Baudžiamoji byla Nr. 2K-133-648/2026
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00946-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.18.10.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Artūro Pažarskio (pranešėjo) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. (buvusi pavardė – D.) gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu J. K. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. J. K. išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, nurodyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio jų sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės – 500 MGL dydžio baudos – pridėta 30 MGL dydžio baudos, paskirtos už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir 50 MGL dydžio baudos, paskirtos už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir J. K. buvo paskirta subendrinta 580 MGL (21 842,80 Eur) dydžio bauda. Į J. K. paskirtą bausmės laiką įskaitytas jos laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. vasario 5 d. (89 dienos), vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir į bausmės laiką įskaityta 534 MGL (20 110,44 Eur) dydžio bauda, nustatant, kad J. K. neatliktos bausmės dalis yra 46 MGL (1 732,36 Eur).
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, iš dalies tenkinus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jurgitos Jakučionės, nukentėjusiosios R. S., civilinių ieškovų UAB „Ave vita“ klinikos, UAB „Ave vita“ medicinos centro ir UAB „Gidonelija“ atstovo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendis pakeistas ir J. K. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. K. skirtos bausmės tarpusavyje subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimta švelnesnė – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, prie šių tarpusavyje subendrintų bausmių pridėta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dalis – trys mėnesiai laisvės atėmimo, ir J. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į J. K. paskirtą galutinę bausmę įskaitytas jos laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. vasario 5 d., iš viso 92 dienos, vieną suėmimo ir laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. K. nuteista pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad ji, nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2013 m. birželio 28 d. faktiškai valdžiusi UAB „Lux Vivere“, kurios direktore buvo nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d., akcininke – nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. vasario 14 d., ir nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2012 m. spalio 24 d. būdama VšĮ „Pramogų rojus“ direktorė, žinodama, kad UAB „Lux Vivere“ ir VšĮ „Pramogų rojus“ naudojamos nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams – nuslėpti, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2013 m. birželio 26 d. apgaule ir piktnaudžiaudama pasitikėjimu už tariamą Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą ir už žemės sklypo UAB „Ave vita“ klinikai paskirties pakeitimą savo naudai įgijo labai didelės – 4 433 532,32 Lt (1 284 039,71 Eur) vertės svetimą turtą. Plačiau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1 punkte.
2. Be to, J. K. nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) už tai, kad ji, turėdama bendrą sumanymą – gaminant jos valdomos įmonės – UAB „Lux Vivere“ netikrus dokumentus ir šiuos pateikus Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimo siekiantiems asmenims, apgaule įgyti svetimą turtą, žinodama, kad minėta įmonė tokios veiklos nevykdo ir naudojama tik nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams – nuslėpti, nuo 2011 m. kovo mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, iki 2013 m. birželio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus (paslaugų teikimo sutartis, Europos Komisijos preliminaraus vertinimo (anglų kalba) pranešimus), dėl to apgaule įgytas svetimas, labai didelės – 4 433 532,32 Lt (1 284 039,71 Eur) vertės turtas. Plačiau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 2 punkte.
3. Be to, J. K. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) už tai, kad ji, nuo 2008 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d. būdama UAB „Lux Vivere“ direktorė, apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Lux Vivere“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 3 d. Plačiau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 3 punkte.
4. Be to, J. K. buvo išteisinta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 3 d. aplaidžiai tvarkė UAB „Lux Vivere“ buhalterinę apskaitą, t. y. ji, nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d. būdama UAB „Lux Vivere“ direktorė ir suvokdama, kad neišsaugojus UAB „Lux Vivere“ buhalterinės apskaitos dokumentų nebus įmanoma nustatyti šios bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nenustatė bendrovėje tvarkos, įtvirtinančios priemones, kuriomis būtų užtikrintas dokumentų saugumas, ir dalies šių dokumentų nesaugojo, dėl to atlikus ūkinės finansinės UAB „Lux Vivere“ veiklos tyrimą negalima buvo iš dalies nustatyti jos vadovaujamos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Plačiau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 4 punkte.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, išdėstytus skundžiamame nuosprendyje ir prokurorės apeliaciniame skunde, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas J. K. nepagrįstai taikė BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, įsigaliojusią 2023 m. birželio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs BK 222 straipsnio redakcijas, galiojusias nusikalstamos veikos padarymo metu ir nuo 2023 m. birželio 1 d., nustatė, kad naujoji įstatymo redakcija nuteistosios teisinę padėtį tiek lengvina, tiek sunkina. Viena vertus, naujojoje BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Kita vertus, BK 222 straipsnio 1 dalyje atsakomybė nustatyta ir tais atvejais, kai yra galimybė visiškai arba iš dalies nustatyti asmens veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Be to, BK 222 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas naujas veiką kvalifikuojantis požymis – labai didelės turtinės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui padarymas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nors nuteistajai pateiktame kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį žalos požymis nebuvo inkriminuotas, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios BK 222 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijos bet kuriuo atveju laikytinos jos teisinę padėtį sunkinančiomis, todėl šios nuostatos negali būti taikomos atgaline tvarka. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas J. K. veiksmus perkvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).
6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. K. nusikalstami veiksmai – suklastotų dokumentų pagaminimas – kvalifikuotini pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad suklastoti dokumentai buvo reikalingi pagrindiniam nuteistosios tikslui pasiekti – kad būtų įtikinti tariami paslaugų gavėjai paslaugų realumu ir jų suteikimo garantijomis, sukurta jiems prievolė sumokėti netikrose sutartyse nurodytas pinigų sumas, t. y. kad būtų apgaule įgytas svetimas turtas. Būtent šiuose dokumentuose nurodytos avansinių mokėjimų sumos buvo sumokėtos nuteistosios vadovaujamai įmonei UAB „Lux Vivere“. Dokumentuose nustatytų privalomų išankstinių mokėjimų terminų ir dydžių nurodymas atskleidžia tiesioginę nuteistosios tyčią apgaule užvaldyti šias lėšas. Todėl tarp kilusių padarinių – labai didelės turtinės žalos, pasireiškusios apgaule įgytu svetimu 4 433 532,32 Lt (1 284 039,71 Eur) vertės turtu, – ir nusikalstamų nuteistosios veiksmų, t. y. netikrų dokumentų pagaminimo, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistosios veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal kilusius padarinius, t. y. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) sankcijoje buvo nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė, o nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti to paties straipsnio sankcija buvo papildyta alternatyviomis švelnesnėmis bausmėmis ir sutrumpintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, padarė išvadą, kad šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija laikytina lengvinančia nuteistosios teisinę padėtį, todėl J. K. veiksmus perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 3 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).
7. Be to, apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskyrė per švelnią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad nuteistoji padarė tyčinius sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, kurie yra baigti, dėl nusikalstamų veiksmų kilo neigiamos pasekmės, nuteistoji apgaule įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, padaryta žala nėra atlyginta, į nusikalstamų veikų mechanizmą, tai, kad nusikalstami veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laiką, nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kitus nuteistąją charakterizuojančius duomenis, labai ilgą teisinio neapibrėžtumo nuteistosios atžvilgiu laiką, nusprendė, kad J. K. už jos padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini artimesni jų minimaliai ribai. Apeliacinės instancijos teismas paskirtas bausmes bendrino taikydamas bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdus, į bausmės laiką įskaitydamas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką (92 dienos).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Kasaciniu skundu nuteistosios J. K. gynėjas advokatas R. Jurka prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžio dalį dėl BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo ir taikyti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, o ne 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. 1X-2314 redakciją; pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžio dalį dėl J. K. paskirtų bausmių ir skirti galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasaciniame skunde nurodoma:
8.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl netinkamai parinko BK 222 straipsnio 1 dalies taikytiną redakciją. Be to, skirdamas bausmę, šis teismas neįvertino BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų, t. y., vertindamas vieną iš bausmės skyrimo pagrindų – pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, šį bausmės skyrimo pagrindą aiškino pernelyg siaurai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nuteistajai netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes klaidingai J. K. individualizavo paskirtą bausmės rūšį, neatsižvelgdamas į bausmės skyrimo pagrindus.
8.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistosios veiksmus, susijusius su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Kasatorius atkreipia dėmesį, kad BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcija buvo papildyta alternatyvia bausmės rūšimi – laisvės apribojimu. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Todėl alternatyvios bausmės įtvirtinimas BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje reiškia, kad atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą yra švelninama, o minėta įstatymo redakcija turi būti taikoma ir veikoms, padarytoms iki jos įsigaliojimo. Dėl to, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąją kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
8.3. Kasatorius taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijos sušvelninimą, nepagrįstai sureikšmino šio straipsnio dispozicijos pakeitimus, kuriuos vertino kaip nuteistosios padėtį sunkinančius. Pasak kasatoriaus, BK 3 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju nuteistajai turėjo būti taikoma naujoji BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
8.4. Kasatorius pabrėžia, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą nuteistajai buvo paskirta bauda, nepaneigia fakto, kad naujoji BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijos redakcija išplečia teismo diskreciją parenkant bausmę ir objektyviai palengvina kaltininko teisinę padėtį. Todėl, kasatoriaus vertinimu, šioje byloje turi būti taikoma BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija, įtvirtinta 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925.
8.5. Teismų praktikoje ilga baudžiamojo proceso trukmė gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas.
8.6. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas buvo pradėtas dar 2013 m. rugsėjo 16 d. Byla su kaltinamuoju aktu teisme gauta 2020 m. kovo 17 d. Teisiamajam posėdžiui byla perduota 2020 m. balandžio 15 d. Pasikeitus bylą nagrinėjančiam teisėjui, įvertinus dėl COVID-19 pandemijos paskelbtus ribojimus, pradėjus įrodymų tyrimą, kaltinamasis aktas po pertraukos paskelbtas tik 2021 m. balandžio 6 d., t. y. po vienerių metų nuo kaltinamojo akto ir baudžiamosios bylos pateikimo pirmosios instancijos teismui. Akivaizdu, kad toks pernelyg ilgas baudžiamojo proceso užtęsimas nėra pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis. Dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso pablogėjo nuteistosios sveikata, viso proceso metu ji jautė nuolatinį stresą ir įtampą dėl teisinio netikrumo, nebuvo tikra dėl savo ir savo vaikų ateities, dėl to jautė nuolatinį stresą, sutriko J. K. miego režimas bei įprasta rutina.
8.7. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje buvo pažeista nuteistosios teisė į greitą baudžiamąjį procesą, bylos nagrinėjimą per įmanomai kuo trumpiausią laiką, tačiau skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokiu pagrindu darytina išvada, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė neturi įtakos bausmės švelninimui. Be to, šis teismas taip pat nenurodė jokių teisinių motyvų, kuo vadovaujantis buvo nuspręsta, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė kaip pagrindas švelninti skiriamą bausmę leidžia mažinti tik bausmės dydį, tačiau neleidžia parinkti kitos bausmės rūšies.
8.8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, todėl teismas, skirdamas bausmę, gali laisvai rinktis BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, o ne tik mažinti parinktos bausmės dydį. BK 182 straipsnio 3 dalies, BK 300 straipsnio 3 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies, pagal kuriuos J. K. buvo pripažinta kalta, sankcijose, be laisvės atėmimo bausmės, nustatytos ir kitos alternatyvios bausmės, taip pat ir bauda. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai pasirinko vieną iš alternatyvių bausmės rūšių – baudą.
8.9. Negana to, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, galima teigti, kad dar ir pablogino nuteistosios padėtį. Šis teismas kardinaliai pakeitė tiek J. K. paskirtos bausmės rūšį, tiek ir paskirtos bausmės dydį.
8.10. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, iš esmės vertino tik J. K. padarytų nusikalstamų veikų bei jos asmenybės pavojingumą, tačiau neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios pagal BK 54 straipsnio 2 dalį privalo būti vertinamos individualizuojant bausmę ir kurias tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas.
8.11. Skirtingai nei apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir į jų padarymą nulėmusias aplinkybes, įskaitant nukentėjusiųjų siekį pasinaudoti korupcinio pobūdžio veiksmais bei jų pačių prisiimtą riziką. Taip pat buvo įvertinta pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, nuteistosios socialinė padėtis bei kitos jos asmenybę apibūdinančios aplinkybės.
8.12. Apeliacinės instancijos teismas bausmės teisingumą iš esmės susiejo tik su nubaudimu, akcentuodamas bausmės prevencinę funkciją, tačiau neatsižvelgė į tai, kad, nors nuteistoji ir turi rimtų sveikatos problemų, yra darbingo amžiaus, viena augina dvi dukteris, viena iš jų nepilnametė, kita yra tik pradėjusi studijuoti nuolatinėse studijose, dėl to jai yra būtina nuteistosios visokeriopa parama. Kadangi nuteistoji dalyvauja santuokos nutraukimo procese, su dukterimis gyvena ji pati, jas prižiūri, rūpinasi jų ugdymu, auklėjimu bei priežiūra.
8.13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu patenkino ir baudžiamojoje byloje pateiktus civilinius ieškinius, kurių bendra suma – apie 1 326 614,44 Eur. Vienu iš racionalios baudžiamosios politikos elementų laikytinas siekis skatinti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Kaip rodo statistiniai duomenys, asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, atlygina maždaug 1 proc. priteistos atlyginti žalos, tačiau probacijos tarnybų įskaitoje esantys asmenys, kuriems teismas paskyrė įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, atlygina iki 40 proc. atlygintinos žalos. Nuteistoji yra pasiruošusi dirbti ir atlyginti visą nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, tačiau dėl apeliacinės instancijos teismo skirto terminuoto laisvės atėmimo J. K. bus užkirstas kelias tai padaryti. Nors apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad padaryta žala civiliniams ieškovams ir nukentėjusiesiems nėra atlyginta, tačiau būtina pažymėti, kad nuteistosios visam turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi J. K. viso baudžiamojo proceso metu neturėjo galimybės atlyginti padarytos žalos.
8.14. Skiriant bausmę svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Nors J. K. pripažinta kalta padariusi vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, tačiau svarbu įvertinti ir nusikalstamų veikų pobūdį. Visos nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos ekonominių, finansinių nusikalstamų veikų rūšiai, todėl šios veikos nėra padaromos dėl chuliganiškų paskatų, siekiant šiurkščiai paniekinti visuomenės tvarką ir pan. Todėl galima teigti, kad už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas veiksmingiausia bausmės rūšis, kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra piniginė bauda. Nagrinėjamu atveju nėra būtinas nuteistosios izoliavimas nuo visuomenės, kadangi ji nėra išskirtinai pavojinga ir nenuspėjama. Be to, apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, nevertino galimybės nuteistajai kartu su paskiriama bausme paskirti ir baudžiamojo poveikio priemones. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo bausmės teisingumu, turėjo galimybę įvertinti ir galimą baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą.
9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jurgita Jakučionė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios J. K. gynėjo advokato R. Jurkos kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
9.1. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nuteistosios veiksmus perkvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), yra nepagrįsti. BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcija kaltininko padėtį iš tiesų švelnina, nes nustato papildomą alternatyvią – laisvės apribojimo – bausmę. Tačiau J. K., būdama UAB „Lux Vivere“ direktorė, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to buvo padaryta labai didelė turtinė žala. Taigi jei nuteistosios veika būtų kvalifikuojama pagal naują BK 222 straipsnio redakciją, ji būtų kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 2 dalį. Tai sunkina nuteistosios teisinę padėtį, kadangi jos veiksmai iš apysunkio nusikaltimo būtų perkvalifikuoti į sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad kaltinime, nurodant J. K. neteisėtus veiksmus apgaulingai tvarkant buhalteriją, labai didelės žalos požymis nebuvo inkriminuotas, kadangi nuteistoji buvo kaltinama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį įstatymą. Atsižvelgiant į nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, šis įstatymas laikytinas švelnesniu, palyginti su kasatoriaus nurodoma BK 222 straipsnio redakcija.
9.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, jos švelninti nėra pagrindo. Sutiktina, kad baudžiamasis procesas truko ilgai, tačiau jo trukmė buvo nulemta objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad byla sudėtinga, labai didelės apimties – bylos perdavimo teismui metu ją sudarė 86 tomai, inkriminuotos sudėtingos nusikalstamos veikos, daug proceso dalyvių, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko dėl COVID-19 pandemijos metu buvusių ribojimų. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad ilga baudžiamojo proceso trukmė nagrinėjamu atveju gali būti pagrindas mažinant paskirtos bausmės dydį, tačiau ne parenkant jos rūšį.
9.3. Pažymėtina, kad nuteistoji buvo abejinga teisinėms pasekmėms, jos asmenybės pavojingumas didesnis. Nuteistoji savo kaltės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepripažino. Kaip teisingai akcentavo apeliacinės instancijos teismas, nors nusikalstamų veikų padarymo metu J. K. nebuvo teista, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji padarė naują nusikaltimą, nurodytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, dėl to nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nuosprendžiu. Svarbu ir tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu dėl nuteistosios jau buvo priimtas 2008 m. spalio 14 d. prokuroro nutarimas ikiteisminiame tyrime, kuriuo jai, kaip organizuotos grupės narei, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, aktyviai padėjus išaiškinti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Taigi, praėjus vos keleriems metams, J. K. iš esmės analogiški nusikalstami veiksmai pasikartojo ir konstatuoti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
9.4. Taigi, tenkinus kasatoriaus skundą ir nuteistajai paskyrus švelnesnę bausmę, net ir kartu su bausme paskyrus vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti. Juolab kad šiuo metu nuteistoji nuo jai paskirtos bausmės vykdymo pasislėpė, dėl šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų dėl jos išduotas Europos arešto orderis, tai patvirtina, kad ir šiuo metu savo elgesio nuteistoji kritiškai nevertina.
10.Civilinės ieškovės UAB „Ave vita“ medicinos centro atstovas advokatas D. Mecelica atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nuosprendį nepakeistą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:
10.1. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajai skyrė teisingą bausmę, kadangi, paskyrus švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai.
10.2. Civilinės ieškovės atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, truko daugiau nei dešimt metų, o tai parodo didesnį J. K. asmenybės pavojingumą. Nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos padarė išskirtinai nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams labai didelę žalą Lietuvos mastu. Nuteistoji UAB „Ave vita“ medicinos centrui nuo padaryto nusikaltimo pradžios nėra atlyginusi net nedidelės padarytos žalos. Nė kiek žalos nebuvo atlyginta ir kitoms įmonėms – UAB „Ave vita“ klinikai, UAB „Gidonelija“. Be to, kasaciniame skunde nenurodoma, kaip nuteistoji ketina atlyginti padarytą žalą, būdama laisvėje. Todėl kasacinio skundo argumentai, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė apribos nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teises į žalos atlyginimą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad, civiliniams ieškovams net ir pateikus antstoliui vykdomuosius raštus, nepavyksta gauti priteisto žalos atlyginimo, kadangi paaiškėjo, jog nuteistoji nedirba ir neturi jokių legalių pajamų. Tai parodo, kad nuteistoji vengia gauti legalias pajamas ir atlyginti priteistą žalą nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams.
10.3. Atsiliepime pažymima ir tai, kad nuteistoji pateisino savo neteisėtą elgesį ir nesijautė kalta. Dar atliekant ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje, nuteistoji padarė naujus nusikaltimus.
10.4. Civilinės ieškovės atstovo įsitikinimu, nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai dėl ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo didelės apimties, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko dėl to, kad nuteistoji prašė ne kartą atidėti baudžiamosios bylos nagrinėjimą dėl savo sveikatos būklės ar dėl to, kad nėra pasirengusi tolesniam bylos nagrinėjimui.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
11. Nuteistosios J. K. gynėjo advokato R. Jurkos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies taikymo
12. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistosios J. K. nusikalstamą veiką iš šiuo metu galiojančios 2023 m. balandžio 27 d. redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies į nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi naujoji BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistosios padėtį. Šie argumentai yra nepagrįsti.
13. Nagrinėjamoje byloje aktualios BK 3 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nurodytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pagal kurias veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-1073/2024, 28 punktas).
14. Tais atvejais, kai naujai priimtas įstatymas ar senojo įstatymo naujoji redakcija vienais nusikalstamumo ir baudžiamumo kriterijais lengvina, o kitais požymiais sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, palyginti su anksčiau galiojusiu, yra taikomas tas įstatymas, kuris išsprendus konkrečios veikos kvalifikavimo klausimą yra palankesnis kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-697/2023, 96 punktas). Sprendžiant, kuris įstatymas (baudžiamojo įstatymo redakcija) – senas ar naujas – kaltininkui taikytinas, jo teisinė padėtis turi būti nuosekliai įvertinta pagal visus BK 3 straipsnyje nurodytus kriterijus: veikos nusikalstamumą, asmens baudžiamumą ir teisinės padėties turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-976/2026, 66 punktas).
15. Šioje byloje žemesnės instancijos teismai, pripažindami J. K. kalta dėl UAB „Lux Vivere“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, taikė skirtingas BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu galiojančioje BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta papildoma alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, padarė išvadą, jog ši baudžiamojo įstatymo redakcija švelnina nuteistosios teisinę padėtį, todėl J. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl taikytinos BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijos, palygino nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią ir šiuo metu galiojančią šios normos redakcijas, įvertino jų dispozicijas ir sankcijas bei padarė išvadą, kad naujoji redakcija nuteistosios teisinę padėtį vienais aspektais lengvina, kitais – sunkina, todėl negali būti laikoma švelnesniu baudžiamuoju įstatymu BK 3 straipsnio prasme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas J. K. veiką kvalifikavo pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją.
16. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus bei įvertinusi jų motyvus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją.
17. Šioje byloje nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2004 m. liepos 5 d. BK 222 straipsnio („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“) 1 dalies redakcija nustatė, kad tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
18. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. BK atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo taip pat buvo pakeistas BK 222 straipsnis. Pagal naujojo BK 222 straipsnio 1 dalį, tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
19. Palyginus naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją su nuteistosios J. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia šio straipsnio redakcija, matyti, kad naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje įstatymų leidėjo įtvirtinti pakeitimai švelnina bausmę, nes, be terminuoto laisvės atėmimo, arešto ir baudos bausmių, nustatyta dar viena nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Taigi, šiuo aspektu, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, baudžiamasis įstatymas išties turi grįžtamąją galią. Tai atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023, 27 punktas). Tačiau vien teisės normų sankcijų palyginimo nepakanka sprendžiant, kuri baudžiamojo įstatymo redakcija yra švelnesnė BK 3 straipsnio prasme. Sprendžiant šį klausimą būtina įvertinti ir atitinkamų baudžiamojo įstatymo normų dispozicijas, nes jų pakeitimai taip pat gali turėti įtakos asmens teisinei padėčiai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, apsiribojo tik BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijų palyginimu ir išsamiai neįvertino ir neanalizavo naujosios šios normos dispozicijos pakeitimų.
20. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti BK 222 straipsnio redakcija ne tik sušvelnino šio straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę, bet ir pakeitė nusikalstamos veikos sudėtį, išplėsdama baudžiamosios atsakomybės ribas. Pagal galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, baudžiamoji atsakomybė kyla ne tik už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, kaip buvo nustatyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje šios normos redakcijoje, bet ir už apgaulingą finansinės apskaitos organizavimą, finansinės apskaitos netvarkymą ir (ar) neorganizavimą, taip pat apskaitos dokumentų neišsaugojimą. Be to, naujojoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje išplėsti ir nusikalstamos veikos padariniai, su kuriais siejama baudžiamoji atsakomybė. Pagal šiuo metu galiojančią šios normos redakciją, baudžiamoji atsakomybė kyla ne tik tais atvejais, kai dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (ar) organizavimo visiškai ar iš dalies neįmanoma nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, bet ir tada, kai tokia veika padaroma didelė turtinė žala valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis BK 222 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, kurioje įtvirtintas kvalifikuojantis požymis – BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymas, dėl kurio padaroma labai didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.
21. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad J. K. savo vadovaujamos įmonės „Lux Vivere“ buhalterinę apskaitą apgaulingai tvarkė, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą už tariamai teikiamas paslaugas, gaunant Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą. Apgaule nuteistoji įgijo labai didelės vertės turtą – 1 284 039,71 Eur. Nors J. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nebuvo inkriminuotas žalos požymis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ir nesant šio požymio naujoji BK 222 straipsnio redakcija išplečia baudžiamosios atsakomybės ribas ir iš esmės sunkina nuteistosios teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį neturi grįžtamosios galios. Be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas J. K. naująją BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, už šią nusikalstamą veiką paskyrė baudą, kuri buvo numatyta ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Todėl šiuo metu galiojančios BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijos pakeitimai, papildant ją alternatyvia laisvės apribojimo bausme, nagrinėjamu atveju nuteistosios teisinei padėčiai jokios įtakos neturėjo.
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, J. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuodamas iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) į BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
Dėl paskirtų bausmių
23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes už J. K. padarytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgė į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, o apsiribojo tik nuteistosios padarytų veikų ir jos asmenybės pavojingumo įvertinimu, todėl paskirtos bausmės yra nukreiptos tik į nubaudimą, yra neteisingos ir sunkina nuteistosios padėtį. Šie argumentai nepagrįsti.
24. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisingos bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-976/2022, 42 punktas).
25. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-511/2026, 63 punktas). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023, 23 punktas). Bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025, 52 punktas).
26. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, 46 punktas).
27. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai J. K. už jos padarytas nusikalstamas veikas skyrė skirtingos rūšies bausmes. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. K. už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, skiriant bausmes – baudas. Apeliacinės instancijos teismas, šioje dalyje patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, perkvalifikavęs nuteistosios nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 1 dalies į BK 300 straipsnio 3 dalį, o nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – į BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės – baudos nepasieks bausmės tikslų, todėl skyrė laisvės atėmimo bausmes.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, J. K. už jos padarytas nusikalstamas veikas pakeisdamas pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes – baudas į griežtesnes bausmes – laisvės atėmimus, įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir laikėsi BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
29. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad nuteistoji padarė vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, kurie yra tyčiniai, baigti, neteisėti veiksmai tęsėsi ilgą laiko tarpą, jų padarymo mechanizmą, taip pat tai, kad dėl nusikalstamų veiksmų kilo neigiamos pasekmės – buvo įgytas labai didelės vertės svetimas turtas, padaryta nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. nuteistosios nusikaltimams turėjo įtakos kai kurių nukentėjusiųjų lengvabūdiškumas bei patiklumas. Nors nenustatyta nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji viso proceso metu savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų neigė, kaltę siekdama perkelti kitiems asmenims. Be to, buvo atsižvelgta ir į nuteistosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, šeiminę padėtį (turi dvi nepilnametes dukteris), taip pat ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Nors nuteistoji nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teista, tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje ji teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažinta kalta už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką – BK 223 straipsnio 1 dalį, be to, nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu jai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, pripažinus kaltę ir aktyviai padėjus išaiškinti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad, net ir atsižvelgus į ilgą baudžiamojo proceso trukmę, nėra pagrindo nuteistajai už jos padarytas nusikalstamas veikas skirti pačias švelniausias atitinkamų BK straipsnių sankcijose nustatytas bausmes – baudas. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, tik laisvės atėmimo bausmės užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą, atitiks nuteistosios ir jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat teisingumo ir proporcingumo principus. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji šiuo metu slapstosi nuo jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl jos yra išduotas Europos arešto orderis, todėl tai papildomai patvirtina išvadą, jog šiuo atveju būtent laisvės atėmimo bausmė yra būtina bausmės tikslams pasiekti. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nuteistajai už jos padarytas nusikalstamas veikas skirdamas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatyti artimesni minimalioms sankcijų riboms, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
31. Atsakydama į kasatoriaus argumentus dėl nuteistosios teisinės padėties pabloginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ir pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuriuo, be kita ko, buvo ginčijama nuteistajai už jos padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšis, prašant skirti griežtesnes bausmes. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokurorės apeliacinį skundą ir nuteistajai už jos padarytas nusikalstamas veikas paskirdamas kitos rūšies bausmes – laisvės atėmimą, nepagrįstai pablogino jos teisinę padėtį.
32. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl J. K. paskirtų bausmių.
33. Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, darytina bendra išvada, kad, nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, kasacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios J. K. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Artūras Pažarskis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
