A. V. pagal BK 281¹ str., 62 str., 369 str., 368 str., 376 str., 65 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1996/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45065-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. V. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. V. paskirtos bausmės pakeisti: įskaityti A. V. taikytos kardomosios priemonės – intensyviosios priežiūros – terminą (nuo 2025 m. vasario 14 d. iki bausmės atlikimo pradžios) į galutinę subendrintą bausmę koeficientu, ne blogesniu nei įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, 66 straipsnio 2 dalyje, ir 62 straipsnio ir (ar) 54 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba, įvertinus A. V. jau atliktą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pripažinti ją nedelsiant atlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi (BK 75 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino baudžiamąją teisę ir esmingai klydo, skirdami A. V. pernelyg griežtą bausmę. Šiuo atveju buvo netinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė ir individuali byloje susiklosčiusi situacija, taip pat netinkamai aiškintas teisingumo principas bei poreikis siekti bendrosios prevencijos, todėl nepagrįstai netaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatos ir nesušvelninta paskirta bausmė. Kartu kasatorius akcentuoja apeliacinės instancijos teismo nutarties surašymo trūkumą, pateikiant išaiškinimus dėl apeliacinės instancijos teismo paskirties, remiantis kasacine nutartimi, kurioje tokio išaiškinimo nėra, ir tai vertina kaip esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą.

Kasatoriaus nuomone, teismai A. V. elgesį po nužudymo, t. y. vairavimą esant neblaiviam, už kurį jis nuteistas 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nepagrįstai pripažino kaip jo asmenybę neigiamai charakterizuojančią aplinkybę. Ši nusikalstama veika yra vieno ir to paties įvykio tąsa, padaryta iš esmės tuo pačiu metu, esant vienai ir tai pačiai fakto aplinkybei – nuteistojo neblaivumui, kuri šioje byloje pripažinta A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarant BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Ši situacija visiškai atitinka BK 60 straipsnio 2 dalyje aptartą teisinę situaciją.

Kasatoriaus vertinimu, pagal nustatytas aplinkybes yra visos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti A. V. švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę. Taip pat yra pagrindas taikyti 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes A. V. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta šeimos šventės metu, taip pat nuteistojo neblaivumą ir nusikaltimo priskyrimą prie labai sunkių nusikaltimų. Be to, teismai nepakankamai vertino naujos įstatymo redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio pakeitimus, pagal kuriuos yra galimybė ne tik paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bet ir visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kasatorius pažymi, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo atsitiktinė, nulemta spontaniškos reakcijos, padaryta netiesiogine tyčia, taip pat nustatyta, kad A. V. nuoširdžiai prisipažino ir gailisi. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti nauji duomenys, be kita ko, rodantys sėkmingą nuteistojo resocializaciją. Be to, nuteistojo sugyventinė, kuri yra nužudytojo duktė, pateikė prašymą sušvelninti nuteistajam bausmę, kuriame patvirtino, kad nuteistasis visiškai atlygino padarytą žalą bei akcentavo dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės nuteistajam jųdviejų sūnui gresiančią ilgalaikę emocinę žalą. Tai prieštarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatoms. Kasatoriaus vertinimu, A. V. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo supratimas, kritiškas savo elgesio vertinimas, nuoseklus ir neatidėliotinas kaltės pripažinimas, atsakomybės nevengimas, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt.) įrodo, kad jis ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys, t. y. nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo arba jam atlikus dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi teismai netinkamai aiškino ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Kasatorius taip pat nurodo, kad A. V. ilgą laiką buvo taikoma antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvioji priežiūra, tačiau jokia tai kompensuojanti priemonė teismų nebuvo taikyta.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius ginčija savo ginamajam paskirtos bausmės griežtumą, akcentuodamas tik jo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes ir nepateikia teisinių argumentų dėl konkrečių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų teisės taikymo klaidų taikant bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas. Kasatorius tik deklaratyviai teigdamas apie BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 1 dalies ir 75 straipsnio nuostatų netinkamą taikymą ir padarytą esminį BPK pažeidimą, apeliacinės instancijos teismui surašant skundžiamą nutartį, iš esmės siekia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateiktų kitokį vertinimą dėl A. V. paskirtos bausmės ir ją sušvelnintų. Tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę nuteistajam, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-7-38-1073/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl duomenų, apibūdinančių nuteistojo A. V. asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo, jos darymo metu ir po padarytos veikos vertinimo iš esmės atitinka apeliacinio skundo argumentus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 7 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Gynėjo nesutikimas su nuteistajam A. V. nepalankiais teismų sprendimais, deklaratyviai nurodant apie netinkamą aplinkybių, reikšmingų švelnesnei bausmei skirti, vertinimą, nelaikytina tinkamu kasacinio skundo argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Šiame kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl būtinumo kompensuoti nuteistajam dėl taikytos kardomosios priemonės – intensyviosios priežiūros – patirtus suvaržymus. Tačiau šiuo aspektu apkaltinamasis nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo ginčijamas ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje šiuo klausimu nepasisakė, todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. V. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas