Dėl sandorio pripažinimo galiojančiu

Nr. DOK-2386

Nr. eCIK- 688/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01113-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. liepos 1 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keno finansai“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai išplėtė ginčui aktualių teisės normų taikymo sąlygas ir nepagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė esą turėjo įrodyti, kad atsakovė įvykdė savo, kaip pardavėjos, pareigą ir perdavė ginčo akcijas ieškovei nuosavybės teise.

2. Tokiu būdu teismai nukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo klausimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija savo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 pažymėjo, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: pirma, sandoris yra dvišalis; antra, viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; trečia, kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai konstatavo, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrodžiusi, jog sandorį įvykdė abi šalys, t. y., tiek ieškovė sumokėjo pirkimo kainą, tiek atsakovė nuosavybės teise perleido akcijas valdyti ieškovei. Tokia teismų pozicija iš esmės net nėra suderinta su aptariamo pažeistų teisių gynimo būdo logika, kadangi tuo atveju, jeigu abi šalys yra įvykdžiusios savo įsipareigojimus pagal neįformintą sutartį, itin dažnu atveju tarp šalių tokie ginčai ir nekiltų. Teismai tuo pačiu rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, kurių ratio decidendi nesutampa.

3. Teismai nustatė ieškinio tenkinimo sąlygą (akcijų perdavimas ieškovei nuosavybės teise), kurios yra neįmanoma įvykdyti, tokiu būdu pažeisdami vieną iš pamatinių teisinės valstybės principų – teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lot. lex non cogit ad impossibilia). Ieškovės prašoma pripažinti galiojančia pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė, šios sutarties visiškas įvykdymas (tiek kainos sumokėjimas, tiek daikto perdavimas) nėra būtinoji sąlyga, kad tokia sutartis būtų pripažinta galiojančia. Tačiau nagrinėjamu atveju teismai neatsižvelgė į pirkimo-pardavimo sutarties konsensualumą, dėl ko nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kad ginčo akcijos būtų perduotos ieškovei nuosavybės teise. Tuo tarpu nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma, įskaitant ir rašytinės formos sutartį. Taigi, nesant šalių sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, akcijų nuosavybės perėjimas yra neįmanomas.

4. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė esą nebuvo išreiškusi valios parduoti ginčo akcijas. Tai, kad atsakovė buvo aiškiai išreiškusi valią parduoti ginčo akcijas ieškovei, patvirtina įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės anksčiau tarp ieškovės ir atsakovės nagrinėtoje civilinėje byloje. Išnagrinėjęs ieškovės ieškinį, kuriuo ji reikalavo įpareigoti atsakovę vykdyti preliminariąją akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas įpareigoti atsakovę vykdyti preliminariąją sutartį natūra. Remiantis lingvistiniu CK 6.309 straipsnio 3 dalies aiškinimu, tokio pobūdžio bylose turi būti nustatoma ne šalies valia, o įsipareigojimas sudaryti sutartį. O toks atsakovės įsipareigojimas nustatytas teismų sprendimais. Be to, atsakovė yra išreiškusi valią sudaryti sutartį ir po galutinio sprendimo dėl įpareigojimo sudaryti sutartį, tačiau bylą nagrinėję teismai šių aplinkybių nesiaiškino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“ (j. a. k. 302290726) 2026 m. birželio 29 d. AB Artea banke sumokėtą 2100 (dviejų tūkstančių šimto) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas MU-67-203-2026.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė