aktu, apeliacine tvarka iš naujo nagrinėjant bylą, net pateikus konsultacinę išvadą, apeliacinės instancijos teismas nebuvo linkęs laisvai įvertinti šiuos įrodymus. Spręstina, ar kasacinės instancijos teismas, teikdamas išaiškinimus dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo, įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais galimybės, nepadarė ir išvados, kokias šioje byloje teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes bylos įrodymai leidžia konstatuoti.

6. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. R., A. A., E. V. ir A. V. atstovas advokatas A. Andriukaitis prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendį – A. Š. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams; paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams ir 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuteistojo išėjimo į laisvę dienos; priteisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams po 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 257 straipsniu, priimti motyvuotą nutartį ir pranešti prokurorui dėl būtinumo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl renginio „Klaipėda Motors BBQ“ organizatoriaus ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojų paslaugų netinkamo suteikimo (BK 229 straipsnio 1 dalis); priteisti nukentėjusiesiems iš nuteistojo A. Š. išlaidų už advokato atstovavimą kasacinės instancijos teisme atlyginimą.

6.1. A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas yra per trumpas, teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnį ir surinktus įrodymus, patvirtinančius būtinybę A. Š. izoliuoti nuo visuomenės, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę septyneriems metams. BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į nusikalstama veika padarytą žalą. Dėl A. Š. padarytos nusikalstamos veikos kilusios tragiškos neigiamos pasekmės yra negrįžtamos ir ypač skaudžios – dviejų jaunų žmonių mirtis. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir neindividualizavo A. Š. padarytos veikos pavojingumo – A. Š. buvo nustatytas neblaivumas, kurio mažiausia koncentracija 2,41 promilės etilo alkoholio.

6.2. Paprastai BK straipsniai suformuluoti taip, kad nusikaltimas, padarytas šeimos nariams, lemia griežtesnę baudžiamąją atsakomybę asmeniui, taigi prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principui faktas, kai apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas švelnesnę nei vidurkis bausmę, tokį paskyrimą motyvavo aplinkybe, kad neatsargus nusikaltimas padarytas šeimos nariams. Apeliacinės instancijos teismas buvo nenuoseklus. Antai teismo išvada, neva A. Š. po eismo įvykio aktyviai bandė gelbėti automobilyje likusius šeimos narius, yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti pačiam nuosprendžiui. Byloje nėra jokių šią aplinkybę aiškiai patvirtinančių duomenų, nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. Š. asmenybė, tai, kad jis turi darbą, kad Lietuvos Respublikos neteistas, nėra objektyvios ir teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų ženkliai palengvinti teisinę padėtį ir nukrypti nuo bausmės paskirties. Nusikalstamų veikų skaičius parodo A. Š. požiūrį į visuomenėje galiojančias socialines elgesio taisykles ir tik laisvės atėmimas septyneriems metams būtų teisinga bausmė.

6.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ydingas dėl paskirto pernelyg trumpo specialiosios teisės atėmimo termino ir jo skaičiavimo. Termino skaičiavimas, vadovaujantis BK 68 straipsnio 4 dalimi, turėjo būti susietas su A. Š. išėjimu į laisvę, o ne su kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo pradžia. Akivaizdu, kad, A. Š. esant laisvės atėmimo vietoje, BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nepadeda pasiekti bausmei keliamų tikslų. Be to, trejų metų terminas šioje byloje yra aiškiai per trumpas, nes neatsižvelgta į tai, kokią pavojingą veiką įvykdė ir kokias neigiamas pasekmes vairuodamas neblaivus sukėlė A. Š., todėl turėtų būti nustatytas penkerių metų terminas, skaičiuotinas nuo A. Š. išėjimo į laisvę dienos.

6.4. Apeliacinės instancijos teismo priteistos neturtinės žalos sumos neatitinka teisingumo, proporcingumo principo, atsižvelgiant į tai, kokius išgyvenimus patyrė visi nukentėjusieji, netekdami dviejų artimųjų, su kuriomis buvo ypač tvirtas ryšys. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja ypatingos aplinkybės, didinančios priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, – dviejų artimųjų mirtis.

6.5. Be to, apeliacinės instancijos teismas kardinaliai išskyrė priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, tai rodo, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, įvertinant patirtą neturtinę žalą. Tai savaime lemia ir BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Visų nukentėjusiųjų dvasinis ryšys su žuvusiosiomis buvo vienodai ir ypač stiprus, todėl apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo, priteisdamas daugiau nei tris kartus mažesnį neturtinės žalos atlyginimą O. R. ir dvigubai mažesnį neturtinės žalos atlyginimą E. V., lyginant su priteistu žalos atlyginimu A. A. ir A. V.. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepaisė Lietuvoje esančios ekonominės situacijos, kuri yra ženkliai pasikeitusi ir negali būti tapatinama su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje gausiai cituojama kasacinės instancijos teismo 2010–2015 m. praktika. Svarstydami priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai privalo atsižvelgti į ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020; 2025 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025).

6.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021, plėtodamas praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose, kai žūsta žmogus, yra aiškiai išdėstęs tikslus remtis Europos Sąjungos valstybių praktika, nes 2018 m. atsiradęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatų pakeitimas yra susijęs su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo įgyvendinimo praktika. Visų nukentėjusiųjų neturtinės žalos reikalavimai yra kur kas mažesni nei galiojančios teismų priteisiamos sumos kitose Europos Sąjungos valstybėse.

6.7. Antrą kartą apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepateikė nė vieno argumento dėl prašymo taikyti BPK 257 straipsnio nuostatą ir informuoti prokurorą apie būtinybę atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 straipsnio 1 dalį. Teismų negali riboti ir negali daryti jų pasyvių baudžiamosios bylos nagrinėjime vien tas faktas, kad prokuroras dar ikiteisminio tyrimo stadijoje priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 straipsnį dėl galimai netinkamo renginio „Klaipėda Motors BBQ“ organizavimo ir galimai netinkamo renginio „Klaipėda Motors BBQ“ organizatoriaus elgesio, taip pat greitosios medicinos pagalbos paslaugų netinkamo suteikimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo principas ir teismas negalėtų vykdyti teisingumo ir būti aktyvus baudžiamosiose bylose, nes teismą ribotų priimtas prokuroro atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip buvo pažeista BPK 320 straipsnio 3 dalis ir 257 straipsnis, o pažeidimą gali ištaisyti kasacinės instancijos teismas.

7. Kasaciniu skundu civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas E. Borusevičius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendį arba nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo panaikinti ir perduoti nagrinėti civiline tvarka pirmosios instancijos teismui; taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo institutą, įpareigojant civilinius ieškovus grąžinti jiems draudikės išmokėtas sumas. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai interpretavo kasacinės instancijos teismo nutarties, kuria byla buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui pakartotinai nagrinėti, motyvus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas selektyviai atrinko tik dalį byloje esančių įrodymų ir jiems teikė pirmenybę (šį kartą – tik kaltinamajam nepalankiems įrodymams), tačiau šių nesugretino su kaltinamąjį teisinančiais duomenimis (didžiąją dalį pastarųjų teismas ignoravo).

7.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuosprendžio 26 punkte nurodė, kad A. Š. kaltę, be kitų duomenų, patvirtina jo paties pozicija. Nepagrįsta ir neteisėta apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad A. Š. kaltę neva patvirtina tai, jog jis, teismo vertinimu, išsigalvojo atminties praradimą ir nedavė kitokių, teismui priimtinesnių, parodymų prieš save. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė išvadas, kad nuo 2 promilių apsvaigimo dažnai prarandama atmintis. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad medicinos mokslas tvirtina, jog atminties praradimas dėl apsvaigimo pasireiškia ne to apsvaigimo metu, o vėliau – jau prablaivėjus. Be to, teismas, darydamas išvadą, kad A. Š. išsigalvojo atminties praradimą ir kad jo atmintis iš tikrųjų nebuvo sutrikusi, neatsižvelgė į tai, kad po įvykio jis buvo išvežtas į psichiatrijos ligoninę, taip pat nepasisakė ir apie tai, jog tokia kaltinamojo pozicija buvo ne tik baudžiamajame procese, bet nuo pat pradžių bendraujant su kitais asmenimis.

7.3. Skundžiamo nuosprendžio 26.2–26.11 papunkčiuose teismas nurodė liudytojų, kurie neva patvirtina A. Š. kaltę dėl nusikalstamos veikos, parodymus. Teismas tokią išvadą padarė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nesugretino ir nepalygino tarpusavyje liudytojų parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme, nenurodė vertinimo dėl prieštaravimų tarp šių parodymų, tačiau padarė išvadą, kad reikia šiuos prieštaringus parodymus aiškinti A. Š. nenaudai ir jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį.

7.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino byloje esančio ekspertizės akto tikėtinos išvados įrodomąją reikšmę, taip pat neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kurių ekspertai netyrė ar dėl kurių pasisakė neturėdami tam reikalingų žinių ir kompetencijos, be to, nepašalino ir nebandė pašalinti prieštaravimų tarp šių ekspertų paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismas, besąlygiškai pripažindamas ekspertizės akto ir ekspertų teisme duotų parodymų patikimumą, nepasisakė ir dėl aplinkybių, kurių ekspertai netyrė, tačiau dėl kurių davė savo išvadą. Teismo posėdyje apklausiami ekspertai patvirtino, kad jie nematavo priekiniame lange atsiradusios ertmės matmenų, todėl negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo nurodyta išvada, kad ekspertų teiginys laikytinas ekspertų „motyvuota išvada“.

7.5. Apeliacinės instancijos teismas aprašė byloje esančius policininkų vaizdo stebėjimo kamerų, tvirtinamų prie drabužių, įrašus ir juose užfiksuotus iškart po įvykio kaltinamojo išsakytus žodžius, tačiau daugiau nuosprendyje nė vienu sakiniu nepaminėjo šių vaizdo įrašų egzistavimo ir jų įrodomosios reikšmės, neatliko jokio teisinio vertinimo, nesugretino šių įrodymų su kitais esančiais byloje, nesujungė jų į nuoseklią ir logišką grandinę ir nepateikė dėl jų visiškai jokios nuomonės ar teisinės išvados. Byloje nesant tiesioginių įrodymų, A. Š. iš karto po įvykio darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti parodymai turėtų būti vertinami kaip itin reikšmingi.

7.6. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino visų abejonių dėl automobilį vairavusio asmens. Tuo atveju, jei kasacinės instancijos teismas dar matytų galimybę pašalinti byloje esančias abejones, prašoma grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės ar pirmosios instancijos teismui.

7.7. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti iš civilinės atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, iš draudikės atėmė teisę į apeliaciją. Teisės į apeliaciją atėmimas yra esminis proceso pažeidimas, dėl kurio skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su civilinių ieškinių išsprendimu, naikintina, šį klausimą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą šioje byloje įvertinęs civilinių ieškinių pagrįstumą, prisiėmė sau pirmosios instancijos teismo kompetenciją, taip išėjo už apeliacinio proceso ribų ir priėmė sprendimą, dėl kurio apeliacijos teisė iš civilinės atsakovės buvo atimta.

7.8. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad V. V. sėdėjo automobilio keleivio vietoje, priteisdamas iš civilinės atsakovės beveik 150 000 Eur, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje yra pasisakyta dėl rizikos prisiėmimo kaip žalos dydžio mažinimo kriterijaus, pavyzdžiui, 2025 m. birželio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-654/2025 nurodyta, kad vien saugos diržo nesegėjimas sudaro pagrindą mažinti priteistino žalos atlyginimo dydį 25 procentais. Nagrinėjamoje byloje turėtų būti daroma išvada, kad V. V. sėdo į automobilį ir įsisodino savo mažametę dukterį, akivaizdžiai žinodama, kad automobilį vairuos girtas asmuo, t. y. prisiimdama dalį rizikos dėl pavojaus savo ir dukters gyvybei. Be to, byloje nustatyta, kad ji nesegėjo saugos diržo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, todėl civilinių ieškinių tenkinimo klausimą vertino neobjektyviai ir nevisapusiškai, be to, pažeidė CK 6.282 straipsnio 1 dalį, pagal kurią žalos dydis yra mažinamas ar reikalavimas gali būti visai atmetamas, jeigu žalai atsirasti arba jai padidėti padėjo paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas.

7.9. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl neva buvusio artimo žuvusiųjų ir civilinių ieškovų ryšio. Tačiau civilinė ieškovė A. A. savo dukterį (žuvusiąją V. V.) ankstyvoje jaunystėje paliko močiutės priežiūrai, o pati su kita dukterimi (civiline ieškove E. V.) išvyko į užsienį, kur gyvena ir dirba iki šiol; V. V. santykiai su močiute O. R. taip pat nebuvo itin geri; Žuvusiosios tėvas A. V. artimų santykių su dukterimi nepalaikė. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgęs į šias aplinkybes, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

7.10. Pasisakydamas apie turtinę žalą, apeliacinės instancijos teismas visiškai tenkino ieškovų reikalavimus, tačiau net nepasisakė apie ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į civilinį ieškinį išdėstytus argumentus dėl dalies šių išlaidų nepagrįstumo. Teismas visiškai nepasisakė ir dėl to, kad posėdžio metu civiliniai ieškovai patvirtino, jog jų prašomos išlaidos už paminklą ir tai pagrindžiantys bylai pateikti įrodymai nebeatitinka vėlesnės situacijos. Be to, nustatydamas žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė taip pat ir į CK 6.282 straipsnio 3 dalį, pagal kurią, nustatant žalos dydį, teismas turėtų įvertinti ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Išmokėjusi civiliniams ieškovams turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, draudikė turi regreso teisę išieškoti iš A. Š. 100 procentų išmokėtų sumų, nes jis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi teismas turėjo vertinti ir A. Š. turtinę padėtį bei galimybę atlyginti teismo nustatytą žalos sumą. Konstatavus, kad civiliniai ieškiniai buvo priteisti nepagrįstai, prašoma taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo institutą, įpareigojant civilinius ieškovus grąžinti jiems išmokėtas sumas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 373 straipsnis).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo A. Š. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. R., A. A., E. V. ir A. V. atstovo advokato A. Andriukaičio, nuteistojo A. Š. gynėjo advokato D. Žiedo ir civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovo E. Borusevičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl gynėjo ir ginamojo pozicijų skirtumo

9. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o jo gynėjas ginčija nuteistojo kaltę ir prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad kai klientas pripažįsta kaltę, o advokatas, įvertinęs visus įrodymus, mano, kad kliento kaltė neįrodyta arba kelia abejonių, advokatas privalo laikytis savarankiškos, nuo kliento nepriklausomos, pozicijos. Taigi gynybos pozicijų išsiskyrimas kaltės klausimu, teikiant apeliacinį ar kasacinį skundus, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad advokatas, laikydamasis savarankiškos, nuo kliento nepriklausomos gynybos pozicijos, veikia ne kliento interesais. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nuteistasis raštu sutiko, kad gynėjas parengtų ir pateiktų kasacinį skundą, taigi tokia gynėjo pozicija neprieštaravo ginamojo valiai (BPK 312 straipsnio 5 dalis, 367 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pasisakyta dėl gynėjo ir ginamojo pozicijų skirtumo nuteistojo prisipažinimo aspektu. Kaltės pripažinimas ar nepripažinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu yra svarbi aplinkybė, turinti reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui. Kaltės pripažinimas vien tam, kad teismas galėtų priimti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau realiai ketinant apskųsti tokį sprendimą nekaltumo pagrindu, gali reikšti, kad kaltinamasis suklaidino teismą dėl esminės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-788/2026, 6 punktas).

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-59-628/2025). Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-140-594/2025).

11. Kaip matyti iš nuteistojo, jo gynėjo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo, civilinės atsakovės atstovo kasacinių skundų turinio, juose dalis argumentų skirta apeliacinės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išvadoms ginčyti, tačiau argumentai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Dalis skundų argumentų, kaip antai nuteistojo nesutikimas su jam paskirta bausme, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms priteistu išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo dydžiu, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo kasaciniame skunde keliami klausimai dėl A. Š. paskirtos bausmės dydžio, baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino ir jo pradžios skaičiavimo nurodomi nepateikiant teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą keliamus klausimus nagrinėti teisės taikymo aspektu. Nenagrinėtini ir argumentai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 257 straipsnio pažeidimų, nes jie grįsti nesutikimu su dar ikiteisminio tyrimo metu priimtu sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 straipsnį ir nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

12. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde, be kita ko, kvestionuojama kasacinės instancijos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartis, kuria byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis kasacine tvarka negali būti skundžiama ir tikrinama, todėl skundo argumentai dėl šios nutarties nenagrinėtini.

13. Civilinės atsakovės atstovo argumentai dėl pažeistos teisės į apeliaciją, kai apeliacinės instancijos teismas priteisė iš civilinės atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nurodomi formaliai, nutylint, kad toks sprendimas priimtas nagrinėjant atitinkamus apeliacinio skundo prašymus, dalyvaujant civilinės atsakovės atstovui, kuris turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, todėl vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė kasatoriui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia teisės į apeliaciją pažeidimo. Kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro ir kasatoriaus prašymas taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo institutą, įpareigojant civilinius ieškovus grąžinti jiems draudikės išmokėtas sumas. Kasatoriaus teiginiai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, artimųjų tarpusavio santykių yra grįsti nustatytų faktinių aplinkybių neigimu, o ne teisiniais argumentais, todėl taip pat nenagrinėtini.

14. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo kompetenciją ir pirmiau nurodytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, šioje nutartyje bus tikrinama, ar apeliacinės instancijos teismas įvykdė kasacinės instancijos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartyje išdėstytus nurodymus, ar nepadarė klaidų vertindamas įrodymus, ar teisingai išsprendė klausimus, susijusius su atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, automobilio vertės konfiskavimu ir neturtinės žalos dydžiu.

Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų

15. Nuteistojo gynėjas ir civilinės atsakovės atstovas kasaciniuose skunduose ginčija nuteistojo kaltę, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pasak kasatorių, neįrodyta, kad vairavo nuteistasis. Su tokiais teiginiais nesutiktina.

16. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

17. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-200-697/2023, 2K-65-976/2025).‏‏‎

18. Ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams, t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-41-1073/2024, 7 punktas). Kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą (ekspertizės aktą) turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto ar eksperto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-719/2018, 2K-239-1073/2021). Išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Tačiau ekspertizės akto (specialisto išvados) patikimumą lemia ne išvadų įvardijimas kaip kategoriškų ar tikėtinų, o taikytų tyrimo metodų patikimumas, išvadų aiškumas, išsamumas ir pagrindimas, ekspertiniame tyrime naudotų pradinių duomenų tikslumas ir išsamumas, ekspertų paaiškinimai dėl proceso dalyvių keliamų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-788/2024, 13 punktas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020, 2K-146-976/2022, 2K-273-654/2022).

19. Kasacinės instancijos teismas 2025 m. birželio 10 d. nutartyje nurodė, sprendžiant dėl to, kas vairavo automobilį, įvertinti teismo ekspertų paaiškinimus ir teismo ekspertizės akto atitiktį kitiems byloje esantiems įrodymams, žuvusiosios V. V. sužalojimus, liudytojų J. B. ir E. Š., K. G., M. B., S. M., R. M. parodymus (kasacinės nutarties 22–31 punktai).

20. Teisėjų kolegija, antrą kartą išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas kasacinės instancijos teismo nurodymus, būtų padaręs BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados yra pagrįstos išsamiais motyvais, siejant įrodymais pripažintus duomenis į vientisą grandinę. Šis teismas, skundžiamo nuosprendžio 20–37 punktuose, be kita ko, apklausęs konsultacinę išvadą pateikusį P. Petreikį, įvertino tiek nuteistojo, tiek liudytojų parodymus, tiek teismo ekspertizės aktą ir jį teikusių teismo ekspertų paaiškinimus, tiek abi konsultacines išvadas (tiek dėl A. Š. gebėjimo atsiminti įvykius, tiek dėl to, kas galėjo vairuoti automobilį), tiek visą byloje surinktą kitą rašytinę medžiagą. Nors civilinės atsakovės atstovo kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neaptarė liudytojos S. Š. parodymų, kuriuose, pasak kasatoriaus, yra nurodyta reikšmingų, A. Š. teisinančių, aplinkybių, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo išvadai dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, kadangi nurodyta liudytoja įvykio nematė, jos nurodytos aplinkybės patvirtintos kitų liudytojų (E. Š., E. Ž.) parodymais.

21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. Š. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, nuosprendyje pirmenybę teikė A. Š. teisinantiems įrodymams, t. y. jo paties parodymams ir iškeltoms versijoms, nepagrįstai sukritikavo ekspertizės akto išvadų patikimumą, neanalizavo ir nesirėmė ekspertų V. Pačebuto ir G. Pauliko paaiškinimais, nesugretino liudytojų M. B., R. M., S. P., S. M., J. B., E. Š., E. Ž., V. S., E. S., K. G. parodymų, nepalygino šių įrodymų tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 22 punktas). Šis teismas skundžiamo nuosprendžio 24 punkte nurodė, kad byloje pakanka netiesioginių, tačiau leistinų, patikimų ir informatyvių A. Š. kaltės įrodymų – iš dalies ir paties A. Š. parodymų, liudytojų M. B., R. M., S. P., S. M., J. B., E. Š., E. Ž., V. S., E. S., K. G. parodymų, 2022 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo apie įvykio vietoje alkotesteriu A. Š. nustatytą neblaivumą, specialisto išvados apie A. Š. kraujyje nustatytą etilo alkoholio koncentraciją, įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų, specialistų išvadų, vaizdo stebėjimo kameros, tvirtinamos prie drabužių, įrašo, kitų objektų apžiūros protokolo ir jo priedo, ekspertizės akto, teismo eksperto V. Pačebuto paaiškinimų, teismo medicinos eksperto G. Pauliko paaiškinimų, taip pat teisiamajame posėdyje apklaustų teismo ekspertų V. Pačebuto ir G. Pauliko duotų paaiškinimų. Šis teismas skundžiamo nuosprendžio 26 punkte ir šio punkto papunkčiuose detaliai pasisakė dėl pirmiau nurodytų įrodymų turinio ir jų vertinimo, skirdamas atskirą dėmesį teismo ekspertizės akto turiniui ir jo gretinimui su kitais bylos įrodymais. Be kita ko, teismas skyrė atskirą dėmesį konsultacinės išvados vertinimui skundžiamo nuosprendžio 29–33 punktuose. Antai, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, konsultacinę išvadą pateikęs ekspertas selektyviai vertino duomenis, nevertino žuvusiajai ir nuteistajam nustatytų sužalojimų (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 30 punktas), taip pat neturėjo medžiagos tiek, kiek jos turėjo kompleksinę teismo ekspertizę atlikę teismo ekspertai (33 punktas).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo atlikta kompleksinė teismo ekspertizė, apimanti eismo įvykio ir transporto trasologinį bei kompleksinį eismo įvykio ir teismo medicinos tyrimus, reiškianti, kad tiems patiems klausimams spręsti reikia skirtingų specialių žinių. Šią teismo ekspertizę atliko teismo medicinos ekspertas ir eismo įvykių ekspertas, ir abu jie pateikė atsakymus į klausimus pagal savo kompetenciją. Konsultacinę išvadą pateikęs P. Petreikis neturi eismo įvykių eksperto kvalifikacijos, todėl turėjo teisę pasisakyti medicinos srities, bet ne eismo įvykių eksperto kompetencijai priskiriamais klausimais.

23. Taigi, įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė kasacinės instancijos teismo nurodymų, jų neįvykdė ar padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų taikymo

24. Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad turėjo būti nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei aktyvus bandymas išvengti sunkesnių padarinių. Šie argumentai nepagrįsti.

25. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, nustatė, jog A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (nuosprendžio 41 punktas).

26. BK 59 straipsnyje yra nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Prie šių aplinkybių priskirtos ir nurodytos nuteistojo kasaciniame skunde. Antai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (1 dalies 1 punktas); kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (1 dalies 2 punktas).

27. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2022, 22 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą, įvertino tai, kad po eismo įvykio A. Š. aktyviai bandė gelbėti automobilyje likusius šeimos narius (nuosprendžio 41, 48 punktai). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, negali būti nustatyta dėl byloje susiklosčiusios situacijos. Byloje nustatyta, kad automobilis tvenkinyje buvo apsivertęs ant stogo, o abi automobilio keleivės mirė nuo prigėrimo vandenyje, tai sukėlė ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 26.15 papunktis). Abi keleivės mirė po vidutiniškai 5 minučių, nes tiek laiko smegenų žievei negaunant deguonies įvyksta nebegrįžtami jų pakitimai (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 14 lapas). Taigi nors nustatyta, kad A. Š. aktyviai bandė gelbėti abi keleives (pirmiausia akmeniu bandydamas išdaužti automobilio stiklą, bandydamas nerti po vandeniu, vėliau šaukdamasis pagalbos ir bandydamas išdaužti stiklą gautu plaktuku), tačiau tokie jo veiksmai, įvertinus automobilio padėtį vandenyje, mirtį lemiančio prigėrimo vandenyje laiką, duomenų apie tai, kad automobilio keleivės buvo gyvos iki A. Š. aktyvių veiksmų pradžios, nebuvimą, vertintini kaip atlikti jau po padarinių atsiradimo. Atitinkamai negali būti daroma išvada, kad A. Š. atlikti veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

29. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025, 22 punktas).

30. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai A. Š., kaltinamo trijų nusikalstamų veikų padarymu, baudžiamojoje byloje buvo siekiama atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau su tuo nesutiko pirmosios instancijos teismas dėl jam kilusių neaiškumų dėl kaltinamojo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Byloje nustatyta, kad A. Š. dar pirmosios instancijos teisme teigė kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįstantis, tačiau nurodė, kad įvykio aplinkybių dėl jam nežinomų priežasčių visiškai nepamena (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 4 lapas), kad, susipažinęs su visa bylos medžiaga ir ekspertų išvadomis, sutinka, kad turbūt vairavo automobilį ir sukėlė šį įvykį, tačiau negali suprasti, kaip tai atsitiko (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 26.1 papunktis). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas vertino, kad jis kaltės nepripažįsta (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 27 punktas). Šis teismas nuosprendžio 24, 28, 34 punktuose išdėstė kritišką nuteistojo pasirinktos pozicijos vertinimą, jį grįsdamas tuo, kad nuteistasis atsimena įvykius iki įsėdimo į automobilį ir įvykius po eismo įvykio, tačiau neprisimena, kas vairavo automobilį, kaip kilo eismo įvykis ir pan., t. y. reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos sprendžiant, ar asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau išdėstyta kasacinės instancijos teismo praktika, pritaria apeliacinės instancijos teismo argumentams. Kartu pažymėtina, kad gynybos pateikta konsultacinė išvada nei paneigia, nei patvirtina faktą, jog A. Š. neatsimena tam tikrų aplinkybių. Aplinkybė, ką žmogus atsimena, pirmiausia, pasižymi subjektyvumu, antra, ji yra vertinamojo pobūdžio ir gali būti nustatoma įvertinus visus reikšmingus duomenis, tai nagrinėjamu atveju ir padarė apeliacinės instancijos teismas, sugretinęs A. Š. parodymus su jo realiai atliktais veiksmais. Neginčytina, kad nuteistasis išgyvena dėl sugyventinės ir dukters mirties, kad gailisi dėl susiklosčiusios situacijos ir jų mirties, tačiau faktą, kad automobilį vairavo jis, patvirtino išlaikydamas poziciją, kad nieko neprisimena, todėl jo prisipažinimas nelaikytinas pakankamu, nustatant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kitų teisinių argumentų, galinčių turėti reikšmės skiriant bausmę, nuteistojo skunde nepateikta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė individualizuota netinkamai.

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo

31. Nuteistasis kasaciniu skundu nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu konfiskuoti automobilio vertę, buvusią iki eismo įvykio, o ne patį automobilį ar jo vertę, likusią po įvykio metu patirtų apgadinimų. Šie argumentai pagrįsti iš dalies.

32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021).

33. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad automobilį konfiskuoti nėra galimybės, nes eismo įvykio metu jis buvo sudaužytas ir nebus galimybės jį realizuoti, todėl išieškotina šio konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 6 470 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas šią prokuroro apeliacinio skundo dalį, nuosprendžio 51 punkte nurodė, kad neginčytinai nustatyta, jog A. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas sau nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po eismo įvykio buvo sudaužytas, todėl jį konfiskuoti nėra galimybės, nes nebus galimybės jį realizuoti, todėl išieškotina šio konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Su tokiu sprendimu nėra pagrindo sutikti.

34. Pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 12 punktas). Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

35. Byloje nenustatytos išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymą. Nors automobilis yra registruotas ne nuteistojo, o A. Š. vardu, tačiau žemesnės instancijos teismai, spręsdami klausimą dėl automobilio BMW likimo, nustatė, kad automobilis priklauso nuteistajam. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaip liudytoja apklausta nuteistojo motina. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nurodyta, kad, kai automobilis priklauso savininkui, sprendimas išieškoti iš nuteistojo transporto priemonės vertę vien dėl to, kad tokį (sugadintą) automobilį bus sudėtinga realizuoti, neatitinka nei turto konfiskavimo teisinės paskirties, nei BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023, 22 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir jį pagrindžiantys motyvai išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne konfiskuoti automobilį neatitinka suformuotos teismų praktikos bei BK 72 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų.

36. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką ir žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamo BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo keistinas, konfiskuojant automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne jo vertę. Atsižvelgiant į priimtą sprendimą, naikintina Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalis dėl šio automobilio grąžinimo A. Š..

Dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisto neturtinės žalos atlyginimo

37. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo kasaciniame skunde ginčijamas apeliacinės instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, nurodant, kad kiekvienam turi būti priteista po 70 000 Eur. O civilinės atsakovės atstovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteisti žalos atlyginimą. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti.

38. Neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, o fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų.

39. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas neįtvirtino baigtinio neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašo, nenustatė ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-511/2024, 22–24 punktai). Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos, kartu teismas turi atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025, 11 punktas).

40. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti keturi asmenys – eismo įvykio metu žuvusiųjų giminaičiai. Civiliniu ieškiniu kiekvienam iš jų buvo prašoma priteisti po 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 54–61 punktuose, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir aktualia tokio pobūdžio bylose teismų praktika, taip pat yra pažymėjęs, kad didesnės, nei suformuota teismų praktikoje, sumos tėvų, brolių ir seserų, kitų artimųjų neturtinei žalai atlyginti priteisiamos nustačius atvejus, kai žuvusysis yra mažametis ar nepilnametis, gyvenantis su tėvais, vienintelis sūnus / duktė šeimoje, vienu metu dėl nusikalstamos veikos žuvo keli šeimos nariai ar artimieji ir pan., civilinį ieškinį tenkino iš dalies – tėvams / seneliams A. A. ir A. V. priteisė po 50 000 Eur, seseriai / tetai E. V. – 25 000 Eur, močiutei / prosenelei O. R. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal pastaruoju metu susiformavusią teismų praktiką, tokiose bylose žuvusio vaiko tėvui ar motinai paprastai priteisiama suma nesiekia 30 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-891/2025, 10 punktas). Be kita ko, kaip nurodyta pastarojoje nutartyje, iki pastarosios nutarties priėmimo po 2023 m. nebuvo naujesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepriteisė mažesnių sumų nei formuojamoje teismų praktikoje.

41. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas įvertino emocinį ryšį, siejusį žuvusiąsias ir nukentėjusiuosius, be kita ko, atsižvelgė į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, į nukentėjusiųjų patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus ir vis dar patiriamus išgyvenimus, taip pat į tai, kad neatsargūs A. Š. veiksmai kelyje pražudė du žmones, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamai charakterizuojančią aplinkybę, kad jis bandė gelbėti sugyventinę ir mažametę dukterį. Nors civilinės atsakovės atstovas nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, akcentuodamas žuvusiosios V. V. rizikingą elgesį – saugos diržo neužsisegimą, įsėdimą į neblaivaus asmens vairuojamą automobilį kartu su mažamete dukterimi, tačiau ši situacija neatitinka nurodytoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-654/2025 nustatytos situacijos.

42. Be kita ko, kasatoriaus nurodomos citatos iš kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021 yra ne kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, o toje byloje kasatoriaus – nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo argumentai, išdėstyti 6 punkte ir 6.1–6.14 papunkčiuose. Byloje dalyvaujančių asmenų argumentai nelaikytini teismų praktikos taisyklėmis. Taigi nėra teisinio pagrindo nei priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei sumažinti priteistą.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo kasacinės instancijos teisme

43. Kasacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas prašė nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisti 6 069,43 Eur išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą, jei būtų tenkintas jo kasacinis skundas, o kiti kasaciniai skundai būtų atmesti.

44. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidų už advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugas atlyginimą. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022).

45. Baudžiamoji byla kasacine tvarka išnagrinėta žodinio proceso tvarka, be kita ko, ir pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo kasacinį skundą nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Kadangi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasacinis skundas yra atmetamas, todėl nėra ir pagrindo priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti kasacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendį.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo A. Š. konfiskuota automobilio BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 6 470 Eur.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kuria automobilis BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžintas A. Š..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. R., A. A., E. V. ir A. V. atstovo advokato Artūro Andriukaičio ir civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovo Eriko Borusevičiaus kasacinius skundus atmesti.

Kitas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė