Kasacinio skundo Nr. DOK-2082/2026
Bylos Nr. BIK-471/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04535-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3;
2.8.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. G. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. gegužės 11 d. veikos) išteisinti, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. vasario 5 d. veikų) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2082/2026
Bylos Nr. BIK-471/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04535-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3;
2.8.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. G. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. gegužės 11 d. veikos) išteisinti, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. vasario 5 d. veikų) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
Kasatorius nepripažįsta 2025 m. gegužės 11 d. padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl šios veikos priimtas remiantis nukentėjusiosios D. M. žodiniais paaiškinimais, duotais į iškvietimą atvykusiems pareigūnams. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, todėl teismas paskelbė jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau, palyginęs šiuos parodymus su pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kameromis užfiksuotais duomenimis, vertino juos kritiškai. Taigi apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas akivaizdžiai neblaivios, neįspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą nukentėjusiosios žodiniais paaiškinimais policijos pareigūnams. Pagal teismų praktiką, tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymais. Tuo tarpu visi kiti netiesioginiai įrodymai yra išvestiniai iš vieno ir to paties šaltinio. Taip siekiama sukurti kaltę pagrindžiančių įrodymų gausos įspūdį. Kasatoriaus nuomone, yra reikšmingi specialisto paaiškinimai, kad nukentėjusiosios kojoje konstatuoti sužalojimai, sprendžiant iš lokalizacijos, greičiau buvo padaryti sugriebiant nagais, o ne suduodant smūgius peiliu, kaklo sužalojimas taip pat galėjo būti padarytas įdreskiant nagu, t. y. specialistas abejoja ar sužalojimai galėjo būti padaryta D. M. nurodytu būdu. Dėl šio apeliacinio skundo argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, Taigi K. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką 2025 m. gegužės 11 d. grindžiama prielaidomis ir abejotinais kaltės įrodymais.
Pasak kasatoriaus, išteisinus jį dėl 2025 m. gegužės 11 d. veikos, nebeliktų kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes yra visos sąlygos ir pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Teismų vertinimas kaip K. G. neigiamai charakterizuojančią aplinkybę tai, kad šiuo metu jo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje nukentėjusiąją pripažinta D. M., laikytina šiurkščiu nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, nes byloje dar nepriimtas joks sprendimas.
Be to, pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką įskaitė K. G. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 5 d., 7.45 val., iki 2025 m. vasario 6 d., 16.06 val., ir nuo 2025 m. gegužės 13 d., 19.20 val., iki 2025 m. gegužės 15 d. (3 paras). Tačiau jo pirmasis sulaikymas tęsėsi ilgiau nei vieną parą, todėl į bausmės laiką turėjo būti įskaitytos ne 3, o 4 paros. Apeliacinės instancijos teismas tai vertino kaip pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir nusprendė nuosprendį tik patikslinti. Tačiau kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas, jo nuomone, buvo neteisingai apskaičiuoti terminai ir todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pakeisti nuosprendį šio kodekso 328 straipsnio pagrindu.
Kasatorius mano, kad bylą išnagrinėję teismai padarė esminius BPK pažeidimus tiek vertindami įrodymus, tiek įskaitydami laikinąjį sulaikymą į paskirtą bausmę, ir netinkamai taikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą, reglamentuojančią atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo argumentai dėl abiejų instancijų teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant įrodymus, yra deklaratyvūs, grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl K. G. kaltumo 2025 m. gegužės 11 d. nežymiai sutrikdžius šeimos narės – nukentėjusiosios D. M. sveikatą bei sukėlus jai fizinį skausmą. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, nuteistojo K. G. gynėjo A. Mažeikos apeliacinio skundo esminiai argumentai tiek dėl ginčijamos nusikalstamos veikos įrodytumo, tiek dėl pagrindų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas buvimo išnagrinėti ir paneigti, pateikiant motyvuotas išvadas. Nuteistasis K. G. kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytą teisės taikymo klaidą, sprendžiant ginčijamus klausimus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistasis, nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašai yra BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantys įrodymai (kasacin4s nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-594/2024, 2K-143-511/2025, 2K-156-594/2025, 2K-90-489/2026). Manyti kitaip kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Subjektyviu, sau naudingu įrodymų vertinimu grindžiami nuteistojo K. G. kasacinio skundo teiginiai pareiškiant apie padarytus esminius BPK pažeidimus, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Kasatoriaus samprotavimai apie BPK pažeidimus įskaitant laikinąjį sulaikymą į paskirtą bausmę taip pat nelaikytini kasacinio skundo argumentais BPK 369 straipsnio prasme.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo K. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Alenas Piesliakas
Alvydas Pikelis