V. K. pagal BK 181 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1934/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16634-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo V. K. (V. K.) gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo ir prašymo stabdyti teismo sprendimų vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą V. K. atžvilgiu nutraukti, kadangi byloje buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kas nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir nepagrįstą V. K. nuteisimą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Šios teismų išvados yra neteisingos, nes jos padarytos išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų. Įrodymai, galimai patvirtinantys V. K. padarytą nusikalstamą veiką, neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. V. K. kaltė dėl BK 181 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo iš esmės grindžiama nukentėjusiojo V. Š. parodymais, nors jo pateikta informacija tiek apie patį įvykį, tiek apie neva tai jam padarytą žalą yra mažų mažiausiai prieštaringa bei neatitinkanti kitiems byloje teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams, priešingai nei teigia pirmos ir apeliacinės instancijos teismas bei 2024-05-06 specialisto išvada Nr.G1352/2024 (01). Kitų objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę, kad jis prievartavo turtą iš V. Š., byloje nėra. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad tarp V. K. ir V. Š. susiklostė civilinio pobūdžio santykiai, kuriuos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino nusikalstamais ir juos dirbtinai kriminalizavo. Taigi V. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus, dėl ko V. K. atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą-BK 181 straipsnio 2 dalį. Tačiau šie kasatorės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi skunde nepateikiami teisiškai reikšmingi argumentai, kuriais būtų tiesiogiai pagrindžiamas esminių baudžiamojo proceso pažeidimas ar netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad tarp V. K. ir nukentėjusiojo V. Š. vis dėlto buvo susiklostę civiliniai santykiai kaip tvirtina kasatorė. Kasatorė, nesutikdama su teismų išvadomis, kuriomis V. K. pripažintas kaltu, plačiai aprašo teismų nustatytas faktines aplinkybes, jas analizuoja, kelią įrodymų kaltei pagrįsti pakankamumo, patikimumo klausimą, kritikuoja atliktą įrodymų vertinimą kartu pateikdama savą bylos duomenų (specialisto išvada, liudytojų parodymai) vertinimą ir V. K. palankią įvykio aplinkybių interpretaciją pagal kurią neva V. Š. savo nederamais veiksmais išprovokavo konfliktą. Tokiu būdu kasatorė iš esmės siekia, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų V. K. bylą nagrinėjusių teismų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji teisminė instancija. Tačiau tokie ne teisinio pobūdžio kasatorės argumentai nepagrindžia kasacijos dalyko. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas V. K. apeliacinio skundo argumentus, susijusios su jo padarytos nusikalstamos veikos įrodytumu, išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas. Dar kartą vertinti faktinio pobūdžio argumentus, kurių vertinimas iš esmės baigiamas apeliacinės instancijos teisme, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. K. (V. K.) gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas