A. V. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 65 str., 66 str., 62 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2361/2026

Bylos Nr. BIK-542/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45065-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko) ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. V. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. V. paskirtos bausmės: įskaityti A. V. taikytos kardomosios priemonės – intensyviosios priežiūros – terminą į galutinę subendrintą bausmę, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, 66 straipsnio 2 dalį, ir BK 62 straipsnio ir (ar) 54 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba, įvertinus A. V. jau atliktą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pripažinti ją nedelsiant atlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi (BK 75 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniame skunde nurodyta, kad bendroji prevencija, kaip viena iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės paskirties krypčių, negali būti aiškinama taip, kaip tai padaryta skundžiamose teismų sprendimų dalyse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-689/2018, į kurią referuoja apeliacinės instancijos teismas, priimta aiškinant teisės normas situacijoje, kai veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia, o šioje byloje nusikalstama veika padaryta esant netiesioginei tyčiai. Bendroji prevencija galėtų būti pateisinama skiriant bausmę už nusikalstamas veikas, kurios padarytos tik tiesiogine tyčia. Bendroji prevencija šioje konkrečioje byloje išreiškė netinkamą teisingumo principo aiškinimą – tiek dėl to, kad nuteistasis neveikė tiesiogine tyčia, tiek ir dėl to, kad jis nėra žinomas asmuo, byla nebuvo rezonansinė, o jos konkretus veikos pavojingumas nepasiekia rūšinio pavojingumo.

Skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai motyvuoja, jog apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, tačiau tokio teisės aiškinimo nutartyje nėra. Toks teisės aiškinimas paneigtų kaltinamojo (nuteistojo) teises, pažeistų garantiją į tinkamą apeliaciją baudžiamosiose bylose.

Kasatoriaus teigimu, teismai, netinkamai taikydami BK 48 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 66 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1311 straipsnio normas, be pagrindo neįskaitė laikotarpio, kurį buvo taikoma intensyvi priežiūra. Toks teisės aiškinimas ir taikymas nukrypsta ir nuo Europos Sąjungos teisinio reguliavimo. Be kita ko, asmenų lygybės prieš įstatymą kontekste, kasatoriui yra žinoma, kad kasacinis skundas, kuriame keliamas vienintelis teisės taikymo klausimas – kardomosios priemonės intensyvios priežiūros taikymo termino neįskaitymo į bausmę klausimas, yra priimtas nagrinėjimui Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Apeliacinio skundo surašymo metu kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – nebuvo taikoma taip ilgai, kad galima būtų kelti tokios kardomosios priemonės (ne)proporcingumo klausimą, be to, buvo tikimasi, kad apeliacinės instancijos teismas nukryps nuo teismų praktikos, kuri yra tolima nuo neformalaus teisingumo vykdymo ir neleidžia atsižvelgti į naujesnes kasacines nutartis, naujus tarptautinių teisminių institucijų sprendimų išaiškinimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-511/2026, 62 punktas).

Kasaciniame skunde keliamas tinkamai neindividualizuotos bei per griežtos bausmės skyrimo nuteistajam A. V. klausimas, siejant tai su netinkamu bendrosios prevencijos aiškinimu ir bausmės paskirtimi, bei netinkamai įgyvendinta apeliacinės instancijos teismo pareiga vertinant paskirtą bausmę. Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad skunde nėra suformuluota teisinių argumentų, sudarančių pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK pažeidimų.

Kasaciniame skunde paskirtos per griežtos bausmės klausimas argumentuojamas bendro pobūdžio kritika dėl bausmės paskirties aiškinimo atveju, kai bylą nagrinėję teismai paskyrė vienintelę baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį, parenkant minimalų šios bausmės dydį, be kita ko, atsižvelgiant ne tik į specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Ši nuteistojo gynėjo pozicija grindžiama samprotavimais dėl bendrosios prevencijos ir bausmės paskirties, tačiau pateikti argumentai nerodo, kad skiriant bausmę esminę reikšmę turėjo tik bausmės bendroji prevencija, kad byloje neatsižvelgta į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus ar nukrypta nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos. Be to, nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir nurodyti riboti šio teismo įgaliojimai sprendžiant bausmės klausimą, tačiau tikrindamas apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo (nutarties 9–20 punktai). Iš visumos kasacinio skundo argumentų bei kasatoriaus prašymų matyti, kad kasatorius siekia pakartotinio nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimo bei švelnesnės bausmės paskyrimo nuteistajam, tačiau kasacinės instancijos teismas aplinkybių, reikšmingų parenkant nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, iš naujo nevertina ir tai nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-976/2026, 6 punktas, ir kt.). BPK nėra nustatytų BPK 367 straipsnio 3 dalies taikymo išimčių. Todėl kasatoriaus argumentai dėl būtinumo įskaityti taikytos kardomosios priemonės – intensyviosios priežiūros – terminą į paskirtą galutinę bausmę, kurie nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nepatenka į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas. Teisėjų kolegijos neįtikina kasacinio skundo argumentas, kad apeliaciniame skunde nenurodžius šių argumentų buvo tikimasi, jog apeliacinės instancijos teismas pats imsis nagrinėti šį klausimą. Šis klausimas procese nebuvo keliamas, o atsirado tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus kitą skundą ir pasikeitus nuteistojo gynėjui. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliaciniame procese kardomoji priemonė nebuvo taikoma taip ilgai, kad būtų kilęs jos proporcingumo klausimas, irgi neįtikina teisėjų kolegijos skundo priimtinumu, nes klausimas nėra susijęs su kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu ar proporcingumu.

Asmenų lygybės prieš įstatymą kontekste, kasatorius nurodo, kad kasacinis skundas, kuriame buvo keliamas vienintelis teisės taikymo klausimas – intensyvios priežiūros – taikymo termino neįskaitymo į bausmę klausimas, jau buvo priimtas nagrinėjimui Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, tačiau tokia aplinkybė savaime nepagrindžia kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi nuteistojo J. K. kasacinis skundas buvo priimtas, nenustačius BPK 372 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, trukdančių priimti kasacinį skundą. Tačiau, priešingai nei teigia kasatorius, nuteistojo J. K. kasaciniame skunde keliamas ne tik kardomosios priemonės įskaitymo į paskirtą bausmę klausimas, bet ir pernelyg ilgo proceso trukmės klausimas. Be to, intensyvios priežiūros taikymo termino neįskaitymo į bausmę klausimas buvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, taigi, neperžengė bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. V. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Alenas Piesliakas