Dėl neturtinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo

Nr. DOK-2389

Nr. eCIK-691/2026

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02504-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. liepos 1 d. paduotu ieškovės D. U. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. sprendimą, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai, nagrinėdami ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, iš naujo vertino pareigūnų veiksmų atitiktį teisės aktų nuostatoms ir padarė išvadą, kad pareigūnų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų pripažinti neteisėtais, nepaisant to, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis U. U. apsaugai buvo panaikintas. Tokios teismų išvados prieštarauja Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutarčiai. Nagrinėdami bylą dėl žalos atlyginimo, žemesniųjų instancijų teismai visiškai paneigė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutarties išvadas, nurodydami, kad pareigūnų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, kad pareigūnai nebuvo šališki, neturėjo išankstinio nusistatymo, tinkamai vertino smurto artimoje aplinkoje riziką, bei prieidami priešingos išvados, kad neva ieškovė elgėsi konfliktiškai.

2. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – ANSAAĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Tuo tarpu ieškovei apsaugos nuo smurto orderiai buvo išduoti nenustačius smurto panaudojimo grėsmės, o formaliai vertinant, kad apklausus U. U. ir D. T. buvo surinkti trys ir daugiau teigiami atsakymai pagal teisės aktuose nurodytus kriterijus. t.y. surinkus tris teigiamus kriterijus. Teismai pernelyg plačiai taiko ANSAAĮ nuostatas, nepaisydami kokių tikslų siekta nurodytu teisiniu reglamentavimu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1V-171 „Dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.1.13 punktas numato, kad pagrindu išduoti apsaugos nuo smurto orderį yra ne šiaip nukentėjusiojo baimė - o baimė, kad pavojų keliantis asmuo artimiausiu metu smurtaus prieš jį, ar kitus kartu gyvenančius asmenis. Žemesniųjų instancijų teismai visiškai nevertino, ar policijos pareigūnų veiksmai atitiko ne tik proporcingumo principą, bet ir bendrąją rūpestingumo bei atidumo pareigą.

3. Skundai dėl orderio paskyrimo ar panaikinimo, paduoti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Iš to seka, kad apsaugos nuo smurto orderis yra procesinio poveikio priemonė, savo esme prilygstanti kardomajai priemonei. Atsižvelgiant į tai, kad apsaugos nuo smurto orderis iš esmės yra skundžiamas ir nagrinėjamas BPK nustatyta tvarka, bei į tai, kad iš esmės tai yra procesinė prievartos priemonė, valstybės atsakomybė už žalą dėl tokio orderio išdavimo turėtų kilti ne pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, kaip kad sprendė žemesniųjų instancijų teismai, o pagal CK 6.272 straipsnį. Tokiu atveju, turėjo būti vertinama, ar tokių orderių išdavimu nebuvo pažeistas proporcingumo principas, kuris yra laikomas svarbiausiu EŽTT taikomu Konvencijos aiškinimo įrankiu ir bendruoju Konvencijos aiškinimo principu.

4. Apygardų teismai skirtingai aiškina ir taiko ANSAAĮ nuostatas, kas suponuoja pagrindą peržiūrėti bylą kasacine tvarka, bei užtikrinti vienodą teismų praktiką (pvz. Kauno apygardos teismas 2025 metų balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-936-896/2025). Praktikos dėl orderių išdavimo nėra pateikęs ir kasacinis teismas.

5. Įsakyme kriterijumi dėl apsaugos nuo smurto orderio yra konfliktinis/agresyvus pavojų keliančio asmens elgesys (Įsakymo 1.1.1 punktas). Todėl ieškovės pasipiktinimas, kad jai reikia pūsti į alkotesterį aštuonis kartus, tikrai negalėjo būti prilyginamas konfliktiškam elgesiui, nurodytam Įsakymo 1.1.1 punkte. Tuo tarpu teismas, D. T. baimę dėl turto sugadinimo, prilygino baimei, kad ieškovė prieš ją smurtaus, kas neatitiko Įsakymo 1.1.13 punkte numatyto kriterijaus - turi būti bijoma smurto artimiausiu metu, o ne turto sugadinimo.

6. Teismas itin šališkai ir neobjektyviai vertino įrodymus, dėl ko priėjo skirtingos išvados, nei teismas, kuris sprendė klausimą dėl orderio panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl policijos pareigūnų šališkumo, cituodamas tik dalį vaizdo įrašo, o ne jo visumą. Teismai nepagrįstai sprendė, kad pareigūnų veiksmams neturėjo įtakos faktas, kad A. U., U. U. tėvas, su kuriuo ieškovės santykiai buvo pašliję, įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini).

7. Teismai visiškai neatsižvelgė ir nevertino to fakto, kad ieškovės iškeldinimo procedūra privalėjo būti filmuojama pareigūno V. J. kamera, tačiau toks vaizdo įrašas pateiktas nebuvo. Ieškovės atstovė prašė įpareigoti atsakovės atstovę pateikti visą vaizdo įrašą, tačiau buvo gautas atsakymas, kad yra išsaugota tik dalis įrašų. Tokiu būdu iš ieškovės buvo atimta galimybė įrodyti pareigūno neteisėtus veiksmus. Kasacinis teismas 2025 metų gruodžio 04 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-381/2025 pasisakė dėl pareigūnų veiksmų vertinimo neužtikrinus vaizdo kameros tinkamo naudojimo, nurodydamas, kad toks pažeidimas pripažintinas neteisėtais pareigūnų veiksmais, kurie sutrukdė objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Marius Bajoras

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė