Nr. DOK-2516
eCIK-757/2026
Teisminio proceso Nr. 3-68-3-36219-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. liepos 14 d. paduotu atsakovės Čekijos Respublikos draudimo bendrovės „Allianz Pojišt‘ovna, A.S.“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 30 230,58 Eur.
Atsakovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-2516
eCIK-757/2026
Teisminio proceso Nr. 3-68-3-36219-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. liepos 14 d. paduotu atsakovės Čekijos Respublikos draudimo bendrovės „Allianz Pojišt‘ovna, A.S.“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 30 230,58 Eur.
Atsakovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė byloje taikytiną užsienio (Italijos Respublikos) teisę, nukrypo nuo Italijos Respublikos Aukščiausiojo Kasacinio Teismo formuojamos jų taikymo ir aiškinimo praktikos bei nenustatė (nustatė ne visas byloje taikytinas teisės normas) ir netaikė Italijos teisės normų, kurios turėjo būti taikomos sprendžiant dėl nukentėjusiosios šalies (ieškovės) pareigos prievoles vykdyti kuo ekonomiškiau, vengiant papildomos žalos sukėlimo prievolės kontrahentui (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.1013 straipsnis), bei dėl pagrindo civilinės atsakomybės netaikyti arba nuo jos atleisti (Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalis). Dėl argumentų, susijusių su pareiga prievoles vykdyti kuo ekonomiškiau bei civilinės atsakomybės netaikymo ar mažinimo pagrindais pagal Italijos teisę teismas nepasisakė iš viso. Be to, priešingai nei reikalauja Italijos teisė ir jos taikymo praktika, ieškovės deklaruojamus nuostolius teismas faktiškai vertino kaip automatinę eismo įvykio pasekmę. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo ex officio nustatyti ir pritaikyti Italijos teisės normas, reglamentuojančias nukentėjusiosios pareigą mažinti žalą ir jos nesilaikymo padarinius. Šito teismas nepadarė, nors klausimas buvo aiškiai iškeltas apeliaciniame skunde. Taip buvo pažeisti Civilinio kodekso 1.12 straipsnis ir Draudimo įstatymo 134 straipsnis.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), išvadas grindė prielaidomis, o ne byloje surinktų įrodymų visuma, ir pažeidė Civilinio proceso kodekso 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 bei 4 punktus – nutartyje kalbama apie tam tikrus įrodymus, tačiau jie konkrečiai neįvardijami, o dalis išvadų apskritai nėra grindžiama jokiais įrodymais. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), faktiškai įpareigodamas atsakovę įrodyti aplinkybes, kurių įrodyti objektyviai neįmanoma arba itin sudėtinga (probatio diabolica), ir jų neįrodymo pasekmes perkėlė atsakovei. Be to, dalis apeliacinio skundo argumentų (dėl sunaikintos puspriekabės saugojimo išlaidų) liko iš viso neišnagrinėta, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažyma apie ieškovės negautas pajamas nėra grindžiama jokiais pirminiais dokumentais, kurie leistų patikrinti ir įsitikinti joje nurodytų duomenų tikrumu ir tikslumu, ji negali būti vertinamas net kaip rašytinis įrodymas, kadangi nėra nurodyta, kas ją sudarė, ir ji nėra pasirašyta jokio ieškovės atstovo. Aplinkybės, patvirtinančios, kad negalėjimo naudotis vilkiku laikotarpį didžiąja dalimi lėmė ne eismo įvykis ir ne atsakovės veiksmai, o vilkiko remontą atlikusios įmonės veiksmai, apeliacinės instancijos teismo liko tinkamai neįvertintos.
3. Bylą išnagrinėjus ir nusprendus dėl į bylą neįtraukto asmens – UAB „Transeta“ – materialiųjų teisių ir pareigų (atliktų darbų (ne)tinkamumo ir jos veiksmų teisėtumo), buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas ir egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti V. R. (duomenys neskelbtini) 620 (šešis šimtus dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovę Čekijos Respublikos draudimo bendrovę „Allianz Pojišt‘ovna A.S.“ (kodas 47115971) 2026 m. liepos 14 d. banke Swedbank, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 485.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Marius Bajoras
Virgilijus Grabinskas
Jūratė Varanauskaitė