A. Š. pagal BK 259 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1920/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00251-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. Š. gynėja advokatė Aušra Ručienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutartį ir A. Š. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principus, tai lėmė ir netinkamą BK 259 straipsnio 1 dalies taikymą.

Bylą nagrinėję teismai, gynėjos teigimu, nuteistojo A. Š. kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti grindė išimtinai ant tirti pateiktų paketėlių ir pūkų rinkiklio rastais jo DNR pėdsakais. Teismai ignoravo liudytojo L. V. prisipažinimą, kad įkalinimo įstaigoje kratos metu rastos narkotinės medžiagos priklausė jam, ir jo nurodytas aplinkybes, kokiu būdu nuteistojo A. Š. DNR galėjo atsirasti ant tirti pateiktų objektų (jie abu sportuodami naudojosi tomis pačiomis sportinėmis pirštinėmis, tas pačias pirštines L. V. mūvėjo ir liesdamas paketėlius su narkotinėmis medžiagomis). Šio liudytojo parodymai byloje nebuvo paneigti, priešingai, DNR netiesioginio pernešimo galimybę patvirtino byloje apklaustos specialistės.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad vien pats nuteistojo A. Š. DNR ant tirti pateiktų objektų aptikimo faktas nepatvirtina to, kad narkotinės medžiagos priklausė būtent jam ir jis jomis neteisėtai disponavo. Byloje nebuvo nustatyta, kad narkotinės medžiagos buvo rastos vietoje, kuria išimtinai naudojosi A. Š.. Priešingai, byloje nustatyta, kad narkotinės medžiagos buvo rastos bendro naudojimo gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyveno keli asmenys, o įvairiais daiktais ir inventoriumi naudojosi ne vien nuteistasis. Nebuvo nustatyta, kad daiktais, kur buvo rastos narkotinės medžiagos – spintelė, jos stalčius ir rūbų pūkų rinkiklis, naudojosi išimtinai nuteistasis ir jie buvo neprieinami kitiems patalpoje gyvenusiems asmenims. Taigi, šiuo atveju nepaneigta tikimybė, kad kratos metu rastomis narkotinėmis medžiagomis disponavo kitas asmuo, o nuteistojo A. Š. kaltė nėra patikimai ir neabejotinai įrodyta.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo A. Š. gynėjos paduotame kasaciniame skunde paminėtų BPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikyta. Nors skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai padarė esminius įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimus, nesilaikė iš nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų kylančių reikalavimų, dėl to netinkamai taikė ir baudžiamąjį įstatymą – BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau teisiniai argumentai, pagrindžiantys kasacijos pagrindų – proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, buvimą, nėra išdėstyti. Iš kasacinio skundo matyti, kad jame nesutinkama su žemesnės instancijos teismų atliktu atskirų bylos įrodymų (paties nuteistojo, liudytojo L. V. parodymų, specialisčių paaiškinimų, specialisto išvadoje pateiktų išvadų) vertinimu, teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis (kad įkalinimo įstaigoje atliktos kratos metu aptiktos narkotinės medžiagos priklauso A. Š., būtent jis jomis neteisėtai disponavo; liudytojo L. V. prisipažinimas teisme, kad narkotinės medžiagos priklausė jam, tėra siekis padėti A. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės; versija, kad ant tirti pateiktų objektų A. Š. DNR pėdsakai buvo pernešti netiesioginiu būdu, paneigta bylos įrodymų, tarp kurių ir specialisčių paaiškinimai, visuma ir kt.). Be to, kasaciniame skunde dėstoma nuteistojo dėl pateiktų kaltinimų išreikšta pozicija, liudytojo L. V. parodymai, specialisčių selektyvūs, gynybai naudinga linkme interpretuojami paaiškinimai, kitos, atsietai vertinant, gynybai naudingos bylos aplinkybės ir pateikiamas savas dalies bylos įrodymų vertinimas, kartu iškeliant abejones dėl įrodymų pakankamumo A. Š. kaltei pagrįsti. Taigi, kasaciniu skundu iš esmės siekiama, kad kasacinės instancijos teismas atliktų pakartotinį byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatytų kitokias faktines aplinkybes ir dėl jų vertinimo baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu padarytų kitokias išvadas, nei jas padarė bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką ir pateikiant savą įrodymų interpretavimą bei savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Tuo tarpu teisinių argumentų, kurie patvirtintų BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų – esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, buvimą, nuteistojo A. Š. gynėjos kasaciniame skunde nėra pateikta.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas