R. B. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 178 str., 192 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2151/2026

Bylos Nr. BIK-489/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00805-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3;

2.8.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Lomonienės kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 17 d. nuosprendžio išteisintosios R. B. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. Lomonienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 17 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas R. B. išteisinamąjį nuosprendį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus. Šio teismo išvada, kad byloje nepakanka įrodymų, jog vagystę iš A. J. M. namų padarė būtent R. B., o ne kitas nenustatytas asmuo, neatitinka bylos aplinkybių, padaryta netinkamai įvertinus įrodymus. Bylos duomenys nepagrįstai kryptingai buvo vertinami tik Birutės vardu prisistačiusios moters veiksmų kontekste, šios vaidmenį priskiriant R. B. Pasak kasatorės, bylos duomenys rodo, kad A. J. M. iš namų išviliojo ne R. B., o kita moteris. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad R. B. įvykio dieną buvo 59 metų amžiaus, tuo tarpu nukentėjusysis parodė, kad Birutės vardu prisistačiusi moteris galėjo būti apie 30 metų amžiaus. Kasatorės vertinimu, šio teismo argumentas, kad A. J. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neatpažino R. B. kaip moters, prisistačiusios Birute, prieštarauja logikai ir pačiai vagystės situacijai. Nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė, kad Birutės atpažinti negalės, nes dėl silpno regėjimo jos bruožų neįsidėmėjo, be to, saugyklą spintoje išlaužė ir pinigus iš namo išnešė ne Birutė, o kitas asmuo, kurio nukentėjusysis įvykio metu iš viso negalėjo matyti ir nematė.

Kasatorė taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmas, kurio metu liudytojas Č. O. atpažino R. B. kaip moterį, dalyvavusią perkant automobilį, kuriuo buvo atvykta į nukentėjusiojo namus daryti nusikaltimą, atliktas nesilaikant BPK 192 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Buvo nuspręsta atlikti R. B. atpažinimą iš nuotraukos, o ne gyvai, nes tuo metu Č. O. gydėsi slaugos ligoninėje. Taigi, atsižvelgus į šio liudytojo sveikatos būklę, buvo veikiama išimtinai jo interesais ir kartu vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo operatyvumo principu, todėl toks sprendimas laikytinas proporcingu ir pagrįstu, atitinkančiu įstatymo reikalavimus. Tuo tarpu atpažinimas teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas praėjus ilgesniam laiko tarpui, kai įvykio aplinkybių gerai nebeprisiminė, todėl buvo perskaityti Č. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais šio liudytojo parodymais ir R. B. atpažinimu pagal nuotrauką ir šiais įrodymais rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. B. O apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atmetė, nepateikdamas argumentų, ir teikė prioritetą tik teisme Č. O. duotiems parodymams ir ypač negalėjimui posėdžio metu atpažinti teisiamosios. Kartu apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl svarbių liudytojo E. S. parodymų apie automobilio „Fiat Linea“ įsigijimo aplinkybes. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad R. B. su kitu asmeniu sąmoningai nepirko ir neregistravo automobilio savo vardu, juo naudojosi trumpą laiką, kad būtų apsunkintas asmenų, besinaudojančių šia transporto priemone identifikavimas. R. B. prie A. J. M. namų automobiliu „Fiat Linea“ atvyko kartu su kita, jaunesnio amžiaus moterimi. Jaunesnė moteris ją pastebėjusiam nukentėjusiajam prisistatė Birutės vardu ir išviliojo jį iš namo, sudarydama galimybę R. B. įeiti į namo vidų, kuriame ji dviem įrankiais išlaužė spintoje buvusią saugyklą, ir pasišalinti su pagrobtais pinigais. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodymu specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad kvapo pėdsake, paimtame nuo kirvakočio galo, tikėtina yra R. B. kvapas, ir tai teismui leido manyti, jog R. B. galėjo būti įvykio dieną nukentėjusiojo namuose.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad argumentai apie apeliacinės instancijos teismo padarytus esminius BPK nuostatų pažeidimais yra siejami su įrodymų vertinimu. Kasatorė kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių vertinimą bei padarytas išvadas ir pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jos nuomone, patvirtina, kad R. B. padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Tačiau toks skundo argumentavimas nepagrindžia, kad byloje buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, sukliudę apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Lomonienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Alvydas Pikelis