E. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 182 str., 25 str., 382 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1708/2026

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00654-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato Justino Borevičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatoriai kasaciniame skunde prašo panaikinti nuteistojo E. K. atžvilgiu priimtus žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir jį išteisinti. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus vertinant įrodymus, pažeidė in dubio pro reo principą, nepagrįstai konstatavo bendrininkavimą, nesant būtinųjų bendrininkavimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai jo kaltę pripažino vadovaudamiesi tik K. Š. parodymais ir per kratą paimtais A. S. užrašais, t. y. vien tik netiesioginiais įrodymais. Jokių kitų įrodymų (tiesioginių ar netiesioginių), kuriais būtų grindžiama E. K. kaltė, byloje nėra surinkta. Liudytoja K. Š., kurios parodymais remiamasi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, pati tiesiogiai nedalyvavo ir nematė 2024 m. sausio 17 d. eismo įvykio, taip pat nepažinojo jo, o jis (kasatorius) nepažinojo K. Š., jos nebuvo niekuomet matęs. Apie minėtą eismo įvykį K. Š., jos teigimu, buvo girdėjusi iš tuometinio savo sutuoktinio A. S., kuris jai pasakojo, jog padarant šį eismo įvykį buvo persistengta, nes buvo apgadintas vienas nesusijęs automobilis. Teismo išvada, kad K. Š. parodymai patvirtina jo kaltę yra nepagrįsta ir prieštaraujanti teismų praktikai. Byloje nebuvo surinkti neabejotini, išsamūs duomenys, leidžiantis daryti patikimas išvadas dėl svarbių bylos aplinkybių ir jo kaltės. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, kurių nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, pažeidžiamas in dubio pro reo principas. Akivaizdu, kad byloje susiklostė tokia situacija, kai abejonės dėl esminių bylos aplinkybių (M. K. automobilio pastatymo vietos pasirinkimas; E. K. ryšiai su T. L., A. S., T. A., M. A., D. M., R. Z.) buvo aiškinamos ne kaltinamojo (kasatoriaus) naudai, o kaltinimo naudai, nors jokių įrodymų, paneigiančių jo nurodomą įvykių versiją nėra pateikta. Kasatorių nuomone, teismai netinkamai taikė BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nenustačius jokių ryšių tarp jo (kasatoriaus) ir kitų asmenų (T. L., A. S., T. A., M. A., D. M. ir R. Z.), nėra aišku, kokiu būdu teismai konstatavo būtinąjį bendrininkavimo požymį - kaltininkų tarpusavio susitarimą. Teismų nuosprendžiuose apskritai nėra pasisakyta apie bendrininkavimo instituto taikymą, nėra pateikta nuoroda į BK 25 straipsnio atitinkamą dalį, nėra vertinamos bendrininkavimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės, o bendrininkavimas konstatuojamas savaime, be jokių teisinių argumentų. Nesant bendrininkavimo, apskritai negalima konstatuoti, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Nors kasaciniame skunde ir keliamas BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas, tačiau jis grindžiamas nesutikimu su byloje atliktu įrodymų vertinimu, galimu įrodymų nepakankamumu E. K. kaltei pagrįsti ir savu faktinių bylos aplinkybių interpretavimu pagal kurį nuteistais E. K. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, todėl turėtų būti išteisintas. Tačiau tokiu aspektu suformuluoti argumentai nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo.

Be kita ko, pažymėtina, kad BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytą teismo sprendimą. Kasatoriai prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, o toks prašymas yra suformuluotas neatsižvelgiant į BPK 382 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato Justino Borevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas