Dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2074

Nr. eCIK-585/2026

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00469-2026-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2026 m. birželio 7 d. pateiktu suinteresuoto asmens individualios įmonės „Aujama-credit“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Pačkauskienės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Balsys, VĮ Turto bankas. Nagrinėtoje pagal pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo tėvo R. M. Balsio, mirusio 2003 m. lapkričio 5 d., palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, civilinėje byloje IĮ „Aujama-credit“ prašė įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu ir sujungti civilines bylas.

Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė IĮ „Aujama-credit“ prašymą dėl įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu ir civilinių bylų sujungimo. Panevėžio apygardos teismas 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal IĮ „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties panaikinimo.

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - įtraukti IĮ „Aujama-credit “ į civilinę bylą Nr. 2YT-7144-1144/2026 suinteresuotu asmeniu ir sujungti nagrinėjamą civilinę bylą su Kauno apylinkės teismo nagrinėjama civiline byla Nr. e2-l594-454/2026.

Suinteresuoto asmens kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, pažeidė CPK 5 straipsnio, 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 443 straipsnio 3 dalies normas. Apeliacinės instancijos teismas nutraukė apeliacinį procesą, remdamasis tuo, kad civilinėje byloje jau priimtas galutinis sprendimas ir trečiojo asmens įtraukimas nebegalimas. Tokia teismo pozicija pažeidžia suinteresuoto asmens teisę į teisminę gynybą ir neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020). Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad atskirasis skundas buvo nepagrįstai ar neteisėtai teismo priimtas, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo jį išnagrinėti iš esmės.

2.Apeliacinės instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-1075/2020 pateiktu aiškinimu, kad tam, jog asmuo įgytų byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą, teismo nutartis dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti priimta ne vėliau kaip iki baigiamųjų kalbų pradžios. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta įtraukti kasatorę į bylą suinteresuotu asmeniu, priimta iki baigiamųjų kalbų. Apeliacinis procesas dėl tokios nutarties taip pat pradėtas iki galutinio sprendimo priėmimo, todėl atskirasis skundas turėjo būti išnagrinėtas iš esmės ir negalėjo būti nutrauktas apeliacinis procesas. CPK nenustatyta, kad apeliacinis procesas gali būti nutrauktas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas byloje priima galutinį sprendimą.

3.Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo neįtraukti kreditorę į bylą suinteresuotu asmeniu, pažeidė proceso teisės normas (CPK 443 straipsnio 3 dalis). IĮ „Aujama-credit“ yra vieno iš įpėdinių kreditorė. Byloje pagal pareiškėjos L. Pačkauskienės pareiškimą nagrinėjamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti) yra tiesiogiai susijęs su kreditorės teisėmis nukreipti išieškojimą į palikimą sudarantį turtą ir galimybe išsiieškoti skolą. Dėl to kreditorei turėjo būti suteikta teisė dalyvauti šios bylos nagrinėjime, t. y. būti išklausyta, teikti paaiškinimus ir įrodymus byloje, turėti visas kitas procesines teises ypatingosios teisenos byloje. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, kreditorei bus užkirstas kelias ateityje reikalauti, kad jos skolininko R. Balsio (vieno iš įpėdinių) turto masė padidėtų paveldimu turtu, nes teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo, priimtas nagrinėjant bylą ypatingąja teisena, turi erga omnes (prieš visus) poveikį, t. y. nustačius, jog palikimą priėmė tik pareiškėja, kreditorė praranda teisinę galimybę įrodinėti priešingai.

4. Nagrinėjama ir Kauno apylinkės teismo byla Nr. e2-1594-454/2026 yra tarpusavyje susijusios, nes reikalavimai reiškiami dėl to paties palikimo. Šių bylų negalima teisingai išnagrinėti skyrium. Nagrinėjant reikalavimus viename teisminiame procese byla būtų išnagrinėta teisingiau, užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis), išvengta skirtingo teisinių ir tų pačių faktinių aplinkybių vertinimo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje konstatuota, jog nagrinėjama byla nesusijusi su IĮ „Aujama-credit“ teisėmis ir pareigomis, jog tarp prašomų sujungti bylų nėra tokio ryšio, kuris trukdytų šias bylas išnagrinėti jų nesujungus, turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas - kreditorė įtraukta į civilinę bylą Nr. 2YT-7144-1144/2026 suinteresuotu asmeniu bei sujungtos civilinės bylos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė

Dalia Vasarienė