Dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės, peržiūrėjimo

Nr. DOK-2452

Nr. eCIK-713/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15234-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. liepos 8 d. paduotu ieškovo M. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės, peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Teismas pripažino atleidimą proporcingu vien dėl formalaus ankstesnių įspėjimų pakartotinumo fakto. Teismas visiškai ignoravo ir teisiškai nevertino aplinkybės, kad tariami ieškovo veiksmai (automobilių įleidimas) nesukėlė jokių neigiamų padarinių ar realios žalos darbdaviui. Teismas neatsižvelgė ir niekaip neįvertino ieškovo elgesio bei darbo rezultatų iki pažeidimo, ilgalaikio darbo stažo ir lojalumo įmonei. Suabsoliutindamas formalų pažeidimo fiksavimą, teismas pažeidė DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą individualizuoti nuobaudą. Teismas atmetė duomenis apie įmonėje susiklosčiusią ir paties darbdavio toleruotą faktinę praktiką įleisti pavežėjų bei taksi automobilius be leidimų.

2. Teismo atliktas DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimas iš esmės eliminuoja DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą atlikti individualų proporcingumo vertinimą ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai, nes: teismas, suabsoliutindamas pakartotinumo faktą, visiškai nevertino aplinkybės, kad tariami ieškovo veiksmai (automobilių įleidimas) nesukėlė jokių neigiamų padarinių ar realios žalos darbdavei; realių neigiamų pasekmių nebuvimas yra esminis kriterijus, ribojantis kraštutinės sankcijos - atleidimo iš darbo – taikymą; teismas atmetė duomenis apie Kauno klinikose susiklosčiusią ir atsakovės ilgą laiką toleruotą faktinę praktiką.

3. Teismai visiškai neįvertino imperatyvių DK 24 straipsnio reikalavimų atsakovės veiksmams ir toleravo akivaizdų darbdavio piktnaudžiavimą teise: byloje nustatyta, kad įmonėje egzistavo ilgalaikė faktinė praktika leisti įvažiuoti pavežėjų ar taksi automobiliams be specialių leidimų, darbdavė šią praktiką žinojo ir ilgą laiką toleravo, taip suformuodama ieškovui pagrįstus teisėtus lūkesčius, jog toks elgesys atitinka įmonės interesus; atsakovės liudytojai teismo posėdžio metu patys patvirtino, kad jų pristatyta naujoji automobilių leidimų kontrolės tvarka įsigaliojo tik ieškovui jau nebedirbant įmonėje. Teismai taikė išimtinai formalų, mechanišką ir neproporcingą vertinimą, kuris suabsoliutino patį atleidimo faktą: teismai visiškai ignoravo faktą, kad tariami ieškovo veiksmai (automobilių įleidimas) nesukėlė jokių neigiamų padarinių, materialinės žalos ar pavojaus Kauno klinikų saugumui. Konstitucinis proporcingumo principas draudžia taikyti ultima ralio (kraštutinę priemonę), kai darbdavio tikslai ir interesai galėjo būti pilnai apsaugoti švelnesnėmis priemonėmis; kadangi atsakovės liudytojai patys patvirtino, jog naujoji automobilių kontrolės tvarka įsigaliojo tik ieškovui jau nebedirbant įmonėje, griežčiausios sankcijos taikymas už tvarkos, kuri darbo metu teisiškai negaliojo, nesilaikymą šiurkščiai griauna teisinio tikrumo ir teisinės valstybės principus.

4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamas išvadas padarė remdamasis išimtinai vienašališkais atsakovės vidiniais tarnybiniais pranešimais. Toks formalus vertinimas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Teismas nepagrįstai suteikė šiems dokumentams viršenybę prieš kitus bylos įrodymus. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė vienintelio tiesioginio atsakovės pateikto įrodymo - vaizdo įrašo. Teismas ignoravo faktą, kad iš šio įrašo objektyviai neįmanoma identifikuoti tariamo pažeidimo aplinkybių, laiko ar paties ieškovo neteisėtų veiksmų. Teismas savo sprendime nepaaiškino, kokiais konkrečiais vaizdo įrašo duomenimis remiasi, taip pakeisdamas objektyvų įrodymų vertinimą prielaidomis atsakovės naudai. Teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl ieškovui palankių liudytojų parodymų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį, nepagrįstai reikalaudamas, kad ieškovas įrodytų savo nekaltumą, nors darbo bylose, susijusiose su drausminio atleidimo teisėtumu, įrodinėjimo našta tenka išimtinai darbdaviui. Dėl šių argumentų, išdėstytų apeliaciniame skunde nepasisakė ir apeliacinės instancijos teismas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Marius Bajoras

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė