M. G. pagal BK 181 str., 294 str., 369 str., 368 str., 376 str., 41 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2003/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00024-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos 2.8.1.3.; 2.8.1.4.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo M. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 18 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus kaip nepagrįstus ir bylą prieš nuteistąjį M. G. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, jog žemesniųjų instancijų teismai, padarę tam tikrus procesinių teisės normų pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Spręsdami dėl nuteistajam M. G. skirtinos bausmės, nesilaikė BK 41, 54 straipsniuose nurodytų taisyklių, nes be pakankamo pagrindo akcentavo vienas aplinkybes ir praktiškai neskyrė dėmesio kitoms. Jeigu teismai būtų laikęsi aplinkybių visumos vertinimo taisyklės, būtų atradę pagrindą taikyti net ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nors teismai nustatė BK bendrosios dalies normose minimas aplinkybes, tačiau bausmės nešvelnino. Teismams imponavo faktas, kad M. G. praeityje teistas, nors 2017 metais įvykdant nusikalstamą veiką, jis nebuvo teistas. Sprendžiant bausmės dydžio klausimą turėjo būti reikšminga nuosprendžiuose minima aplinkybė, jog patys nukentėjusieji ieškojo kontaktų su nuteistaisiais, kad iš esmės jie sutiko prisidėti prie finansinės bausmes atliekančių asmenų bei jų šeimų paramos. Jų netenkino tik teismų nuosprendžiuose įvardytos pinigų sumos dydis. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad nusikaltimą M. G. padarė iš savanaudiškų paskatų, nes absoliučiai aišku, jog jo motyvuose dominavo ne grynas savanaudiškumas, bet egzistavo ir noras paskatinti nukentėjusiuosius materialiai paremti bausmes atliekančius asmenis bei jų šeimas. Taip pat bausmės dydžio nustatymui svarbu vertinti nuteistojo asmenybę. M. G. ilgą laiką buvo suimtas, daugiau nei penkerius metus atlikinėjo laisvės apribojimo bausmę, o tai reiškia, kad faktiškai ilgą laiką jo asmenybė buvo veikiama ta linkme, kad žmogus ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų teisės pažeidimų. Teismai taip pat neteisingai sprendė dėl BK 75 straipsnio taikymo. Šioje byloje teismas turėjo visas prielaidas taikyti M. G. bausmės vykdymo atidėjimo institutą, juolab kad teisingumo principo taikymas leido priimti sprendimą netaikyti realaus bausmės atlikimo kitiems asmenims paskirtų bausmių kontekste. Bylos aplinkybės rodo, jog byloje nėra nei faktinių, nei teisinių kliūčių M. G. nuteisti minimalia laisvės atėmimo bausme ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams. Be to, teismai šioje byloje M. G. kaltinančias išvadas parėmė duomenimis, kurie negalėjo būti pripažinti įrodymais, neatsižvelgė į tai, kad vienas iš pagrindinių įrodymų - garso įrašas byloje atsirado ne įstatymų nustatyta tvarka. Pripažinus prokuroro pateiktą garso įrašą leistinu įrodymu, kasatoriaus nuomone, buvo nepamatuotai išplėstos ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotų veiksmų ribos, pažeista BPK 162 str. nustatyta informacijos panaudojimo tvarka. Žemesnieji teismai, nusprendę, kad M. G. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 3 d. (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), iš esmės rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos pastarieji davė ikiteisminio tyrimo metu bei apygardos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ką pripažino ir šis teismas, jie savo poziciją pakeitė ir parodė, jog ant servetėlės buvo parašyta 20000 ir klaustukas. Taip pat nukentėjusieji paaiškino tokio parodymų pasikeitimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai įvertino parodymų pakeitimą, laikė, kad aplinkybę, jog iš nukentėjusiųjų buvo reikalaujama 200000 Eur patvirtina garso įrašas ir stenograma bei išvestiniai iš nukentėjusiųjų pasakojimo liudytojų parodymai. Toks požiūris į bylos įrodymus nėra teisingas. Kasatoriaus nuomone, sprendžiant, kurie nukentėjusiųjų parodymai teisingi, derėtų neignoruoti reikalavimo vertinti visus byloje esančius įrodymus, visą bylai aktualią informaciją. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismams nepavyko pašalinti abejonių dėl prievartauto turto vertės, todėl visos abejonės turėtų būti vertinamos nuteistojo M. G. naudai, ir atsiribojus nuo smurto, kuris naudojamas kaip priemonė turto prievartavimo metu, M. G. pagal turto vertės požymį, galėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Teismų nustatytos aplinkybės, pasak kasatoriaus, apskritai verčia abejoti teismų išvadomis, jog M. G. veiksmuose buvo turto prievartavimo požymiai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Kasaciniame skunde pirmiausiai keliamas nuteistajam M. G. paskirtos bausmės griežtumo klausimas argumentuojant jį netinkamai įvertintomis aplinkybėmis, kurių vertinimas privalomas skiriant bausmę. Teismai, pasak kasatoriaus, akcentavo vienas aplinkybes (teistumas, savanaudiškos paskatos) ir neskyrė dėmesio kitoms (asmenybės vertinimas). Tačiau tokie kasatoriaus teiginiai, kuriais kritikuojamas faktinių bylos aplinkybių vertinimas, įskaitant ir aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, nepagrindžia kasacijos pagrindo. Šių duomenų vertinimas galutinai baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų BK bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymo pažeidimus.

Kasaciniame skunde nesutinkant su teismų padarytos išvadomis dėl nuteistojo M. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, keliamas įrodymų patikimumo klausimas (prokuroro pateiktas garso įrašas ir kt. duomenys, pokalbių stenogramos) ir pateikiamas savas jų vertinimas. Įrodymų vertinimo klausimai jų patikimumo, pakankamumo aspektais baigiami nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriaus samprotavimai siūlant įrodymus vertinti kitaip, nei juos vertino žemenės instancijos teismai, nėra kasacijos dalykas.

Teisinių argumentų, kurie patvirtintų esminį BPK 162 straipsnio reikalavimų pažeidimą, nepateikiama.

Kasaciniame skunde keliamas nuteistojo M. G. veikos kvalifikavimo klausimas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsižvelgiant į turto vertę (20000 Eur). Tačiau šis kasatoriaus argumentas negali būti kasacinės bylos nagrinėjimo dalyku. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme, pagal apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, buvo nagrinėjamas nuteistojo M. G. veikos kvalifikavimo klausimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, bet ne pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Be to, toks siūlomas veikos kvalifikavimas aiškiai prieštarauja teismų byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl reikalautos pinigų sumos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas