Kasacinio skundo Nr. DOK-1892/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49704-2024-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. V. gynėjo advokato Valdo Bliujaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 19 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo T. V. gynėjas advokatas V. Bliujus prašo panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba pakeisti teismų nuosprendžius: nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnį, sumažinti paskirtą bausmę ir civilinio ieškinio dydį, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą; sustabdyti teismų nuosprendžių vykdymą dėl bausmės ir priteistų sumų išieškojimo, iki kasacinio skundo išnagrinėjimo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo BK 135 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, suformuotos teismų praktikos nesilaikymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio nuostatų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai nepatikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, nevertino gynybos pateiktų argumentų visumos, svarbiausius argumentus ignoravo, savarankiškai neanalizavo bylos įrodymų ir nepašalino esminių prieštaravimų, iš esmės apsiribojo pirmosios instancijos teismo išvadų pakartojimu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nėra pakankamai motyvuotas, todėl negalima suprasti kodėl apeliacinio skundo argumentai atmesti ir kokiais motyvais remtasi priimant sprendimą. Taip buvo apribota T. V. teisė į teisingą procesą ir apeliaciją. Kartu pažymima, kad nebuvo pakankamai užtikrinta T. V. teisė į veiksmingą gynybą, nes pirmosios instancijos teisme T. V. neturėjo gynėjo, o apeliacinės instancijos teismas ignoravo visus gynėjo prašymus. Šioje byloje profesionalaus gynėjo nedalyvavimas (iki apeliacinės instancijos teismo) lėmė tai, kad nebuvo laiku inicijuota papildoma ekspertizė ir nebuvo išnaudotos visos gynybos procesinės galimybės, o tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui.
Kasatorius teigia, kad T. V. kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką grindžiama įvykio metu buvusių neblaivių liudytojų E. J. ir L. L. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, kurie nebuvo patvirtinti kitais objektyviais duomenimis. Nors teismai nustatė, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo ne tik T. V., bet ir E. J., suduodama šiam ne mažiau kaip du kartus žarstekliu, nebuvo atlikta ekspertizė ir nenustatyta, kurie konkretūs sužalojimai padaryti kumščiais, o kurie – žarstekliu, taip pat, kuris (nuteistasis ar E. J.) sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Visi padariniai buvo automatiškai priskirti T. V. vien dėl to, kad jis dalyvavo konflikte, nors žarstekliu gali būti padaryti sunkesni sužalojimai, nei kumščiu. Tačiau tai buvo ignoruojama. Taip buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nekaltumo prezumpcija, rungimosi ir in dubio pro reo principai. Esant esminiams nepašalintiems prieštaravimams, nėra pagrindo konstatuoti, kad T. V. kaltė neabejotinai įrodyta.
Pasak kasatoriaus, T. V. veiksmuose nebuvo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Konfliktas kilo buitinėje aplinkoje, spontaniškai. Situacija buvo emocinga ir chaotiška, išprovokuota paties nukentėjusiojo. Kadangi nukentėjusysis konfliktavo su kitais asmenimis, buvo siekiama pašalinti jį iš gyvenamosios vietos. T. V. nenaudojo jokio ginklo ar kito įrankio. Šių bylos aplinkybių visuma nebuvo įvertinta. Teismai savo išvadas iš esmės grindė vien tariamu smūgių skaičiumi, kuris savaime nelemia BK 135 straipsnio taikymo. Kita vertus, net ir laikant įrodyta, kad T. V. atliko smurtinius veiksmus, nenustačius jo psichinio santykio su kilusiais padariniais, veika gali būti kvalifikuojama tik pagal BK 138 straipsnį.
Kasatoriaus teigimu, T. V. paskirta bausmė tinkamai neindividualizuota, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Teismai nepakankamai įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, sureikšmino vien padarinių faktą. Turėjo būti atsižvelgta į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad veika padaryta dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, dėl didelio nuteistojo susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Be to, nuteistasis iš dalies pripažino savo kaltę (įvertinus tai, kad ne jis vienas sudavė smūgius nukentėjusiajam), reiškė gailestį ir sutinka atlyginti nukentėjusiajam adekvačiai nustatytą žalą. Nepakankamai įvertinta T. V. asmenybė ir jo elgesys po įvykio (nesislėpė, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, nepažeidinėjo kardomosios priemonės ir kt.). Tai rodo mažesnį T. V. pavojingumą bei didesnes resocializacijos galimybes. Tinkamai neargumentuota, kodėl neįmanoma kaltininko resocializacija be izoliavimo nuo visuomenės.
Pasak kasatoriaus, nustatydamas neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų ir apskritai neįvertino, kad dalį pasekmių galėjo sukelti E. J.. Nenustačius konkretaus kiekvieno asmens veiksmų indėlio į padarinių atsiradimą, visas neturtinės žalos perkėlimas vien T. V. neatitinka civilinės atsakomybės individualizavimo principo ir formuojamos teismų praktikos. Be to, nepakankamai įvertintas medicininių duomenų trūkumas dėl tariamų ilgalaikių sveikatos sutrikdymo pasekmių, remtasi iš esmės vien paties nukentėjusiojo nusiskundimais. Todėl net ir sumažinta neturtinės žalos suma išlieka aiškiai neproporcinga.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Taip pat teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo T. V. gynėjo V. Bliujaus teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinį bylos nagrinėjimą ir apeliacinės instancijos teismo nutarties surašymą, reikalavimų pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir T. V. paskirta bausme. Tačiau klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo, taip pat dėl T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimo bei galimybės sumažinti paskirtą bausmės dydį arba, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti jos vykdymą, buvo keliami nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų savo nutartyje pateikė aiškius ir išsamius motyvus, kartu argumentuotai paneigdamas ir apeliacinio skundo teiginius apie nuteistojo teisės į veiksmingą gynybą suvaržymą pirmosios instancijos teisme, kai byla buvo nagrinėjama T. V. neturint gynėjo. Nuteistojo gynėjas V. Bliujus kasaciniame skunde tik pakartojo apeliacinio skundo argumentus ir nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Kasacinio skundo argumentavimas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis ir deklaratyviais teiginiais apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir teisės principų pažeidimus, T. V. procesinių teisių suvaržymą, nelaikytini tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino bylos įrodymus ir padarė kitokias išvadas nei pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia bylos apeliacinį nagrinėjimą reglamentuojančių BPK normų pažeidimą.
Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos priteisimu nukentėjusiajam, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus šiuo klausimu patikrina tik teisės taikymo aspektu. Aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tyrimas ir vertinimas paprastai yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad prašymas dar labiau sumažinti apeliacinės instancijos teismo sumažintą pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį grindžiamas subjektyviai išreikštu nesutikimu su priteistu neturtinės žalos dydžiu, o teiginiai dėl civilinės atsakomybės individualizavimo principo, nustatytų kriterijų ir formuojamos teismų praktikos nesilaikymo yra deklaratyvūs ir reikiamai nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl tai nesudaro kasacijos pagrindo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo T. V. gynėjo advokato Valdo Bliujaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Arūnas Budrys
Eligijus Gladutis
Algimantas Valantinas
