Baudžiamoji byla Nr. 2K-137-511/2026 Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00008-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1; 1.2.29.1.1; 2.1.7.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Eligijaus Gladučio (pranešėjo) ir Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui,
nuteistajam E. L. ir jo gynėjui advokatui Jurijui Malininui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. išteisinamąjį nuosprendį, E. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68¹ straipsnio 1–4 dalimis, E. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams.
Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu E. L. buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. L. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, vykdydamas jam pavestas funkcijas ir pareigas, 2022 m. sausio 13 d. 13.25 val. iš savo tiesioginės vadovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir priežiūros skyriaus vedėjos R. P. gavęs raštišką nurodymą atlikti patikrinimą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus 2022 m. sausio 12 d. raštą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl išvados dėl statinių, esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tinkamumo ar netinkamumo naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį pateikimo, privalėdamas vadovautis jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir nuostatomis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose), 2022 m. sausio 13 d. iki 16.22 val. surašė raštą „Dėl išvados dėl statinių tinkamumo/netinkamumo naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį pateikimo“, kuriame nurodė akivaizdžiai melagingus duomenis, kad, apžiūrėjęs žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatė, jog jame esantys statiniai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), yra tinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, nors minėti statiniai pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį nebuvo tinkami naudoti. Taip, tyčia ir sąmoningai nevykdydamas savo pareigybės paskirties ir funkcijų, surašęs raštą „Dėl išvados dėl statinių tinkamumo/netinkamumo naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį pateikimo“, kuriame nurodė akivaizdžiai melagingus duomenis, t. y. padarydamas kitą nusikalstamą veiką – suklastodamas tikrą dokumentą, veikdamas prieš tarnybos interesus, ignoruodamas ir tyčia pažeisdamas jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir savo tyčiniais veiksmais nepagrįstai sudarė sąlygas valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti suinteresuotam asmeniui ne aukciono būdu, taip iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui, suteiktų teisių esmę, pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto – vardą, pakenkė Mažeikių rajono savivaldybės įvaizdžiui ir sumenkino jos prestižą bei visuomenės pasitikėjimą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Mažeikių rajono savivaldybė ir valstybė.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują – apkaltinamąjį nuosprendį. Šis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, nesiėmė priemonių ir neišnaudojo visų galimybių, kad pašalintų kilusias abejones, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl to, spręsdamas E. L. kaltės klausimą, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai jį išteisino pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis E. L. ir jo gynėjas advokatas J. Malininas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį be pakeitimų, E. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti jo naudai įstatymo nustatyta tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ja nesivadovavo. Teismas taip pat nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, suvaržydamas įstatymo garantuotas kaltinamojo teises, šališkai išnagrinėjo bylą. Tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi E. L. parengė tik minėto 2022 m. sausio 13 d. rašto projektą, jo nepasirašė ir niekaip kitaip nepatvirtino, nes neturėjo tam teisės. Tas projektas dar neturėjo pagrindinio dokumento požymio – parašo, nes E. L. pagal savo darbo funkcijas neturėjo teisės pasirašyti jokių raštų. Jis perdavė tą projektą per savivaldybės Dokumentų valdymo sistemą tikrinti ir pasirašyti savivaldybės skyriaus vedėjai R. P., paskui – savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui E. S., o jiems pasirašius, tas E. L. parengtas projektas tapo dokumentu ir buvo paleistas į teisinę apyvartą kaip tikras. Kadangi E. L. nepasirašė ir niekaip kitaip nepatvirtino minėto rašto turinio, t. y. pats nesuteikė jam teisinio reikšmingumo požymių, nepaleido ir neketino paleisti to rašto projekto į teisinę apyvartą kaip tikro, jo veikoje negali būti dokumento klastojimo. Apeliacinės instancijos teismas nei teisiniais, nei faktiniais argumentais nesugebėjo pagrįsti, kuo pasireiškė tyčia klastoti dokumentą. Visi apeliacinės instancijos teismo teiginiai dėl tyčios yra prielaidų lygmens.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nenurodė, dėl kokių būtent konkrečių E. L. veiksmų, išskyrus tai, kad jis parengė minėto 2022 m. sausio 13 d. rašto projektą, pasireiškė didelė neturtinė žala pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, taip pat nenurodė, kaip E. L. iškraipė jam kaip valstybės tarnautojui suteiktų teisių esmę, pažemino valstybės tarnautojo vardą, kaip pakenkė Mažeikių rajono savivaldybės įvaizdžiui ir sumenkino jos prestižą bei visuomenės pasitikėjimą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų. Deklaratyviai išvardijęs neturtinės žalos teorinius požymius, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 45–54 punktuose tik gausiai pacitavo teismų praktiką, bet nenurodė, kokie būtent tariami E. L. pažeidimai sukėlė didelę žalą, nenurodė tos hipotetinės žalos išraiškos ir priežastinio ryšio tarp E. L. pažeidimų ir didelės žalos.
3.4. E. L. paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 68¹ straipsnyje, uždraudžiant būti išrinktam ar paskirtam į tam tikras pareigas trejiems metams, yra neadekvati ir neproporcinga esamai situacijai, rodo aiškų teismo šališkumą, pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. L. ir jo gynėjo advokato J. Malinino kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo
5. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
6. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-813/2025, 25 punktas). Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-489/2026, 34 punktas).
7. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Taigi tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis, o teismo nuosprendyje turi būti pateikti tokias teismo išvadas patvirtinantys argumentai.
8. Pažymėtina ir tai, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą. Teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, tokių duomenų palyginimu tarpusavyje, o teismo išvados apie įrodinėjimo dalyką daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą.
9. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
10. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas gavus informacijos, jog kaltinime E. L. nurodytas valstybinės žemės sklypas ne aukciono tvarka buvo parduotas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Dėl to, ginant visuomenės interesą, teismui buvo paduotas prokuroro ieškinys, jį patenkinus, įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu pripažinta negaliojančia kaltinime nurodyto sklypo 2022 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyta restitucija. Be to, surinktą medžiagą prokuratūra perdavė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – STT) spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
11. 2023 m. liepos 21 d. STT Šiaulių valdybos specialistės V. Morkūnaitės nutarimu ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro A. Mirno (A. Mirnyj) 2023 m. liepos 28 d. nutarimu minėtą nutarimą panaikinus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šį tyrimą užbaigus, byla, kurioje pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį kaltinamas E. L., perduota į teismą. Pirmosios instancijos teismas E. L. pagal šiuos kaltinimus išteisino, nes konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, o apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos nuosprendį panaikino ir E. L. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
12. Byloje nustatyta ir kasaciniame skunde neginčijama, kad E. L. parengtame
2022 m. sausio 17 d. rašte „Dėl išvados dėl statinių tinkamumo/netinkamumo naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį pateikimo“ yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog kaltinime nurodytame žemės sklype esantys statiniai yra tinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Pagal teisės aktų reikalavimus, išdėstytus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose, minėti statiniai tinkamais naudoti pagal šiame registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį negalėjo būti pripažinti.
13. Kasatorių teiginiai, kad pagal BK 300 straipsnį nurodytas raštas nelaikytinas dokumentu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvuotai paneigti. Kas laikytina dokumentu, pasisakyta šios nutarties 6 punkte. Nagrinėjamu atveju E. L. surašytame rašte buvo įtvirtinta įstatymu įgaliotos institucijos – savivaldybės – teikiama išvada apie statinių tinkamumą ar netinkamumą naudoti, t. y. informacija, nagrinėjamu atveju turinti teisinę reikšmę priimant sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka. Šią išvadą pateikė asmuo, kuriam tai atlikti buvo pavesta, ir ją savo vardu nustatyta tvarka įkėlė į savivaldybės Dokumentų valdymo sistemą. Tai, kad tokį raštą pagal teisės aktų suteiktus įgalinimus turėjo pasirašyti ir pasirašė kitas asmuo, savaime nereiškia, kad šis raštas su jame įtvirtinta informacija negali būti BK 300 straipsnyje nustatytos veikos dalyku.
14. Tačiau, kaip minėta, ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai skirtingai vertino, ar E. L. savo parengtame rašte tikrovės neatitinkančią informaciją nurodė sąmoningai, turėdamas tyčią suklastoti nurodytą dokumentą.
15. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad E. L. tyčinė kaltė suklastoti tikrą dokumentą neįrodyta. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad E. L. pagal einamas pareigas nebuvo statinių naudojimo priežiūrą atliekantis specialistas, kompetentingas rengti išvadą dėl statinių tinkamumo ar netinkamumo naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių E. L. parodymus, kad jis jam pavestą užduotį atliko taip, kaip suprato pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, ir patvirtinančių, kad E. L. raštą su išvada Nacionalinei žemės tarnybai nurodydamas melagingus duomenis būtų parengęs tyčia. Todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog E. L. veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje, o kartu ir 228 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų požymių.
16. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl E. L. kaltės išdėstyti nuosprendžio 35–43 punktuose. Jie iš esmės apsiriboja teisės aktų analize ir išvadomis, kad E. L. privalėjo vadovautis kaltinime nurodytais teisės aktais ir jų nuostatomis, kad jis užėmė svarbias pareigas ir privalėjo išmanyti su statyba susijusius įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, taip pat skyriaus, kuriame jis dirbo, pavienių darbinės praktikos atvejų aptarimu.
17. Patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje situacijoje pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių vertinimas ir jų pagrindu suformuluota išvada atitinka įrodymų visumos vertinimo taisykles. Šis teismas E. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumento klastojimo ir 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo išteisino pagrįstai, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, kuris E. L. veiksmus įvertino formaliai, vertindamas atskirus įrodymus, o ne jų visumą, ir neatskleidė konkrečios situacijos, susiklosčiusios parduodant kaltinime nurodytą valstybinės žemės sklypą.
18. Išsami pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų analizė ir išvados dėl jų vertinimo atskleidžia, kad neteisėtą sklypo pardavimą ne aukciono tvarka nagrinėjamu atveju nulėmė atsakingų tiek NŽT, tiek savivaldybės asmenų netinkamas šio proceso organizavimas ir vykdymas.
19. Visų pirma, NŽT užklausoje nenurodyta, kokiu tikslu, pagal kokius teisės aktus ir kokius kriterijus, kokios formos ir kokius reikalavimus atitinkančios išvados dėl statinių tinkamumo naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį savivaldybės prašoma pateikti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju turėjo būti reikalaujama pateikti ir turėjo būti pateikta Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 14, 15 prieduose nurodytos formos išvada su joje privaloma informacija (pirmosios instancijos nuosprendžio 135 punktas).
20. E. L. tiesioginė vadovė – liudytoja R. P., šių aplinkybių nesiaiškinusi, atlikti patikrinimą ir pateikti išvadą pavedė savo vadovaujamo skyriaus darbuotojui E. L., kuris neturėjo kompetencijos atlikti šią užduotį. Tą ji pati pripažino (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 129–131, 143 punktai). Taip pat nepaneigta, kad, nesant tinkamai suformuluotų užduoties kriterijų, E. L. surašytame laisvos formos rašte pateikta išvada, jog statiniai yra tinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, gali būti interpretuojama įvairiai. E. L., surašydamas šią išvadą, rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nurodyta statinio sąvoka. Į pastarąją aplinkybę pagrįstai atkreiptas dėmesys dar 2023 m. liepos 21 d. STT Šiaulių skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau šį nutarimą vėliau prokuroro nutarimu panaikinus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir buvo vykdomas E. L. baudžiamasis persekiojimas.
21. Pagaliau, byloje nustatyta, kad po E. L. inkriminuojamo rašto parengimo minėtas žemės sklypas nebuvo parduotas, nes pardavimas pagal pirminio statinių savininko prašymą neįvyko. Sklypas galėjo būti parduotas ne aukciono tvarka remiantis ne šiuo raštu, bet, pasikeitus pastatų savininkui, tik iš naujo atlikus pastatų patikrinimą ir pateikus naują įvertinimą. Ši aplinkybė konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 164–166 punktuose.
22. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitaip vertinti byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl E. L. kaltės ir daryti priešingas išvadas neturi pagrindo. Byloje nustatyta, kad E. L. rašte nurodyta informacija dėl statinių tinkamumo naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį buvo neteisinga, tačiau, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad E. L. melagingą informaciją, kurią tinkamai pateikti jis nebuvo kompetentingas, įrašė tyčia. Šiuo atveju nepaneigti E. L. paaiškinimai, kad jis apie tinkamumą naudoti statinius sprendė vizualiai juos apžiūrėjęs, vadovaudamasis bendru jam žinomu Statybos įstatyme nurodytu statinio apibrėžimu, t. y. kad statinys turi turėti laikančiąsias konstrukcijas, ir vertino, kad, atlikus papildomus remonto darbus, šiuos statinius būtų galima naudoti pagal paskirtį. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pats E. L. būtų siekęs, jog šią užduotį būtų pavesta atlikti specialiai jam, kad jis būtų buvęs kaip nors suinteresuotas pateikti melagingą informaciją, kad šiuo klausimu būtų su kuo nors bendravęs, turėjęs pažinčių ar ryšių su pastatų savininku ar su kitais suinteresuotais asmenimis ir būtų žinojęs ar siekęs, kad jo parengtos išvados pagrindu žemės sklypas būtų parduotas ne aukciono tvarka.
23. Tačiau, spręsdamas dėl E. L. kaltės ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės jam taikymo, apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų viseto ir konkrečios susiklosčiusios situacijos aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepateikė įtikinamų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė ar kitaip vertino išteisinamojo nuosprendžio įrodymus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl E. L. kaltės nebuvimo.
24. Nagrinėjamu atveju nenustačius nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nelieka teisinio ir faktinio pagrindo taikyti pagal idealiąją sutaptį E. L. inkriminuotą BK 228 straipsnio 1 dalį, nes pagal jam suformuluotą kaltinimą piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikos objektyvioji pusė pasireiškė tik tyčiniu dokumento suklastojimu, o tai yra paneigta. Taip pat byloje nėra inkriminuota jokių kitų E. L. veiksmų, kuriais būtų piktnaudžiaujama tarnyba ar viršijami įgaliojimai. Todėl teisėjų kolegija dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 228 straipsnio 1 dalies taikymu, plačiau nepasisako.
25. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir nesilaikė BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
26. E. L. gynėjas advokatas J. Malininas pateikė prašymą priteisti iš valstybės E. L. naudai 2 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu pateikti pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys šios sumos sumokėjimą. Pateiktas prašymas tenkintinas.
27. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-788/2026, 19 punktas).
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo apimtį ir jo išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į bylos sudėtingumą ir apimtį, į gynėjo patirtas darbo laiko sąnaudas, į žodinio bylos nagrinėjimo trukmę kasacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad advokato J. Malinino prašomos priteisti išlaidos advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti (2 500 Eur) nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, šių išlaidų atlyginimas išteisintajam E. L. priteistinas iš valstybės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu, 106 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2026 m. sausio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį be pakeitimų.
Priteisti E. L. 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti bylą nagrinėjant kasacine tvarka, atlyginimo iš valstybės lėšų.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
