Nr. DOK-2477
Nr. eCIK-724/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00979-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. liepos 9 d. paduotu ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Nr. DOK-2477
Nr. eCIK-724/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00979-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. liepos 9 d. paduotu ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip:,,Atnaujinti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui atsakovei uždarajai akcinei bendrovei,,RIMI LIETUVA“ dėl žalos, kilusios laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d., atlyginimo pareikšti. Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei,,RIMI LIETUVA“ patenkinti iš dalies: priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RIMI LIETUVA“ 10 573,28 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 573,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, įtvirtinančias privalomą sutarčių pobūdį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnis) ir reglamentuojančias sutarčių keitimo išlygas (CK 6.183 straipsnio 2 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013; 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009). Teismai, konstatuodami, kad ginčo laikotarpiu ieškovė nebuvo išreiškusi valios dėl nuomos mokesčio indeksavimo ir kad ginčo šalys neturėjo ketinimo nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. vykdyti nuomos sutarties 6.3 papunktį ta apimtimi, kuria įtvirtintas nuomos mokesčio indeksavimas, nuomos mokesčio indeksavimą nepagrįstai susiejo išskirtinai su PVM sąskaitos faktūros pateikimo faktu. Ieškovės valia dėl nuomos mokesčio indeksacijos visada egzistavo ir egzistuoja iki šiol, ką patvirtina byloje pateiktų įrodymų visuma, kurios teismai nevertino ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, nepagrįstai pritaikė CK 6.183 straipsnio 2 dalį ir atmetė ieškinio reikalavimus dėl nuomos mokesčio nepriemokos priteisimo.
2. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą, pateikimą teismui ir priėmimą (CPK 179, 181 straipsniai). Teismai nepagrįstai nepriėmė ieškovės teikiamų įrodymų, nors ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė ir teismas turėjo pareigą veikti aktyviai ir sudaryti visas įmanomas galimybes šalims pateikti įrodymus. Teismai apribojo ieškovės galimybes įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, neištaisydamas šios klaidos, pažeidė ir CPK 314 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismai taip pat pažeidė pareigą būti aktyviais aiškinantis bylai reikšmingas aplinkybes, nors ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, dėl ko šioje byloje turėjo būti taikomi su įrodinėjimo procesu susiję ypatumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Teikiami įrodymai patvirtina ieškovės valią dėl nuomos mokesčio indeksavimo.
3. Teismai taikė netinkamą nuostolių, susijusių su patalpos, pažymėtos indeksu I-25, naudojimu, apskaičiavimo būdą. Teismai nepagrįstai sutapatino ieškovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir nuomos mokesčio nepriemokos priteisimo indeksacijos aspektu, nors reikalavimai yra savarankiški ir turėjo būti nagrinėjami atskirai. Teismai nepagrįstai nesivadovavo įsiteisėjusia ir res judicata galią turinčia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-127/2014, kuria ieškovei buvo priteistas nuostolių už patalpos, pažymėtos indeksu I-25, naudojimą atlyginimas, taikant indeksaciją. Teismai pažeidė CPK 18 straipsnį ir CK 6.249 straipsnio 1 dalį.
4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą dėl atsakovės neteisėto patalpų, pažymėtų indeksais I-25 ir I-36, naudojimo, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pradžios nustatymą (CK 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalys), ieškinio senaties atnaujinimą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senaties nutraukimą (CK 1.130 straipsnio 1 dalis) bei nepagrįstai atsakovės neteisėtus veiksmus užimant patalpas laikė tęstinio pobūdžio.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė