Dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-1872

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03573-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2026 m. gegužės 18 d. paduotu pareiškėjos L. Ž. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja L. Ž. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas jos pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo. Vien pasyvus skolų nemažėjimas nėra pakankamas pagrindas taikyti šią teisės normą. Tam turi būti nustatyta, kad fizinio asmens neveikimas buvo sąmoningas, nukreiptas į vengimą atsiskaityti su kreditoriais ir turėjo priežastinį ryšį su nemokumo būkle arba jos esminiu pabloginimu. Byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Priešingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta, jog pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudariusi sandorius, turinčius įtakos jos mokumui. Apeliacinės instancijos teismas šios išvados nepaneigė. Vis dėlto, teismai nesąžiningumą konstatavo remdamiesi vien tuo, kad pareiškėja nededa pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Toks motyvavimas nėra tinkamas – trūkstamą elementą (nesąžiningus veiksmus) teismai pakeitė pasyviu elgesiu, o kitą elementą (priežastinį ryšį su nemokumu) – apskritai nedetalizavo ir nepateikė vertinimo. Teismai nenustatė, kad pareiškėja būtų slėpusi pajamas, perleidusi turtą, prisiėmusi naujų prievolių neketindama jų vykdyti, klaidinusi kreditorius dėl savo finansinės padėties ar atlikusi kitus veiksmus, kurie leistų konstatuoti jos nesąžiningumą. Teismai nenurodė, kokius konkrečius veiksmus ji realiai galėjo ir privalėjo atlikti, kokią pajamų dalį galėjo skirti kreditoriams, per kokį terminą galėjo padengti įsipareigojimus ir kaip jos elgesys sukėlė arba reikšmingai padidino nemokumo būklę. Apeliacinis teismas pareiškėjos nesąžiningumą konstatavo iš pačios skolos neapmokėjimo, t. y. nesąžiningumą preziumavo, nors įstatymas reikalauja jį įrodyti. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje nesąžiningumas negali būti preziumuojamas vien iš to, kad asmens skolos, nepaisant gaunamų pajamų, objektyviai nemažėja. Skolų nemažėjimą lėmė ne pareiškėjos sąmoningas vengimas atsiskaityti su kreditoriais, o objektyvus santykis tarp jos pajamų ir pradelstų įsipareigojimų dydžio. Kai palūkanų ir kitų mokėtinų sumų prieaugis objektyviai viršija asmens pajamų galimybes, vien skolų nesumažėjimas negali būti kvalifikuojamas kaip sąmoningas neveikimas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

2. Pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nes atsisakymą iškelti bankroto bylą grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo keliamos teismo posėdžiuose, o duomenų apie šias aplinkybes (iš darbo užmokesčio padarytas išskaitas, antstolių pažymas apie pervestas sumas kreditoriams) iš pareiškėjos nepareikalavo. Pareiškėja ir jos atstovas akcentavo, kad skolos yra išieškomos antstolių ir nuskaitomos nuo banko sąskaitos arba tiesiogiai pervedamos darbdavio. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad skolos mažinimo aktyvumo klausimas, jeigu jis teismui reikšmingas, bus aiškinamas papildomai. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė šio esminio procesinio pažeidimo dėl siurprizinio teismo sprendimo priėmimo. Su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė keletą naujų įrodymų (mokėjimų antstoliams pavedimus), kurie tiesiogiai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priėmė, tačiau dėl jų nepasisakė.

3. Teismai, konstatuodami pareiškėjos nesąžiningumą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sąžiningumo vertinimo kriterijų. Asmenims, kurių skolos atsirado prieš dešimtmetį ir kurių mokumo problemos kilo iš juridinio asmens nesėkmių, FABĮ suteikia galimybę, kad jiems būtų atvertas kelias grįžti į aktyvią ekonominę veiklą. Didžioji dalis pareiškėjos įsipareigojimų atsirado iš 2008-2010 m. ir 2013-2015 m. suteiktų laidavimų už juridinius asmenis, kurie vėliau bankrutavo. Vertinamuoju 3 metų laikotarpiu jokie nauji kreditoriniai įsipareigojimai neatsirado – teismai šio fakto nepaneigė. Sąžiningumas vertinamas pagal du kriterijus – objektyvųjį (protingumas, atidumas) ir subjektyvųjį (amžius, išsilavinimas, patirtis, faktinės aplinkybės). Apeliacinės instancijos teismas šių kriterijų netaikė. Iš esmės nesąžiningumas buvo konstatuotas iš vienos aplinkybės — neapmokėtos skolos dydžio. Vien aplinkybė, kad dėl objektyviai neproporcingo skolų dydžio ir palūkanų prieaugio pareiškėjos įsipareigojimai nesumažėjo, negalėjo būti prilyginta nesąžiningumui FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Eglė Zemlytė