Kasacinio skundo Nr. DOK-2084/2026
Bylos Nr. BIK-472/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08453-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko) ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. N. (S. N.) gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 17 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo S. N. gynėja advokatė K. Česnauskienė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir atleisti nuteistąjį S. N. nuo bausmės dėl ligos arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį ar dydį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (duomenų apie nuteistojo socialinius ryšius, nuteistojo sveikatą), be kita ko, paskirdami itin griežtą bausmės dydį, nukrypo nuo teismų praktikos.
Skunde pažymima, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą – byloje provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (S. N. buvo erzinamas, nukentėjusiajai nurodant susitikimo su meilužiu konkrečią vietą, laiką) be pagrindo nepripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2084/2026
Bylos Nr. BIK-472/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08453-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko) ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. N. (S. N.) gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 17 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo S. N. gynėja advokatė K. Česnauskienė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir atleisti nuteistąjį S. N. nuo bausmės dėl ligos arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį ar dydį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (duomenų apie nuteistojo socialinius ryšius, nuteistojo sveikatą), be kita ko, paskirdami itin griežtą bausmės dydį, nukrypo nuo teismų praktikos.
Skunde pažymima, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą – byloje provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (S. N. buvo erzinamas, nukentėjusiajai nurodant susitikimo su meilužiu konkrečią vietą, laiką) be pagrindo nepripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 76 straipsnio taikymo, detaliai neįvertino nuteistojo medicininių dokumentų ir galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo socialinių ryšių. Vien tik ekspertų komisijos išvada neduoda pagrindo atmesti prašymą atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025, 9 punktas, ir kt.).
Kasaciniame skunde keliamas tinkamai neindividualizuotos ir per griežtos bausmės skyrimo S. N. klausimas, siejant jį su netinkamu BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto, BK 76 straipsnio nuostatų taikymu. Tačiau paduotame kasaciniame skunde nurodomi kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindai nėra pagrįsti teisiniais argumentais.
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-511/2026, 62 punktas). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Svarbu ir tai, kad, nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems asmenims kitose bylose paskirtais bausmės dydžiais neatliekamas, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-976/2026, 78.4 papunktis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, skunde keliamas bausmės griežtumo klausimas argumentuojamas bendro pobūdžio kritika dėl bylos duomenų vertinimo – išimtinai nesutikimu su teismų atliktu aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, vertinimu, dėstant subjektyvias išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Iš esmės analogiški argumentai buvo pateikti ir apeliaciniame skunde. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas atsakė į analogiškus apeliacinio skundo argumentus, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl pirmiau nurodytų BK bendrojoje dalyje įtvirtintų nuostatų taikymo, be kita ko, ėmėsi visų būtinų priemonių bylai reikšmingam medicininiam kriterijui įvertinti – nuteistojo sveikatos būklei nustatyti (nutarties 11–18; 21–23 punktai). Iš visumos kasacinio skundo argumentų matyti, kad kasatorė siekia pakartotinio nuteistojo asmenybės vertinimo ir nurodo bendro pobūdžio aplinkybes, dėl kurių išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kasaciniame skunde nepateikta. Toks skundo teiginių dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų taikymo argumentavimas nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo S. N. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Eligijus Gladutis
Alenas Piesliakas
