Dėl įsakymo „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo procedūrą” panaikinimo, peržiūrėjimo

Nr. DOK-2514

Nr. eCIK-755/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27607-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. liepos 13 d. paduotu ieškovo V. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo procedūrą” panaikinimo, peržiūrėjimo. Minėta nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai padarė esminę materialiosios teisės aiškinimo klaidą, pritardami, kad galiojanti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su bendrija yra absoliuti kliūtis parduoti žemės sklypo dalį asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklauso tame žemės sklype esančio pastato dalys (patalpos). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.559 straipsnį, nuomojamo daikto nuosavybės teisės perleidimas iš nuomotojo kitam asmeniui nėra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti. Teismai nepagrįstai sutapatino daugiabučio namo patalpų savininkų teisę bendru sutarimu valdyti bendrąjį turtą su individualia ir savarankiška subjektyvia patalpos savininko teise išsipirkti jam proporcingai tenkančią valstybinės žemės dalį iš valstybės. Kadangi žemė po daugiabučiu namu yra valstybės nuosavybė, o ne namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė, CK 4.75 straipsnis negalėjo būti taikomas kaip pagrindas apriboti ieškovo teisę kreiptis dėl žemės dalies įsigijimo iš valstybės. Bendraturčių ar bendrijos sutikimas yra reikalingas sprendžiant žemės valdymo ir naudojimo klausimus, kai žemė jau yra jų įgyta, tačiau jis negali riboti asmens teisės įgyti nuosavybės teises į valstybinę žemę įstatymo nustatytu pagrindu. Bendrijos narių balsų dauguma priimtas nutarimas negali panaikinti ar apriboti ieškovui imperatyviai įstatymo (Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto) garantuojamos subjektyviosios teisės privatizuoti žemės dalį.

2. Administracinio akto teisėtumo kontrolė teisme turi būti vykdoma pagal tuos motyvus, kurie faktiškai buvo nurodyti pačiame akte jo priėmimo momentu, o ne pagal vėlesnius (post hoc) atsakovės ar teismo suformuluotus argumentus. Teismai atmetė ieškinį remdamiesi tais motyvais, kurių pačiame administraciniame akte nebuvo, t. y. teismai atliko neleistiną atsakovės neteisėto akto teisinį sanavimą. Tokia teismų praktika visiškai iškreipia administracinės kontrolės esmę ir suteikia viešojo administravimo subjektams carte blanche priimti visiškai nepagrįstus ir neišsamius sprendimus, žinant, kad teismas vėliau suras kitus, pačiame akte nenurodytus, atsisakymo pagrindus. Tai šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir ES teisėje įtvirtintą gero administravimo principą, taip pat ESTT, EŽTT ir LVAT formuojamą minėtų normų ir principų taikymo praktiką.

3. Ieškovas ieškiniu suformulavo labai aiškų ir siaurą ieškinio dalyką – reikalavimą pripažinti nepagrįstu ir panaikinti konkretų atsakovės administracinį sprendimą. Ieškovas neprašė teismo įpareigoti atsakovę parduoti jam žemės sklypo dalį ar patvirtinti jo materialiąją teisę įsigyti žemę. Teismai, šiurkščiai pažeisdami CPK 13 straipsnį bei CPK 265 straipsnio 2 dalį, išėjo už ieškinio ribų ir ėmėsi spręsti visai kitą klausimą – ar ieškovas turi materialiąją teisę įsigyti valstybinės žemės dalį – ir be jokio deramo teisinio pagrindo vertindami inter alia jo tariamas intencijas bei santykius su kitais bendraturčiais. Todėl išnagrinėję bylą teismai nepagrįstai atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas tariamai neturi materialiosios teisės įsigyti žemės sklypo dalies, nors ieškinio reikalavimas buvo tik dėl atsakovės atsisakymo argumentų ydingumo. Ieškovas visų instancijų teismuose nuosekliai argumentavo, kad nuomos sutartis pagal CK 6.559 straipsnį teisiškai netrukdo nuosavybės teisės perleidimui ir kad atsakovė pažeidė VAĮ reikalavimus. Teismai šiuos argumentus ignoravo, nepateikė jokio teisinio vertinimo dėl CK 6.559 straipsnio taikymo ir nepaaiškino kodėl nuomos sutartis yra teisinė kliūtis nuosavybės perleidimui, taip pat savo motyvacijoje nė karto nė nepaminėjo VAĮ. Tai reiškia, kad teismai iš esmės neatskleidė bylos esmės, o sprendimą grindė deklaratyviais ir šioje byloje teisiškai nereikšmingais samprotavimais apie šalių konfliktus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo advokatas Petras Ragauskas, tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jam ir grąžintinas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatui Petrui Ragauskui (a. k. (duomenys neskelbtini) 120 (šimtą dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. liepos 13 d., AB SEB banke, mokėjimo užduoties kodas MU-67-495-2026.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Marius Bajoras

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė