Dėl nuostolių atlyginimo, peržiūrėjimo

Nr. DOK-2524

Nr. eCIK-766/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12731-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. liepos 14 d. paduotu ieškovės B. A. A. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. A. A. ieškinį atsakovei UAB „Revolut Bank“ dėl nuostolių atlyginimo, peržiūrėjimo. Minėta nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nors ir iš dalies pasisakė, kad sutartinėms prievolėms tarp ieškovės ir atsakovės taikytina Prancūzijos Respublikos teisė, tačiau nepritaikė šios teisės pilna apimtimi ir ignoruodami imperatyvią ES teisės vartotojų apsaugą tinkamai nenustatė sutarčiai taikytinos teisės.

2. Teismai pažeidė kasacinio teismo vieningą praktiką, pagal kurią būtina nustačius taikytiną teisę, ją taikyti visa apimtimi sutartinėms prievolėms, o pagrindų dépeçage (kai gali būti taikomos kelios skirtingos taikytinos teisės sutartinėms prievolėms) taikymui nebuvo, ir šiuo aspektu, pažeidė vieningą kasacinio teismo praktiką.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė ES teisę, vartotojų apsaugos aspektu, pritaikę mažesnį vartotojų apsaugos standartą, o nepritaikė Prancūzijos Respublikos teisės nuostatų, kurios draudžia vienašališkai ir be banko sąskaitos savininko sutikimo, nurašyti lėšas.

4. Teismai pažeidė vieningą kasacinio teismo praktiką tuo, kad pritaikė vartotojų interesus pažeidžiančią sutarties sąlygą ir visiškai nepritaikė ES garantuojamos vartotojų teisių apsaugos teisės.

5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė kasacinio teismo praktiką, pagal kurią privalo savo iniciatyva (ex officio) nustatyti taikytiną teisę bei nustatyti jos turinį kaip tai įtvirtinta: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.12 straipsnio 1 dalyje, pareiga taikyti, aiškinti užsienio teisę bei nustatyti jos turinį tenka teismui, kuris tai turi atlikti ex officio ir tai buvo patvirtinta bei išaiškinta kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2021. Tik atlikęs teisinio santykio kvalifikavimą, teismas turi parinkti artimiausią tam santykiui kolizinę nuostatą (nuostatas) ir tik po to tos kolizinės nuostatos (nuostatų) pagrindu nustatyti tam santykiui taikytiną teisę. Tais atvejais, kai skirtingų valstybių teisė skirtingai kvalifikuoja tą patį teisinį santykį, teismui gali tekti spręsti šalių nurodyto teisinio santykio perkvalifikavimo klausimą. Tačiau toks šalies reikalavimo perkvalifikavimas paprastai galimas tik tuo atveju, jeigu reiškiamas reikalavimas teismo vietos teisėje yra nežinomas ar teismo vietos teisė jį kvalifikuoja iš esmės kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-381/2025).

6. Teismai pažeidė kasacinio teismo praktiką, pagal kurią teismai turėjo vadovautis ES teise ir tiesiogiai taikyti ES teisę, kuri garantuoja ieškovei, kad vienašališkas neautorizuotas lėšų nuskaitymas nuo banko sąskaitos be ieškovės žinios ir leidimo pažeidžia ES teisę.

7. Teismai pažeidė vieningą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią būtina, kad bylą nagrinėjantis teismas atliktų savo pareigą vartojimo sutarčių sąlygas įvertinti sąžiningumo aspektu ex officio t.y. savo iniciatyva.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasaciniame skunde ieškovė taip pat prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, tačiau nenurodo kokie konkretūs klausimai ESTT turėtų būti pateikti. Ieškovė teigia, kad šioje byloje yra būtinybė kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, kadangi kyla abejonė, kaip turi būti aiškinama ir taikoma Europos Sąjungos teisė tuo aspektu, ar bankas gali vienašališkai, be ieškovės žinios ir leidimo, nurašyti lėšas iš jos banko sąskaitos. Ieškovės vertinimu, toks vienašališkas banko elgesys, grindžiamas sutarties sąlyga, pažeidžia Europos Sąjungos teisę ir Europos Sąjungos garantuojamą vartotojų apsaugos standartą.

CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl Sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas kreipiasi į ESTT (SESV 267 straipsnio 3 dalis).

ESTT suformulavo išimtis, kurioms esant, neskundžiamus sprendimus priimantys teismai neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo: 1) iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, t. y. jeigu, nepriklausomai nuo atsakymo į šį klausimą, šis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 10 punktas); 2) dėl nagrinėjamos ES teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo išaiškinimą tokioje pačioje byloje (1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa en Schaake, 28/62) arba ESTT jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą ir pateikė atsakymą, netgi jei svarstyti klausimai nėra visai identiški (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 13, 14 punktai); 3) tinkamas ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 16 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024, 91 punktas).

Taigi, galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į ESTT nėra absoliuti. Nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016 39 punktą).

Ieškovė prašyme argumentuotai nepagrindė, dėl kokios ES teisės normos, jos teigimu nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, į kokius konkrečius klausimus ESTT turėtų atsakyti, taip pat kodėl be ES teisės normos išaiškinimo nacionalinis teismas negali išspręsti bylos. Įvertinusi ieškovės prašymo argumentus, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir ESTT bei kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus šiuo klausimu, atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo advokatas Zigmas Garalevičius, tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jam ir grąžintinas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalimi, 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatui Zigmui Garalevičiui (a. k. (duomenys neskelbtini) 2026 m. liepos 14 d. Swedbank AB sumokėtą 346 (trijų šimtų keturiasdešimt šešių) Eur žyminį mokestį, mokėjimo nurodymo Nr. 459, mokėjimo užduoties kodas MU-67-348-2026.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Marius Bajoras

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė