Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių povedybinės sutarties vertinimą kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį bei kaip tariamąjį sandorį ir iš paskolos sutarties atsiradusios prievolės pobūdį, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-92-916-2026

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02923-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.3; 2.3.2.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėjos),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borusta“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borusta“ ieškinį atsakovams A. T. (A. T.) ir D. T. dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, piniginės prievolės pripažinimo solidariąja sutuoktinių prievole ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių povedybinės sutarties vertinimą kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį bei kaip tariamąjį sandorį ir iš paskolos sutarties atsiradusios prievolės pobūdį, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančia atsakovų povedybinę sutartį ir priteisti ieškovei iš solidariosios skolininkės (atsakovės) 22 000 Eur skolą, 6 600 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad paskolino atsakovui 22 000 Eur, tačiau šis skolos laiku negrąžino. Nors šalys sudarė ir teismas patvirtino taikos sutartį, taip pat nustatė naują grąžinimo terminą, atsakovas mokėjimų neatliko. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, tačiau paaiškėjo, kad atsakovas neturi turto ar pajamų. Taip pat nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs povedybinę sutartį, pagal kurią sutuoktiniai atsako tik už savo asmenines prievoles, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į šeimos turtą ar sutuoktinės pajamas. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas pervesdavo lėšas sutuoktinei, todėl mano, jog povedybinė sutartis yra fiktyvi ir sudaryta siekiant išvengti atsakomybės ieškovei.

4. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, teigdama, kad jis grindžiamas prielaidomis. Ji nurodė, kad neprivalo atsakyti už sutuoktinio asmenines skolas, su sutuoktiniu negyvena ir bendro ūkio neveda, nežino jo gyvenamosios vietos.

5. Atsakovas nurodė, kad negali tinkamai atsikirsti į ieškinį, nes ieškinys ir jo priedai yra pateikti lietuvių kalba, kurios atsakovas gerai nemoka, taip pat teigė, jog informacija apie jį buvo renkama neteisėtai, o paskola iš tikrųjų buvo suteikta kitam asmeniui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2016 m. gruodžio 5 d. pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį ieškovė paskolino atsakovui 22 000 Eur. Pinigai atsakovui buvo perduoti, paskolą jis įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-12364-727/2018 patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią skolininkas pripažino 22 000 Eur skolą ir įsipareigojo ją sumokėti dalimis iki 2018 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 22 000 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo, 2020 m. lapkričio 24 d. išdavė Europos vykdomąjį raštą, o 2021 m. spalio 15 d. – Europos vykdomojo rašto pažymėjimo patikslinimą.

8. Teismas nustatė, kad atsakovai susituokė 2008 m. rugpjūčio 14 d. Santuoka yra galiojanti ir nenutraukta. 2017 m. sausio 4 d. atsakovai sudarė povedybinę sutartį. Povedybinės sutarties 2.17 papunktyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis atsako už savo prievoles, t. y. asmeninio turto teisinis režimas taikomas sutuoktinių turtinėms ir kitoms prievolėms, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir pagrindo. Skolos ir prievolės, susijusios su šeimos interesais ir turtu, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, yra bendros prievolės ir skolos. Šiame punkte nustatytas susitarimas dėl asmeninės atsakomybės taikomas tiek, kiek neprieštarauja įstatymų nustatytoms normoms dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles; 5.4 papunktyje šalys pareiškė, kad sutartimi nėra pažeidžiamos kreditorių teisės.

9. Teismas taip pat nustatė, kad nekilnojamasis turtas – 0,1109 ha ploto žemės sklypas ir gyvenamasis namas su terasa – asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Žemės sklypas įsigytas 2017 m. lapkričio 22 d., gyvenamasis namas užbaigtas statyti 2019 m. lapkričio 26 d. Minėtas nekilnojamasis turtas yra įkeistas AB SEB bankui kredito sutarčiai užtikrinti.

10. Teismas nustatė, kad atsakovai, sudarydami povedybinę sutartį, tarėsi tik dėl po vedybų sutarties sudarymo įgyjamo turto ir prievolių teisinio režimo. Atsakovai nesusitarė dėl iki šios sutarties sudarymo įgytų prievolių bei turto režimo, sutartis galiojo į ateitį. Teismas padarė išvadą, kad povedybinė sutartis nepažeidžia ieškovės teisių, nes 22 000 Eur skola ieškovei atsirado iki povedybinės sutarties sudarymo. Be to, atsakovas 2016 m. gruodžio 5 d. paskolos raštelį pasirašė vienasmeniškai ir ieškovė neįrodė, kad suteikta paskola buvo panaudota atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, kad atsakovė žinojo apie paskolos suteikimą ir (ar) būtų davusi sutikimą atsakovui, kaip sutuoktiniui, gauti tokią paskolą. Tai, kad atsakovė žadėjo grąžinti ieškovei dalį skolos, pirmiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių nepaneigia, nes nėra pagrindo netikėti atsakove, jog, ieškovės vadovui nuolat grasinant susidoroti, atsakovė, bijodama dėl savo ir nepilnamečių vaikų saugumo, buvo apsisprendusi grąžinti ieškovei savo sutuoktinio skolos dalį.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas į civilinę bylą Nr. 2SP-12364-727/2018, kuria buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, atsakovo sutuoktinės kaip solidariosios skolininkės nebuvo įtraukęs. Anot teismo, ši aplinkybė paneigia ieškovės aiškinimą dėl atsakovės solidariosios atsakomybės ir patvirtina, kad ieškovė žinojo, jog suteikia paskolą asmeniškai atsakovui. Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais.

12. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas pažymėjo, kad kreditorius, ginčydamas povedybinę sutartį, privalo įrodyti, kaip sudaryta povedybinė sutartis pažeidė jo teises, tačiau šiuo atveju ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-493/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-493/2006">3K-3-493/2006</a>). Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, nes šis turtas yra įsigytas už asmenines lėšas ir kredito unijos bei banko suteiktą kreditą. Atsakovas tam neprieštaravo ir išdavė sutikimą. Ieškovės samprotavimai, jog šis nekilnojamasis turtas yra atsakovų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kad atsakovė yra solidariai atsakinga už atsakovo prievolę ieškovei, kad ginčijama povedybinė sutartis pažeidžia ieškovės teises, prieštarauja bylos medžiagai. Atsakovai gyvena atskirai, nors santuoka dėl atsakovės tikėjimo nėra nutraukta, atsakovė kartais pasimato su atsakovu, kai jis atvyksta į Lietuvą iš Anglijos, be to, atsakovas vykdo savo, kaip vaikų tėvo, pareigas ir teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14. Kolegija nustatė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. atsakovės motina pervedė atsakovei 79 940 Eur. Atsakovė 40 000 Eur išgrynino 2017 m. lapkričio 22 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Kolegija taip pat nustatė, kad atsakovė ir Rato kredito unija 2018 m. rugpjūčio 8 d. sudarė kredito sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 90 000 Eur kreditas gyvenamojo namo statyboms. Atsakovei suteiktas kreditas buvo išmokėtas dalimis (2018–2019 m.) ir buvo visas panaudotas gyvenamojo namo statyboms – lėšos pervestos statybos įmonėms ir fiziniam asmeniui už darbus. Bendra panaudota suma sudarė 89 893,73 Eur.

15. Kolegija nusprendė, kad aptartos aplinkybės paneigia ieškovės skundo argumentus, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. kredito suteikimo, nes kredito unija paskolą gyvenamojo namo statybai teikė dalimis ir tik tuomet, kai atsakovė pateikdavo kreditorei atitinkamus su namo statyba susijusius dokumentus, nurodytus kredito sutarties specialiosiose sąlygose.

16. Kolegija taip pat nustatė, kad kredito sutartį refinansavo AB SEB bankas, pasirašydamas su atsakove 2021 m. balandžio 15 d. kredito sutartį, kur bendra kredito suma yra 86 850 Eur. Kolegija atkreipė dėmesį, kad abi kredito sutartys buvo pasirašytos tik tarp kredito davėjų ir atsakovės. Atsakovas, kaip bendraskolis, į kredito sutartis nebuvo įtrauktas.

17. Kolegija konstatavo, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtino, jog asmeninės nuosavybės teise žemės sklypui įsigyti ji panaudojo iš savo motinos gautų pinigų dalį, o namo statyboms – iš kredito įstaigų gautas lėšas.

18. Iš atsakovės banko sąskaitos kolegija nustatė, kad atsakovas pervesdavo savo sutuoktinei lėšas įvairiomis sumomis, tačiau nė karto nebuvo pervesta didelė pinigų suma, pavedimai buvo pavieniai, todėl mažai tikėtina, kad iš atsakovo gautais pinigais buvo sumokėta už nekilnojamąjį turtą ir namo statybą. Minėtoje sąskaitoje esančiomis lėšomis atsakovė atsiskaitydavo parduotuvėse, pildavo degalų automobiliui, nedideles pinigų sumas išgrynindavo, todėl labiau tikėtina, kad pinigai buvo naudojami kasdieniams poreikiams tenkinti ir vaikams išlaikyti.

19. Kolegija, atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, vedybų sutartimi nustatytą sutuoktinių turto ir įsipareigojimų teisinį režimą bei įsipareigojimų apimtis, nusprendė, kad ieškovės argumentai neįrodo, jog ginčijama povedybinė sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

20. Spręsdama dėl povedybinės sutarties kaip tariamojo sandorio, kolegija nurodė, kad atsakovai sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl būsimo turto visiško atskyrimo režimo. Iki povedybinės sutarties sudarymo santuokoje įgyto turto teisinis režimas nebuvo keičiamas. Turto visiško atskyrimo režimas įsigaliojo tik po povedybinės sutarties pasirašymo. Žemės sklypą atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgijo po povedybinės sutarties pasirašymo praėjus beveik metams, gyvenamojo namo statyboms 90 000 paskola iš kredito unijos paimta dar po 8 mėnesių. Kolegija nusprendė, kad povedybinė sutartis sukėlė teisines pasekmes tiek jos šalims, tiek tretiesiems asmenims, todėl negali būti laikoma tariamąja. Atsakovė įgijo nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, savo vardu vykdė ir toliau vykdo prievoles kreditoriams. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog povedybinėje sutartyje aptartas sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų režimas būtų nustatytas tik siekiant apsunkinti ieškovės teisių įgyvendinimą.

21. Kolegija nesivadovavo ieškovės teismui pateiktomis nuotraukomis, kuriomis ieškovė įrodinėjo atsakovų bendro ūkio vedimą. Kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovai kartu dalyvavo 2020 m. rugpjūčio 20 d. vestuvėse, nepatvirtina bendro ūkio vedimo. Atsakovė neneigia, kad jos sutuoktinis atvyksta į Lietuvą, jie susitinka, pabendrauja, sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus. Nuotraukos, tikėtina, darytos slapčia, stebint atsakovės šeiminį gyvenimą, jose užfiksuota moteris ir vyras, todėl tokie įrodymai nelaikytini leistinais bei patikimais. Be to, netgi nustačius, kad atsakovai vis dar gyvena kartu, tai neleidžia daryti ieškovės įrodinėjamos išvados, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta tik dėl akių. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sandorio tikrumas pirmiausia vertinamas pagal jo vykdymą, o ne pagal formalius ar išorinius požymius. Byloje nėra duomenų, kad sandoris būtų sudarytas nesant tikrosios šalių valios.

22. Kolegija konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai siekė imituoti sandorį, nes ginčijama sutartis atitinka teisės aktų reikalavimus, buvo realiai vykdoma ir sukėlė teisines pasekmes, todėl pripažinti ją tariamuoju sandoriu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio nuostatomis nėra pagrindo.

23. Kolegija sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, jog į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė buvo davusi sutikimą skolintis pinigus iš ieškovės, kad dalyvavo sudarant sutartį ir apie tokį susitarimą žinojo; vykdant skolos išieškojimą teismine tvarka, atsakovė į šį procesą jokiu procesiniu statusu nebuvo įtraukta.

24. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, nekonstatavo, jog atsakovės procesinis elgesys neatitinka šalių pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais buvo grindžiami jos atsikirtimai. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė ieškovės prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo įvertinti atsakovės procesinius veiksmus ir skirti jai 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovei. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorio, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, negaliojimo pagrindą (CK 1.81 straipsnio 1 dalis, 3.105 straipsnio 1 punktas).

25.2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų, kuriems egzistuojant konstatuojamas kreditoriaus interesų pažeidimas sudarant povedybinę sutartį ir pripažįstant sandorį negaliojančiu kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-175/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-175/2014">3K-3-175/2014</a>; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjktMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-229-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-229-378/2018">3K-3-229-378/2018</a>; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNC0zMTMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-34-313/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-34-313/2020">3K-3-34-313/2020</a>). Povedybinė sutartis sudaryta praėjus vos vienam mėnesiui nuo paskolos gavimo, todėl situacija atitinka kasacinio teismo nurodytus kriterijus kreditoriaus interesų pažeidimui konstatuoti. Po povedybinės sutarties sudarymo skolos išieškojimas iš atsakovo tapo negalimas, jokia dalis skolos neišieškota. Atsakovės vardu, atitinkamai kartu finansuojant ir atsakovui, yra įgyjamas didelės vertės nekilnojamasis turtas. Atsakovai yra akivaizdžiai nesąžiningi, o povedybinė sutartis sudaryta siekiant esminio tikslo – išvengti skolos ieškovei išieškojimo.

25.3. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias fiktyvaus sandorio negaliojimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjMtMjE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-23-219/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-23-219/2020">e3K-3-23-219/2020</a>). Atsakovai gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kartu finansavo žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimą, todėl povedybinė sutartis kvalifikuotina kaip tariamasis sandoris ir turi būti pripažinta negaliojančia CK 3.108 straipsnio 3 dalyje, 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

25.4. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis) ir nepagrįstai nesivadovavo contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija. Atsakovė nevykdė teismo įpareigojimo pateikti dokumentus: nepateikė visų prašytų dokumentų, susijusių su namo statybos išlaidomis, todėl mokėtina suma rangovams gali būti didesnė. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas pervesdavo reikšmingas sumas į atsakovės banko sąskaitą, o atsakovė gautus pinigus išsigrynindavo arba pervesdavo į kitą savo banko sąskaitą. Todėl darytina išvada, kad prie žemės sklypo įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos ir įrengimo finansavimo reikšminga suma (įskaitant ieškovės suteiktą paskolą) prisidėjo atsakovas.

25.5. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovės argumentai, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. kredito suteikimo, prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, padaryta netinkamai vertinant įrodymus (CPK 185 straipsnis). Aplinkybę, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas dar iki kredito sutarties sudarymo, patvirtina rašytinių įrodymų visuma: 2018 m. kovo 8 d. statybą leidžiantis dokumentas; 2018 m. kovo 16 d. atlikti statinio kadastriniai matavimai ir suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; 2018 m. balandžio 13 d. išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir įregistruotas gyvenamasis namas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. S2-29217-967/2018, kuria nutarta leisti atsakovei įkeisti namą; 2018 m. rugpjūčio 8 d. kredito sutartis, kurios 3.1.2 papunktyje nurodyta, kad įkeičiamas gyvenamasis namas, įkeičiamo turto rinkos vertė – 63 000 Eur, kredito paskirtis – gyvenamojo namo statyboms pabaigti ir įrengti (sutarties 2.3 papunktis). Įvertinus tai, kad gyvenamasis namas jau buvo pastatytas dar iki kredito sutarties sudarymo, darytina išvada, jog atsiskaitymai su rangovais turėjo būti atliekami ne tik iš kredito lėšų. Tai patvirtina ieškovės poziciją, kad atsakovas taip pat finansavo žemės sklypo ir (arba) gyvenamojo namo statybas, be kita ko, ir iš ieškovės paskolintų lėšų.

25.6. Kolegija nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo ir apeliacinio skundo argumentų atsakovų prievolę pripažinti solidariąja, todėl buvo pažeistos proceso teisės normos (CPK 331 straipsnis). Egzistuoja du pagrindai pripažinti prievolę grąžinti paskolą bendra sutuoktinių prievole ir egzistuoja pagrindas pripažinti prievolę solidariąja. Paskola buvo panaudota šeimos interesais ir ji buvo suteikta atsakovei tai žinant ir su tuo sutinkant. Argumentai, kad atsakovė nedalyvavo teisminiame procese, kuriame buvo tvirtinama taikos sutartis dėl paskolos grąžinimo, neva sudaro pagrindą laikyti prievolę asmenine atsakovo prievole, yra nepagrįsti ir prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms skolininkų solidariąją atsakomybę. Civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, nebuvo vertinama, ar prievolė grąžinti skolą yra solidarioji ar asmeninė atsakovo prievolė.

25.7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą procesu paskyrimą (CPK 95 straipsnis), kadangi konstatavo, kad, atmetus ieškinį, prašymas dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesu neturi būti nagrinėjamas. Teismas neišsprendė prašymo skirti baudą atsakovei už piktnaudžiavimą procesu. Atsakovė pateikė melagingus paaiškinimus, netinkamai vykdė teismo įpareigojimus, klastojo rašytinius įrodymus – užtušavo atsakovo atliktus mokėjimo pavedimus į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovei turėjo būti paskirta 5 000 Eur bauda, pusė šios baudos turėjo būti sumokėta ieškovei (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

26. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų, pagal kuriuos vertinamas kreditoriaus interesų pažeidimas sudarant povedybinę sutartį ir sprendžiant dėl sandorio negaliojimo kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei. Ieškovė nenurodo, nuo kokios konkrečios kasacinio teismo praktikos bylą nagrinėję teismai nukrypo ir kuo toks nukrypimas pasireiškė skundžiamuose teismų sprendimuose. Ieškovė apsiriboja tik subjektyviu faktinių bylos aplinkybių vertinimu ir jų interpretavimu, teigdama, kad ieškovės, kaip kreditorės, interesų pažeidimą lėmė tai, jog sudarant povedybinę sutartį atsakovei buvo žinoma apie atsakovo skolos ieškovei egzistavimą, o povedybinė sutartis buvo sudaryta siekiant atsakovės vardu įsigytą nekilnojamąjį turtą apsaugoti nuo galimo išieškojimo. Teismai pagrįstai nusprendė, kad toks ieškovės faktinių aplinkybių vertinimas neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, ginčydamas povedybinę sutartį, privalo įrodyti, kaip sudaryta povedybinė sutartis pažeidė jo teises.

26.2. Teismas teisingai nustatė tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, kad atsakovo skola ieškovei atsirado dar iki povedybinės sutarties sudarymo. Povedybinė sutartis ir joje nustatytas turto teisinis režimas galioja į ateitį, todėl povedybine sutartimi niekaip nebuvo pakeistas iki jos sudarymo sutuoktinių prisiimtų įsipareigojimų statusas. Aplinkybė, kad ieškovė patiria sunkumų išieškodama skolą iš skolininko dėl jo gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, neįrodo, kad, atsakovams pasirašant povedybinę sutartį, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės ar teisėti interesai, ir nesudaro teisinio pagrindo perkelti atsakovei atsakomybę dėl paskolos grąžinimo.

26.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas pripažino skolą ieškovei ir įsipareigojo ją sumokėti dalimis. Atsakovė nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą kaip solidarioji skolininkė. Šios faktinės aplinkybės paneigia ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl atsakovės solidariosios atsakomybės ieškovei ir patvirtina ieškovės nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą procesu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos paskolos sutarties kvestionavimas ar siekis paskolos sutarties sąlygas aiškinti ir taikyti kitaip, nei jas aiškino ir taikė taikos sutartį patvirtinęs teismas, kartu yra ir CPK 18 straipsnyje įtvirtinto vieno pagrindinio civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo – pažeidimas.

26.4. Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti atsakovų šeimos poreikiams patenkinti; kad atsakovė davė sutikimą atsakovui kaip sutuoktiniui; kad atsakovei buvo žinoma, jog atsakovas su ieškove pasirašė paskolos raštelį, yra nepagrįstas faktinių aplinkybių interpretavimas.

26.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė ne tik kad atsakovų sudaryta povedybinė sutartis pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teises bei teisėtus interesus, bet ir to, kad prievolė, kylanti iš paskolos teisinių santykių, atsiradusių tarp ieškovės ir atsakovo, yra solidarioji atsakovų prievolė. Ieškovė neturi teisės nukreipti išieškojimo į atsakovės turtą ne dėl to, kad atsakovai sudarė povedybinę sutartį, o dėl to, kad pati prievolė, iš kurios yra kildinamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, yra atsakovo asmeninė prievolė. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas vedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki vedybinės sutarties sudarymo. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant – iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis). Nukreipti išieškojimą į asmeninį sutuoktinių turtą galima tik tuomet, kai abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams visiškai patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005).

26.6. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303-378/2019">3K-3-303-378/2019</a>). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad atsakovai turėjo teisėtą motyvą ir siekį nustatyti visiško atskirumo sutuoktinių turto teisinį režimą, ir atsižvelgdamas į kitas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijama povedybinė sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

26.7. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad povedybinė sutartis sukėlė teisines pasekmes tiek jos šalims, tiek tretiesiems asmenims. Atsakovė įgijo nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, šis turtas buvo atsakovės įsigytas už asmenines lėšas ir kreditą; atsakovas išdavė sutikimą ir neprieštaravo, kad nekilnojamasis turtas būtų įgytas asmeninėn nuosavybėn; atsakovė savo vardu vykdė ir toliau vykdo prievoles kreditoriams, todėl povedybinė sutartis negali būti laikoma tariamąja. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė ir byloje nenustatyta, kad povedybinėje sutartyje aptartas sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų režimas būtų nustatytas tik siekiant apsunkinti ieškovės, kaip kreditorės, teisių įgyvendinimą. Teismai išsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, teisingai ir tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, priėmė pagrįstus bei teisėtus procesinius sprendimus. Ieškovė kasaciniame skunde neįrodė priešingai. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi ginčo klausimais, nepaneigia nutarties pagrįstumo bei teisėtumo.

26.8. Ieškovės reikalavimas taikyti contra spoliatorem prezumpciją tėra ieškovės siekis iškraipyti procesinę įrodinėjimo naštą, iš esmės ją perkeliant tik atsakovei ir siekiant pateisinti savo pačios procesinį neveikimą. Contra spoliatorem principas taikomas, kai teismas konstatuoja piktybiškumą. Šis byloje atsakovės atžvilgiu nebuvo nustatytas. Ieškovė nepagrindė šio principo taikymo nagrinėjamoje byloje. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sąmoningai slėpė įrodymus ar juos sunaikino.

27. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl kreditoriaus interesų pažeidimo sudarius povedybinę sutartį ir netinkamai taikė CK 1.81 straipsnio 1 dalį bei 3.105 straipsnio 1 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pritaikė kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus prie bylos faktų ir padarė išvadą, kad kreditorės interesų pažeidimas neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir aiškiai įvertino aplinkybes, jog žemės sklypui įsigyti atsakovė panaudojo iš motinos gautas lėšas, o gyvenamojo namo statyboms – kredito įstaigų suteiktas lėšas; abi kredito sutartys buvo sudarytos tik atsakovės vardu; atsakovas kaip bendraskolis nebuvo įtrauktas; atsakovo pavedimai į atsakovės sąskaitą buvo pavieniai ir nedidelėmis sumomis, labiau tikėtina, kad naudoti kasdieniams poreikiams ir vaikų išlaikymui; ieškovė neįrodė, jog ginčijama povedybinė sutartis buvo sudaryta vien siekiant apsunkinti kreditorės teisių įgyvendinimą; atsakovo prievolė ieškovei nėra pasibaigusi ir gali būti vykdoma CPK nustatyta tvarka.

27.2. Ieškovė savo teisių pažeidimą grindžia tokia schema: paskola buvo suteikta 2016 m. gruodžio 5 d., povedybinė sutartis sudaryta 2017 m. sausio 4 d., vėliau atsakovės vardu įgytas turtas, todėl preziumuotinas kreditorės interesų pažeidimas. Tačiau vien chronologinis paskolos ir povedybinės sutarties artumas savaime nelemia nei nesąžiningumo, nei sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Kreditorės interesų pažeidimas, kaip ir nesąžiningumas, nėra preziumuojami ir turi būti įrodyti. Esminis klausimas yra tai, ar dėl ginčijamos sutarties realiai sumažėjo skolininko mokumas, ar buvo paneigta kreditoriaus galimybė patenkinti reikalavimą ir ar nustatytas kryptingas nesąžiningas veikimas. Ieškovė šių aplinkybių nesieja su teisės aiškinimo ar taikymo klaida, tačiau prašo kasacinio teismo kitaip įvertinti tuos pačius įrodymus. Tai yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja.

27.3. Aplinkybės, kad atsakovas Lietuvoje neturi turto, kad atsakovės vardu įgytas turtas iš tikrųjų finansuotas atsakovo lėšomis, kad pavedimai sudarė bent 100 379,62 Eur, o kredito lėšos padengė tik dalį statybų, yra ne teisės aiškinimo, bet bylos faktinių aplinkybių vertinimo klausimai. Be to, atsakovas turto neturėjo ir iki povedybinės sutarties sudarymo, taigi šios sutarties sudarymas išieškojimo galimybių nepablogino. Kasacinio skundo teiginys, jog po povedybinės sutarties sudarymo ieškovė prarado galimybę išieškoti skolą iš pusės atsakovės gaunamo uždarbio, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti kreditorės teisių pažeidimo, nes sutuoktinių asmeninių skolų egzistavimas negali užkirsti kelio sudaryti povedybinę sutartį dėl to turto, kuris gaunamas jau esant sudarytai povedybinei sutarčiai, visiško atskirumo.

27.4. Apeliacinės instancijos teismas vertino banko sąskaitos išrašus, kredito sutartis, žemės sklypo įsigijimo finansavimo šaltinius, statybų finansavimą, pavedimų pobūdį ir mastą ir padarė išvadą, kad neįrodyta, jog namo ar sklypo įsigijimo dalis buvo finansuota atsakovo lėšomis. Teismas ne atsisakė vertinti įrodymus, o nepritarė ieškovės siūlomai faktinių aplinkybių versijai. Ieškovės samprotavimas, kad dėl nepateiktų dokumentų būtina laikyti įrodyta būtent jos nurodomą aplinkybę – jog prie statybų finansavimo reikšmingai prisidėjo atsakovas, yra nepagrįstas. Contra spoliatorem principas negali būti naudojamas įrodinėjimo pareigai perkelti taip, kad būtų užpildytos pačios šalies įrodinėjimo spragos ir sukurtas faktinis pagrindas, kurio byloje tiesiogiai nepatvirtina kiti patikimi duomenys ir kuris šiems duomenims prieštarauja.

27.5. Ieškovės argumentai, kad povedybinė sutartis buvo fiktyvi, nes atsakovai toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir faktiškai turtą įgijo abiejų lėšomis, yra subjektyvūs ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas nustatė, kad povedybinė sutartis nekeitė iki jos sudarymo įgyto turto režimo, o nustatė būsimo turto atskirumo režimą; atsakovė žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise įgijo beveik po metų nuo povedybinės sutarties sudarymo, paskolą namo statyboms paėmė dar po aštuonių mėnesių; prievoles kreditoriams savo vardu prisiėmė ir vykdė pati atsakovė. Tokios teismų nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovė, būtent ir rodo, kad sutartis buvo vykdoma ir sukėlė realias teisines pasekmes. Klausimas, ar sandoris buvo realiai vykdomas, pagal kasacinio teismo praktiką yra priskiriamas fakto klausimams. Net jei sutuoktiniai po povedybinės sutarties sudarymo palaiko ryšius, bendrauja dėl vaikų ar net gyvena kartu, tai nepatvirtina, kad jų sudaryta povedybinė sutartis yra tariamasis sandoris. Povedybinės sutarties paskirtis yra nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, o ne patvirtinti faktinę separaciją ar gyvenimo skyrium faktą. Ieškovė siekia, kad kasacinis teismas, vadovaudamasis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarytų priešingą išvadą, nei padarė apeliacinės instancijos teismas. Tai prašymas iš naujo nustatyti faktines aplinkybes pagal bylos faktus. Kasaciniame teisme toks prašymas neleistinas.

27.6. Ieškovės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl reikalavimo pripažinti atsakovų prievolę solidariąja, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Kolegija nurodė, jog į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė turėjo galiojančią prievolę ieškovei, kad ji davė sutikimą skolintis, dalyvavo sudarant paskolos sutartį ar apie ją žinojo, taip pat pažymėjo, jog skolininko prievolė ieškovei nepasibaigė. Taigi, teismas dėl solidariosios prievolės klausimo pasisakė iš esmės – atmesdamas faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti tokią prievolę. Ieškovės nesutikimas su šiais motyvais nereiškia, kad nutartis yra nemotyvuota CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Ieškovė ir vėl kartoja aplinkybes, kad paskola buvo panaudota šeimos interesais; kad atsakovė žinojo apie paskolą; kad jos sutikimas preziumuotinas; kad jos susirašinėjimai patvirtina solidariosios prievolės egzistavimą. Tai yra bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo klausimai.

27.7. Ieškovės ir atsakovo paskolos raštelis neįrodo, kad atsakovų prievolė pagal šį raštelį gali būti vykdoma iš atsakovų bendro turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303-378/2019">3K-3-303-378/2019</a>). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017). Nepaisant nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu, ieškovė skunde klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>, teigdama, kad egzistuoja sutuoktinio sutikimo prezumpcija. Kasacinio teismo nutarime teigiama, kad tokia prezumpcija nustatyta tik sandorių dėl turto sudarymo atveju, o paskolos sutartis nėra sandoris dėl turto ir jam tokia prezumpcija negalioja. Ieškovė turėjo įrodyti, kad sandoris sudarytas šeimos interesais, tačiau to neįrodė.

27.8. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 95 straipsnį, nes nenagrinėjo jos prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu. Vien tai, kad šalis teikia, kitos šalies vertinimu, neteisingus paaiškinimus, vėliau pateikia dokumentus, nepritaria kitos šalies išdėstytiems faktams arba ginčija kitos šalies argumentus, nesudaro pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį.

28. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl povedybinės sutarties pripažinimo prieštaraujančia viešajai tvarkai ar gerai moralei ir (ar) tariamuoju sandoriu

29. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismai nepagrįstai nenustatė, jog ginčo sandoris – povedybinė sutartis – yra niekinis ir negaliojantis dviem skirtingais pagrindais. Pirma, ieškovė byloje įrodinėjo, kad šis sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, nes juo buvo siekiama pažeisti jos, kaip kreditorės, interesus, t. y. juo buvo siekiama atskirti atsakovų turtą, kad iš atsakovo nebūtų įmanoma išieškoti įsiskolinimo pagal jo ir ieškovės sudarytą paskolos sutartį. Antra, ieškovės teigimu, povedybinė sutartis yra tariamasis sandoris, kadangi juo šalys nesiekė sukurti jokių teisinių padarinių, o ji buvo sudaryta tik dėl akių. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekdama įrodyti, jog sandoris negalioja dviem skirtingais teisiniais pagrindais, kurie yra įtvirtinti skirtinguose CK straipsniuose (CK 1.81 ir 1.86 straipsniai), ieškovė byloje įrodinėjo skirtingas aplinkybes: viena vertus, siekė įrodyti, kad sandoriu siekta sukurti viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančias pasekmes, kita vertus, įrodinėjo, kad sandoriu nebuvo siekiama sukurti jokių pasekmių, o jis buvo sudarytas tik dėl akių.

30. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzQtMzgxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-74-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-74-381/2024">e3K-3-74-381/2024</a>, 101 punktas).

31. Teisės doktrinoje aiškinama, kad viešoji tvarka turi būti suprantama kaip rašytinės ir nerašytinės teisės visuma, sauganti valstybės, visuomenės ir individų interesus (Jansen, N., Zimmermann, R. Ed. Commentaries On European Contract Laws. Oxford University Press, 2018, p. 1887). Būtent visuminis (kompleksinis) požiūris į reguliavimo tikslus leidžia įvertinti, ar tam tikras sandoris prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUyLTk2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-252-969/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-252-969/2021">e3K-3-252-969/2021</a>, 22 punktas).

32. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMxLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-131-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-131-421/2024">e3K-3-131-421/2024</a>, 70 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sandoris, kuriuo iš esmės siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams, prieštarauja viešajai tvarkai, nes juo siekiama išvengti teisinio reguliavimo tikslo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzQtMzgxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-74-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-74-381/2024">e3K-3-74-381/2024</a>, 102 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS02ODQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-684/2017">e3K-3-9-684/2017</a> 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS02ODQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-684/2017">e3K-3-9-684/2017</a>, 44 punktas). Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-248/2018">e3K-3-109-248/2018</a> 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Taigi, kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė minėtas sandorių pripažinimą negaliojančiais reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

37. Nagrinėjamoje byloje teismai, pasisakydami dėl reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei, konstatavo, kad nenustatyta, jog 2017 metais sudarydami povedybinę sutartį atsakovai siekė išvengti 22 000 Eur dydžio paskolos, atsiradusios 2016 metais ieškovės ir atsakovo pasirašytos paskolos sutarties pagrindu, grąžinimo ieškovei. Teismai nustatė, kad povedybine sutartimi atsakovai susitarė dėl būsimo turto visiško atskirumo režimo. Turto visiško atskirumo režimas įsigaliojo tik po povedybinės sutarties pasirašymo. Iki povedybinės sutarties sudarymo santuokoje įgyto turto teisinis režimas nebuvo keičiamas. Teismai konstatavo, kad atsakovė už motinos jai pervestas lėšas asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą nuo povedybinės sutarties pasirašymo praėjus beveik metams, gyvenamojo namo statyboms 90 000 Eur paskola, kaip atsakovės asmeninė prievolė, iš kredito unijos paimta dar po 8 mėnesių.

38. Bylą nagrinėję teismai, vertindami, ar yra teisinis pagrindas pripažinti ginčo povedybinę sutartį tariamuoju sandoriu, konstatavo, kad, pirma, žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, antra, šis turtas yra įsigytas už asmenines lėšas ir kredito unijos bei banko asmeniškai atsakovei suteiktą kreditą, trečia, atsakovė, įgijusi nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, savo vardu vykdė ir toliau vykdo po povedybinės sutarties pasirašymo atsiradusias prievoles kreditoriams.

39. Taigi bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad, viena vertus, ieškovė neįrodė ir byloje nenustatyta, kad povedybinėje sutartyje aptartas sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų režimas būtų nustatytas tik siekiant apsunkinti ieškovės, kaip kreditorės, teisių įgyvendinimą; antra vertus, ieškovė nepagrindė, kad atsakovai siekė imituoti sandorį ir, kad šis nesukėlė teisinių pasekmių. Teismai nusprendė, kad byloje nebuvo įrodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą povedybinę sutartį pripažinti negaliojančia ieškovės įrodinėjamais pagrindais. Vien tik aplinkybė, kad iki povedybinės sutarties, kuria nustatytas sutuoktinių turto atskirumo režimas, sudarymo vienas iš sutuoktinių buvo sudaręs paskolos sutartį, negali lemti ginčijamo sandorio negaliojimo minėtais sandorių negaliojimo pagrindais.

40. Nėra pagrindo pripažinti teisiškai pagrįstais ir ieškovės kasacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjama, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų šiose civilinėse bylose: Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-175/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-175/2014">3K-3-175/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xODUtNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-185-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-185-415/2016">3K-7-185-415/2016</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjktMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-229-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-229-378/2018">3K-3-229-378/2018</a>.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-175/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-175/2014">3K-3-175/2014</a> kreditorius ginčijo povedybinę sutartį, pareikšdamas actio Pauliana (Pauliano ieškinys). Actio Pauliana sąlygos skiriasi nuo aplinkybių, įrodinėjamų siekiant sandorį pripažinti prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei arba tariamuoju. Kita vertus, teismai nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog povedybine sutartimi buvo pažeisti ieškovės teisės ar interesai. Kasacinio teismo praktikoje nėra suformuluota taisyklė, pagal kurią vien aplinkybė, kad iki povedybinės sutarties sudarymo vienam iš sutuoktinių buvo suteikta paskola, savaime būtų pakankama kreditoriaus interesų pažeidimui konstatuoti.

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xODUtNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-185-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-185-415/2016">3K-7-185-415/2016</a> pasisakyta dėl povedybinės sutarties teisinių pasekmių vykdymo procese. Kasacinis teismas nurodė, kad kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo būtų sudaryta povedybinė sutartis, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (nutarties 15 punktas). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad iki povedybinės sutarties sudarymo atsakovai būtų turėję turto, kuris pagal sutartį būtų atitekęs tik atsakovei, todėl atsakovo turtinės padėties sudaryta sutartis nepakeitė. Teismai nustatė, kad atsakovai susitarė dėl būsimo turto visiško atskirumo režimo; turto visiško atskyrimo režimas įsigaliojo tik po povedybinės sutarties pasirašymo, iki povedybinės sutarties sudarymo santuokoje įgyto turto teisinis režimas nebuvo keičiamas.

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjktMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-229-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-229-378/2018">3K-3-229-378/2018</a> išaiškinta, kad asmuo, ginčijantis sandorį, privalo įrodyti, kokie jo teisėti interesai, egzistavę sandorio sudarymo metu, buvo pažeisti. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovę ir atsakovą povedybinės sutarties sudarymo metu siejo prievoliniai santykiai pagal paskolos sutartį, tačiau nurodytoje byloje pateiktas išaiškinimas negali būti suprantamas taip, kad vien aplinkybė, jog povedybinės sutarties sudarymo metu sutuoktiniai turėjo prievolių kreditoriams, savaime įrodo, kad povedybinė sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei ar yra tariama.

Dėl prievolės, atsiradusios iš ieškovės ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties, pobūdžio

44. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad prievolė grąžinti 22 000 Eur paskolą ir sumokėti palūkanas yra solidarioji atsakovų prievolė. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismai dėl šio reikalavimo nepasisakė ir ši procesinio sprendimo dalis yra iš esmės be motyvų.

45. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės.

46. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2008">3K-3-482/2008</a>). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (pirmiau minėtas nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

47. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (pirmiau minėtas nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

48. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIxLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-221-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-221-611/2017">e3K-3-221-611/2017</a>, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

49. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIxLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-221-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-221-611/2017">e3K-3-221-611/2017</a>, 34 punktas).

50. Ieškovė, siekdama, kad jos suteiktos paskolos grąžinimo prievolė būtų pripažinta bendra ir solidariąja sutuoktinių prievole, privalėjo įrodyti, kad yra CK 3.109 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kurie lemtų prievolės pripažinimą bendra sutuoktinių prievole. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, jeigu būtų konstatuota, kad paskolos sutartis yra sudaryta šeimos interesais ar atsakovei sutikus, būtų pagrindas spręsti dėl sutuoktinių prievolės bendrumo.

51. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios procesinės pareigos įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Byloje nebuvo nustatyta, ką teigė ieškovė, kad šios ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis buvo panaudota žemės sklypui įsigyti ar namo statyboms finansuoti. Atsakovės pažado grąžinti ieškovei dalį atsakovo skolos teismas, įvertinęs atsakovės paaiškinimus apie ieškovės vadovo grasinimus, nepripažino jos sutikimu ar pritarimu sudaromam sandoriui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo pateikta įrodymų, jog skolininko sutuoktinė turėjo galiojančią prievolę ieškovei (kad atsakovė buvo davusi sutikimą skolintis pinigų iš ieškovės, kad dalyvavo sudarant sutartį ir apie tokį susitarimą žinojo); tuo tarpu atsakovė byloje įrodė, kad žemės sklypui įsigyti ji panaudojo iš savo motinos gautų pinigų dalį, o namo statyboms – iš kredito įstaigų asmeniškai jos gautas lėšas.

52. Taigi, ieškovė neįrodė nei aplinkybės, kad atsakovo sutuoktinė davė sutikimą sudaryti paskolos sutartį, nei to, kad ši suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Teismai, nustatę, kad byloje nepateikta įrodymų, jog paskolos sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (kaip teigė ieškovė – žemės sklypui įsigyti ir gyvenamajam namui statyti), pagrįstai nusprendė, kad nebuvo teisinio pagrindo atsakovo prievolę pagal paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstais pripažintini ieškovės kasacinio skundo argumentai, kad teismai dėl šio ieškovės reikalavimo nepasisakė ir kad ši sprendimo dalis yra be motyvų, taip pat kad bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą prievolę pripažinti solidariąją sutuoktinių prievole – kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, kad kasatoriaus nesutikimas su bylą nagrinėjusių teismų padarytomis išvadomis savaime nelemia jų nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM2LTY4NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-136-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-136-684/2024">e3K-3-136-684/2024</a> 25 punktą).

53. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad aplinkybė, jog į bylą, kurioje patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, nebuvo įtraukta atsakovė, nepatvirtina, kad atsakovė negali būti skolininke pagal paskolos sutartį. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš vieno iš solidariųjų skolininkų ir tai nepanaikina jo teisės pareikšti reikalavimą kitam solidariajam skolininkui vėliau. Byloje nustatyta, kad ieškovė paskolos sutartį sudarė su atsakovu, atsakovė nebuvo įtraukta bendraatsakove į bylą, kurioje patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis. Tačiau tokį ieškovės elgesį po paskolos sutarties sudarymo, teismai pagrįstai vertino, kaip nenuoseklų. Minėta, kad ieškovė, siekdama, jog prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra ir solidariąja sutuoktinių prievole, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis yra sudaryta šeimos interesais ar atsakovei sutikus. Ieškovei neįrodžius bendros sutuoktinių prievolės pagal paskolos sutartį sąlygų, teismai pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovę pripažinti solidariąja skolininke pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nustatant namo statybos laiką

54. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), padaręs išvadą, kad ieškovės argumentai, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. kredito suteikimo, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovės teigimu, byloje esantys įrodymai (2018 m. kovo 8 d. statybą leidžiantis dokumentas; 2018 m. kovo 16 d. atlikti statinio kadastriniai matavimai ir suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; 2018 m. balandžio 13 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir įregistruotas gyvenamasis namas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. S2-29217-967/2018, kuria nutarta leisti atsakovei įkeisti namą; 2018 m. rugpjūčio 8 d. kredito sutarties 3.1.2 papunktis, kuriame nurodyta, kad įkeičiamas gyvenamasis namas, įkeičiamo turto rinkos vertė – 63 000 Eur, kredito paskirtis – gyvenamojo namo statyboms pabaigti ir įrengti) patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas iki kredito sutarties sudarymo.

55. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad žemės sklypas, ant kurio vėliau buvo statomas namas, atsakovės įgytas po ginčo sutarties sudarymo ir už lėšas, kurias atsakovei pervedė jos motina. Ieškovė nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Taigi teisėjų kolegija pabrėžia, kad, net ir pripažinus pagrįstu ieškovės argumentą, jog teismo išvada, kad gyvenamasis namas pastatytas tik po kredito sutarties sudarymo, yra padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, ši aplinkybė neturėtų esminės reikšmės teisingam bylos rezultatui. Tai, kad dalis namo statybos darbų buvo atlikti iki kredito sutarties sudarymo 2018 m. rugpjūčio 8 d., nepatvirtina ieškovės teiginių, kad žemės sklypo įsigijimas ir namo statybos finansuotos atsakovo lėšomis, tarp jų ir ieškovės paskolintomis. Todėl net ir pripažinus, kad dalis gyvenamojo namo buvo pastatyta iki kredito sutarties sudarymo, tai nepaneigtų teismų nustatytų aplinkybių dėl žemės sklypo įsigijimo ir namo statybos finansavimo šaltinių. Todėl ieškovės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą.

56. Nekonstatavus, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ar taikė sandorių, prieštaraujančių viešajai tvarkai ar gerai moralei, negaliojimą bei tariamąjį sandorį reglamentuojančias teisės normas, nenustačius, kad ieškovės ir atsakovo paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ar atsakovei sutikus, o taip pat ieškovei nesuformulavus kasacijos pagrindų dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo teismams vertinant atsakovės pateiktus banko sąskaitos išrašus, teisėjų kolegija nepasisakys dėl kasacinio skundo argumentų dėl contra spoliatorem principo netaikymo.

Dėl piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo

57. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

58. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQ1LTY4NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-145-684/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-145-684/2025">e3K-3-145-684/2025</a>, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

59. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą procesu paskyrimą, kadangi konstatavo, jog atmetus ieškinį nebereikia nagrinėti prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

60. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė prašė skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Savo prašymą ieškovė grindė tuo, kad atsakovė teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, jog ji nuo povedybinės sutarties sudarymo su atsakovu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko ryšių, nebendrauja ir nesimato, dėl to kilo poreikis rinkti papildomus įrodymus (apklausti liudytojus, pateikti nuotraukas). Ieškovės vertinimu, taip atsakovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovė pavėluotai ir ne visa apimtimi įvykdė teismo įpareigojimą pateikti banko sąskaitų išrašus – dalį dokumentų pateikė daugiau nei po mėnesio nuo nustatyto termino pabaigos, o pateiktuose išrašuose, ieškovės teigimu, buvo užtušuoti atsakovo atlikti mokėjimo pavedimai atsakovei.

61. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys atmestas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės procesinis elgesys neatitinka šalių pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais buvo grindžiami jos atsikirtimai. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė ieškovės prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

62. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad vien ieškinio atmetimo aplinkybė savaime nesudaro pagrindo nenagrinėti šalies prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Pagal CPK 95 straipsnį, procesinio elgesio sąžiningumas vertinamas savarankiškai, nepriklausomai nuo to, kuri šalis laimėjo bylą. Net ir atmetus ieškinį, teismas privalo išnagrinėti prašymą skirti baudą ir įvertinti, ar konkretūs veiksmai atitiko piktnaudžiavimo procesu požymius, todėl teismai ieškovės prašymą privalėjo išnagrinėti. Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus ieškovės prašymo, apeliacinės instancijos teismas turėjo šią klaidą ištaisyti ir įvertinti ieškovės nurodytus argumentus dėl atsakovės veiksmų.

63. Minėta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismai, neišsprendę ieškovės prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pažeidė CPK 95 straipsnio nuostatas, tačiau kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

65. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei bei tariamuosius sandorius ir nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos nenukrypo. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad, nors teismai neišnagrinėjo ieškovės prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir galimai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatydami namo statybos laiką, šie procesiniai pažeidimai neturėjo esminės įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

67. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

68. Ieškovės kasacinį skundą atmetus, jos kasaciniame teisme patirtos išlaidos neatlyginamos.

69. Atsakovė už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą patyrė 3 630 Eur išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Trečiojo asmens už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą išlaidos sudaro 798,60 Eur. Prie šalių prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pridėti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 20 d. redakcija), pagrindu (7 ir 8.14 punktai) apskaičiuoto didžiausio priteistino atlyginimo už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jų atlyginimas priteisiamas atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).

70. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 9,70 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 6 d. pažyma) ir jų atlyginimas priteistinas valstybei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borusta“ (j. a. k. 125591131) 3 630 (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt) Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui (j. a. k. 112021238) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borusta“ (j. a. k. 125591131) 798,60 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borusta“ (j. a. k. 125591131) 9,70 Eur (devynis eurus 70 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė