Kasacinio skundo Nr. DOK-2327/2026
Bylos Nr. BIK-535/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08709-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteisto juridinio asmens UAB „NAPC“ atstovo R. V. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteisto juridinio asmens UAB „NAPC“ atstovas R. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą juridiniam asmeniui nutraukti, civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius skunde nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2558 redakcija), nes medžių iškirtimą nepagrįstai kvalifikavo kaip didelę žalą pagal BK 270 straipsnio 2 dalį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar padaryta žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams yra didelė, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą medžių iškirtimą yra reguliuojama specialiosios teisės normos, įtvirtintos BK 273 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką esant bendrosios ir specialiosios teisės normos konkurencijai, turi būti taikoma specialioji norma. Teismai netinkamai pritaikė BK 270 straipsnio 2 dalį, nes teismų nustatytas iškirstų medžių kiekis – 5,46 kietmetrių yra mažesnis negu BK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytas kiekis, todėl K. P. turėjo būti traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 272 straipsnio 1 dalį.
Teismai netinkamai taikė BK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes didelę žalą aplinkai konstatavo vadovaujantis tuo, kad teršalai pateko į aplinką ir taip nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Teršalų patekimą į vandenį teismai laikė didele žala vandeniui, nors byloje civilinį ieškinį pareiškęs Aplinkos apsaugos departamentas atsisakė reikalavimo dėl žalos vandeniui priteisimo, nurodydamas, kad nėra žinomas tikslus ribines vertes viršijantis užteršto vandens tūris. Teismai nepateikė motyvuotų išvadų dėl didelės žalos žemei, gyvūnijai, augmenijai, vandeniui.
Nevertinę pirminės aplinkos būklės teismai pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 32 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal pirminę aplinkos būklę. Teismai priteisė žalos atlyginimą, neatsižvelgę į tai, kokia buvo pirminė aplinkos būklė, nenustatė, ar priteistas žalos atlyginimas yra reikalingas aplinkos būklės atkūrimui, nesprendė, ar yra pagrindas nukrypti nuo žalos apskaičiavimo metodikos.
Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino įrodymų visumos, in dubio pro reo principą. Teismai nevertino jo ginamąjį teisinančių įrodymų. Teismai nepagrįstai vadovavosi įrodymų leistinumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais. Tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes į Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai neteisėtai pateko į UAB „NAPC“ teritoriją, todėl visi surinkti duomenys gauti neteisėtai. Teismai nepagrįstai vadovavosi judrumo slopinimo tyrimo rezultatais dėl medžiagų toksiškumo, nes tyrimas buvo atliktas neakredituotu metodu.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, nes neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje gausu abstrakčių, bendro pobūdžio samprotavimų ir teiginių. Teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl į aplinką išleistų atliekų kiekio apskaičiavimo, dėl nepasirašyto Teršalų pasklidimo apmatavimo akto, dėl jo ginamojo kaltės, dėl žalos dydžio aplinkai nustatymo, dėl liudytojų parodymų.
Kasatorius skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 15 straipsnį. Teismai, spręsdami dėl K. P. (K. P.) kaltės nurodė tik kaltės formą ir nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, jog jis norėjo padaryti didelę žalą žemei, vandeniui, gyvūnijai ir augalijai. Tokia teismų išvada turėjo įtakos ir sprendžiant dėl juridinio asmens kaltės.
Teismai netinkamai pritaikė BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismai UAB „NAPC“ nuteisė vadovaujantis BK 20 straipsnio 2 dalimi, nors nustatė BK 20 straipsnio 3 dalies požymį. Teismai nepagrįstai sprendė, kad K. P. juridiniame asmenyje užėmė vadovaujančias pareigas, turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir nusikalstama veika buvo padaryta juridinio asmens naudai.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Didžioji dalis skundo argumentų skiriama apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentų kritikai, tačiau kritika grindžiama ne apeliacinės instancijos teismo argumentų motyvuotu paneigimu, o ištraukus iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvų konteksto neigiami atskiri apeliacinės instancijos teismo argumentai ar nustatytos faktinės aplinkybės, taip iškreipiant apeliacinės instancijos teismo motyvų visumą ir esmę. Pavyzdžiui, kasatoriaus argumentai dėl BK 273 straipsnio taikymo visiškai neatitinka apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentų ir esmės. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl nuteistojo K. P. padarytos didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams, atsižvelgė ir į tai, kad šalinant padarytą žalą reikėjo išskirsti dalį medžių, tačiau nuteistasis neiškirto medžių ir nebuvo dėl to kaltinamas.
Kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų grindžiami tik atlikto įrodymų vertinimo kritika, kartu nesutinkama su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu. Kasatorius pateikia savo nuomonę, kokiais įrodymais teismas turėjo vadovautis, ir į kokias aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdamas dėl UAB „NAPC“ atsakomybės pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 2 dalį. Tačiau tokio pobūdžio teiginiai susiję su nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, nemotyvuotai pareiškiant apie baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis).
Be to, kasacinio skundo turinys ir forma neatitinka rekomendacijų asmenims, paduodantiems kasacinį skundą ir kitus procesinius dokumentus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui baudžiamosiose bylose (https://www.lat.lt/teismo-lankytojams/rekomendacijos-paduodantiems-kasacini-skunda-ir-kitus-procesinius-dokumentus/55) (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 6.2 punktą rekomenduotina procesinių dokumentų turinį dėstyti glaustai, rašyti trumpais ir suprantamais sakiniais, vengti pasikartojimų. Tekstas turėtų būti tikslus, aiškus, logiškas, o jame išdėstyta informacija – teisinga, argumentuota, neprieštaringa. Pagal rekomendacijų 7.3 punktą turėtų būti vengiama teikti itin didelės apimties kasacinius skundus– atsižvelgiant į Rekomendacijų 6.5 punkto nuostatas, kad kasacinio skundo turinys turi būti susijęs su skundo argumentais ir jame keliamais teisės klausimais, sudarančiais kasacijos pagrindą, kasaciniam skundui surašyti ir kasacijos pagrindams išdėstyti, priklausomai nuo bylos apimties ir sudėtingumo, paprastai turėtų pakakti iki 15 puslapių. Šios Rekomendacijos atitinkamai taikytinos prašymams dėl administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo.
Kasacinis skundas yra labai didelės apimties. Jame plačiai dėstomos faktinės bylos aplinkybės, jos vertinamos, neaišku, kodėl cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus praktika, skunde daug pasikartojančių išvadų, apibendrinimų, skunde nurodomi įrodymai, kuriuos teismas neva neįvertino, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matosi, kad įrodymai yra įvertinti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Rekomendacijas, teismui teikiamo prašymo tekstas turėtų būti koncentruotas, be pasikartojimų, perteklinės informacijos, lentelių, jame išdėstyta informacija – aiški, pagrįsta konkrečiais teisiniais argumentais ir teisinga, neturi klaidinti skundo priėmimo klausimą sprendžiančios teisėjų kolegijos. Kartu pažymėtina, kad toks prašymo turinys neatitinka ir proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteisto juridinio asmens UAB „NAPC“ atstovo R. V. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteisto juridinio asmens UAB „NAPC“ atstovo R. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Alenas Piesliakas
Alvydas Pikelis
