Kasacinio skundo Nr. DOK-1942/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31189-2022-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. G. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėja advokatė E. Latauskienė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir M. G. už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, paskirti galutinę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurie sukliudė teismams priimti nešališką, išsamų ir teisingą sprendimą ir dėl kurių buvo suvaržytas įstatymų garantuojamas kaltinamojo teisėtas lūkestis tikėtis teisingos bausmės.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1942/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31189-2022-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. G. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėja advokatė E. Latauskienė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir M. G. už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, paskirti galutinę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurie sukliudė teismams priimti nešališką, išsamų ir teisingą sprendimą ir dėl kurių buvo suvaržytas įstatymų garantuojamas kaltinamojo teisėtas lūkestis tikėtis teisingos bausmės.
Pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. G. neproporcingą galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas paskirtos bausmės teisingumą ir adekvatumą veikos pavojingumui, nuteistojo M. G. asmenybei, bausmės tikslams, išdėstė lakoniškus ir formalius argumentus. Tai nelaikytina pakankamais motyvais, paaiškinančiais, kodėl nuteistojo ir jo gynėjos prašymai atmetami, o skundžiamas nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu. Kasatorės nuomone, skiriant M. G. bausmę, nebuvo vadovaujamasi teismų praktikos išaiškinimais dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo arba jie nurodyti formaliai, neatsižvelgus į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai jų neįvertinus. Nagrinėjamu atveju egzistuoja išskirtinės nuteistojo M. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jis prisidėjo prie kitų asmenų daromų nusikaltimų atskleidimo ir užkardymo – būdamas suimtas, kriminalinės žvalgybos pareigūnams teikė informaciją apie kitų asmenų daromus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, įkalinimo įstaigoje ne kartą bendravo su kriminalinės policijos tyrėjais, o vėliau, pakeitus kardomąją priemonę švelnesne, slapta bendradarbiavo su kriminalinės policijos pareigūnu. Nuteistasis, pateikdamas pareigūnams informaciją, suvokė tokių pavojingų veiksmų realias pasekmės, bet tikėjosi, kad bus valstybės apsaugotas, kaip nustatyta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tačiau teismai aktualiais teisės aktais nesivadovavo. Nuteistajam paskyrus 5 metų laisvės atėmimo bausmę, buvo pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai, nes ilgalaikis įkalinimas kelia realų pavojų su teisėsaugos institucijomis bendradarbiavusio nuteistojo sveikatai ir gyvybei.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę nuteistajam, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-7-38-1073/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl M. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtos galutinės subendrintos bausmės griežtumo ir netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nėra siejami su konkrečiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis šio baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidomis, jie grindžiami tik subjektyviomis kasatorės interpretacijomis. Tai nelaikytina tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo M. G. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Arūnas Budrys
Eligijus Gladutis
Algimantas Valantinas